Byla 2-1140/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-5174-565/10

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-5174-565/10.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 10 494 649,06 Lt skolos ir 245 759,33 Lt delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Vilniaus energija“. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko „Vilniaus energija“ pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, leidžiant UAB „Vilniaus energija“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti kitą skolininkui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo sumai.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Vilniaus energija“ 10 494 649,06 Lt skolos, 245 759,33 Lt delspinigių kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ naudai.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė atmesti kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui UAB „Vilniaus energija“ .

6Teismas nurodė, kad kreditoriaus pareikšto reikalavimo suma – 10 740 408,39 Lt, o VĮ Registrų centrui pateiktas 2008 m. skolininko UAB „Vilniaus energija“ balansas patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ turto vertė yra 560 425 000 Lt, iš jo materialaus turto vertė – 328 892 000 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 237 608 000 Lt. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas yra veikianti įmonė, kuri centralizuotai aprūpina šiluma Vilniaus miesto teritorijoje esančius pastatus ir iš savo veiklos gauna nuolatines pajamas, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimo suma – 10 740 408,39 Lt, skolininkui nėra tokia didelė, kad skolininkas stengtųsi išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, nesant kitų aplinkybių, galinčių kelti grėsmę kreditoriaus turtiniams interesams, konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Vilniaus vandenys“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti kreditoriaus nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

81. Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog UAB „Vilniaus energija“ ir anksčiau netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus ir turėjo 18 345 576,78 Lt skolą UAB „Vilniaus vandenys“, kuri buvo perleista savivaldybei. Ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, jog kreditoriui nepalankaus sprendimo, šiuo atveju teismo įsakymo, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

92. Nepagrįsta teismo išvada, jog kreditoriaus reikalaujama suma nėra tokia didelė, kad skolininkas stengtųsi išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad UAB „Vilniaus energijos“ skola yra didelė ir jos grąžinimas kreditoriui sukelia finansinių sunkumų, patvirtina UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktos pretenzijos ir UAB „Vilniaus energija“ atsakymai į jas. 2009 m. gruodžio 7 d. atsakyme į pretenziją UAB „Vilniaus energija“ finansinė padėtis aiškiai įvardijama kaip sudėtinga.

103. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus vandenys“ atskirasis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o tuo atveju, jeigu atskirasis skundas būtų tenkinamas, taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 10 740 408,39 Lt sumai.

12Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. CPK 146 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškė byloje reikalavimą dėl 10 494 649,06 Lt skolos ir 245 759,33 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko UAB „Vilniaus energija“. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju skolininkas yra energetikos įmonė, tiekiant šilumos energiją Vilniaus miesto vartotojams, taigi, atsižvelgiant į skolininko veiklos pobūdį, darytina išvada, kad skolininkas yra įmonė, gaunanti nuolatines pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, patvirtinančių blogą skonininko finansinę padėtį, į bylą nepateikta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ Pardavimų ir rinkodaros padalinio Klientų aptarnavimo poskyrio vadovės J. J. raštas, patvirtinantis, kad UAB „Vilniaus energija“ likusios skolos, susidariusios iki 2010 m. vasario 24 d., dalį apmokėjo ir yra nebeskolinga; šiuo metu nesumokėti delspinigiai yra 245 759,33 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.

15Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.