Byla 2A-987-265/2014
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti 26 000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 8 255 Lt delspinigių, 11 343,73 Lt už komunalines paslaugas, iš viso 45 598,73 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei nevykdant tarp šalių 2010-03-22 sudarytos nuomos sutarties (kai kurios sąlygos pakeistos 2011-03-22), ieškovui padaryta 45 598,73 Lt nuostolių.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės R. Ž. 2 200 Lt nuomos mokesčio bei 0,2 procentų delspinigių nuo šios sumos nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11 219,53 Lt už komunalines paslaugas ir nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 499,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. T.. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė rašytinių įrodymų dėl mokėjimo už gyvenamosios patalpos nuomą nepateikė. Nepaisant to teismas pažymėjo, jog tarp šalių vykęs susirašinėjimas, kurio neginčijo ir ieškovas, patvirtina, kad ieškovas 2012-05-02 ir 2012-04-17 bei 2012-04-14 nurodė, kad atsakovės skola yra 12 977 Lt – t.y. 4 055 Lt už elektrą, 200 Lt už TEO, 4 500 – už energiją, nuoma už 10 dienų – 2 200 Lt, ir 2 022 Lt už administravimą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad labiau tikėtina atsakovės versija, jog šalys už nuomą bei komunalinius mokesčius atsiskaitydavo ne pagal sutartyje sutartą tvarką. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė komunalinius mokesčius mokėdavo tiesiogiai paslaugų tiekėjams, o ne nuomotojui, kaip buvo numatyta nuomos sutarties 4.3 punkte. Mokėdavo pagal persiųstas ar į paštą gautas sąskaitas, nors buvo sutarta, kad mokės tiesiogiai nuomotojui pagal pastarojo pateiktas sąskaitas faktūras per 5 dienas nuo jų pateikimo nuomininkui dienos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas tinkamai ir laiku persiųsdavo atsakovei sąskaitas dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas. Taip pat, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad dažnai buvo atsiskaitoma ieškovo darbo ofise, perduodant grynus pinigus ir nepaimant jokio tai patvirtinančio įrodymo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo sumokėti ieškovui tik 2 200 Lt už 10 dienų , o ne už 2012 metų sausio – balandžio mėnesius. Taip pat teismas, vadovaudamasis pateiktais įrodymais konstatavo, kad atsakovė R. Ž. privalėjo sumokėti už administravimo paslaugas 2 022,04 Lt, 165,08 Lt už internetą, vandenį ir šildymą - 300,64 Lt ir 4 497,61 Lt bei už elektros energiją – 4 234,16 Lt, iš viso – 11 219,53 Lt. Teismas reikalavimo dalį priteisti už KTV retransliavimą, linijos mokestį 73,50 Lt bei pagal UAB „Gelvora“ pateiktą pranešimą ir informaciją atmetė ir konstatavo, jog tuo metu atsakovė bute, priklausančiam ieškovui A. T., nebegyveno.

4Ieškovas su teismo sprendimo dalimi, kuria jo ieškinys buvo atmestas, nesutiko. Dėl to prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuomos mokesčio. Ieškovo vertinimu, elektroniniai laiškai negali būti tinkamas įrodymas, patvirtinantis atsakovės tinkamą prievolės įvykdymą. Ieškovas nurodo, kad jis nėra atsakovei išdavęs pakvitavimo apie tinkamą prievolės įvykdymą. Tuo tarpu elektroniniame laiške skolos nenurodymas nereiškia, jog ji neegzistavo. Taip pat ieškovas nurodo, jog pakvitavimas turi būti rašytinis, jo formos nesilaikymas daro tokį pakvitavimą negaliojančiu CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Dėl to atsakovei nepateikus rašytinių įrodymų apie nuomos mokesčio sumokėjimą, jos ir sutuoktinio paaiškinimai apie nuomos mokesčio sumokėjimą yra niekiniai ir jais negali būti grindžiamas prievolės įvykdymas. Taip pat ieškovas nurodo, kad byloje nesant įrodymų, kada atsakovė grąžino ieškovui butą, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nepriteisė nuomos mokesčio už balandžio mėnesį. Ieškovas pažymi, jog liko neįvertinta aplinkybė, jog jis visą balandžio mėnesį butu negalėjo naudotis. Taip pat nurodo, jog jis buvo pareiškęs reikalavimą priteisti konkrečią delspinigių sumą – 8 255 Lt už konkretų laikotarpį nuo 2011-12-02 iki 2012-07-02, atsižvelgdamas į ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 0,2 proc. delspinigių nuo uždelstos mokėti sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas šią situaciją bertina kaip ieškinio ribų peržengimą. Taip pat ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės tik 11 219,53 Lt, o ne 11 343,73 Lt už komunalinius patarnavimus. Ieškovas nurodo, kad ginčo dėl šių sumų nebuvo. Atsižvelgiant į tai teismas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti skolos pagrįstumo ir laikotarpio, už kurį buvo prašoma priteisti skolą. Taip pat ieškovas nurodo, jog neaišku, kokiu pagrindu apskaičiavo 73,50 Lt skolą už televizijos paslaugas ir atsisakė priteisti iš atsakovės skolą už šias paslaugas. Taip pat neaišku, kokiais pagrindais iš atsakovės buvo priteista 300,64 Lt už vandenį ir nuotekų sutvarkymą, kai iš atsakovės buvo prašoma priteisti tik 295,16 Lt. Be to, už elektros energiją buvo priteista 4 434,16 Lt, nors ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas sumokėti 4 497,61 Lt. Apelianto vertinimu, analogiškai nagrinėjamu atveju sprendime nėra jokių motyvų, kodėl iš atsakovės buvo priteista ne 250,26 Lt, o 165,08 Lt už naudojimąsi internetu. Taip pat nepagrįstai buvo atmestas reikalavimas priteisti ir 200 Lt skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovas nurodo, jog teismas neišskaičiavo iš priteistinos sumos 2 900 EUR, kuriuos jis gavo iš atsakovės. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės atsisakyti reikalavimo šioje dalyje. Taip pat ieškovas nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 30 proc., kadangi delspinigiai buvo paskaičiuoti ne tikslia suma, kaip prašė ieškovas, o per atitinkamą laikotarpį. Be to, ieškovas nurodo, kad jo išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro 7 235,80 Lt, dėl to trisdešimt procentų sudaro ne 1 089 Lt, o 2 170,74 Lt. Taip pat ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo 85,80 Lt žyminio mokesčio, kurį atsakovė sumokėjo už sprendimo už akių peržiūrėjimą. Ieškovo vertinimu, sprendimas buvo priimtas už akių, kadangi atsakovė nevykdė procesinės pareigos laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį. Dėl to žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas už sprendimo už akių peržiūrėjimą, neturėjo būti priteistas iš ieškovo.

5Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas iš esmės kvestionuoja įrodymų vertinimą, kuris nulėmė jo ieškinio dalies atmetimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, jog kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju susiklosčiusių teisinių santykių pagrindas lemia aplinkybę, jog atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji sumokėjo nuomos mokestį ieškovui ir tinkamai įvykdė prievolę, kylančią iš nuomos teisinių santykių. Atsakovė, įrodinėdama šį faktą galėjo pateikti bet kokius įrodymus, kurie patvirtintų, jog ji su ieškovu už nuomą atsiskaitė visiškai ir nėra jam skolinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti elektroniniai laiškai, kuriuose ieškovas pateikia skolos paskaičiavimą, yra įrodymas, patvirtinantis atsakovės skolą už nuomą. Šis susirašinėjimas, vykęs tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio, kuriame nurodoma skola, susidariusi už 10 dienų, 2 200 Lt, taip pat yra ieškovo pakvitavimas, jog skolos už kitą laikotarpį, susijusį su nuomos teisiniais santykiais, nei nurodyta laiške, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta logiška pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jeigu atsakovė būtų neatsiskaičiusi už laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti, jis ir būtų tai nurodęs elektroniniame laiške, kaip ir nurodė kitas atsakovės skolas. Taip pat aplinkybę, jog ieškovas nurodė tikrąją skolos sumą už nuomą, patvirtina laiško turinys, kuriame nurodoma „siunčiu tai ko prašėt, tai yra kiek skoloje ir visą buvusį susirašinėjimą“. Ieškovas nenurodė, kodėl rašydamas apie visas atsakovės susidariusias skolas nurodė, kad ji skolinga tik už 10 dienų 2 200 Lt, o ne už visą laikotarpį nuo gruodžio iki balandžio mėnesio. Su ieškovo argumentu, jog elektroniniame laiške skolos nenurodymas nereiškia, jog ji neegzistavo, būtų galima sutikti tik tuo atveju, jeigu elektroniniai laiškai dėl skolos grąžinimo iš viso nebūtų rašomi arba tik būtų reikalaujama abstrakčiai grąžinti skolą jos nedetalizuojant. Tokiu atveju nebūtų teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo laiškai, kuriuose reikalaujama skolos, yra pakvitavimas. Esant šių aplinkybių visetui yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė skolinga ieškovui už nuomos laikotarpį tik 10 dienų, kas sudaro 2 200 Lt. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės į bylą pateiktus elektroninius laiškus, pagrįstai juos pripažino eliminuojančiais atsakovės skolą už visą ieškovo prašomą priteisti laikotarpį. Dėl to tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymą reglamentuojančių teisės normų. Byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino remdamasis logikos dėsniais ir vidiniu įsitikimu, paremtu objektyviu visų byloje esančių aplinkybių ištyrimu. Dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl nuomos mokesčio priteisimo.

9Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas iš dalies su apeliacinio skundo argumentais dėl delspinigių ir skolos priteisimo už komunalinius patarnavimus bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatuoja, kad teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog jis buvo pareiškęs reikalavimą dėl konkrečios sumos delspinigių priteisimo, dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti delspinigių iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas tokio pobūdžio sprendimu ne tik išėjo už ieškinio ribų, tačiau ir pakeitė tarp šalių sudarytą sutartį, kurioje nurodyta, kad delspinigiai mokami už kiekvieną uždelstą dieną po 0,2 proc. nuo vieno mėnesio mokesčio sumos (Sutarties 5.1 p.). Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas turėjo skaičiuoti netesybas ne nuo priteistos sumos ir ne iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o nuo 6 500 Lt už laikotarpį nuo 2012-04-11 iki 2012-07-02. Kadangi ieškovas elektroniniame laiške nurodė, kad atsakovė bute gyveno 10 dienų balandžio mėnesį, todėl ji išsikeldama turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu. To nepadariusi ji turėjo sumokėti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo neatsiskaitymo dienos iki ieškovo kreipimosi į teismą. Kadangi laikotarpis nuo 2012-04-11 iki 2012-07-02 apima 82 dienas, tai atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 106,60 Lt delspinigių. Taip pat pagrįsti apelianto argumentai dėl skolos priteisimo už komunalines paslaugas. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atsiskaitė pagal ieškovo nurodytas sąskaitas iki 2013-02-02, kai pervedė ieškovui 2 900 EUR. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovės ieškovui visą jo prašomą 11 343,73 Lt sumą už suteiktas komunalines paslaugas iš šios sumos išskaitydamas 2 900 EUR (10 013,12 Lt). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui už komunalinius patarnavimus iš atsakovės turėjo būti priteista 1 330,61 Lt. Nepaisant to, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė bylos nagrinėjimo metu, įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi, kadangi ieškovas neatsisakė ieškinio patenkintų reikalavimų dalyje iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį. Atsakovės sumokėta suma ieškovui ir jo atstovui buvo žinoma. Svarbu pažymėti, kad atsiskaityta su ieškovu iki teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį. Dėl to ieškovas turėjo visas galimybes atsisakyti pareikšto ieškinio, tuo labiau, kad buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Priešingai, ieškovo atstovas teigė, jog negali atsisakyti nuo reikalavimo ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi nepaisant to, kad atsakovė ir nurodė apmokėjusi už komunalines paslaugas. Dėl šios priežasties ieškovui šioje dalyje neatsisakius reikalavimų ir prašant ieškinį tenkinti visa apimtimi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą reikalavimą priteisti visą sumą už komunalines paslaugas.

10Nagrinėjant kitus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, pažymėtina, jog ieškovas pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo 85,80 Lt žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas atsakovės už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją taisyklę bylinėjimosi išlaidos paskirstomos

1126 000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 8 255 Lt delspinigių, 11 343,73 Lt už komunalines paslaugas, iš viso 45 598,73 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovės ieškovui 2 200 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 106,60 Lt delspinigių, 1 330,61 Lt už komunalines paslaugas, iš viso 3 637,21 Lt. Ivertinus reikalautų ir patenkintų reikalavimų proporciją konstatuotina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 8 proc. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iš viso turėjo 8 603, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 7 235,80 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 1 368 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 688,30 Lt. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl pašto išlaidų priteisimo valstybei. Kaip matyti iš bylos duomenų, valstybė turėjo 69,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Dėl to, įvertinus patenkintų reikalavimų dalis iš ieškovo priteistina valstybei 63,59 Lt. Tuo tarpu iš atsakovės valstybei 5,53 Lt nepriteistini, kadangi šios skolos administravimas ekonomiškai nenaudingas.

12Tuo tarpu paskirstant bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog ginčijama suma sudaro 32 179,20 Lt. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir ieškovui priteisus 3 637,21 Lt konstatuotina, kad patenkintų reikalavimų dalį sudaro 11 proc. Dėl to pagal šią proporciją paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turėjo 2 541 Lt bylinėjimosi išlaidų, skirtų apmokėti už advokato teisines paslaugas ir 724 Lt, kurios sumokėjo už apeliacinį skundą. Tuo tarpu atsakovė turėjo 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis iš atsakovės ieškovui priteistina 359, 15 Lt, o iš ieškovo atsakovei - 1 513 Lt. Įskaitant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš ieškovo priteistina atsakovei 465,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Nagrinėjamu atveju taip pat pastebėtina, kad a

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl delspinigių, komunalinių paslaugų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo pakeisti.

16Iš atsakovės R. Ž. priteisti ieškovui A. T. 106,60 Lt (30,87 EUR) delspinigių ir 1 330,61 Lt (385,37 EUR) už komunalines paslaugas.

17Iš ieškovo A. T. atsakovei R. Ž. priteisti 465,55 Lt (134,83 EUR) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

18Priteisti iš ieškovo A. T. 63,59 Lt (18,42 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

19Kitą teismo sprendimo dalį - dėl nuomos mokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo - palikti nepakeistą.

Ryšiai