Byla 3K-3-33/2012
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Avelana“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Avelana“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, dėl nepagrįsto praturtėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Avelana“ prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ 72 857 Lt nuostoliams atlyginti.

6Ieškovas nurodė, kad 1999–2002 m. ( - ) pastatė skirstomuosius dujotiekio tinklus. Ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 201 buvo patvirtinta Vartotojų lėšomis įrengtų bendro naudojimo dujotiekių išpirkimo tvarka. Ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlyta tinklų išpirkimo kaina ir nepardavė dujotiekio, todėl dujos į tokią sistemą negalėjo būti tiekiamos. Tačiau atsakovas savavališkai pajungė antros grupės vartotojus ir ieškovui priklausančiais dujotiekio tinklais jiems tiekė dujas. Ieškovo teigimu, dujų kainoje, kurią moka vartotojai, įkalkuliuota dujų skirstymo kaina, kuria padengiama skirstomojo dujotiekio vertė ir priežiūra. Taigi atsakovas gavo neteisėtų pajamų, o ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.237, 6.242 straipsniai). Be to, už be teisinio pagrindo eksploatuojamus dujotiekio tinklus ieškovas moka nekilnojamojo turto mokestį, daro amortizacinius atskaitymus, negauna pajamų dėl įšaldytų lėšų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 75 194 Lt nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu tenkino ieškinį – priteisė ieškovui iš atsakovo 72 857 Lt nuostoliams atlyginti.

9Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo inžinerinius vidutinio slėgio dujotiekio tinklus ( - ). Atsakovas tiekė dujas 46 vartotojams ( - ) ieškovui priklausančiais dujotiekiais, kurių vertė įkalkuliuota į dujų skirstymo kainą. Sumą sudaro: 1) nemokėtas nekilnojamojo turto mokestis už ( - ) skirstomuosius dujotiekius; 2) neturėtos išlaidos turto nusidėvėjimui padengti (amortizaciniams atskaitymams); 3) 12 proc. pelnas, gautas nuo skirstomųjų dujotiekių ( - ) vertės, įkalkuliuotas į 46 vartotojams ( - ) parduotų dujų skirstymo kainą. Taigi ieškovo nuostolius sudaro: sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, amortizaciniai atskaitymai (turto nusidėvėjimas), negautas pelnas (išskaičiavus 5 proc. dydžio pelno mokestį). Išperkamų dujotiekių turto mokestis yra įkalkuliuotas į dujų skirstymo kainą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 177, 178, 263 straipsniai).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą – sumažino priteistą ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą iki 7427,73 Lt.

11Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas gali naudotis dujotiekio sistema, nors susitarimas su ieškovu nepasiektas (Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau tai nepanaikina ieškovo pareigos reikalauti, kad atsakovas sudarytų vietinės bendrojo naudojimo sistemos naudojimo sutartį, taip pat ieškovo teisės reikalauti atlyginti nuostolius už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiais dujotiekiais. Šalių teisiniuose santykiuose ieškovas patyrė nuostolių, nors Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 21 punkte nustatyta pareiga dujotiekio savininko nediskriminuoti ir taikyti jam objektyvias sąlygas.

12Dėl nekilnojamojo turto mokesčio teismas nurodė, kad ieškovas, mokėdamas nekilnojamojo turto mokestį už jam priklausančius dujotiekius, kuriais nesudaręs sutarties ir be užmokesčio, t. y. be teisinio pagrindo, naudojasi atsakovas, turėdamas įstatyme įtvirtintą pareigą tuos dujotiekius iš ieškovo išpirkti (šalims iki šiol nesusitariant dėl kainos), privalo kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas, nemokėdamas valstybei nekilnojamojo turto mokesčio (kurį privalėtų mokėti, jei tuos dujotiekius iš ieškovo būtų išpirkęs) ir ieškovui – atlyginimo už naudojimąsi jo nuosavybe, kuris apimtų ir valstybei mokamą mokestį, praturtėja (sutaupo) ieškovo sąskaita šio mokesčio dydžiu, kuris yra įrodytas ir pagrįstas. Dėl to nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. ieškovo sumokėtas 2487 Lt nekilnojamojo turto mokestis iš atsakovo priteistas pagrįstai.

13Dėl atsakovo neturėtų išlaidų turto nusidėvėjimui padengti (amortizaciniams atskaitymams) apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad patirtos nusidėvėjimo sąnaudos turi būti skaičiuojamos nuo dujotiekių ( - ) įsigijimo (statybos), t. y. nuo neperkainotos vertės. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintą Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (toliau tekste – Metodika) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turto nusidėvėjimo sąnaudas situacijoje, kai ( - ) esantį skirstomąjį dujotiekį įrengė (pastatė) ne ieškovas, o P. G., kaip fizinis asmuo, būtų pagrįsta skaičiuoti nuo dujotiekių atkuriamosios vertės (( - ) – 44 100 Lt, ( - ) – 46 480 Lt). Metodikos 4 priedo 2.1.2.2 punkte nustatytas skirstomųjų dujotiekių nusidėvėjimo normatyvas yra 55 metai. Taigi pagrįstas yra tik 4940,73 Lt ieškovui priklausančių dujotiekių nusidėvėjimo sąnaudų per trejus metus priteisimas.

14Dėl ieškovo negauto pelno apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašytas priteisti 46 740 Lt negautas pelnas (išskaičiavus 5 proc. dydžio pelno mokestį), apskaičiuotas pagal atsakovo gautą 12 proc. pelną nuo ieškovo dujotiekių vertės, 13 718,51 Lt dydžio 2006-2009 metų pelnas, apskaičiuotas taikant atitinkamais laikotarpiais galiojusių metodikų reikalavimus pagal pelno normą, nustatytą būtent atsakovui, iš atsakovo negali būti priteisiamas. Ieškovo taikyta 12 proc. pelno iki mokesčių skaičiavimo norma neatitinka Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų normų. Nustatant atsakovo dujų skirstymo kainą, į ją nebuvo įtrauktas pelnas ir kiti kaštai nuo ieškovo turto vertės, nes atsakovas nuosavybės teise nevaldo ieškovo dujų sistemos. Bendrojo naudojimo dujotiekių vertė įtraukiama į dujų skirstymo kainos viršutinę ribą tik po šių dujotiekių išpirkimo, t. y. po to, kai buvę bendrojo naudojimo dujotiekiai tampa dujų įmonės nuosavybe. Be to, faktiškai kiekvienai įmonei pelno norma turi būti skaičiuojama atskirai pagal tos įmonės duomenis, o šiuo atveju ieškovas į bylą tokių duomenų neteikė. Kiekvienai dujų įmonei, priklausomai nuo individualių duomenų, valstybės įgaliota komisija nustato konkrečią gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą (Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnis). Ieškovui nustatytina kaina, kurią jis turėtų teisę gauti (jeigu turėtų teisę verstis gamtinių dujų skirstymo veikla), būtų visiškai kitokia negu nustatytoji atsakovui dėl iš esmės skirtingos skirstymo sistemos techninės specifikos, turto vertės ir skaičiavimo principų. Gamtinių dujų skirstymo veikla gali užsiimti operatorius ir ši veikla yra valstybės reglamentuojama bei licencijuojama (Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), todėl akivaizdu, jog, neturėdamas licencijos, ieškovas negalėjo teisėtai užsiimti dujų skirstymo veikla ir gauti pajamų iš šios veiklos (Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendė sumažinti ieškovui priteistą iš atsakovo nuostolių atlyginimo sumą iki 7427,73 Lt.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 44 009,58 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą, tačiau dėl netiesioginių nuostolių – negautų pajamų – konstatavo, kad ieškovas negali gauti pajamų iš tokios veiklos, kuria ieškovas negali teisėtai verstis, t. y iš gamtinių dujų skirstymo (Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Ieškovo nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, pažeidžianti ieškovo teisę gauti ekonominės naudos – pajamų iš nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimo ūkinėje komercinėje veikloje (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas yra inžinerinių tinklų - dujų slėgio tinklų ( - ) savininkas. Taigi ieškovas, kaip tinklų savininkas, turi teisę ne tik savo nuožiūra juos valdyti, naudoti bei disponuoti, bet ir gauti iš turimo turto ekonominės naudos (CK 4.53 straipsnis). Taigi ieškovo lūkesčiai gauti iš turimų dujotiekio tinklų ekonominės naudos – pajamų yra teisėti. Pažymėtina, kad atsakovas šiuos ieškovui priklausančius dujotiekio tinklus naudoja savo komercinėje veikloje ir gauna iš to ekonominės naudos. Dėl to ieškovas, kaip šių tinklų savininkas, turi teisę į jo tinklais sukurtą naudą ar jos dalį. Veiklos licencijavimu nedraudžiama licencijuojamą veiklą vykdančiam asmeniui išsinuomoti ar kitais pagrindais naudoti turtą, kuris priklauso asmeniui, neturinčiam licencijos, mokant už tai tam tikro dydžio mokestį. Be to, Gamtinių dujų įstatymu nedraudžiama vietinio bendrojo naudojimo sistemos savininkui reikalauti iš sistemos naudotojo atlyginimo. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisykles, kurios turi būti skelbiamos viešai kiekvienais metais arba sąlygoms pasikeitus. Iki šiol Vyriausybė tokių taisyklių nepatvirtino. CK 4.39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema sąlygos turi būti objektyvios ir nediskriminacinės, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK nuostatas, nustatančias daikto savininko teisę gauti pajamų iš jo turimo daikto panaudojimo komercinėje veikloje. Be to, Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta pareiga leisti naudotis vietine bendrojo naudojimo dujų skirstymo sistema tam tikra apimtimi apriboja savininko nuosavybės teises, nes negali jos naudoti savo nuožiūra. Toks ribojimas yra suprantamas, nes ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, tai pateisina nuosavybės teisės ribojimus. Tačiau visais atvejais, kai nuosavybės teisė yra ribojama, už tai turi būti teisingai atlyginama.

