Byla 2-20182-886/2016
Dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. (3-AP-3197) ir vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2016 m. liepos 5 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. 3-AP-4169 priėmimo klausimą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama pareiškėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skundo suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. (3-AP-3197) ir vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2016 m. liepos 5 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. 3-AP-4169 priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėjas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2016-07-25 pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. (3-AP-3197) ir vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2016 m. liepos 5 d. nutarimą „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. 3-AP-4169. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą neteisėtai atsisakė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės pažeidimų, padarytų formuojant Kauno technologijos universiteto tarybą.

3Skundą atsisakytina priimti.

4Pažymėtina, kad CPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą, skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-559-345/2011). Taigi, formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad pareiškėjo skundas dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir jo skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto sprendimo savo esme yra artimesnis ypatingajai teisenai (CPK V dalis).

5Remiantis CPK 443 straipsnio 10 punktu, pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui.

6Pareiškėjo buveinė yra Vilniaus mieste, todėl šis skundas nagrinėtinas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra pareiškėjo buveinė. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas Kauno apylinkės teismui neteismingas, todėl jį priimti atsisakytina, išaiškinant teisę pareiškėjui su skundu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p., 443 str., 1 d., 10 d.).

7Teismas pažymi, kad tokia pat pozicija teismingumo klausimu nurodyta ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1455-683/2016. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose teismų nagrinėtose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1115-464/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-110-425/2010, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-379-275/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1512-275/2014 ).

8Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

9Pažymėtina, kad skundas dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pateiktas su trūkumais. Skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimo nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, jų procesines padėtis, visą juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą. Skundas taip pat neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimo pateikti tiek procesinių dokumentų su priedais kopijų, kad juos būtų galima įteikti priešingai šaliai. Atsižvelgus į tai, kad teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, terminas skundo trūkumų šalinimui nenustatomas.

10Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi ir 10 dalimi, teismas

Nutarė

11atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skundą suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. (3-AP-3197) ir vyriausiojo prokuroro Haroldo Urbonavičiaus 2016 m. liepos 5 d. nutarimo „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti“ Nr. 3-AP-4169.

12Išaiškinti pareiškėjui teisę pateikti skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai