Byla eI-293-643/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir J. M. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

3pareiškėjai L. M. ir J. M. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas arba Tarnyba) 2018-05-03 sprendimą Nr. (4)-V3-637(7.11) (ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo.

4Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2018-04-13 raštu kreipėsi į Tarnybą prašydami spręsti klausimą dėl Baravykinės valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, ribų tikslinimo. Rašte pareiškėjai suformulavo prašymus: įvertinti, ar pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra saugotinų vertybių; pateikti informaciją apie tai, kokie tyrimai buvo atlikti steigiant Draustinį ir įtraukiant teritoriją į Europos ekologinį tinklą Natura 2000; pateikti vertinimą, kuo skiriasi prašyme nurodytų į Draustinio ribas neįtrauktų kaimų ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų situacija, t. y. paaiškinti, kokios vertybės aptinkamos pareiškėjų nurodytoje teritorijoje, kurių nėra tuose kaimuose. Tuo atveju, jei pasitvirtintų, kad vertybės pareiškėjų nurodytoje teritorijoje nėra aptinkamos, pareiškėjai Tarnybos prašė patikslinti Draustinio ribas, iš Draustinio teritorijos išbraukiant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jų dalį, kuriose nėra Draustinio saugomų vertybių ir inicijuoti Aplinkos ministerijos kreipimąsi į Europos Komisija dėl Natura 2000 teritorijos – Lavoriškių miško – ribų tikslinimo, nustatant, kad žemės sklypas į nurodytą teritoriją nepatenka.

5Savo prašymus Tarnybai pareiškėjai grindė tuo, kad nurodytuose sklypuose yra gyvenamieji pastatai, kiemo įrenginiai (asfaltuoti takai ir privažiavimai), pastatas – laboratorija (ilgą laiką veikė kaip įmonės „Vilma“ padalinys). Šioje teritorijoje (o ne visame sklype ir ypač ne miške) pareiškėjų nuomone nėra jokių Draustinio steigimo tiksluose nurodytų vertybių. Steigiant Draustinį šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Pažymėtina, kad visi pastatai, įskaitant tvorą, buvo pastatyti dar iki Draustinio įsiteigimo, t. y. nuo 1974 iki 1980 metų, turint visus teisėtus statybą leidžiančius dokumentus.

62018-05-03 sprendimu Nr. (4)-V3-637(7.11) (ginčijamas sprendimas) Tarnyba informavo pareiškėjus, kad nėra pagrindo tikslinti Draustinio ribas.

7Pareiškėjų nuomone jų prašymas išnagrinėtas neišsamiai, nebuvo atsakyta į visus pateiktus svarbius klausimus, prašymas buvo išspręstas formaliai pateikiant standartinį atsakymą, neįvertinant visų pareiškėjų nurodytų aplinkybių.

8Pareiškėjai nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklauso žemės sklypai: kadastrinis ( - ), esantis adresu ( - ); kadastrinis ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); kadastrinis ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); kadastrinis ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Visi jie patenka į Draustinio ribas, taip pat Natura 2000 teritoriją, todėl pareiškėjų nuosavybės teisė yra ribojama Natura 2000 teritorijų ir draustinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad iki šiol nėra patvirtinti Draustinio nuostatai, kad jų manymu nėra atliekami Draustinio vertybių tyrimai ir nuolatinis stebėjimas bei tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ilgą laiką veikė gamykla, abejoja, ar jų žemės sklypuose dar yra saugomų vertybių, dėl kurių ir buvo įsteigtas Draustinis. Todėl pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą visų pirma prašydami įvertinti, ar jiems priklausančiuose žemės sklypuose yra vertybių, kokie tyrimai dėl tų vertybių buvo atlikti, ir kuo ši teritorija skiriasi nuo kaimų, kurie yra šalia Draustinio teritorijos, bet į ją neįtraukti. Ginčijamu sprendimu Tarnyba, neatsakiusi nei į vieną iš pateiktų klausimų ir nepateikusi nuorodos nei į vieną iš atliktų mokslinių tyrimų ar Draustinio būklės ataskaitų, nusprendė, kad nėra jokio pagrindo keisti Draustinio ribas, išimant iš jo pareiškėjų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Ginčijamame sprendime pateikta nuoroda į portalą geoportal.lt yra neinformatyvi. Šiame portale nėra informacijos apie atliktų tyrimų metu rastas saugotinas vertybes pareiškėjo minimuose sklypuose. Tarnyba nenurodė aplinkybių, kodėl ji atsisako įvertinti saugotinų vertybių buvimo faktą.

9Atsižvelgiant į tai, kad Draustinyje nustatyti ribojimai turi reikšmingos įtakos privačios nuosavybės teisės įgyvendinimui, jie turi būti taikomi pagrįstai ir proporcingai. Tai, kad Tarnyba nepateikė jokios informacijos apie konkrečias pareiškėjams priklausančiuose sklypuose esančias saugomas vertybes, nepaaiškino, kuo skiriasi kaimų, esančių šalia draustinio teritorijos situacija, leidžia teigti, kad pareiškėjų prašymas iš esmė nebuvo įgyvendintas. Jei minėti žemės sklypai įtraukti į Draustinio teritoriją nuo 1997 m (ar seniau, kas nėra pakankamai aišku iš ginčijamo sprendimo), pareiškėjai nesupranta, kodėl jiems nebuvo pateikta aktuali informacija apie šiuo metu ten esančias vertybes ir tų vertybių nustatymo pagrindas, atlikti tyrimai.

10Tai, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, patvirtinta tai, kad rašte nurodė, jog „įsigydamas žemės sklypus, pareiškėjas pasirašytinai susipažino ir sutiko su šiems sklypams taikomais apribojimais (esama padėtimi ir teisinio reglamentavimo sąlygojamomis perspektyvomis)“ , tačiau kaip matyti iš Tarnybai kartu su prašymu pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, juose nebuvo (žemės sklypų įsigijimo metu) ir nėra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga susijusi su Draustiniu, pareiškėjai pirkimo metu taip pat nebuvo su šia aplinkybe supažindinti. Tai, kad valstybės institucijos nevykdo pareigos registruoti nustatytus apribojimus, nors Tarnybos nuomone jie turėjo būti įvykdyti, jokiu būdu negali sukelti pasekmių pareiškėjams. Tarnyba neturėjo jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjams jau įsigijimo momentu buvo žinoma apie žemės sklypams taikomus apribojimus ir to pasėkoje priimti nemotyvuotą sprendimą.

11Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad visi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys 4 žemės sklypai, patenka į Draustinio teritoriją ir į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, svarbią buveinių apsaugai — Lavoriškių miškas, kodas LTVIN0034 (toliau - „Natura 2000“ teritorija).

12Dabartinės saugomų teritorijų sistemos pamatai padėti 1959 m, priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, numačiusį pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, jų režimus, ir suteikusį prioritetą Lietuvos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai. 1960-09-27 įsteigti pirmieji gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai. Siekiant aprėpti visus unikalius bei tipiškus kraštovaizdžio kompleksus, kraštovaizdžio (tuo metu vadintų landšaftiniais) draustinių skaičius buvo nuosekliai didinamas, įtraukiant į juos vis naujus kraštovaizdžių etalonus visuose Lietuvoje egzistuojančiuose geomorfologiniuose rajonuose. Kompleksiškai tyrinėjant ir sisteminant Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę (prof. A. B., prof. Č. K. ir kt., tyrinėjimai), nauji kraštovaizdžio draustiniai buvo steigiami 1960 m., 1974 m., 1983 m. Šie kraštovaizdžio draustiniai apėmė pačias vertingiausias teritorijas, todėl daugelis jų tapo vėliau įsteigtų regioninių ir nacionalinių parkų pirmtakais. Draustinis, kartu su kitais kraštovaizdžio (tuo metu – landšaftiniais) draustiniais buvo įsteigtas 1974 m. Draustinio teritorijos geomorfologinė struktūra (priklausomybė geomorfologiniam regionui) ir kraštovaizdžio tipas nepasikeitė iki šiol. Tarnyba neturi duomenų, kokiais konkrečiai tyrimais buvo paremtas siūlymas įsteigti Draustinį, tačiau nekvestionuoja Draustinio įsteigimo fakto ir tikslų, net ir nesant patvirtintų Draustinio nuostatų. Nesant individualių nuostatų, galioja bendrieji Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-02 nutarimu Nr. 318.

13Kadangi Draustinis yra kraštovaizdžio draustinis, jame saugomi visi kraštovaizdžio elementai. Atsakovo vertinimu pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad jų žemės sklypai galimai į Draustinio teritoriją įtraukti 1997 m. Draustinio riba nustatyta steigiant draustinį 1974 m., o 1997 m. buvo tik patikslinta pagal žemėnaudų ribas. 1974 m. ir 1997 m. Draustinio ribos nesiskiria, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų sklypai buvo Draustinio teritorijoje nuo pat jo įsteigimo.

14Tarnyba, atsisakydama patikslinti Draustinio ribas, ginčijamame sprendime pareiškėjams atsakė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-2015 m. įgyvendinto projekto „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ metu Lietuvoje buvo inventorizuotos Europos Bendrijos (EB) svarbos gamtinės buveinės. Buveinių inventorizavimo darbai buvo vykdomi 5 metus. Atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad Draustinio teritorijoje aptinkamos EB svarbos gamtinės buveinės: 9010 Vakarų taiga (505,7 ha), 9050 Žolių turtingi eglynai (l 68,9 ha), atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Draustinyje taip pat aptinkamos šios EB svarbos gamtinės buveinės: 91D0 Pelkiniai miškai (30,3 ha), 9080 Pelkėti lapuočių miškai (7,6 ha), 91TO Kerpiniai pušynai (2,0 ha).

15Įvertinus buveinių inventorizacijos metu gautus duomenis, vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais, patvirtintais Aplinkos ministro 2001-04-20 įsakymu Nr. 219 Draustinio teritorija, Aplinkos ministro

162016-08-31 įsakymu Nr. D1-583 įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, suteikiant vietovei pavadinimą Lavoriškių miškas.

17Šiuo metu į pareiškėjų sklypus patenka EB svarbos buveinės: 9050 Žolių turtingi eglynai, 91D0 Pelkiniai miškai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, taip pat kultūros paveldo objektas Bildiškių, Aleksandriškių pilkapis (kodas 16472). Buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrenkamos ir steigiamos Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Jos nėra steigiamos Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl žemės savininkams, kurių žemės sklypai patenka į „Natura 2000“ teritorijas, negalioja Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kurių žemės valdose numatoma steigti saugomą teritoriją, keisti esamų saugomų teritorijų statusą ar jų ribas, nustatyti apribojimus arba pakeisti esamus, apie tai informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

18Pareiškėjų sklypai, skirtingai nei pareiškėjų nurodomi gretimi kaimai, patenka į miškingą teritoriją. Gretimose teritorijose nesutinkamos EB svarbos miškų buveinės, kurios yra inventorizuotos pareiškėjų sklypuose. Taip pat į vieną iš sklypų patenka Kultūros paveldo objektas Bildiškių, Aleksandriškių pilkapis, bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teritorija, į kurią įeina pareiškėjų žemės sklypai, buvo vertinga 1974 metais, nes tapo Draustiniu, taip pat yra ypač vertinga ir šiuo metu, nes įtraukta į „Natura 2000“ teritorijų sąrašą.

19Visų draustinių vertybių stebėjimą vykdo saugomų teritorijų direkcijos. Asvejos regioninio parko direkcija (toliau - Direkcija) kasmet vertina Draustinio apsaugos būklę: vertinami galimi pokyčiai bei faktoriai, kurie gali daryti neigiamą įtaką Draustiniui bei jame saugomoms vertybėms, draustinių nuostatų bei specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimai, teikia siūlymus (jei reikia) priemonėms (techninės, biotechninės, kt.) Draustinio būklei gerinti. Direkcijos teikiamose ataskaitose nurodyta, kad Draustinio būklė stabili, pažeidimų nenustatyta.

20Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt talpinama oficialių duomenų bazių (miškų kadastro, saugomų teritorijų kadastro, kultūros vertybių registro ir kt.) informacija. Geoportale pateikiamos detalios saugomų EB svarbos buveinių ribos, plotai, kitos charakteristikos. Tarnyba nėra šio portalo duomenų tvarkytojas / administratorius.

21Atsakovas pažymi, kad pareiškėjams yra žinoma, kad Draustinis įsteigtas 1974 m., dabartinės ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjai žemės sklypus įsigijo 2002-2008 m., t. y. tuo metu, kai žemės sklypams jau galiojo visi su buvimu Draustinyje susiję apribojimai. Pažymime, kad apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Pareigą laikytis veiklos reikalavimų Draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įrašydami ar neįrašydami specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Šiuo atveju reikalavimus veiklai valstybė įtvirtino 1974-09-16 įsteigdama Draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir juo turi būti vadovaujamasi. Kadangi pareiškėjai žemės sklypus įsigijo 2002-2008 metais, t. y. jau po Draustinio įsteigimo, jiems šie apribojimai turėjo būti žinomi.

22Tarnybos nuomone, ginčijamas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad minėtu raštu Tarnyba nenustatė pareiškėjams jokių apribojimų, susijusių su nuosavybe, o tik konstatavo, kad neturi pagrindo išpildyti pareiškėjų pageidavimą pakeisti Draustinio ribas, išimant iš jo pareiškėjų žemės sklypus, ir paaiškino, kodėl to padaryti neįmanoma.

23Teismas k o n s t a t u o j a:

24Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad prie žemės sklypo, unikalus Nr( - ), ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ), nuosavybės teise priklausančių pareiškėjams, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra atžymos apie kraštovaizdžio draustinį. Iš išrašo istorijos matyti, kad įrašai padaryti 2000-08-10 ir keisti 2008-10-20 (galioja iki šiol). Be to, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ( - ) ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.

252018-04-12 pareiškėjai kreipėsi į valstybinę saugomų teritorijų tarnybą su prašymu įvertinti, ar Žemės sklypuose yra saugotinų vertybių, pateikti informaciją apie tai, kokie tyrimai buvo atlikti steigiant Baravykinės kraštovaizdžio draustinį ir įtraukiant teritoriją į Europos ekologinį tinklą Natura 2000 bei apteikti vertinimą, kuo skiriasi prašyme nurodytų į Draustinio ribas neįtrauktų kaimų ir jų (pareiškėjų) nurodytų Žemės sklypų situacija, t.y. paaiškinti, kokios vertybės aptinkamos pareiškėjų nurodytoje teritorijoje, kurių nėra tuose kaimuose. Tuo pačiu pareiškėjai suformulavo prašymą, tuo atveju, jei pasitvirtintų, kad vertybės jų nurodytoje teritorijoje nėra aptinkamos, patikslinti Baravykinės kraštovaizdžio draustinio ribas, iš Draustinio teritorijos išbraukiant Žemės sklypus ar jų dalis, kuriose nėra Draustinio saugomų vertybių ir inicijuoti Aplinkos ministerijos kreipimąsi į Europos Komisiją dėl Natura 2000 teritorijos Lavoriškių miško – ribų tikslinimo, nustatant, kad Žemės sklypai į nurodytą teritoriją nepatenka.

262018-05-03 sprendimu Nr. (4)-V3-637(7.11) (ginčijamas sprendimas) Tarnyba atsakė į pareiškėjų prašymą dėl Draustinio ribų koregavimo ir nurodė, kad keisti Draustinio ribas išimant iš jo pareiškėjų žemės sklypus nėra pagrindo.

27Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos 2018-05-03 sprendimo Nr. (4)-V3-637(7.11) teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

28Savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjai grindžia iš esmės išskirtinai tik jo neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, t.y. pareiškėjų vertinimu, jų prašymas buvo išnagrinėtas neišsamiai, ginčijamu sprendimu atsakyta ne į visus pateiktus svarbius klausimus, yra formalaus pobūdžio.

29Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

30Aiškindamas šią įstatyminę nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo daugkartinėje ir nuoseklioje praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo (viešojo administravimo funkcijas vykdantys) subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt).

31Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, kaip gali spręsti iš pareiškėjų atsakovui adresuoto 2018-04-12 prašymo turinio, jie siekia, jog būtų patikslintos Baravykinės kraštovaizdžio draustinio ribos išbraukiant jiems (pareiškėjas) priklausančius žemės sklypus ar jų dalis, kuriose nėra Draustinio saugomų vertybių. Kaip patys pareiškėjai suformulavo savo prašyme, tokie Tarnybos veiksmai turėtų būti atliekami tik tuo atveju, jeigu pasitvirtintų, kad vertybės pareiškėjų nurodytoje teritorijoje nėra aptinkamos.

32Šios sąlygos egzistavimo vertinimui reikšminga laikytina informacinio pobūdžio duomenys apie tai, ar žemės sklypuose yra saugotinų vertybių, kokie tyrimai buvo atlikti steigiant Baravykinės kraštovaizdžio draustinį ir įtraukiant teritoriją į Europos ekologinį tinklą Natura 2000. Be to, pareiškėjai prašė atsakyti ir į klausimą, kuo skiriasi į Draustinio ribas neįtrauktų kaimų ir jų (pareiškėjų) žemės sklypų situacija, paaiškinant, kokios vertybės aptinkamos jų teritorijoje, kurių nėra kituose kaimuose. Būtent tokios informacijos pareiškėjai prašė atsakovo ir kreipdamiesi į teismą teigia, jog jiems nebuvo pateikti išsamūs duomenys.

33Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjams nurodė, jog Draustinio teritorijoje aptinkama EB svarbos gamtinė buveinė – 9050 Žolių turtingi eglynai, 9010 Vakarų taiga, 91D0 Pelkiniai miškai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91T0 Kerpiniai pušynai. Be to, į pareiškėjų žemės sklypus patenka ir kultūros paveldo objektas – Bildiškių Aleksandriškių pilkapis (kodas 16472). Tarnyba pareiškėjams paaiškino, kad Draustinis, atsižvelgiant į steigimo tikslus – išsaugoti priešpaskutinio apledėjimo moreninio kalvyno Ašmenos aukštumoje kraštovaizdį, kurtinių tuokvietes, įsteigtas centrinėje moreninio kalvyno dalyje, jo šiaurinę ribą maksimaliai suderinant su Lavoriškių miško masyvo riba. Bildiškės ežeras į Draustinio teritoriją įtrauktas kaip išskirtinis (priešpaskutinio apledėjimo aukštumoms nebūdingas) hidrografinis objektas. Taigi, į pareiškėjų klausimą, ar jų Žemės sklypuose yra saugotinų vertybių atsakovas ginčijamu sprendimu atsakė. Pareiškėjai skunde teismui šių faktinių aplinkybių neginčijo, jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Tarnybos nurodytą informaciją, į bylą nepateikė.

