Byla 2S-649-640/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ ieškinį atsakovui UAB „Vėsa ir partneriai“ dėl be teisinio pagrindo gautų sumų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ priešieškinį ieškovui UAB „Ąžuolo gilė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3atsakovas UAB „Vėsa ir partneriai“ pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Ąžuolo gilė“ dėl 16 320,99 Lt skolos, 5875,56 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas priešieškinio sumai. Nurodė, kad atsakovas bandė ginčą su ieškovu spręsti gražiuoju, ragino sumokėti skolą, tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, priešieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b.l. 9-10) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ nekilnojamąjį turtą 22 196,55 Lt vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, priklausančias ieškovui ir esančius pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su atsakovu pagal byloje pareikštą priešieškinį bei leidžiant ieškovui atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu ir atlikti privalomojo socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad atsakovas pateikė pakankamai priešieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laiko, kad jis tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, atsakovo reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, todėl yra pagrindo teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5Ieškovas UAB „Ąžuolo gilė“ atskiruoju skundu (b.l. 11-14) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, neturėdamas duomenų apie ieškovo finansinę būklę, visiškai nepagrįstai priėmė nutartį ir ieškovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės identiškų šalių pateiktų prašymų bei argumentų, kuriais remiantis šalys viena kitos atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtingas vertinimas 2011 m. spalio 26 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyse taip pat pažeidė teisingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Nurodo, kad teismas privalėjo informuoti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ieškovą ir pareikalauti pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Taip pat nurodo, kad pagal 2010 metų balansą ieškovas viso turi 1 430 970 Lt vertės turto (iš kurio ilgalaikis materialusis turtas – 1 286 083 Lt vertės), o ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tesudaro 54 220 Lt.

6Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 30-31) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Šioje civilinėje byloje teismas ieškovo ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas darosi dar svarbesnis ir aktualesnis. Be to, nurodo, kad ieškovas, pateikdamas atskirąjį skundą, pateikė tik savo paties parengtą balansą. Jokių objektyvių duomenų apie ieškovo turimą turtą ir galimybes įvykdyti ieškovui nepalankų teismo sprendimą byloje nėra pateikta. Todėl ieškovo atskirasis skundas turi būti atmestas.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinyje pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

10Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 22 196,55 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas ieškovo atžvilgiu laikė didele. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įvertinęs ieškovo veiklos duomenis t.y. balansą sudarytą 2010-12-31 dienai (b.l. 17-18), teismas sprendžia, kad ieškovas yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareikštas priešieškinio reikalavimas 22 196,55 Lt sumai ieškovo atžvilgiu nėra didelis ir ieškovas būtų pajėgus priešieškinį patenkinus, įvykdyti galimai atsakovui palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų manyti, kad ieškovas bandys paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą, siekiant išvengti savo prievolių vykdymo. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas.

11Vien tas faktas, jog teismas ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudaro ne vien tikėtinumas pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą, bet ir reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių esant realią grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atžvilgiu teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.

12Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui UAB „Ąžuolo gilė“ atmetamas.

13Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas 968 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti rengiant atskirąjį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.15 p. numato, kad už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, turi būti taikomas – 0.5 koeficientas, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje yra 400 Lt (800 Lt MMA x 0,5.). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į tai, jog ginčas byloje nėra sudėtingas, sprendžia, jog ieškovui priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

14Pagal CPK 96 str. pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

15Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui UAB „Ąžuolo gilė“ netenkinti.

17Priteisti iš atsakovo UAB „Vėsa ir partneriai“ 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atskirąjį skundą ieškovo UAB „Ąžuolo gilė“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai