Byla 2YT-38726-235/2016
Dėl prokuroro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei O. P. ir suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratūros atstovui M. Š.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skundą dėl prokuroro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius,

Nustatė

5pareiškėjas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašė atnaujinti skundo pateikimo teismui terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, nes Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. liepos 5 d. vyriausiasis prokuroras H. U. nutarimu 3-AP-4169 nurodė neteisingą šio nutarimo apskundimo tvarką, dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą, kuriam byla nėra teisminga, todėl buvo atsisakyta pareiškimą priimti, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą (3-AP-3197) ir vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 3-AP-4169. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. SR-2026 ,,Dėl viešojo intereso gynimo“ Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti, ar formuojant Kauno technologijos universiteto tarybą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ir, esant poreikiui, skubos tvarka imtis veiksmų pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, atsižvelgdama į tai, kad dėl galimai neteisėtai sudarytos Kauno technologijos universiteto tarybos ir kitų pažeidimų, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, į Generalinę prokuratūrą jau kreipėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos susivienijimas, taip pat prašė informuoti apie Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos susivienijimo inicijuoto tyrimo eigą.

6Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 17.2.-5943 ,,Dėl prašymo persiuntimo“ informavo, kad Ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. SR-2026 ,,Dėl viešojo intereso gynimo“ persiuntė Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, taip pat informavo, kad Kauno apygardos prokuratūrai persiųstas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos susivienijimo pareiškimas dėl pažeidimų formuojant Kauno technologijos universiteto tarybą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras M. Š. priėmė 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą (3-AP-3197), kuriuo konstatavo, kad ,,nėra vienos iš būtinų sąlygų prokurorui taikyti viešojo intereso gynimo priemones“. Prokuroro nuomone, Kauno technologijos universiteto ,,padaryti pažeidimai priskirtini Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos veiklos sričiai ir nėra kliūčių dėl kurių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija negalėtų imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti“, todėl buvo nutarta reikalauti iš Ministerijos imtis priemonių pažeidimams, padarytiems jos veikloje, pašalinti ir informuoti apie priimtus sprendimus. Ministerija, nesutikdama su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu (3-AP-3197), pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. 2016 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 3-AP-4169 atmetė Ministerijos skundą ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą (3-AP-3197).

7Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nutarime pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ,,prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą tik esant tam tikrų aplinkybių visetui: 1) nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; 2) pažeidimas yra tokio lygmens, kad jis yra laikytinas viešojo intereso pažeidimu; 3) esant teisės akto pažeidimui, kuris yra laikytinas viešojo intereso pažeidimu, valstybės ar savivaldybių institucijos nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.“. Kaip jau buvo minėta, Nutarime konstatuojama, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti prokurorui viešojo intereso gynimo priemones - nustatyti Kauno technologijos universiteto pažeidimai priskirtini Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos veiklos sričiai ir nėra kliūčių, dėl kurių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija negalėtų imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

8Pareiškėjas teigė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. nuomone, nėra abejonių, kad Kauno technologijos universitetas padarė teisės aktų pažeidimus, ir šie interesai laikytini viešojo intereso pažeidimais. Nutarimas dalyje, kurioje konstatuojama, kad nėra jokių kliūčių Švietimo ir mokslo ministerijai pašalinti Kauno technologijos universiteto padarytus pažeidimus ir reikalaujama iš Švietimo ir mokslo ministerijos imtis veiksmų, kad būtų pašalinti nutarime nurodyti pažeidimai, yra visiškai nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigė, kad nutarimas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą, tačiau Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinė aukštųjų mokyklų priežiūra apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Išsamiau aukštųjų mokyklų valstybinė priežiūra apibūdinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 1456 ,,Dėl Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, nei minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nei kitais norminiais teisės aktais Švietimo ir mokslo ministerijai nesuteikti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su aukštųjų mokyklų valdymo organų formavimu.

9Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnį aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Aukštosios mokyklos autonomija apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnį valstybinio universiteto taryba kaip valdymo organas sudaromas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, universiteto statuto ir paties universiteto nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministerija nedalyvauja formuojant aukštųjų mokyklų valdymo organus, keičiant jų sudėtį, atšaukiant universiteto valdymo organų narius.

10Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 3-AP-4169 nepagrįstai konstatuojama, kad Ministerija turi teisę taikyti viešojo intereso gynimo priemones, jeigu nustatomi bent kokie pažeidimai valstybinių universitetų veiklos srityje. Pažymėtina, kad valstybinių universitetų steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, aukštosioms mokykloms suteikta autonomija, ir valdymo organų sudarymas yra išimtinai universiteto kompetencija. Pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį universiteto tarybos narių kandidatūros nėra derinamos su Ministerija, todėl teiginys, kad su Ministerija derinama vieno tarybos nario kandidatūra, ir Ministerija dalyvauja formuojant universiteto valdymo organus, yra visiškai nepagrįstas. Teigė, kad Ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.9 papunktį ir kitus teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus atlieka aukštųjų mokyklų priežiūrą tik švietimo ir mokslo srityje. Kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai nepriklauso Ministerijos kompetencijai. Ministerijos nuomone, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras M. Š. (2016 m. gegužės 20 d. nutarimas (3-AP-3197) ir vyriausiasis prokuroras H. U. (2016 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 3-AP-4169) neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus nutarimus. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalį prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. liepos 5 d. vyriausiasis prokuroras H. U. nutarimu 3-AP-4169 nurodė šio nutarimo apskundimo tvarką, t. y. kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apylinkės teismui.

11Atsižvelgdama į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 3-AP-4163 nurodytą apskundimo tvarką ir nepažeisdama įstatymų nustatytų terminų, Švietimo ir mokslo ministerija pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20182-886/2016 pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso normos tiesiogiai nereglamentuoja, kad kokia tvarka turi būti kreipiamasi į teismą, skundžiant prokuratūros (prokuroro) veiksmus, tačiau formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad pareiškėjo skundas dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir jo skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto sprendimo savo esme yra artimesnis ypatingajai teisenai (b. l. 1-4).

12Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius su pareiškėjos reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Sprendimas reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti, buvo priimtas ne nustačius kokius nors naujus teisės aktų pažeidimus, o tik atkartojant Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos konstatuotus pažeidimus. Pakartotinai šių institucijų nustatytų pažeidimų pagrįstumas ir teisingumas, priimant Nutarimą Nr. 3-AP-3197, vertinamas nebuvo. Minėtas pakartotinis pažeidimų pagrįstumo vertinimas nebuvo atliekamas, kadangi vien susipažinus su pareiškėjos bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pateikta medžiaga, buvo nustatyta, kad yra institucija, kurios veiklos srityje ir buvo padaryti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. SP-11 „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. gegužės 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti pažeidimai ir kuri visų pirma ir turi imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tik šiai kompetentingai institucijai atsisakius vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, prokurorui atsirastų prielaida spręsti klausimą dėl kitų viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Suinteresuoto asmens manymu, likusieji skundo argumentai yra susiję su pareiškėjos galimybe (negalėjimu) pašalinti nutarime nurodytus pažeidimus. Suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėja mano, kad neturi galimybės įvykdyti nutarimo reikalavimų tik dėl to, kad neturi įgaliojimų spręsti klausimus, susijusius su aukštųjų mokyklų valdymo organų formavimu, tačiau skundo argumentai šiuo klausimu yra prieštaraujantys.

13Skundas atmestinas.

14Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išsamiai pasisakė apie aukštosios mokyklos autonomiją į kurią kitos institucijos negali kištis. Teismas pastebi, kad nors pati pareiškėja teigia, kad kitos institucijos į Kauno Technologijos universiteto veiklą, dėl aukštosioms mokykloms garantuojamos autonomijos, kištis negali, tačiau jau formuluodama reikalavimą teismui, prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimus. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad siekis, kad būtų panaikinti minėti nutarimai yra tiesiogiai susijęs su siekiu, kad prokuratūra taikytų viešojo intereso gynimo priemones pažeidimams, konstatuotiems Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. SP-11 „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. gegužės 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pašalinti. Tačiau, manome, kad toks siekis savaime prieštarautų Pareiškėjos teiginiams dėl draudimo kištis į aukštosios mokyklos veiklą.

15Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. SP-11 „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. gegužės 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuoti pažeidimai nors ir nėra tiesiogiai įvardinti minėtoje teisės normoje, tačiau yra kylantys iš valstybinės aukštųjų mokyklų priežiūros funkcijos, kurią atlieka pareiškėja. Teismas pastebi, kad pareiškėja pati nurodo, kad ji vykdo aukštųjų mokyklų priežiūrą švietimo ir mokslo srityje, todėl manytina, kad pareiškėja tik spręsdama aukštosios mokyklos valdymo organų formavimo, personalo įdarbinimo, darbo apskaitos teisėtumo bei kitus nutarime Nr. 3-AP-3197 nurodytus klausimus, tinkamai įgyvendintų teisės aktuose jai nustatytą aukštųjų mokyklų priežiūros funkciją. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama. Dėl to, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, valstybė neatleidžiama nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima. Tokia išvada darytina ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėja, aukštosios mokyklos autonomija neužkerta kelio pareiškėjai imtis priemonių minėtai priežiūros funkcijai įgyvendinti.

16Dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012, išaiškindama dėl valstybės institucijos teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą, pažymėjo, kad valstybės institucijos yra įsteigiamos tam tikriems steigimo dokumentuose ir teisės aktuose numatytiems veiklos tikslams. Tai viešieji juridiniai asmenys, kurie turi specialųjį teisnumą (Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis). Vienas iš juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali būti ieškovas ar atsakovas teisme (Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis). Valstybės institucija kaip juridinis asmuo veikia pagal specialųjį teisnumą valstybės jai pavestoje srityje. Per šį asmenį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens įstatuose, steigimo sandoryje, bendruose nuostatuose arba teisės akte, jeigu viešasis asmuo veikia pagal teisės aktą, turi būti nurodyta, be kita ko, ir juridinio asmens veiklos tikslai. Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo asmens veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Civilinio kodekso 2.75 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apibotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi, tai, jog įstatymuose tiesiogiai nenumatyta pareiškėjos teisė reikšti ieškinius ar imtis kitų priemonių viešajam interesui ginti šios institucijos valstybinio valdymo srityje, nepaneigia šių teisių, kurios kyla iš specialaus šios institucijos teisnumo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentavimą, nustatantį pareiškėjos, kaip valstybinės institucijos tikslus, uždavinius ir funkcijas, darytina išvada, kad pareiškėja, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas imtis priemonių įgyvendinant jai priskirtą viešąjį interesą inter alia mokslo ir švietimo srityje. Pažymėtina, kad tik vykdydama savo teisę ir pareigą imtis priemonių Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2016 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. SP-11 „Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo“ ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2016 m. gegužės 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuotiems pažeidimams pašalinti, pareiškėja galės tinkamai įgyvendinti jai teisės aktais priskirtas funkcijas.

18Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme.

19Teismas akcentuoja, kad nustačius prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, teismas panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Taigi civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/20110). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

21Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūra, tirdama šį skundą, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą, kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokuroras, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.

22Remdamiesi išdėstytais argumentais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016-08-30 skundą Nr. SR-3744 atmesti kaip nepagrįstą.

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

24Skundą atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos... 5. pareiškėjas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašė... 6. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. gegužės 10... 7. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nutarime... 8. Pareiškėjas teigė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso... 9. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3... 10. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo... 11. Atsižvelgdama į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo... 12. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo... 13. Skundas atmestinas. ... 14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išsamiai pasisakė apie... 15. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato,... 16. Dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 18. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras... 19. Teismas akcentuoja, kad nustačius prokuroro padarytus proceso teisės normų... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra... 21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūra,... 22. Remdamiesi išdėstytais argumentais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais... 24. Skundą atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...