34Į pareiškėjų klausimą dėl atliktų tyrimų atsakovas nurodė, kad ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, svarbios buveinių apsaugai nustatomos vietovėse vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 4 dalimi. Be to, Tarnyba nurodė, kad Aplinkos ministerijos 2011-2015 m. įgyvendinto projekto „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos kūrimas“ metu Lietuvoje buvo inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės. Buveinių inventorizavimo darbai buvo atliekami 5 metus. Tarnyba nurodė, jog būtent atlikus mokslinius tyrimus nustatyta, kad Draustinio teritorijoje aptinkama EB svarbos gamtinės buveinės pareiškėjų žemės sklypuose. Nesutikimo su informacijos apie atsakovo nurodytus atliktus tyrimus išsamumu ir / ar neteisingumu, pareiškėjai skunde teismui nenurodo.

35Nors ginčijamame sprendime Tarnyba neįvardino, tačiau atsiliepime nurodė, jog gretimose pareiškėjų Žemės sklypams teritorijose nesutinkamos EB svarbos miškų buveinės. Nors atsiliepimas negali būti vertinamas individualaus administracinio akto sudėtine dalimi, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į pareiškėjų siekiamą tikslą (Draustinio ribų koregavimas, išbraukiant iš jo pareiškėjų Žemės sklypus), informacijos apie tai, kokios vertybės nėra aptinkamos kituose kaimuose, ginčijamame sprendime nepateikimas, teismo vertinimu, nelemia šio sprendimo neteisėtumo, nes ginčijamame sprendime yra nurodyti teisiškai reikšmingi faktai bei materialinės teisės normos pareiškėjams galinčios sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos jų subjektinės teisės konkrečiuose teisiniuose santykiuose.

36Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad ginčijamame sprendime pareiškėjams pateikta išsami (pakankama) informacija, kurią paneigiančių duomenų pareiškėjai nepateikė, todėl įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą nėra teisinio pagrindo.

37Ginčijamas sprendimas be faktinių aplinkybių (informacijos) yra pagrįstas ir teisės aktų nuostatomis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 (dėl Draustinio ribų), Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi (Kraštovaizdžio sąvokos apibrėžimas), 241 straipsniu („Natura 2000“ tinklo sudarymas ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsauga). Be to, Tarnyba atsisakymą keisti Baravykinės valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas išimant iš jo pareiškėjų Žemės sklypus motyvavo nurodydama, kad nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdis yra daugiasluoksnis ir negali būti vertinamas tik vienu kuriuo aspektu, saugomos teritorijos (ypač skirtos kraštovaizdžio apsaugai) neplanuojamos sklypiniu būdu, mechaninis vieno ar kelių sklypų išėmimas iš Draustinio, sukuriant giliai į Draustinį įsiterpusius nesaugomus ruožus būtų nelogiškas kraštotvarkiniu požiūriu ir neabejotinai turėtų neigiamą poveikį visam kraštovaizdžiui.

38Atsižvelgęs į tarp proceso šalių susiklosčiusius materialiuosius teisinius santykius ir įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį bei proceso šalių argumentus, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2018-05-09 sprendimas Nr. (4)-V3-637(7.11) atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, jis atitinka ir VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtiną išsamumo principą.

39Pareiškėjai skunde teismui kelia ir ginčijamo sprendimo neatitikties VAĮ 3 straipsnio 2 punkte nurodytam objektyvumo principui, kuris įstatyme apibrėžtas taip – administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad šis principas taikytinas ne sprendimo turiniui, o viešojo administravimo subjekto veikimui (veiksmams/neveikimui), tame tarpe ir administracinio sprendimo priėmimo procedūros metu atliekamam. Pareiškėjai į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Tarnybos šališką suinteresuotumą pareiškėjų atžvilgiu ar kitokį neobjektyvų veikimą.

40Dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, susijusių su jų nuosavybės teisių ribojimo proporcingumu, svarbia laikytina aplinkybė, jog ginčo Draustinis įsteigtas dar 1974 metais. 1997 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 buvo patvirtintos dabar galiojančios jo ribos. Tuo tarpu pareiškėjai Žemės sklypus įsigijo 2002-2008 metais. Atsakovo į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio domenų banko išrašai (su istorija) patvirtina, kad duomenys apie, tai kad ginčo Žemės sklypai patenka į kraštovaizdžio draustinį registre išviešinti dar 2000-08-10, taigi iki pareiškėjams juos įsigyjant. Pareiškėjai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo lūkesčių dėl jų Žemės sklypams taikomų apribojimų (jų apimties) sumažinimo.

41Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų skundžiamų teisės aktų panaikino pagrindų, todėl pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jų 2018-04-12 prašymą atmestinas, kaip nepagrįstas.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

Nutarė

43pareiškėjų L. M. ir J. M. skundą atmesti.

44Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 3. pareiškėjai L. M. ir J. M. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su... 4. Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2018-04-13 raštu kreipėsi į Tarnybą... 5. Savo prašymus Tarnybai pareiškėjai grindė tuo, kad nurodytuose sklypuose... 6. 2018-05-03 sprendimu Nr. (4)-V3-637(7.11) (ginčijamas sprendimas) Tarnyba... 7. Pareiškėjų nuomone jų prašymas išnagrinėtas neišsamiai, nebuvo atsakyta... 8. Pareiškėjai nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise... 9. Atsižvelgiant į tai, kad Draustinyje nustatyti ribojimai turi reikšmingos... 10. Tai, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir... 11. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos... 12. Dabartinės saugomų teritorijų sistemos pamatai padėti 1959 m, priėmus... 13. Kadangi Draustinis yra kraštovaizdžio draustinis, jame saugomi visi... 14. Tarnyba, atsisakydama patikslinti Draustinio ribas, ginčijamame sprendime... 15. Įvertinus buveinių inventorizacijos metu gautus duomenis, vadovaujantis... 16. 2016-08-31 įsakymu Nr. D1-583 įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių... 17. Šiuo metu į pareiškėjų sklypus patenka EB svarbos buveinės: 9050 Žolių... 18. Pareiškėjų sklypai, skirtingai nei pareiškėjų nurodomi gretimi kaimai,... 19. Visų draustinių vertybių stebėjimą vykdo saugomų teritorijų direkcijos.... 20. Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt talpinama oficialių... 21. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjams yra žinoma, kad Draustinis įsteigtas... 22. Tarnybos nuomone, ginčijamas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinka... 23. Teismas k o n s t a t u o j a:... 24. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad... 25. 2018-04-12 pareiškėjai kreipėsi į valstybinę saugomų teritorijų tarnybą... 26. 2018-05-03 sprendimu Nr. (4)-V3-637(7.11) (ginčijamas sprendimas) Tarnyba... 27. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos 2018-05-03... 28. Savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjai grindžia iš esmės... 29. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 30. Aiškindamas šią įstatyminę nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis... 31. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, kaip gali spręsti... 32. Šios sąlygos egzistavimo vertinimui reikšminga laikytina informacinio... 33. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nustatyta, kad Tarnyba pareiškėjams... 34. Į pareiškėjų klausimą dėl atliktų tyrimų atsakovas nurodė, kad... 35. Nors ginčijamame sprendime Tarnyba neįvardino, tačiau atsiliepime nurodė,... 36. Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina... 37. Ginčijamas sprendimas be faktinių aplinkybių (informacijos) yra pagrįstas... 38. Atsižvelgęs į tarp proceso šalių susiklosčiusius materialiuosius... 39. Pareiškėjai skunde teismui kelia ir ginčijamo sprendimo neatitikties VAĮ 3... 40. Dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų, susijusių su jų nuosavybės... 41. Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 43. pareiškėjų L. M. ir J. M. skundą atmesti.... 44. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...