Byla 1A-190-1076/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, E. J. baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nutraukta. Priverčiamosios medicinos priemonės E. J. netaikytos, jis atiduotas artimųjų globai.

3Viešosios įstaigos ,,A“ (duomenys pakeisti) (toliau – VšĮ „A“) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, VšĮ ,,A“ kreditoriams paliekant galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

51.

6E. J. kaltintas tuo, kad:

7nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „A“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje panaikinti VšĮ „A“ didelės vertės turtinę prievolę, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 1–6 lapuose nurodytomis aplinkybėmis VšĮ „A“ apskaitoje įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas – prekių ar paslaugų pirkimą iš UAB „B“ (duomenys pakeisti), UAB „C“ (duomenys pakeisti), UAB „D“ (duomenys pakeisti), UAB „E“ (duomenys pakeisti), UAB „F“ (duomenys pakeisti), UAB „G“ (duomenys pakeisti), UAB „H“ (duomenys pakeisti), UAB „I“ (duomenys pakeisti), UAB „J“ (duomenys pakeisti), UAB „K“ (duomenys pakeisti), UAB „L“ (duomenys pakeisti), iš viso už 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur), iš jų 1 657 532 Lt (480 054 Eur) PVM, taip apgaule panaikino VšĮ „A“ didelės vertės turtinę prievolę – mokėtiną 1 657 532 Lt (480 054 Eur) PVM ir padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje;

8nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „A“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje VšĮ „A“ turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 6–14 lapuose nurodytomis aplinkybėmis VšĮ „A“ apskaitoje įforminęs realiai neįvykusias ūkines operacijas – prekių ar paslaugų pirkimą iš UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“, UAB „G“, UAB „H“, UAB „I“, UAB „J“, UAB „K“, UAB „L“, iš viso už 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės VšĮ ,,A“ priklausantį 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtą ir padarė šiai viešajai įstaigai didelę – 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) turtinę žalą, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje;

9nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., būdamas VšĮ „A“ direktorius, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 14–15 lapuose nurodytomis aplinkybėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, apgaulingai tvarkė VšĮ „A“ buhalterinę apskaitą, dėl to minėtu laikotarpiu nebuvo galima iš dalies nustatyti šios viešosios įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;

10nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „A“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties 15–17 lapuose nurodytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala, taip padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

112.

12Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi pripažino, kad E. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių, ir baudžiamąją bylą jam nutraukė, nes po nusikalstamų veikų padarymo sutriko E. J. psichika. Teismas priverčiamųjų medicinos priemonių E. J. netaikė ir atidavė jį artimųjų globai. VšĮ „A“ civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, VšĮ „A“ kreditoriams paliekant galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat netenkino prokuroro prašymo dėl pasisavinto VšĮ „A“ turto konfiskavimo iš E. J., padaręs išvadą, kad, konfiskavus iš E. J. šį turtą, būtų apsunkintas VšĮ „A“ kreditorių reikalavimų įgyvendinimas.

133.

14Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, valstybės naudai iš E. J. priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 168 347 euro. Apeliantas skunde nurodo, kad:

153.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimą. Pagal teismų praktiką, teismui priėmus nutartį priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese (BPK 403 straipsnis), turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga Nr. AB-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018).

163.2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta, kad E. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino didelės – 10 939 670 Lt (3 168 347 Eur) – vertės svetimą jo žinioje buvusį VšĮ ,,A“ turtą. VšĮ ,,A“ šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau bylos nagrinėjimo metu bankrutavo ir yra likviduota nuo 2017 m. vasario 7 d. Byloje nėra duomenų, kad turtas buvo grąžintas šiai įstaigai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, teismas turėjo priimti sprendimą išieškoti iš E. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 168 347 Eur.

174.

18Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje konstatavus, jog E. J. negali būti skiriama bausmė, nes po nusikalstamų veikų padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas E. J. taip pat negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarčių, 2019 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo netinkamai patikrintas byloje paduotas apeliacinis skundas, neišdėstyti BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo motyvai, ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti šią bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą. Konstatuotus pažeidimus kasacinės instancijos teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal BK 76 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, ir teismas sprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą asmeniui, atleistam nuo bausmės, teismas gali skirti turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria E. J. buvo nutraukta baudžiamoji byla ir jis atleistas nuo kriminalinės bausmės atlikimo, buvo konstatuota, kad E. J., VšĮ „A“ apskaitoje įforminęs realiai neįvykusias operacijas, už jas sumokant ar imituojant mokėjimus, iš šios viešosios įstaigos pasisavino jo žinioje buvusius viso 10 939 670 litų (3 168 347 eurų), taip įgyvendindamas BK 183 straipsnio 2 dalies požymius. Kauno apygardos teismas minėta nutartimi netaikė turto konfiskavimo, argumentuodamas, kad priėmus tokį sprendimą būtų apsunkintas VšĮ „A“ kreditorių reikalavimų įgyvendinimas, kurie, viešąją įstaigą likvidavus, savo reikalavimus galėtų nukreipti į E. J. turtą. Pagal UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ teismui pateiktą VšĮ „A“ kreditorių sąrašą (t. 24, b. l. 41-42), išregistravus viešąją įstaigą liko nepatenkinti jos kreditorių reikalavimai 3 001 990,44 euro sumai, didžiausias jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos – 2 925 398,84 euro. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apygardos teisme teikė E. J. 480 054 eurų dydžio civilinį ieškinį, susijusį su E. J. inkriminuotomis fiktyviomis ūkinėmis operacijomis (t. 21, b. l. 33-34), tačiau jo pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Ši apygardos teismo nutarties dalis skundžiama nebuvo. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad apygardos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti turto konfiskavimą. Kaip jau minėta, nusikalstama veika gauto turto konfiskavimas turi garantuoti, kad iš nusikalstamos veikos gauta nauda neliktų pas kaltininką. Turto vertės konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį veikos rezultato atžvilgiu paaiškinamas tuo, kad asmuo, kuris yra atsakingas už neteisėtą turto perėjimą į savo sferą, atitinkamai negali remtis galimu šio turto ne(be)turėjimu. Tačiau iš šios veikos rezultato konfiskavimo prigimties seka, kad konfiskavimas netaikytinas, jeigu turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam arba pastarasis byloje pareiškė civilinį ieškinį, arba kitokiu būdu susitariama dėl žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018). Byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas būtų buvęs grąžintas VšĮ „A“, kuri 2017 m. vasario 7 d. buvo likviduota. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, viešosios įstaigos kreditoriai civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo asmeniškai E. J. taip pat nėra pareiškę. Kitaip negu nurodė apygardos teismas, ta aplinkybė, kad viešosios įstaigos kreditoriai dar gali pareikšti tokius reikalavimus ateityje, ir jų įgyvendinimas būtų atitinkamai apsunkintas, savaime nėra kliūtis turto konfiskavimui. Tam, kad užtikrinti konfiskavimą, teismas gali remtis tik sprendimo metu esamomis aplinkybėmis, bet ne galimai įvyksiančiais ar neįvyksiančiais ateities faktais, kurių neįmanoma prognozuoti. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas V. J., paaiškino, kad turto konfiskavimo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nereikalaus ir negalės reikalauti iš E. J. pinigų, dėl kurių ji byloje teikė civilinį ieškinį. Šiuo metu E. J. atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas, kuris, atsižvelgiant į nebaigtą teisminį nagrinėjimą, yra sustabdytas. Turto konfiskavimas taip pat neskirtinas, jeigu jo taikymas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, adresato atžvilgiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, ypač sprendžiant klausimą dėl turto vertės išieškojimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Be to, BK 67 straipsnio 2 dalis baudžiamojo poveikio priemonių taikymą atleidus asmenį nuo bausmės palieka teismo nuožiūrai. Taigi teisėjų kolegija turi įvertinti konfiskavimo suderinamumą su sprendimu atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos pagal BK 76 straipsnio 3 dalį, taip pat atsižvelgti į turto konfiskavimo paskirtį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo, jo paėmimas gali būti laikomas neproporcingu tik išskirtiniais atvejais, kadangi, kitaip negu veikos įrankis ar priemonė, iš nusikalstamos veikos įgytas turtas jokiu metu negalėjo likti teisėtoje asmens dispozicijoje. Todėl turto konfiskavimo proporcingumui tokiais atvejais iš esmės neturi įtakos galimas turto nebeturėjimas. Ne kitaip vertintina ir aplinkybė, kad E. J. po nusikalstamos veikos padarymo susirgo psichine liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Bylos duomenimis, savinantis turtą E. J. buvo pakaltinamas, taigi atsakingas už neteisėtą turto perėjimą iš viešosios įstaigos kasos savo žinion. Šiuo požiūriu E. J. situacija nesiskiria nuo bet kurio kito skolininko, kuris po prievolės atsiradimo suserga sunkia liga. Ryšium su tuo iškilsiantys klausimai spręstini vykdymo procese, tačiau paskirti turto konfiskavimą ši aplinkybė iš esmės netrukdo. Kitų duomenų, kodėl turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju gali būti laikytinas neproporcingu, byloje nėra. Todėl konfiskuotino turto vertė pagal BK 72 straipsnio 2, 5 dalis iš E. J. išieškotina. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė E. J. pasisavintų lėšų sumą, kuri nulemia pagal BK 72 straipsnio 2, 5 dalis konfiskuotino rezultato vertę. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-31 (t. 2, b. l. 5-105) nustatyta, kad VšĮ „A“ buhalterinėje apskaitoje per laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gegužės 30 d. užfiksavo atliktų darbų pagal UAB „B“ vardu išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras už 6 154 941,95 litų (t. 2, b. l. 17-19), kas atitinka kaltinime nurodytą sumą. Tačiau pagal patikrinime nustatytus buhalterinės apskaitos duomenis VšĮ „A“ sumokėjo UAB „B“ 6 105 343,98 lito (t. 2, b. l. 19-24), taigi 49 597,97 lito mažiau, negu buvo įforminta sąskaitose. Todėl E. J. pasisavinta suma mažinama iki 10 890 072,03 lito (3 153 982,86 euro) (10 939 670 litų – 49 597,97 lito = 10 890 072,03 lito, o tai atitinka 3 153 982,86 euro), ir tokia suma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kaip konfiskuotino turto vertė, išieškoma iš E. J. valstybės naudai.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį pakeisti.

21Nustatyti, kad E. J., VšĮ „A“ apskaitoje įforminęs realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, prekių pirkimą iš UAB „B“, iš viso už 6 154 941,95 lito (1 782 594,40 euro), pasisavino jo žinioje buvusį VšĮ „A“ priklausantį turtą – 6 105 343,98 lito (1 768 229,84 euro), o VšĮ „A“ apskaitoje įforminęs realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, prekių pirkimą dar ir iš UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“, UAB „G“, UAB „H“, UAB „I“, UAB „J“, UAB „K“ bei UAB „L“, bendrai už 10 890 072,03 lito (3 153 982,86 euro), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės VšĮ ,,A“ priklausantį turtą 10 890 072,03 lito (3 153 982,86 euro) turtą ir padarė šiai viešajai įstaigai didelę – 10 890 072,03 lito (3 153 982,86 euro) – turtinę žalą.

22Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. J. valstybės naudai išieškoti 3 153 982,86 euro.

23Kitos nutarties dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai