Byla 2K-269-648/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. G., J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo advokato Prano Makausko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu:

4S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5O. F. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, O. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, O. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6J. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

7Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G., J. Š. ir O. F. turtą.

8Šiuo nuosprendžiu N. U. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos kasacine tvarka nesiskundžiama.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis pakeistas:

10Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš S. G. ir J. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – po 64 596,91 Eur, iš O. F. – 37 225,08 Eur.

11Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į S. G., J. Š. ir O. F. turtą panaikinimo ir paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. G. turtą: automobilį „Audi A6 Avant“ ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamąjį namą, kurio unikalus

12Nr. ( - ), esančius ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); O. F. turtą: automobilį ,,BMW 320“ ( - ), butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); J. Š. turtą: automobilį „Toyota Avensis“ ( - ), automobilį „Volvo Xc90“ ( - ), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

13Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

14Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

15Teisėjų kolegija

Nustatė

161. S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, padedant UAB ,,T“ kasininkei O. F. ir personalo vadovui J. Š., apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d.) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose: laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. vasario 24 d. 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt (25 963,07 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitiko tikrovės (nes grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) grynųjų pinigų; laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt (127 195,04 Eur) grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (nes grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) grynųjų pinigų. Dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17Be to, S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius (laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. birželio 1 d. vykdydamas ir UAB ,,T“ kasininko pareigas) ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdamas bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su J. Š., o laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir grupe su O. F., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti jo ir O. F. žinioje esančius UAB „T“ grynuosius pinigus, susitarė su O. F. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,T“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą. Vykdydami nusikalstamą sumanymą, siekdami pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB V darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) avansų bei dienpinigių ir 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu S. G. kartu su J. Š., o laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir kartu su O. F. pasisavino jo ir pastarosios žinioje buvusį UAB „T“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt (193 790,74 Eur).

18O. F. nuteista už tai, kad, būdama UAB „T“ kasininkė ir būdama atsakinga už kasos dokumentų surašymą, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,T“ direktoriui S. G. padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, UAB ,,T“ personalo vadovo J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose: laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 13 atvejų pagal 13 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 325 222,94 Lt (94 191,01 Eur) grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės ir laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 95 atvejais pagal 56 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 39 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (nes grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 13 kasos išlaidų orderių ir 56 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur) grynųjų pinigų. Dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19Be to, O. F. nuteista už tai, kad, būdama UAB „T“ kasininkė ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdama bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdama grupe su S. G. ir J. Š., turėdama išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir jos žinioje esančius UAB „T“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir J. Š., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,T“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą. Vykdydami nusikalstamą sumanymą, siekdami pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkei, išmokėjusiai pinigus, S. G. kasos dokumentus pasirašius kaip įmonės vadovui, veikdami per UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB V darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur) darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu O. F. kartu su S. G. ir J. Š. pasisavino S. G. ir savo žinioje buvusį UAB „T“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur).

20J. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 sausio 20 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, UAB ,,T“ direktoriui S. G. padėjo apgaulingai, taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, tvarkyti UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. N. U. sudarytuose grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščiuose, J. Š. nurodymu juose pasirašius darbuotojams, S. G. ir O. F. (laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d.) dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, ir kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius pateikus N. U., o pastarajai pasirašius mokėjimo žiniaraščiuose ir užregistravus buhalterinės apskaitos registruose: laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. vasario 24 d. 7 atvejais pagal 7 kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso 89 645,29 Lt (25 963,07 Eur) grynųjų pinigų išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. 63 atvejais pagal 11 mokėjimo žiniaraščių pagrindė iš viso 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) grynaisiais pinigais dienpinigių 26 darbuotojams išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitiko tikrovės (nes grynaisiais pinigais dienpinigiai mokami nebuvo). Todėl pagal 7 kasos išlaidų orderių ir 11 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) grynųjų pinigų; laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 16 atvejų pagal 16 kasos išlaidų orderių pagrindė iš viso 439 179,05 Lt (127 195,04 Eur) grynųjų pinigų (darbo užmokesčio) išmokėjimą, juose nenurodė pinigų gavėjo vardo, pavardės ir laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 20 d. 141 atveju pagal 58 laisvos formos mokėjimo žiniaraščius pagrindė iš viso 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) grynaisiais pinigais darbo užmokesčio 41 darbuotojui išmokėjimą, juose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės (nes grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas). Todėl pagal 16 kasos išlaidų orderių ir 58 mokėjimo žiniaraščių rekvizitus negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – kam ir kokiu tikslu išmokėta 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) grynųjų pinigų. Dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

21Be to, J. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 sausio 20 d. Klaipėdoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, veikdamas grupe su S. G., o laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir grupe su O. F., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti S. G. ir O. F. žinioje esančius UAB „T“ grynuosius pinigus, susitarė su S. G. ir O. F., kad jie sudarys aiškiai netikrus UAB ,,T“ grynųjų pinigų mokėjimo žiniaraščius apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansus, dienpinigius, darbo užmokestį, šiuos fiktyvius duomenis įtrauks į buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavins turtą. Vykdydami nusikalstamą sumanymą, siekdami pateisinti tariamą grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams, J. Š. pateikus bendrovės darbuotojams pasirašyti mokėjimo žiniaraščius, S. G. ir O. F. dokumentus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo pasirašius kaip kasininkui, išmokėjusiam pinigus, veikdami per UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB V darbuotoją N. U., nesuvokusią minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio, šiai perdavus kasos išlaidų orderius, avanso apyskaitas bei prie jų pridedamus mokėjimo žiniaraščius ir pastarajai užregistravus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus 94 306,81 Lt (27 317,14 Eur) avansų ir dienpinigių bei 574 813,85 Lt (166 477,60 Eur) darbo užmokesčio buhalterinės apskaitos registruose, tokiu būdu J. Š. kartu su S. G., o laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir kartu su O. F. pasisavino S. G. ir O. F. žinioje buvusį UAB „T“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt (193 790,74 Eur).

222. Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 64 596,91 Eur – iš jo išieškojimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į jo turtą paskyrimo.

232.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 5 dalį), nes neteisingai traktavo, jog BK nuostata dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ir kitų ekonominę vertę turinčių daiktų konfiskavimo yra imperatyvi ir turi būti privalomai taikoma. Pasak kasatoriaus, taikant BK 72 straipsnio 5 dalį būtina atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą, nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį, dėl nusikalstamos veikos padarytą arba potencialiai sukeltą turtinę žalą valstybei, asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtas kitas bausmes, jų griežtumą ir pakankamumą nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad iš viso pasisavinta 669 120,66 Lt (193 790,74 Eur) UAB „T“ piniginių lėšų ir dėl svetimo turto pasisavinimo kalti UAB „T“ akcininkai. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nes UAB „T“ buvo pripažinta bankrutavusia ir baigė savo veiklą iki įtarimų kaltinamiesiems pateikimo. Bankrutuojančios UAB „T“ administratorės UAB „B“ prašymu buvo patvirtintas BUAB „T“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Tai reiškia, kad pasisavintas UAB „T“ turtas – pinigai jau buvo suvartotas, paslėptas ar perduotas kitiems asmenims iki įmonės bankroto pradžios. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „T“ dokumentus nenustatyti atvejai dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Taigi žala valstybei nepadaryta. Faktiškai žala nepadaryta ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, nes UAB „T“ kreditoriai galėjo reikalauti žalos atlyginimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis, reikšdami ieškinius įmonės akcininkams ar valdymo organams, tačiau to nepadarė. Kasatoriaus teigimu, visą jo turtą, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir taikomas konfiskavimas, jis įgijo teisėtai, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, nenustatyta jokių duomenų, kad turtui įsigyti jis būtų panaudojęs neva pasisavintas lėšas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatytas pinigų pasisavinimo mechanizmas, neišsiaiškinta, kur galėjo būti panaudotos pasisavintos lėšos, o jis, būdamas įsitikinęs įgyto turto teisėtumu, nesistengė paslėpti savo vardu įregistruoto turto, nedarė pastangų jį parduoti ar kitaip realizuoti ir taip išvengti turto konfiskavimo. Dėl to, pasak kasatoriaus, konfiskuojant šį jo turtą būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata, kad iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais, ir paskirta neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė. Kasatoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas jam BK 72 straipsnio 5 dalies, teisingai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, todėl nebuvo pagrindo keisti šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies.

243. Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 64 596,91 Eur – iš jo išieškojimo ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į jo turtą paskyrimo.

253.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 183 straipsnio 2 dalį) ir neteisingai kvalifikavo jo veiksmus dėl UAB „T“ turto pasisavinimo. Pasak kasatoriaus, BK 183 straipsnyje nustatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektu gali būti asmuo, kuriam tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatyta, kad UAB „T“ vadovu buvo S. G., o kasininko funkcijas vykdė O. F., todėl įmonės turtas galėjo būti ir buvo tik S. G. arba O. F. žinioje ir tik jie gali būti turto pasisavinimo nusikalstamos veikos vykdytojais. Dėl to kasatoriaus veiksmai darant nusikalstamą veiką kaip bendravykdytojo įvertinti netinkamai.

263.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir nuosprendyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo išdėstė prielaidomis pagrįstas išvadas. Pasak kasatoriaus, pagal BK 72 straipsnio 7 dalį, nesant galimybių tiksliai nustatyti nusikalstamos turtinės naudos dydį, teismai privalo vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Abiejų instancijų teismai šios nuostatos nesilaikė ir neteisingai byloje išsprendė turto konfiskavimo klausimą. Be to, nors taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 dalį šiose normose esančios sąlygos turi būti įrodytos bylos duomenimis, tačiau dėl šių aplinkybių abiejų instancijų teismai pasisakė labai formaliai. Kasatorius pažymi, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nusikalstamos veikos bendrininkai yra jis, S. G. ir O. F.. Pasisavinti ginčijami pinigai buvo visų jų bendras nusikalstamos veikos rezultatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotino turto vertę, turėjo paskirstyti ją lygiomis dalimis proporcingai dirbtam laikui. Siekiant taikyti turto konfiskavimą turėjo būti nustatyti konkretūs duomenys, rodantys praturtėjimą (nustatytas pinigų pasidalinimo faktas, rastas ir aprašytas konkretus iš nusikalstamos veikos gautas turtas, pinigai, kurių negalima pateisinti kitais teisėtais įgijimo šaltiniais), ir kaltinimuose nurodyta konkreti skaitmeninė išraiška, rodanti tokio praturtėjimo mastą. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

274. Kasaciniu skundu nuteistosios O. F. gynėjas advokatas P. Makauskas prašo panaikinti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą O. F. nutraukti.

284.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami O. F. ir konfiskuodami jos turtą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 72 straipsnio 5 dalį) ir padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisingų sprendimų priėmimui.

294.2. Kasatorius nurodo, kad BK 222 straipsnio 1 dalis netinkamai pritaikyta dėl to, kad O. F. negali būti atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektas. Atsakomybės subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose nurodyti asmenys, t. y. vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. O. F. šios sąvokos neatitinka. Kasatorius, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, nurodo, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos vedimas bei tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatyta, kad UAB „T“ direktorius S. G. buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, o buhalterė N. U., kaip profesionalus buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantis asmuo, buvo atsakinga už UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tą patvirtina 2014 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada „Dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos“ ir specialistės R. K. paaiškinimai. O. F. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. buvo paskirta formaliai, tam, kad pasirašytų N. U. jai parengtus dokumentus, o realiai už bendrovės kasą buvo atsakingas S. G.. Ši aplinkybė nebuvo paneigta. Nors N. U. BK 222 straipsnio 1 dalies prasme visiškai atitinka bendrovės apskaitą tvarkančio asmens sąvoką, jai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista O. F.. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino, kad už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga N. U., tačiau savo išvadas dėl O. F. kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrindė prieštaringais motyvais. Kasatorius nurodo, kad teismų motyvai dėl objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo O. F. veikoje nepagrįsti objektyviu ir išsamiu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Kasatorius, aptardamas asmenų parodymus, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tiek pačios O. F., S. G., N. U., tiek liudytojo D. D. parodymus dėl su nusikalstamos veikos padarymu susijusių aplinkybių vertino netinkamai, neišsiaiškino tarp šių asmenų parodymų esančių esminių prieštaravimų, jų nepašalino ir nesiėmė priemonių, kad nustatytų bylose objektyvią tiesą. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad buvę UAB „T“ darbuotojai patvirtino, jog visi atsiskaitymai (atlyginimas ir dienpinigiai), išskyrus išmokėtą pradinį avansą, buvo ne grynaisiais, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismai, darydami kategoriškas išvadas, kad su visais UAB „T“ darbuotojais buvo atsiskaitoma banko pavedimais, nevertino esminių bylos aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta mažiau negu pusė visų buvusių UAB „T“ darbuotojų ir dalis jų pripažino, kad su jais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismas formaliai taikė bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pripažino O. F. padėjėja (BK 24 straipsnio 6 dalis). Kasatorius pažymi, kad vertinant, ar O. F. galėjo atlikti padėjėjos funkcijas, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, turėjo vertinti, ar O. F. išmano ir supranta buhalterinę apskaitą, kasos darbo organizavimo taisykles, tačiau to nepadarė. Taigi teismas padarė prielaidomis paremtas išvadas dėl O. F. veikos kvalifikavimo. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad O. F. veika, kai, nebūdama finansininkė ir neturėdama tam būtino išsilavinimo, formaliai pasirašė ant jai paruoštų kasos išlaidų orderių, galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnį su sąlyga, kad būtų įrodyta, jog pasirašydama kasos išlaidų orderius suprato, kad klastoja dokumentus ir kokias teisines pasekmes pasirašomi dokumentai sukels.

304.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė O. F. veiksmuose buvus BK 183 straipsnio 2 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas, formaliai taikydamas bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas (BK 24 straipsnį), tačiau neatskleisdamas bendrininkavimo sudėties, O. F. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį susiejo ne su jos pačios, o su S. G. atliktais veiksmais, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl BK 183 straipsnio taikymo. Kasatorius, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014, nurodo, kad objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Kasatoriaus teigimu, byloje nustatyta, kad O. F. realiai neturėjo savo žinioje UAB „T“ piniginių lėšų, jais nedisponavo, jų neapskaitė, nebuvo už jas atsakinga, negalėjo žinoti, kokios sumos UAB „T“ darbuotojams bus išmokėtos, bei negalėjo kontroliuoti pinigų mokėjimo, todėl negali būti laikoma pinigines lėšas pasisavinusiu asmeniu BK 183 straipsnio 2 dalies prasme. UAB „T“ grynaisiais pinigais disponavo S. G. ir J. Š.. Kasatorius pažymi ir tai, kad teismo išvados dėl S. G. nurodymų O. F. davimo nemotyvuotos ir pagrįstos prielaidomis. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokius nurodymus S. G. davė O. F. ir kokius nurodymus, kurie vertintini kaip nusikalstami BK 183 straipsnio 2 dalies prasme, ji vykdė, nepatvirtina, kokie bylos duomenys patvirtina buvus S. G. ir O. F. susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Objektyvių duomenų, kad O. F. pasisavino bent dalį bendrovės piniginių lėšų, nėra, taip pat neatskleista O. F. tyčia padaryti šią nusikalstamą veiką.

314.4. Kasatorius nurodo, kad byloje nenustatyta ir nevertinta, ar O. F. gavo skundžiamu nuosprendžiu priteistą pinigų sumą, ar apskritai neteisėtai praturtėjo, t. y. gavo piniginių lėšų, kurių kilmės nebūtų galėjusi paaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas formaliai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį ir neteisėtai O. F. taikė turto konfiskavimą.

325. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Vytautas Kukaitis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

335.1. Prokuroras nurodo, kad kasacinių skundų argumentai dėl turto konfiskavimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „T“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių, tačiau turto konfiskavimo klausimą išsprendė neteisingai. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas byloje BK 72 straipsnio, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Pasak prokuroro, kasacinių skundų argumentuose yra painiojami turto konfiskavimo pagrindai, t. y. atvejai, kai asmuo yra kaltinamas neteisėtai praturtėjęs ir kai nusikalstamas svetimo turto įgijimas yra tiesioginis nusikalstamos veikos tikslas, padarinys ir rezultatas. Kai nusikalstamos veikos rezultatas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su svetimo turto užvaldymu ir žalos padarymu nukentėjusiam asmeniui, teismas neturi jokios diskrecijos netaikyti turto konfiskavimo. Dėl to kasaciniuose skunduose minimi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti ir be tokios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo, kurią paskyrus būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai, šioje situacijoje nėra ir negali būti taikomi, nes toks teisės aiškinimas būtų aiškiai prieštaraujantis teisėtumo ir teisingumo principams. Be to, būtų įteisintas nusikalstamas praturtėjimas, o teisingumas būtų tik formalus. Prokuroras pažymi, kad kasacinių skundų motyvai dėl nuteistųjų veiksmais nei valstybei, nei kitiems asmenims nepadarytos žalos, kreditorių nepasinaudojimo galimybe pareikšti civilinius ieškinius aiškiai prieštarauja turto konfiskavimui, kaip priverstinei turto atėmimo iš neteisėto įgijimo (valdymo) priemonei. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos bendrininkai buvo visi trys nuteistieji, pasisavinti pinigai buvo jų visų bendras nusikalstamos veikos rezultatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotino turto vertę, paskirstė ją lygiomis dalimis proporcingai dirbtam laikui, taip tinkamai taikė įstatymą.

345.2. Prokuroras nurodo, kad kasatorių J. Š. ir O. F. gynėjo kasacinių skundų argumentai dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bendrininkavimo yra nepagrįsti. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad S. G., O. F. ir J. Š. savo veiksmais dėl UAB „T“ pinigų pasisavinimo kiekvienas įgyvendino dalį pasisavinimo objektyviųjų požymių ir tą padarė tyčia. Be to, UAB „T“ neteisėtas svetimo turto pasisavinimas buvo padarytas visų nuteistųjų bendromis pastangomis, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bent vienas iš bendrininkų (S. G.) svetimam turtui, kaip direktorius, turėjo atitinkamus įgalinimus. Pasak prokuroro, J. Š. ir O. F. objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma dėl BK 222 ir 183 straipsniuose nustatytų veikų ir jų kaltės buvimo aiškiai pasireiškia per kaltinimo konstrukciją. Abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad išankstinis sumanymas pasisavinti svetimą turtą, pasirinkti veikos mechanizmą, būdą, būtinų žinomai suklastotų dokumentų pagrindu atvaizduoti žinomai neteisėtas operacijas ir tiesioginę tyčią pasisavinti pinigus buvo visų trijų nuteistųjų veikose, dėl to tinkamai pritaikė ginčijamas teisės normas. Nors kasatoriai kelia abejones dėl pasidalintų piniginių lėšų proporcijų, praturtėjimo laipsnio iš nusikalstamai įgytos sumos, tačiau šios aplinkybės yra už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnyje, sudėties ribų.

355.3. Prokuroras nurodo, kad kasatorių J. Š. ir O. F. gynėjo kasacinių skundų argumentai dėl BK 222 straipsnio požymių taip pat nepagrįsti. Anot prokuroro, O. F. ir J. Š. veikos kvalifikuotos tinkamai. Nepagrįstai O. F. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad O. F. kasininke buvo paskirta formaliai ir realiai jokių kaltų veiksmų neatliko, nes teismo nustatyta priešingai. Teismų padarytos išvados dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra visiškai pagrįstos, taip pat visiškai įrodyta, kad, pasinaudojant UAB „T“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkiusia N. U., nesuvokusia kaltinamųjų nusikalstamos veikos pobūdžio, per ją buhalterinės apskaitos registruose buvo užregistruotos faktiškai neįvykusios operacijos. Bylos aplinkybės rodo, kad O. F. ir J. Š. yra patyrę versle, turi aukštąjį išsilavinimą. Žinodami pareigą apskaityti visas pinigų sumas ir įtraukti į buhalterinę apskaitą tik įvykusias ūkines operacijas, jie sąmoningai to nedarė, atliko veiksmus, dėl kurių į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie neįvykusias ūkines operacijas. Nuteistojo S. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų J. Š. ir O. F. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kadangi svetimo turto pasisavinimas buvo maskuojamas buhalteriniais dokumentais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip idealioji šių nusikalstamų veikų sutaptis. Prokuroras pažymi, kad O. F. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad O. F. negali būti atsakomybės subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pačios O. F. veiksmai ir veikos mechanizmas – tyčinis dokumentų klastojimas, kurio tikslas buvo užmaskuoti turto pasisavinimą, tokių veiksmų daugiaepizodiškumas, veikimas per nekaltą asmenį (N. U.), ir tik dėl jos, kaip kasininkės, aktyvių veiksmų realiai kilę nusikalstami padariniai, nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, paneigia O. F., kaip tariamai formaliai ėjusios pareigas, argumentus ir vaidmenį. Pasak prokuroro, O. F. veikos suvokimas ir betarpiškai atlikti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su specialiuoju veikos subjektu – įmonės vadovu, todėl tiek jos veika, kaip ir bendrininko J. Š. veika, pagrįstai kvalifikuota kaip bendrininkavimas (BK 24 straipsnio 6 dalis), padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014, nurodo, kad asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus, aiškiai suvokia, jog padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju.

366. Nuteistųjų S. G., J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo advokato P. Makausko kasaciniai skundai atmestini.

37Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

387. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

397.1. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose, be kita ko, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo. Antai nuteistosios O. F. gynėjo kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama nuteistųjų, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų detaliai analizei, pateikiant jų įrodomąją reikšmę ir savą vertinimo versiją; skunde nurodomi pažeidimai iš esmės grindžiami ir argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasatorių skundų argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

40Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo ir bendrininkavimo

418. Nuteistojo J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo kasaciniuose skunduose ginčijamas nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Kasatoriai nurodo, kad J. Š. ir O. F. UAB „T“ turto savo žinioje neturėjo, bendrovės turto nepasisavino ir nepagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendravykdytojais. Šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti.

429. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Jei turto pasisavinimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visiems turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jų žinion, tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015).

4310. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š., būdamas UAB „T“ personalo vadovas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2010 sausio 20 d. veikdamas bendrininkų grupe su S. G., o laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir su O. F., pasisavino S. G. ir O. F. žinioje buvusį UAB „T“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 669 120,66 Lt (193 790,74 Eur), o O. F., būdama UAB „T“ kasininkė ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėdama bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. veikdama bendrininkų grupe su S. G. ir J. Š., pasisavino S. G. ir savo žinioje buvusį UAB „T“ didelės vertės turtą – grynuosius pinigus, iš viso 385 592,23 Lt (111 675,23 Eur).

4411. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

45Nr. 2K-P-218/2009).

4612. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kad teismai nepagrįstai pripažino nuteistuosius J. Š. ir O. F. nusikalstamos veikos bendravykdytojais. Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu S. G. buvo UAB „T“ direktorius, o O. F. – bendrovės kasininkė. Jie pagal einamas pareigas savo žinioje turėjo bendrovės turtą. J. Š. buvo bendrovės personalo vadovas, kuris, kaip nustatyta byloje, pagal išankstinį nusikalstamos veikos bendrininkų susitarimą veikti nusikalstamai ir suderintą planą teikdavo bendrovės darbuotojams pasirašyti tariamą darbo užmokesčio sumokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinančius mokėjimo žiniaraščius, kuriuos S. G. ir O. F. kartu su tikrovės neatitinkančiais kasos išlaidų orderiais pasirašydavo ir pateikdavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB V darbuotojai N. U., nesuvokusiai minėtų asmenų nusikalstamos veikos pobūdžio. Ši pagal jai perduotus dokumentus duomenis apie tariamai darbuotojams išmokėtus avansą, dienpinigius bei darbo užmokestį užregistruodavo buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu būdu S. G., J. Š. ir O. F., pasinaudodami tariamu grynųjų pinigų išmokėjimu darbuotojams pagal mokėjimo dokumentus, bendromis pastangomis pasisavino kaltinime nurodytą didelės vertės UAB „T“ turtą.

4713. Teismų išvados dėl J. Š. ir O. F. bendrininkavimo pasisavinant UAB „T“ turtą pagrįstos išsamia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų analize, yra motyvuotos ir teisingos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus dėl J. Š. ir O. F. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką kartu su UAB „T“ direktoriumi S. G., nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

4814. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamo sumanymo realizavimui – didelės vertės UAB „T“ turto (grynųjų pinigų) pasisavinimui buvo būtini visų bendrininkų tyčiniai aktyvūs veiksmai, taigi nuteistieji nusikalstamai veikė kartu ir jie laikytini bendravykdytojais (BK 24 straipsnio 3 dalis). Todėl teismai teisingai nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip padarytą bendravykdytojų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

49Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo

5015. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

5115.1. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013,

522K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus) tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą.

5316. Nuteistosios O. F. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad O. F. nuteisimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes ji nėra šios nusikalstamos veikos subjektas ir nenustatyta jos kaltė. Kasatorius nurodo, kad O. F. su UAB „T“ buhalterinės apskaitos organizavimu ar tvarkymu niekaip nėra susijusi, todėl negali būti pripažinta nei BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialiuoju subjektu, nei šio nusikaltimo bendrininke. Už UAB „T“ buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakingas bendrovės direktorius S. G., o už buhalterinės apskaitos tvarkymą – buhalterė N. U.. Tuo tarpu O. F. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. formaliai ėjo bendrovės kasininko pareigas ir tik pasirašydavo N. U. jai parengtus dokumentus.

5417. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus, aiškiai suvokia, kad padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-7-304-976/2016).

5518. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji O. F. nebuvo pripažinta specialiuoju nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu – tokiu subjektu pripažintas UAB „T“ direktorius S. G.. Tačiau teismai nustatė, kad O. F. savo veiksmais padėjo bendrovės direktoriui S. G. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą apgaulingai tvarkyti apskaitą ir buvo viena iš nusikaltimo bendrininkų. Teismai nustatė, kad O. F. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „T“ kasininkė ir būdama atsakinga už teisingą kasos dokumentų surašymą, nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 20 d. pasirašė pirminiuose apskaitos dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose, avansų apyskaitose, grynųjų pinigų iš kasos išmokėjimo žiniaraščiuose), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (tariamai darbuotojams išmokėti grynieji pinigai) neatitiko tikrovės, taip patvirtino jų teisingumą, ir perdavė juos N. U., kuri, nesuvokdama nusikalstamos veikos pobūdžio, faktiškai neįvykusias ūkines operacijas užregistravo buhalterinės apskaitos registruose, t. y. tokiais veiksmais padėjo UAB „T“ direktoriui S. G. vykdyti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to kilo nusikalstami padariniai, t. y. nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2010 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokios teismų išvados yra teisingos ir pagrįstos.

5619. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama O. F. kaltė. Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014,

572K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

5820. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl O. F. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konstatavo, kad ji, būdama patyrusi versle, turėdama aukštąjį išsilavinimą, žinodama pareigą apskaityti visas pinigų sumas ir įtraukti į buhalterinę apskaitą tik įvykusias ūkines operacijas, sąmoningai to nedarė, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB „T“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie neįvykusias ūkines operacijas, taigi veikė tyčia. Kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai, kad O. F. veiksmai, kai, nebūdama finansininkė ir neturėdama tam būtino išsilavinimo, formaliai pasirašė ant jai paruoštų kasos išlaidų orderių, gali būti vertinami kaip dokumentų klastojimas pagal BK 300 straipsnį, neatitinka pirmiau aptartų bylos faktinių aplinkybių.

5921. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai O. F. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

6022. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, taip pat patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus pagal nuteistosios O. F. gynėjo kasacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai faktines bylos aplinkybes nustatė pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra nurodyti, išdėstytos įrodyta pripažintos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, išanalizavęs išnagrinėtus įrodymus (nuteistųjų S. G., J. Š., O. F., išteisintosios N. U., liudytojų buvusių UAB „T“ darbuotojų, taip pat liudytojų D. D., V. B. parodymus, specialistės R. K. paaiškinimus, darbo sutartis, specialisto išvadas, dokumentų apžiūros protokolų duomenis ir kitą rašytinę bylos medžiagą), palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad O. F. įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, O. F. kaltė padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

61Dėl BK 72 straipsnio taikymo

6223. Visuose kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas iš nuteistųjų S. G., J. Š. ir O. F. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį.

6324. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6424.1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016). Be to, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016).

6525. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G., J. Š. ir O. F., veikdami bendrai, pasisavino svetimą – UAB „T“ priklausantį turtą – 669 120,66 Lt (193 790,74 Eur). Taigi nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „T“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Kaltininkų pasisavintas turtas nesurastas, o nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš pačių nuteistųjų, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nusprendė iš S. G., J. Š. ir O. F. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pasisavintas turtas – pinigai būtų grąžinti UAB „T“ ar būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos UAB „T“ atlyginimo. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, kokiomis dalimis visi trys bendrininkai tarpusavyje pasidalino pasisavintas UAB „T“ lėšas, teismas, pagrįstai pripažindamas, jog nuteistieji gali atsakyti tik už tą turtą, kuris buvo pasisavintas jiems dirbant bendrovėje, ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, iš S. G., J. Š. ir O. F. išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuteistiesiems paskirstė lygiomis dalimis, atsižvelgdamas į jų UAB „T“ dirbtą laiką ir jo metu pasisavinto turto vertę. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad bylos dalis dėl BK 72 straipsnio taikymo apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, o prokuroras skunde prašė iš S. G. ir J. Š. konfiskuoti po 64 596,91 Eur, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo pabloginti nuteistojo padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, pagrįstai nusprendė iš S. G. ir J. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas, neviršijančias prokuroro prašomų priteisti sumų. Nors kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad byloje nenustatytas pinigų pasisavinimo mechanizmas, pinigų pasidalinimo faktas, neišsiaiškinta, kur galėjo būti panaudotos pasisavintos lėšos, nerastas ir neaprašytas iš nusikalstamos veikos gautas turtas (pinigai), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismų sprendimuose aptartais bylos įrodymais patikimai nustatyta, kad visi trys nuteistieji, veikdami bendrai, pasisavino UAB „T“ priklausantį turtą ir pasisavintos lėšos buvo visų nuteistųjų bendros nusikalstamos veikos rezultatas, todėl priimtas pagrįstas sprendimas dėl turto konfiskavimo iš nuteistųjų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo nagrinėjamoje byloje taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos nei pirmosios instancijos teismo (taip pat S. G. skunde) nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, taigi ši byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos.

6626. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl jų naikinti ar keisti nėra pagrindų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

68Atmesti nuteistųjų S. G., J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo advokato Prano Makausko kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu:... 4. S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 5. O. F. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 6. J. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 7. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas laikinas nuosavybės teisės... 8. Šiuo nuosprendžiu N. U. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš S. G. ir J. Š.... 11. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis... 12. Nr. ( - ), esančius ( - ), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį... 13. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 14. Nuteistųjų O. F. ir J. Š. apeliaciniai skundai atmesti.... 15. Teisėjų kolegija... 16. 1. S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius, pagal... 17. Be to, S. G. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ direktorius... 18. O. F. nuteista už tai, kad, būdama UAB „T“ kasininkė ir būdama... 19. Be to, O. F. nuteista už tai, kad, būdama UAB „T“ kasininkė ir pagal... 20. J. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ personalo vadovas,... 21. Be to, J. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T“ personalo vadovas,... 22. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 23. 2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 24. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 25. 3.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė... 26. 3.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat... 27. 4. Kasaciniu skundu nuteistosios O. F. gynėjas advokatas P. Makauskas prašo... 28. 4.1. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami O. F. ir... 29. 4.2. Kasatorius nurodo, kad BK 222 straipsnio 1 dalis netinkamai pritaikyta... 30. 4.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame... 31. 4.4. Kasatorius nurodo, kad byloje nenustatyta ir nevertinta, ar O. F. gavo... 32. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 33. 5.1. Prokuroras nurodo, kad kasacinių skundų argumentai dėl turto... 34. 5.2. Prokuroras nurodo, kad kasatorių J. Š. ir O. F. gynėjo kasacinių... 35. 5.3. Prokuroras nurodo, kad kasatorių J. Š. ir O. F. gynėjo kasacinių... 36. 6. Nuteistųjų S. G., J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo advokato P.... 37. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų... 38. 7. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 39. 7.1. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad juose, be kita ko, ginčijamos... 40. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo ir bendrininkavimo... 41. 8. Nuteistojo J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo kasaciniuose skunduose... 42. 9. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 43. 10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š., būdamas UAB „T“ personalo... 44. 11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet... 45. Nr. 2K-P-218/2009).... 46. 12. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kad teismai... 47. 13. Teismų išvados dėl J. Š. ir O. F. bendrininkavimo pasisavinant UAB... 48. 14. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamo sumanymo... 49. Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 50. 15. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės... 51. 15.1. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už... 52. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir... 53. 16. Nuteistosios O. F. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad O. F.... 54. 17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad specialaus... 55. 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistoji O. F. nebuvo pripažinta... 56. 19. Kasaciniame skunde taip pat ginčijama O. F. kaltė. Teismų praktikoje... 57. 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).... 58. 20. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl O. F. kaltės padarius... 59. 21. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines... 60. 22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, taip pat patikrinusi... 61. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 62. 23. Visuose kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad apeliacinės... 63. 24. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 64. 24.1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos... 65. 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G., J. Š. ir O. F., veikdami... 66. 26. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 68. Atmesti nuteistųjų S. G., J. Š. ir nuteistosios O. F. gynėjo advokato Prano...