182. Dėl negauto pelno (negautų pajamų) dydžio. Ieškovo reikalavimo dalis dėl negautų pajamų (negauto pelno) grindžiama tuo, kad atsakovas negrąžino (pasisavino) ieškovui priklausančių pajamų dalies, kurią atsakovas gavo naudodamasis ieškovo dujotiekiu, t. y. vykdydamas gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklą. Kadangi ši veikla yra valstybės reguliuojama, tai jai yra nustatytos viršutinės kainų bei pelno ribos, t. y. apskaičiuojant nuostolius už 2006 ir 2007 metus taikoma 5,02 proc. pelno prieš apmokestinimą norma, o už vėlesnius metus - 8,08 proc. pelno norma. Tačiau ieškovas nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytu ilgalaikio materialaus turto vertės dydžiu – pelno baze. Ieškovui pelno bazė turi būti nustatoma vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis nuo ieškovo dujotiekio tinklų vertės, buvusios 2006 antro pusmečio – 2009 metų pirmo pusmečio pabaigos laikotarpiu. Dėl to nustatant dujotiekio vertę – pelno bazę ieškovas vadovavosi tuo laikotarpiu Nekilnojamojo turto registre nustatyta dujotiekio tinklų verte. O galimų patirtų nuostolių preliminariame apskaičiavime ieškovo tinklų vertė ir atitinkamai pelno bazė nustatyta vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame dujotiekio tinklų vertė, atsižvelgiant į krizės metu sumažėjusias kainas, buvo daug mažesnė. Ieškovo teigimu, jo negauto pelno už 2006–2009 metų laikotarpį suma yra 9444,31 Lt už ( - ) dujotiekio tinklus ir 12 474,95 Lt – už ( - ) tinklus, iš viso 21 919,26 Lt.

193. Dėl atsakovo neturėtų išlaidų turto nusidėvėjimui padengti (amortizaciniams atskaitymams) dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nutartį grindė Gamtinių dujų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų, reglamentuojančių dujų įmonių veiklą, nuostatomis, nes ieškovas nėra dujų įmonė, licencija vertis atitinkama veikla jam neišduota (Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Dėl to Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir lydimųjų teisės aktų nuostatos ieškovui taikytinos tik tiek, kiek jos reglamentuoja vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininko teises ir pareigas. Atsakovas privalo atlyginti tas ieškovo patirtas dujotiekio tinklų nusidėvėjimo (amortizavimo) sąnaudas, kurias ieškovas apskaičiavo (patyrė) pagal jam taikytinus teisės aktus – Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnį ir šio įstatymo 1 priedėlio nuostatas. Priešingu atveju ieškovo patirti nuostoliai būtų atlyginti tik iš dalies ir toks dalinis nuostolių atlyginimas pažeistų ieškovo teisę į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsniu ir šio įstatymo 1 priedėlio nuostatomis ieškovas dujotiekio tinklams nustatė penkiolikos metų nusidėvėjimo normatyvą, skaičiuojant nuo šių tinklų rinkos vertės, apskaičiavo dujotiekio tinklų nusidėvėjimo (amortizacinių atskaitymų) dydį, kuris ( - ) dujotiekio tinklams sudarė 11 213 Lt, o ( - ) tinklams – 14 754 Lt.

20Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Metodika, taip pažeisdamas CK 1.7 straipsnio nuostatas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. J. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-492/2009). Ieškovas nuostolius skaičiavo už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d., o Metodika įsigaliojo tik nuo 2009 m. spalio 13 d. Ieškovo nuomone, iš atsakovo priteistinos šios sumos: 23 186,28 Lt atsakovo neturėtų išlaidų turto nusidėvėjimui padengti (amortizaciniams atskaitymams) ir 20 823,30 Lt negauto pelno, iš viso 44 009,58 Lt.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme (jų dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka). Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl dujotiekio tinklų savininko teisės gauti pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimo. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nors ir priėmė teisingą sprendimą, tačiau neanalizavo tariamų atsakovo nepagrįsto praturtėjimo buvimo sąlygų. Atsakovo teigimu, ieškovo dujotiekio tinklai pastatyti jo paties lėšomis ir rizika tenkinant savo privačius interesus. Atsakovas gamtinių dujų tiekimo sutartis sudarė su galutiniais vartotojais, kurie turėjo ieškovo sutikimą prisijungti prie ieškovui priklausančių dujotiekio tinklų. Atsakovo nuomone, ieškovas nepatiria jokių nuostolių dėl to, kad atsakovas bendra sistema skirsto gamtines dujas vartotojams. Ieškovo turtas nėra sumažėjęs, todėl ir tenkinti jo reikalavimus nėra pagrindo, ir tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Teismui priteisus ieškovui neva jo patirtus nuostolius – negautas pajamas būtų pažeistos atsakovo kaip licencijuoto gamtinių dujų skirstytojo ir tokios licencijos neturinčio ieškovo interesų pusiausvyra, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

232. Dėl ieškovo teisės gauti atlyginimą už galimybės naudoti turtą savo nuožiūra ribojimą. Atsakovas sutinka, kad už nuosavybės ribojimą turi būti atlyginama savininkui, tačiau pagal savininko nuosavybės teisės suvaržymo sąlygas turi būti užtikrinamas teisingas atlyginimas (Konstitucijos 23 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. T. B. M., bylos Nr. 3K-3-271/2005). Tam, kad galima būtų naudotis dujotiekio sistemomis, pastatytomis pačių vartotojų lėšomis iki Gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo, ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 201 buvo patvirtinta Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrojo naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka (Gamtinių dujų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 22 straipsnio 2 dalis). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl dujotiekio tinklų išpirkimo ar nuomos sutarčių sudarymo, tačiau jos nebuvo sudarytos pačiam ieškovui nesutikus su siūloma kaina, kuri nebuvo mažesnė, nei teisės aktų rekomenduojama. Nesutikdamas su siūlomomis dujotiekio išpirkimo ar nuomos sutarčių sąlygomis ir dujotiekio perėmimo eksploatuoti tvarka, ieškovas galėjo kreiptis į teismą, reikalaudamas nustatyti teisingą kainą už jam nustatomus nuosavybės teisės suvaržymus.

243. Dėl ieškovo teisės į negautas pajamas. Ieškovo valdomi dujotiekiai pastatyti jo paties rizika, tenkinant jo verslo interesus (dujofikuoti ir brangiau parduoti žemės sklypus), o ne siekiant užsiimti dujų skirstymo veikla ir gauti iš to pelną. Gamtinių dujų skirstymo veikla gali užsiimti operatorius ir ši veikla yra valstybės reglamentuojama ir licencijuojama (Gamtinių dujų sistemų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Neturėdamas licencijos ieškovas negalėjo ir negali teisėtai užsiimti šia veikla ir gauti tokių pajamų, kokių reikalauja iš atsakovo, ir šis teiginys pagrįstas Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo išvadomis. Taigi pajamų iš dujotiekio naudojimo dujų skirstymo veiklai ieškovas negauna ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o dėl valstybės nustatyto teisinio reglamentavimo ir savo paties veiksmų – nesutikus sudaryti pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį (Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnis). Be to, gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą kiekvienai dujų įmonei individualiai nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ieškovui tokios nenustatyta.

254. Dėl absoliučios savininko teisės ginti pažeidžiamą nuosavybės teisę. Nuosavybės turėjimas ne tik suteikia neribotų teisių, bet sukuria ir pareigų, ypač jeigu disponavimą asmens turima nuosavybe valstybė specifiškai reglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008). Ieškovo, kaip dujotiekių savininko, teises riboja Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnis, pagal kurį vietinės sistemos savininkas privalo leisti naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. AB ,,Lietuvos dujos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2004). Ieškovas privalo prijungti savo dujotiekius prie bendros sistemos ir šis prijungimas nesiejamas su privalomu jo dujotiekio sistemos išpirkimu. Šią sistemą eksploatuoja licenciją skirstyti gamtines dujas turintis atsakovas.

265. Dėl vienodos teismų praktikos formavimo. Ieškovas nuosavybės teise valdo ir kitus inžinerinius tinklus. Civilinėje byloje Nr. 2-699-413/2010 ieškovas siekė prisiteisti iš atsakovo 387 955 Lt nuostolių, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklo naudojimo, atlyginimą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nurodytą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos vienodai.

276. Dėl ieškovo nuostolių skaičiavimo. Atsakovas atskirai nepasisako dėl ieškovui priteistinų negautų pajamų dydžio, nes sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog ieškovas apskritai neturi teisės į negautas pajamas.

287. Dėl išlaidų turto nusidėvėjimui padengti. Ieškovas nuosavybės teise valdo ne bet kokį statinį, o skirstomąjį dujotiekį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. Č. v. AB ,,Lietuvos dujos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2004, konstatavo, kad dujotiekio išpirkimui taikomos ne CK nuostatos, o Gamtinių dujų įstatymas ir šio įstatymo pagrindu leidžiami teisės aktai. Dėl to darytina išvada, kad apskaičiuojant dujotiekio nusidėvėjimo išlaidas taip pat turi būti taikomi specialūs teisės aktai, nustatantys šių išlaidų apskaičiavimo tvarką, o ne Pelno mokesčio įstatymas. Pagal Metodiką patirtos nusidėvėjimo sąnaudos turi būti skaičiuojamos nuo dujotiekių ( - ) įsigijimo (statybos), t. y. nuo neperkainotos vertės. Ieškovas byloje neįrodė įsigijimo (statybos) vertės, todėl nėra nuo ko skaičiuoti nusidėvėjimo sąnaudas. Metodikos 4 priedo 2.1.2.2 punkte nustatytas skirstomųjų dujotiekių nusidėvėjimo normatyvas (55 metai), naudojamas nustatant nusidėvėjimo sąnaudas dujų skirstymo veikloje. Daikto rinkos vertė nuolat kinta, todėl nuo jos negali būti 55 metus tinkamai skaičiuojama nusidėvėjimo norma. Ji skaičiuotina nuo išleistos statant (įsigyjant) dujotiekį sumos, kurios ieškovas nenurodė.

298. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. Č. v. AB ,,Lietuvos dujos” ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2004, išaiškinta, kad neteisinga daryti kategorišką išvadą apie privalomą bendrojo naudojimo dujotiekio sistemų išpirkimą visais atvejais, kai to pageidauja tik vartotojas. Atsakovas neturi įstatyme įtvirtintos pareigos išpirkti dujotiekius iš ieškovo, todėl neprivalo kompensuoti jo mokamo nekilnojamojo turto mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovo dujotiekiai pastatyti tenkinant privačius interesus ir kad nekilnojamojo turto mokestį yra nustačiusi valstybė, o ieškovas šį mokestį moka, nes nenori už protingą kainą to turto perleisti atsakovui.

302011 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė kasaciniam teismui prašymą priimti atsisakymą kasacinio skundo. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. lapkričio 7 d. šalys pasirašė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo. Šio susitarimo pagrindu atsakovas atlygino ieškovui nuostolius dėl naudojimosi ieškovui priklausančiais dujotiekiais. 2011 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui dujotiekius( - ).

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai

33CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus (ieškovo) pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakant paduoto kasacinio skundo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip pat į tai, kad, taip sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas iš civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje individuali įmonė „Laiko sprendimai“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-3/2012). Taigi, kasatoriui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinamas visas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant skundą.

37Iš kasatoriaus priteistina valstybei 37,58 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai, 92 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

38Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, ir nurodė, kad jų dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Tokie įrodymai į bylą nepateikti, todėl teisėjų kolegija nepriteisia atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Priimti kasatoriaus UAB „Avelana“ kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

41Grąžinti kasatoriui UAB „Avelana“ (kodas (duomenys neskelbtini) 1321 (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt vieno) Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą 2011 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 52 AB SEB banke.

42Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Avelana“ 37,58 (trisdešimt septynis Lt 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Avelana“ prašė teismo priteisti iš atsakovo AB... 6. Ieškovas nurodė, kad 1999–2002 m. ( - ) pastatė skirstomuosius dujotiekio... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu tenkino ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo inžinerinius vidutinio... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas gali naudotis... 12. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio teismas nurodė, kad ieškovas, mokėdamas... 13. Dėl atsakovo neturėtų išlaidų turto nusidėvėjimui padengti... 14. Dėl ieškovo negauto pelno apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties... 17. 1. Dėl nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.... 18. 2. Dėl negauto pelno (negautų pajamų) dydžio. Ieškovo reikalavimo dalis... 19. 3. Dėl atsakovo neturėtų išlaidų turto nusidėvėjimui padengti... 20. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 22. 1. Dėl dujotiekio tinklų savininko teisės gauti pajamų iš jam nuosavybės... 23. 2. Dėl ieškovo teisės gauti atlyginimą už galimybės naudoti turtą savo... 24. 3. Dėl ieškovo teisės į negautas pajamas. Ieškovo valdomi dujotiekiai... 25. 4. Dėl absoliučios savininko teisės ginti pažeidžiamą nuosavybės teisę.... 26. 5. Dėl vienodos teismų praktikos formavimo. Ieškovas nuosavybės teise valdo... 27. 6. Dėl ieškovo nuostolių skaičiavimo. Atsakovas atskirai nepasisako dėl... 28. 7. Dėl išlaidų turto nusidėvėjimui padengti. Ieškovas nuosavybės teise... 29. 8. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė kasaciniam teismui prašymą... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai... 33. CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus (ieškovo) pareiškimas dėl... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 36. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus... 37. Iš kasatoriaus priteistina valstybei 37,58 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 38. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Priimti kasatoriaus UAB „Avelana“ kasacinio skundo dėl Kauno apygardos... 41. Grąžinti kasatoriui UAB „Avelana“ (kodas (duomenys neskelbtini) 1321... 42. Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „Avelana“ 37,58 (trisdešimt... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...