Byla 2-1300/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-776-278/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekrano“ įrengimai ieškinį atsakovams S. K. , R. A. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Ekrano“ įrengimai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. K. , R. A. , prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 325 989,83 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apriboti atsakovams 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankų sąskaitose, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu.

4Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė areštuoti 325 989,83 Lt sumai atsakovams S. K. ir R. A. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o turto neturint ar nepakankant išieškojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatant, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu; nutartį pavesti skubiai vykdyti ieškovo pasirinktai antstolių kontorai.

5Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl teismui, patenkinus ieškovo reikalavimus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, kas galimai trukdytų bankroto procedūros eigai ir pažeistų ieškovo kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad esant grėsmei, jog pranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti jų taikymą, klausimas sprendžiamas apie tai neinformavus atsakovų.

6Atskiruoju skundu atsakovas R. A. prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. A. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

71.

8Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas vien tik į didelę ieškinio sumą. Teismas nevertino atsakovo R. A. turtinės padėties ir neatsižvelgė į tai, ar reikalavimo suma šiam atsakovui yra didelė. Atsakovo R. A. metinė pajamų už 2009 metus deklaracija, patvirtina, kad šis atsakovas 2009 metais gavo 100 321,44 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o pajamos, gautos iš turto pardavimo, 2009 metais buvo 4 923 000 Lt, be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso ir didelės vertės nekilnojamasis turtas.

92.

10Nei ieškovas, nei teismas nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų grėsmę ieškovo turtiniams interesams.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ekrano“ įrengimai nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, ieškovas pareiškė labai didelės sumos turtinio pobūdžio ieškinį, gindamas bankrutavusios įmonės kreditorių teises (viešas interesas), todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, o tai trukdytų bankroto procedūros eigai ir pažeistų ieškovo kreditorių interesus.

12Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys pareikštas dėl 325 989,83 Lt sumos solidaraus priteisimo iš atsakovų. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekdamas įrodyti savo gerą turtinę padėtį, pateikė į bylą metinę pajamų deklaraciją už 2009 metus bei 2010 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta metinė pajamų deklaracija, atsižvelgiant į ataskaitinį laikotarpį, negali patvirtinti apelianto šiuo metu gaunamų pajamų, be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant vien tik į apelianto pateiktą 2010 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad byloje netaikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi apeliantas, netaikius arešto jo turto atžvilgiui, turėtų galimybę perleisti jam priklausantį turtą kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal į bylą pateiktus atsakovo turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, nėra pagrindo pripažint, jog kad net netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas, ir dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas taikė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą.

15Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.