Byla e2A-381-407/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo S. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-802-460/2018 pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Tinkreta“ ieškinį atsakovei L. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo S. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Tinkreta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Stasį Grigaliūną; 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

82.

9Ieškovė bankrutavusi IĮ „Tinkreta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančiais piniginių lėšų išsimokėjimo sandorius: 1) 2016 m. vasario 12 d.; 2) 2016 m. kovo 30 d.; 3) 2016 m. birželio 29 d.; 4) 2016 m. liepos 29 d.; 5) 2016 m. rugpjūčio 25 d.; taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 145 300,38 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, būdama įmonės savininke, 2016 m. išsimokėjo sau pinigines sumas, dėl to įmonė neteko turto, kuris turėjo būti skirtas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Piniginių lėšų išsimokėjimo sandoriai pažeidė įmonės, kreditorių teises bei nulėmė ieškovės nemokumą. Egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais 2016 m. vasario 12 d.; 2016 m. kovo 30 d.; 2016 m. birželio 29 d.; 2016 m. liepos 29 d.; 2016 m. rugpjūčio 25 d. IĮ „Tinkreta“ piniginių lėšų išmokėjimo L. B. sandorius; taikė restituciją ir priteisė BIĮ „Tinkreta“ iš atsakovės L. B. 145 300,38 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

144.

15Teismas nustatė, kad IĮ „Tinkreta“ savininkė L. B. iš įmonės kasos 2016 m. paėmė 318 111,82 Eur, iš jų įmonės ūkinėms reikmėms panaudota 32 407,78 Eur, likusi suma – 285 704,04 Eur savininkės asmeniniams poreikiams. Pagal bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 145 300,38 Eur. Dėl bylos duomenų pagarsinimo / įrodymų tyrimo

165.

17Teismas pažymėjo, jog dalyvaujantys byloje asmenys procesinius dokumentus teikė per EPP sistemą, todėl turėjo galimybę matyti bylos medžiagą bei su ja iš anksto susipažinti, atitinkamai nepagrįstas atsakovės atstovo prašymas proceso šalims jau žinomą medžiagą iš naujo pagarsinti. Dėl ieškinio reikalavimų

186.

19Teismas, įvertinęs BIĮ „Tinkreta“ finansinius duomenis, nustatė, kad įmonė 2013 – 2015 finansinius metus baigdavo ne tik sukaupusi nuosavą kapitalą, tačiau ir turėdama mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Atsakovės išsimokėta suma (285 704,04 Eur) buhalteriškai faktiškai sutampa su 2015 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse esančiomis eilutėmis: praeitų laikotarpių nepaskirstytu pelnu (232 752 Eur) ir nepaskirstytu pelnu (53 918 Eur), iš viso 286 670 Eur. Teismas iš dalies sutiko su atsakove, jog tai įmonės sukauptas pelnas per įmonės veiklos laikotarpį, tačiau nurodė, kad sukauptas pelnas yra tik eilutė balanse, o savininkas privalo įmonės finansinę padėtį vertinti kompleksiškai, atsižvelgdamas į bendrą įmonės finansinę situaciją. Nors įmonė 2015 m. užbaigė sugeneruodama pelną, sukaupusi nuosavą kapitalą, tačiau turėjo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams (nesvarbu ar tai pradelsti įsipareigojimai, ar ne). Aplinkybę, kad įmonė, kaupdama pelną, jį laikė bendroje kasoje, teismas vertino, kaip reiškiančią, kad jis galėjo būti naudojamas kaip apyvartinės lėšos, skirtos medžiagų pirkimui, mokesčiams mokėti, atlyginimams, pan. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 279 158 Eur piniginių lėšų, atsakovei 2016 m. vasario 12 d. išsimokėjus 232 752,10 Eur, įmonės veikla buvo sutrikdyta, nes faktiškai visos piniginės lėšos buvo išimtos / eliminuotos iš normalios įmonės komercinės veiklos, o tai sutrikdė mokesčių mokėjimą valstybės biudžetui, medžiagų pirkimą, atlyginimų mokėjimą, t.t. Tačiau, atsakovė, žinodama įmonės turtinę padėtį ir privalėdama suprasti, kad išsimokėjusi faktiškai visas įmonės turėtas pinigines lėšas ir taip sutrikdydama veiklą, papildomai per keturis kartus išsimokėjo 52 951,94 Eur, iš jų tik dalis – 32 407,78 Eur, buvo panaudota įmonės ūkinėms reikmėms. Dėl atsakovės sandorių sudarymo (piniginių lėšų išsimokėjimo) įmonė akivaizdžiai tapo nemokia, buvo prarasta reali galimybė įmonei visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

207.

21Teismas nurodė, kad nepaisant to, koks yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojamas sukauptas įmonės finansinis pelnas, vien faktas, jog priimant sprendimą išmokėti sau pelną, įmonė turėjo piniginių prievolių, leidžia spręsti, kad visiškas pelno išsimokėjimas negalimas. Teismas konstatavo, jog savininkė galėjo pretenduoti tik į tą pelno dalį, kurios išmokėjimas nebūtų apsunkinęs įmonės atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovė, išsimokėdama sau pinigines lėšas, sumažino įmonės turto apimtį, eliminuodama galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tuo pažeidė jų interesus.

228.

23Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes skaičiuojant net ir nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo nėra praėjęs vienerių metų terminas.

249.

25Teismas nustatė, jog BIĮ „Tinkreta“ bankroto procedūrų metu realizavus įmonės turtą, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 145 300,38 Eur. Atsižvelgęs į actio Pauliana sąlygą, jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, teismas 145 300,38 Eur sumą laikė įmonei sandoriais padaryta žala, kurią priteisė iš atsakovės ieškovei įrodžius actio Pauliana sąlygas: atsakovė, neprivalėjusi sudaryti ginčijamų sandorių, elgdamasi nesąžiningai, žinodama apie įmonės kreditorius ir įsipareigojimus, išsimokėjo sukauptą pelno dalį tokia apimtimi, kad visiškai sutrikdė įmonės ūkinę komercinę veiklą ir dėl to buvo iškelta bankroto byla, žymiai sumažino įmonės turto dalį, iš kurio gali būti atsiskaitoma su kreditoriais, dėl šių veiksmų nukentėjo ne tik pati įmonė, bet ir jos kreditoriai.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2810.

29Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3010.1.

31Byloje nėra ginčo dėl įmonės savininkės teisės ir teisėtų lūkesčių gauti įmonės pelną ir taip realizuoti įmonės tikslus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias įmonės tikslus bei savininko teises ir teisėtus lūkesčius, kas sąlygojo netinkamą teisinio santykio kvalifikavimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

3210.2.

33Neaišku, kokių teisės normų pagrindu teismas teigė, kad įmonė, kaupdama pelną, jį laikė bendroje kasoje, o tai reiškia, kad jis galėjo būti naudojamas kaip apyvartinės lėšos. Apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nuo kiekvienais metais uždirbto pelno sumokėti pelno mokesčiai valstybei, todėl jis nebepapuola į apyvartines lėšas, nepaisant to, ar laikomas įmonės kasoje ar kitoje vietoje.

3410.3.

35Teismas nenurodė konkretaus teisinio reglamentavimo, kuriuo suteikiama pirmenybė įmonės kreditoriams savininkės teisių ir teisėtų lūkesčių atžvilgiu. Teisės aktai nenumato pelno, kaip instrumento, kuris turi būti naudojamas ne savininko teisės jį gauti patenkinimui, bet kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas klaidingai vertino pelną kaip įmonės turtą, neatskyrė ir neapibrėžė, koks turtas ir lėšos yra įmonės apyvartinės lėšos, kurios naudojamos įmonės veiklai vykdyti, ir kaip yra ir turi būti suprantamas uždirbtas pelnas, nuo kurio sumokėti mokesčiai valstybei. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio nuostatas, tokių argumentų teismo sprendime nėra, todėl sprendimas nemotyvuotas.

3610.4.

37Skirtingai nei nurodo teismas, apeliantės atstovas prašė ne perskaityti jo pageidaujamus įrodymus, o perėjus į įrodymų tyrimo stadiją, ištirti konkrečius įrodymus, paneigiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl kreditorių sąskaitų ir jų apmokėjimo terminų. Teismas iš esmės apskritai atsisakė įvykdyti įrodymų tyrimo stadiją bylos nagrinėjimo metu, iš karto perėjęs į baigiamųjų kalbų stadiją. Netyręs apeliantės prašomų įrodymų ir dėl jų nepasisakęs teismas pažeidė CPK 270 straipsnį. Tuo tarpu prašyti ištirti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. vasario 12 d. įmonė pradelstų skolų neturėjo.

3811.

39Ieškovė BIĮ „Tinkreta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, priteisti apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4011.1.

41Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, reglamentuojantį įmonės pelną ir jo paskirstymą. IĮĮ įtvirtinta individualios įmonės savininko teisė gauti pelną, tačiau teismų praktikoje veiksmas, kai individualios įmonės savininkas išima pinigus iš kasos, vertinamas kaip sandoris su įmone, kuriam nuginčyti taikomos sandorių ginčijimo taisyklės, todėl sandoriai buvo vertinami actio Pauliana sąlygų kontekste.

4211.2.

43Teismas išsamiai išanalizavo ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir padarė išvadą, kad 2013–2015 finansinius metus įmonė baigdavo ne tik sukaupusi nuosavą kapitalą, bet ir turėdama ženklią mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtį.

4411.3.

45Teismas neneigė apeliantės teisės gauti įmonės pelną, tačiau įvertino, kad pelnas buvo laikomas bendroje kasoje, iš kurios buvo vykdomi pirkimai, mokesčių ir atlyginimų mokėjimai, todėl iš sąskaitos išėmus beveik visas lėšas buvo sutrikdyta įmonės veikla.

4611.4.

47Faktines aplinkybes dėl pelno kaupimo apyvartinėje sąskaitoje patvirtino pati apeliantė, todėl teisės aktų nurodymas nepakeistų faktinės situacijos dėl balanse nurodyto pelno kaupimo bendroje sąskaitoje. Susikaupusio balansinio pelno išmokėjimui nebuvo formuojami atidėjimai, kaupiami rezervai, jis išmokėtas iš apyvartinių lėšų, toks savininkės sprendimas bei įgyvendinimo būdas lėmė, kad įmonei apyvartines lėšas sumokėjus savininkei įmonė tapo nemokia.

4811.5.

49Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės prašė pagarsinti tam tikrus įrodymus, išsiaiškinęs, jog atsakovė yra susipažinusi su bylos medžiaga, vadovaudamasis CPK 250 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas atsisakė juos garsinti, o ne atlikti jų tyrimą. Teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai juos įvertino sprendime, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu dėl praleistos įrodymų tyrimo stadijos.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5312.

54Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei poreikio peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

5513.

56Byloje nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) bankrutavusios IĮ „Tinkreta“ savininkė L. B. 2016 m. penkiais piniginių lėšų išsimokėjimo sandoriais (2016 m. vasario 12 d.; 2016 m. kovo 30 d.; 2016 m. birželio 29 d.; 2016 m. liepos 29 d.; 2016 m. rugpjūčio 25 d.) iš įmonės kasos paėmė 318 111,82 Eur, iš jų įmonės ūkinėms reikmėms panaudota 32 407,78 Eur, likusi suma – 285 704,04 Eur savininkės asmeniniams poreikiams. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nustatęs, kad ieškovė, ginčydama minėtus atsakovės piniginių lėšų išsimokėjimo sandorius, įrodė visas actio Pauliana sąlygas.

5714.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

5915.

60Apeliantė nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuoja kreditorių teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos, nebuvimu, teigdama, kad įmonės savininkės teisei išsimokėti pelną teiktina pirmenybė įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu; teisės aktai nenumato pelno, kaip instrumento, kuris turi būti naudojamas ne savininko teisės jį gauti patenkinimui, bet kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, 2016 m. vasario 12 d. įmonė pradelstų skolų neturėjo. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams.

6116.

62Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 6 straipsnio 4 dalį individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis bei kiti įstatymai, individualios įmonės nuostatai. Pagal IĮĮ 6 straipsnio 6 dalies 1–3 punktus individualios įmonės savininkas, be kita ko, turi teisę gauti individualios įmonės pelną, paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, paimti iš individualios įmonės turtą. Remiantis IĮĮ 8 straipsnio 3 dalimi yra leidžiamas lėšų ir kito turto judėjimas tarp individualios įmonės ir jos savininko. Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų paėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi individualios įmonės savininkas turi teisę paimti iš individualios įmonės lėšas ar kitą turtą savo asmeninėn nuosavybėn, ir, be kita ko, naudoti šį turtą atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014). Tačiau taip pat savo veiksmais turi nepažeisti bendrųjų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

6317.

64Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, individualios įmonės savininkės įvykdyti piniginių lėšų iš įmonės kasos paėmimai savo reikmėms (pelno išsimokėjimai), kaip sandoriai, patys savaime nėra negalimi ar žalingi įmonei. Tačiau esant pareikštam actio Pauliana ieškiniui, kurio kaip teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą, minėti sandoriai vertintini visų actio Pauliana sąlygų kontekste. Šiuo ginčo atveju piniginių lėšų iš įmonės kasos paėmimas vertintinas atsižvelgiant į tai, kokia buvo įmonės finansinė padėtis tuo laikotarpiu, ar įmonė turėjo daug pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, ar galima pagrįstai manyti, kad ginčijamais sandoriais pažeistos individualios įmonės kreditorių teisės ir padaryta žala jų teisėtiems interesams, nes buvo atimta arba sumažinta kreditorių galimybė gauti visišką ar dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės finansinio turto. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atitinkamai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl įmonės savininkės teisių prioriteto kreditorių interesų atžvilgiu.

6518.

66CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

6719.

68Iš ieškovės į bylą pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria IĮ „Tinkreta“ iškelta bankroto byla, matyti, kad teismas nustatęs, jog įmones turtą sudaro 96 952 Eur, įsipareigojimai kreditoriams 144 022,30 Eur, iš jų pradelsti – 116 177,10 Eur, konstatavo, kad IĮ „Tinkreta“ atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytus nemokumo kriterijus. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus IĮ „Tinkreta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius teismo išvadą, kad įmonė 2013 – 2015 finansinius metus baigdavo ne tik sukaupusi nuosavą kapitalą, tačiau ir turėdama įsipareigojimų kreditoriams. Kaip matyti, 2014 m. balanso duomenimis įmonės turtą sudarė 443 2545 Eur, praeitų laikotarpių nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 104 920 Eur, nepaskirstytas pelnas 159 832 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 175 493 Eur, iš jų 54 881 Eur skola biudžetui, Sodrai. 2015 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 440 690 Eur, praeitų laikotarpių nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 232 752 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 53 918 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 154 020 Eur, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai – 136 269 Eur, ilgalaikiai – 17 751 Eur. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. lapkričio 8 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto 89 836 Eur sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 160 205 Eur, iš jų per vienerius metus – 137 582 Eur. Nuosavas kapitalas buvo -70 669 Eur. Įmonės savininkė patvirtino, kad 2016 m. lapkričio 14 d. įmonės kasoje piniginių lėšų nebuvo, SEB banko sąskaitoje 851,56 Eur, Swedbank sąskaitoje 1 659,60 Eur.

6920.

70Apeliantė šių, įmonės finansinę padėtį patvirtinančių, duomenų neginčija, tačiau teigia, kad teismas klaidingai nustatė, buvus pradelstus įsipareigojimus 2016 m. vasario 12 d. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad apeliantė nepagrįstai akcentuoja įmonės turtinę padėtį ir pradelstų įsipareigojimų buvimą/nebuvimą 2016 m. vasario 12 d. pinigų išsimokėjimo sandorio datai, kadangi įvyko dar keturi pinigų išmokėjimo sandoriai, iš jų paskutinysis 2016 m. rugpjūčio 25 d. Ieškinį dėl bankroto bylos IĮ „Tinkreta“ iškėlimo buvęs vadovas S. B. teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus tik beveik mėnesiui nuo paskutinio atsakovės įvykdyto piniginių lėšų išsimokėjimo. Be to, ieškovės į bylą pateikta įsiskolinimų suvestinė pagal BIĮ „Tinkreta“ pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis liudija, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo įsiskolinimų 171 289,13 Eur sumai, pradelstų nebuvo, tačiau jau 2016 m. sausio 31 d. įsiskolinimų suma buvo 168 403,17 Eur, iš jų pradelstų – 90 957,10 Eur; 2016 m. vasario 29 d. įsiskolinimai kreditoriams – 172 603,72 Eur, iš jų pradelsti 86 171,41 Eur; 2016 m. kovo 31 d. įsiskolinimai kreditoriams – 156 300,19 Eur, iš jų pradelsti 98 648,13 Eur; 2016 m. balandžio 30 d. įsiskolinimai kreditoriams – 169 213,73 Eur, iš jų pradelsti 106 333,94 Eur. Ieškovės į bylą pateikti kreditorių prašymai įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jų finansinius reikalavimus, liudija dalies pradelstų įsiskolinimų kreditoriams susidarymą ne tik iki 2016 m. vasario 12 d., bet ir laikotarpiu iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nepaisant to, kad prašymai įtraukti į kreditorių sąrašus su atitinkamais finansiniais reikalavimais ĮBĮ nustatyta tvarka pateikti jau iškėlus bankroto bylą ir suvestinės sudarytos po ginčo sandorių sudarymo, dokumentų sudarymo data nereiškia skolos atsiradimo datos, nes dokumentai sudaryti įsiskolinimus pagrindžiančių pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų, sutarčių ir kt.) pagrindu.

7121.

72Visų nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nurodytos teisinio reglamentavimo nuostatos, bei kasacinio teismo praktika, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė, žinodama įmonės finansinę padėtį, tačiau išsimokėdama sau pinigines lėšas (285 704,04 Eur), ženkliai sumažino įmonės turto apimtį, eliminuodama galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tuo pažeidė jų interesus.

7322.

74Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka atsakovės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai ar atsakovės nurodyti įrodymai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Dėl bylos duomenų pagarsinimo / įrodymų tyrimo

7523.

76Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė argumentuoja ir tuo, kad teismo posėdžio metu atsisakęs tenkinti jos atstovo prašymą ištirti konkrečius įrodymus, paneigiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl kreditorių sąskaitų ir jų apmokėjimo terminų, teismas iš esmės apskritai atsisakė įvykdyti įrodymų tyrimo stadiją bylos nagrinėjimo metu, iš karto perėjęs į baigiamųjų kalbų stadiją. Prašyti ištirti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. vasario 12 d. įmonė pradelstų skolų neturėjo. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams.

7724.

78Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

7925.

80Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Tačiau baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

8126.

82Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, įtvirtintas CPK 183 straipsnyje, šiuos teiginius grindžia tuo, kad teismas, anot atsakovės, atsisakęs ištirti prašomus įrodymus, netinkamai vertino aplinkybes dėl kreditorių sąskaitų ir jų apmokėjimo terminų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai liudija, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o ne tyrimu, ir pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

8327.

84Kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismo klaidas šiuo aspektu gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi apeliantės akcentuojamus įrodymus ir šioje byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, lemiančiomis ieškinio tenkinimą, o apeliantės argumentai dėl įrodymų tyrimo neatlikimo šių išvadų nepaneigia. Dėl procesinės bylos baigties

8528.

86Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų

8729.

88CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8930.

90Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė 800 Eur išlaidas patvirtinančius įrodymus (2018 m. spalio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2018 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymą). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Nors ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas (1,3 x 926,7 Eur (2018 m. II ketv. bruto darbo užmokestis)), teisėjų kolegija atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas nurodytų išlaidų sumažinimui, todėl iš apeliantės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

91Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

92Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

93Priteisti ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Tinkreta“ (įmonės kodas 252688870) iš atsakovės L. B. (asmens kodas ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iškėlė... 8. 2.... 9. Ieškovė bankrutavusi IĮ „Tinkreta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad IĮ „Tinkreta“ savininkė L. B. iš įmonės kasos... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, jog dalyvaujantys byloje asmenys procesinius dokumentus... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs BIĮ „Tinkreta“ finansinius duomenis, nustatė, kad... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad nepaisant to, koks yra bendrovės finansinėje... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes... 24. 9.... 25. Teismas nustatė, jog BIĮ „Tinkreta“ bankroto procedūrų metu realizavus... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 10.... 29. Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 30. 10.1.... 31. Byloje nėra ginčo dėl įmonės savininkės teisės ir teisėtų lūkesčių... 32. 10.2.... 33. Neaišku, kokių teisės normų pagrindu teismas teigė, kad įmonė, kaupdama... 34. 10.3.... 35. Teismas nenurodė konkretaus teisinio reglamentavimo, kuriuo suteikiama... 36. 10.4.... 37. Skirtingai nei nurodo teismas, apeliantės atstovas prašė ne perskaityti jo... 38. 11.... 39. Ieškovė BIĮ „Tinkreta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 40. 11.1.... 41. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį... 42. 11.2.... 43. Teismas išsamiai išanalizavo ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus... 44. 11.3.... 45. Teismas neneigė apeliantės teisės gauti įmonės pelną, tačiau įvertino,... 46. 11.4.... 47. Faktines aplinkybes dėl pelno kaupimo apyvartinėje sąskaitoje patvirtino... 48. 11.5.... 49. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iš esmės prašė pagarsinti tam... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. 12.... 54. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs... 55. 13.... 56. Byloje nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) bankrutavusios IĮ „Tinkreta“... 57. 14.... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana... 59. 15.... 60. Apeliantė nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš... 61. 16.... 62. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir... 63. 17.... 64. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, individualios įmonės savininkės... 65. 18.... 66. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 67. 19.... 68. Iš ieškovės į bylą pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28... 69. 20.... 70. Apeliantė šių, įmonės finansinę padėtį patvirtinančių, duomenų... 71. 21.... 72. Visų nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nurodytos teisinio... 73. 22.... 74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios... 75. 23.... 76. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė argumentuoja ir... 77. 24.... 78. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas... 79. 25.... 80. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti... 81. 26.... 82. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas... 83. 27.... 84. Kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją... 85. 28.... 86. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais... 87. 29.... 88. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 89. 30.... 90. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės priteisti... 91. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 92. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti... 93. Priteisti ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Tinkreta“...