Byla 2YT-2245-1060/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

5

  1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. po sutuoktinės K. B., mirusios ( - ), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (b. l. 1-2).
  2. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos tėvas A. B. mirė ( - ), motina K. B. mirė ( - ). Liko A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kuris įgytas A. B. gyvenant su sutuoktine K. B.. Po A. B. mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po K. B. mirties dėl turto paveldėjimo tėvas A. B. nesikreipė, tačiau po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. A. B. po sutuoktinės mirtie liko gyventi tame pačiame bute, jam liko visi baldai, kuriuos įsigijo gyvendami kartu su sutuoktine, namų apyvokos reikmenys ir kiti sutuoktinei priklausantys daiktai. Nurodo, kad mirus K. B., tėvas vienas organizavo laidotuves, kapavietės sutvarkymą, palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsigyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
  3. Pareiškėja teismo posėdžio metu pareiškimą nurodytais motyvais pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po motinos K. B. mirties tėvas A. B. palikimo nepriėmė dėl teisinio neišprusimo. Butas buvo registruotas tėvo vardu, todėl manė, kad po sutuoktinės mirties nereikia priimti palikimo. Tėvai butą įgijo gyvendami santuokoje, A. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, jame gyveno pusantrų metų, tik pablogėjus sveikatai pasiėmė pas save. Tėvų butu rūpinosi tėvas, jo vardu buvo visos sutartys, o ji tėvui padėjo rūpintis turtu.
  4. Pareiškėjos atstovė advokatė Rasa Malinauskienė prašė pareiškimą tenkinti, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. B. po sutuoktinės K. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

6II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

7

  1. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 40). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b.l. 28-29).
  2. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 42). Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos K. B. palikimo priėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. B. paveldimo turto priėmimą valdyti (b. l. 23-24).
  3. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (b.l. 43). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad duomenų, kad jog pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 34-36).

8Teismas

konstatuoja:

9pareiškimas tenkinamas.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M. , bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra A. B. ir K. B. dukra (b. l. 10, 11). K. B. mirė ( - ) (b.l. 7), A. B. mirė ( - ) (b.l. 5). A. B. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis ( - ), įregistravimo pagrindas pirkimo pardavimo sutartis pagal LR 1991.05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992.09.29, Nr. 2-2629 (b.l. 14). Minėtas butas įgytas A. B. esant santuokoje su K. B. (b.l. 8) ir buvo sutuoktinių A. B. ir K. B. bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). K. B. mirė 2015 m. gegužės 1 d. (b. l. 7). Po jos mirties A. B. į sutuoktinei priklausančią dalį nepretendavo, po K. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12).
  4. Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  5. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  7. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. A. B. palikimą priėmė dukra D. P., po K. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po K. B. mirties, t. y. po 2015 m. gegužės 1 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja D. P. nurodo, jog tėvas A. B. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rūpinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, jo išlaikymu ir priežiūra, turtą laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusiosios palikimą iš kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
  8. Taigi, nors A. B. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių, dukra nepageidauja priimti motinos palikimo) laikytina, kad A. B. po sutuoktinės K. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
  9. Liudytojos A. A. ir L. R., kurios pareiškėjos šeimą pažįsta nuo pareiškėjos vaikystės, yra kaimynės, teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad A. B. po sutuoktinės mirties rūpinosi visu likusiu turtu. Pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties bute liko gyventi, rūpinosi visu butu, jį prižiūrėjo, turtą laikė savu. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas ( - ) po sutuoktinės K. B., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

15Priteisti iš pareiškėjos D. P., asmens kodas ( - ) valstybei 4,00 Eur (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai