Byla A-63-1487-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Saudargui, atsakovo atstovui Deividui Velkui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“, uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius, atsakovas) 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SPR-78 „Dėl publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ („Šiauliai plius, 2009-07-03, Nr. 267) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SPR-78).

5Nurodė, jog Sprendime Nr. SPR-78 neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ („Šiauliai plius“, 2009 m. liepos 3 d., Nr. 267) (toliau – ir Publikacija) buvo pateikta A. V. garbę ir orumą žeminanti informacija bei UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Šiaulių lyra“ dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija.

6Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra reglamentuota, kokiais atvejais yra laikoma, jog asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) yra pažeisti. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje, todėl Inspektorė, nagrinėdama suinteresuotų asmenų skundus dėl jų pažeistos garbės ir orumo (dalykinės reputacijos), privalėjo vadovautis minėtu CK straipsniu. Akcentavo, jog tam, kad A. V. garbė ir orumas bei UAB „Vaivorykštė“ dalykinė reputacija būtų ginami, Inspektorius turėjo nustatyti visetą aplinkybių:

  1. žinių paskleidimo faktą;
  2. faktą, jog paskleistos žinios yra apie A. V. ir UAB „Vaivorykštė“;
  3. faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės;
  4. faktą, jog paskleistos žinios žemina A. V. garbę ir orumą ir UAB „Vaivorykštė“ dalykinę reputaciją.

7Taigi, tik toks Inspektoriaus sprendimas, kuriame nustatytos paminėtos faktinės aplinkybės, gali būti laikomas teisėtu ir atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam teisės aktui nustatytus reikalavimus.

8Nurodė, kad Inspektorius pripažino, jog A. V. garbė ir orumas ir UAB „Vaivorykštė“ dalykinė reputacija buvo pažeisti žemiau nurodytais teiginiais, kuriuose nustatė visas keturias aukščiau nurodytas aplinkybes:

91) „Moteris piktinosi „Lyros“ parduotuvės prekybininkų elgesiu, nes ne kartą buvo apgauta“; „Kasos čekyje būdavo nurodoma daugiau prekių, negu klientas perka – maža ką, gal nepastebės, o dešimt litų prie dešimt – jau ir nemaža suma susidaro“;

102) „Pirkau vieną dieną ten vištų ketvirčių, kurių kilogramas kainuoja 12 litų. Žvilgtelėjau į čekį, ne ta kaina įrašyta – 15,90 Lt. Užsukusi dar kartą įsitikinau, kad vištų ketvirčiai lentynoje – 12 litų. Kitą dieną toje pačioje parduotuvėje pirkau mėsos faršo, kurio kilogramas kainuoja 9,80 Lt. Apstulbau pažiūrėjusi į čekį. Apie mėsos faršą nebuvo net užsiminta – vietoje jo buvo įrašytos vitamininės salotos, kainuojančios 12,90 Lt – stebėjosi N.“;

113) „Moteris ėmė aiškintis su aptarnavusia pardavėja, o ši atkirtusi, kad tokių teisybės ieškotojų daug, bet ėmė iš naujo sverti faršą, kad sužinotų, kaip pati paaiškino, kokį skirtumą reikia atiduoti. Pinigai jai buvo grąžinti – pardavėja juos ištraukė iš savo piniginės“;

124) „Po to ji sako dar kartą buvusi apmauta. Šį kartą nuskenuotas prekes tuoj pat sulygino su čekyje surašytomis – akivaizdžiai dešimčia litų suma atrodė didesnė. Moteris paprašė parodyti, kuris produktas galėtų būti aušinimo skystis – pienas ar jogurtas, nes iš skystų produktų tik jie tebuvo pirkinių krepšelyje. „Jokio aušinimo skysčio nepirkau, o čekis rodė ką kita. Kantrybė trūko. Liepiau pakviesti vadovybę, tačiau persigandusi pardavėja suskato traukti pinigus iš savo piniginės“ – pasakojo N. R.“.

13Pažymėjo, kad nei A. V., nei UAB „Vaivorykštė“ nėra apskritai minimi ir minėtuose teiginiuose esanti informacija su šiais asmenimis niekaip nesiejama. Nurodė, kad teiginiuose aprašomas N. R. pasakojimas apie „Lyros“ parduotuvės prekybininkų – pardavėjų nesąžiningumą. Visi aprašyti teiginiai išimtinai siejami su „Lyros“ parduotuvėje dirbusių kasininkių elgesiu, o ne su akcininkais, kuriems priklauso „Lyros“ parduotuvę valdančios bendrovės akcijos ar akcininkais, kuriems priklauso UAB „Šiaulių lyra“ akcijos. Atkreipė dėmesį, kad Inspektoriui pateiktame trečiųjų asmenų skunde apskritai nėra nurodomas joks A. V. ryšys su UAB „Šiaulių lyra“ ir „Lyra“ parduotuve. Inspektorius taip pat nenurodė, kaip teiginiai, kuriuose aprašomas „Lyros“ parduotuvės pardavėjų elgesys gali pažeisti asmens, kuris minėtuose teiginiuose nėra nė karto minimas, taip pat su kuriuo aprašyti įvykiai nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai siejami, garbę ir orumą. Taigi, minėtuose teiginiuose nėra viseto aplinkybių, kurias būtina nustatyti, siekiant konstatuoti garbės ir orumo pažeidimą. Inspektorius netinkamai taikė įstatymą, neištyrė faktinių aplinkybių ir apskritai nemotyvavo savo sprendimo dėl A. V. garbės ir orumo pažeidimo, tuo pažeisdamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

14Taip pat pažymėjo, kad UAB „Vaivorykštė“ Publikacijoje minima vieną kartą ir tokiame kontekste, kuris niekaip negali sąlygoti jos dalykinės reputacijos pažeidimo: „sunku būtų nepatikėti šiuo paaiškinimu, kai jį pasirašo, ir net du kartus, ne bet kas – korporacijos „Vaivorykštė“ viceprezidentas ir UAB „Šiaulių lyra“ generalinis direktorius A. N.“. Faktas, jog jis yra minėtos korporacijos viceprezidentas, objektyviai negali būti laikomas pažeidžiančiu UAB „Vaivorykštė“ dalykinę reputaciją. Daugiau jokios informacijos apie UAB „Vaivorykštė“ Publikacijoje nebuvo paskelbta.

15Akcentavo, jog Publikacijoje buvo rašoma išimtinai apie UAB „Šiaulių lyra“ priklausančios parduotuvės pardavėjas, net ne apie pačią bendrovę. Inspektorius sprendimu Nr. SPR-78 nepagrįstai išplėtė asmenų, galinčių kreiptis dėl konkretaus asmens galimo garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimo, sąrašą ir tokiu būdu iš esmės pažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Inspektorius pripažino, jog informacija apie UAB „Šiaulių lyra“ priklausančioje parduotuvėje dirbančias pardavėjas pažeidė UAB „Šiaulių lyra“ dalykinę reputaciją, UAB „Šiaulių lyra“ akcininkės UAB „Vaivorykštė“ dalykinę reputaciją ir net UAB „Vaivorykštė“ akcininko A. V. garbę ir orumą. Pabrėžė, kad palikus galioti tokį sprendimą, iš esmės būtų iškreipta asmens garbės ir orumo sąvoka bei sukurta nauja taisyklė, jog pažeidus konkretaus asmens garbę ir orumą automatiškai būtų pažeista ir kitų su tuo asmeniu susijusių asmenų garbė ir orumas, kas yra nesuderinama ne tik su galiojančiomis teisės normomis, teismų sprendimais, bet ir elementariausia teisine logika, Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatomis bei teisingumo ir protingumo principais.

16Pažymėjo, kad VšĮ „Šiauliai plius“, pateikdama paaiškinimus dėl Inspektoriaus nagrinėjamo skundo nurodė, jog skundžiamuosiuose teiginiuose yra cituojama N. R. ir cituojant šios moters pasakojimą, Publikacijoje buvo nurodyti ginčytini teiginiai. Tačiau Inspektorius visiškai nekreipė dėmesio į paminėtą aplinkybę, neapklausė bei neprašė iš minėtos moters jokių paaiškinimų dėl skundžiamų Publikacijos teiginių, tik formaliai ir deklaratyviai pažymėjo, jog visus, jos manymu, teiginius galima įrodyti. Nurodė, kad tiek iš VšĮ „Šiauliai plius“ vyriausios redaktorės paaiškinimų, pateiktų Inspektoriui, tiek iš Publikacijos akivaizdu, jog Publikacijoje aprašytas įvykis paremtas liudininkės N. R. parodymais. Nepaisant to, Inspektorius pripažino, jog faktas, kad VšĮ „Šiauliai plius“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, reiškia, jog apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių Publikacijoje paskelbtus teiginius, nėra. Tačiau pabrėžė, jog VšĮ „Šiauliai plius“ objektyviai negalėjo pateikti įrodymų, nes VšĮ „Šiauliai plius“ N. R. už Inspektorę apklausti objektyviai negali, kadangi tiriamo skundo aplinkybių tyrimą privalo atlikti būtent Inspektorė.

17Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai plius“ Publikacijoje pateikė žinias neteisingai ir netiksliai, paaiškino, jog Publikacija buvo parengta vadovaujantis faktais, kuriuos papasakojo N. R., UAB „Šiaulių lyra“ generalinis direktorius ir vartotojų teisių specialistas. Nė vieno iš šių asmenų pateikti pasakojimai žurnalistės, rengusios Publikaciją, nebuvo interpretuojami, pildomi ar koreguojami. Tiek UAB „Šiaulių lyra“ direktoriaus, tiek N. R. pasakojimai tiksliai surašyti Publikacijoje. Atkreipė dėmesį, kad N. R. Inspektorius neapklausė, todėl objektyviai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog jos pasakojimas bei paskleista informacija Publikacijoje buvo surašyta netiksliai ar neteisingai.

18Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai plius“ Publikacijoje pateikė informaciją, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią asmens garbę bei ir orumą, nurodė, kad tiriant skundą buvo apsiribota formaliu skunde nurodytų aplinkybių vertinimu, neapklausiant aiškiai identifikuotų ir VšĮ „Šiauliai plius“ nurodytų asmenų, galinčių patvirtinti Publikacijoje pateiktos informacijos atitikimą tikrovei, todėl Inspektorius netinkamai įvertino Publikacijoje skelbtus duomenis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies kontekste.

19Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai plius“ Publikacijoje pateikė nepagrįstus, nepatikimus, faktais neparemtus kaltinimus (Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimas), nurodė, kad jeigu Publikacija būtų siekta pateikti nepagrįstus kaltinimus, joje nebūtų pateikta oficiali parduotuvę valdančios bendrovės pozicija, nebūtų kreiptasi į vartotojų teisių specialistą. Atsižvelgiant į tai, jog Publikacijoje buvo aprašytos net trys pozicijos, skirtingais vienos situacijos vertinimo aspektais, manytina, jog objektyviai negali egzistuoti pagrindas pripažinti, jog dienraščio leidėjas pateikė nepagrįstus, nepatikimus ir faktais nepagrįstus kaltinimus.

20Pareiškėjos įsitikinimu, Inspektorius nesilaikė nešališkumo principo ir tyrė tik trečiųjų asmenų pateiktus duomenis, kurie objektyviai nėra pakankami. Pažymėjo, jog nebuvo tinkamai įvertintas faktas, kad, N. R. teigimu, būtent prekių lentynose nurodyta prekių kaina skyrėsi nuo tos, kuri buvo nurodoma čekiuose; iš to darytina išvada, jog UAB „Šiaulių lyra“ apskaitoje bei kompiuteryje skenuojant prekes, prekių kaina, manytina, buvo teisinga, tačiau klaidingai ji galėjo būti nurodoma būtent pažymint ją lentynoje. Šio fakto objektyviai neįmanoma patikrinti, tiriant vien trečiųjų asmenų pateiktus finansinius bei rašytinius dokumentus, nes akivaizdu, jog juose atsispindi tik programoje įvestos kainos, kas neeliminuoja tikimybės, jog prekės lentynoje kaina galėjo būti nurodyta klaidingai.

21Be to, Inspektorius nepagrįstai Publikacijoje aprašytą pardavėjų elgesį su N. R. Sprendime Nr. SPR-78 prilygino kaltinimams, jog UAB „Šiaulių lyra“ yra vedama apgaulinga apskaita ir kad UAB „Šiaulių lyra“ užsiima nesąžininga visuomenine ir komercine veikla, kadangi Publikacijoje apie tai net neužsimenama. Paaiškino, kad Publikacijoje analizuojamas pardavėjų nesąžiningas elgesys aiškiai atskiriamas nuo UAB „Šiaulių lyra“ bei „Lyra“ parduotuvės vadovybės.

22Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai plius“ žurnalistė, rašydama Publikaciją, nesilaikė pareigos pateikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas), nurodė, kad Publikacijoje nebuvo pateikiamas vien N. R. pasakojimas: joje išsamiai aprašyta „Lyros“ parduotuvę valdančios bendrovės direktoriaus pozicija šiuo klausimu, buvo kreiptasi į vartotojų teisių specialistą, kuris iš savo profesinės patirties įvertino N. R. pasakojimo pagrįstumą bei pakomentavo Publikacijoje aprašytą situaciją. Pabrėžė, kad žurnalistė objektyviai negalėjo pažeisti Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nes iš Publikacijoje pateiktos informacijos aiškiai leido suprasti, jog nė vienų Publikacijoje nurodytų teiginių negalima vertinti vienareikšmiškai kaip teisingų ar ne.

23Atkreipė dėmesį, jog žurnalistas nėra teisingumą vykdanti institucija, todėl iš jo negali būti reikalaujama, kad rašydamas publikaciją jis ištirtų visus galimus įrodymus, apklaustų visus galimus liudininkus ir kone atliktų ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad reikalaujant iš žurnalisto tokio tikslumo būtų iš esmės pažeistas informacijos laisvės principas. Be to, akcentavo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, iš spaudos nereikalaujama, jog pateikti duomenys visiškai atitiktų tikrovę, svarbu, kad žurnalistas, paskleidęs žinias, elgtųsi sąžiningai.

24Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į skundą (b. l. 35-41) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog Inspektorius, išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą ir priėmęs Sprendimą Nr. SPR-78, nepagrįstai išplėtė asmenų, galinčių kreiptis dėl konkretaus asmens galimo garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimo sąrašą, nes neva Publikacijoje buvo rašoma išimtinai apie UAB „Šiaulių lyra“ priklausančios parduotuvės pardavėjas, bet ne apie pačią bendrovę ar jos akcininkus. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 18 punkte yra numatyta, kad kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleistos žinios yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tokiu atveju paskleidžiamos žinios yra ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Pabrėžė, kad pareiškėja paskelbtoje Publikacijoje neįvardino nė vienos konkrečios parduotuvės „Lyra“ pardavėjos ar kasininkės, dėl kurių tariamo nesąžiningumo kilo aprašytas incidentas, nenurodyta jokių konkrečias parduotuvės „Lyra“ pardavėjas identifikuojančių pavardžių ar kitų asmens duomenų, pagal kuriuos galima būtų atpažinti pirkėją tariamai apgaudinėjusias darbuotojas. Tuo tarpu jau pirmuoju Publikacijos sakiniu aiškiai nurodyta, kas konkrečiai yra šios parduotuvės savininkas: „Moteris maistą dažniausiai pirkdavo verslininkui A. V. priklausančioje „Lyros“ parduotuvėje <...>“. Toliau Publikacijoje nurodyta, jog parduotuvė „Lyra“ priklauso UAB „Šiaulių lyra“ („<...> bendrovės „Šiaulių lyra“, kuriai priklauso prekybos centras „Lyra“ <...>“). Pažymėjo, kad ginčo teiginiai vertinami atsižvelgiant į Publikaciją kaip visumą, todėl iš Publikacijoje paskleistų žinių turinio yra aišku, kad paskleistos žinios yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.

26Taip pat nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų skunde Inspektorei nėra nurodomas joks A. V. ryšys su UAB „Šiaulių lyra“ ir „Lyros“ parduotuve. Tretieji suinteresuoti asmenys skunde Inspektorei aiškiai nurodė, jog prekybos centras „Lyra“ priklauso UAB „Šiaulių lyra“, kuri yra korporacijos „Vaivorykštė“ dalis, o savininkas – A. V..

27Dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju už skundžiamos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo – laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė J. S. neįrodė, kad Publikacijoje paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Tačiau J. S. jokios įrodomosios medžiagos, pagrindžiančios N. R. pasakojimą, Inspektoriui nepateikė, taip pat nenurodė N. R. kontaktinių duomenų, neprašė jos apklausti kaip liudytojos ar pan.

28Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymas labai aiškiai apibrėžia įrodymų šaltinius, kuriuos nagrinėdamas skundus turi teisę pasitelkti Inspektorius – tai viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos; atlikdama savo funkcijas jokių kitų subjektų Inspektorius neturi teisės apklausinėti ar kitokiu būdu reikalauti iš jų informacijos. Liudytojai gali būti apklausiami tik bylų teisenoje, tuo tarpu Inspektorė pagal savo kompetenciją nagrinėjo skundą, o ne sprendė bylą, todėl jai nesuteikta teisė šaukti liudytojus ir vykdyti jų apklausas. Nurodė, kad informacijos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas, kuris turi teisę pats pasirinkti jos pagrindimo būdą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1293/2009). Skundo nagrinėjimo metu pareiškėja ne tik turėjo teisę duoti paaiškinimus, bet ir teikti įrodymus, patvirtinančius paskelbtos informacijos teisingumą, tačiau įrodymų Inspektoriui nepateikė.

29Dėl Inspektoriaus nustatytų Įstatymo pažeidimų paaiškino, kad nagrinėjant skundus dėl asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) pažeidimo, galioja paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija, kuri gali būti nesunkiai nuginčijama, tačiau nagrinėjamu atveju ši prezumpcija nebuvo paneigta, kadangi J. S. jokios įrodomosios medžiagos nepateikė. Pažymėjo, kad žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Akcentavo, jog viešosios informacijos rengėjas, netikrindamas savo informacijos šaltinio patikimumo, kritiškai jo nevertindamas, neturėdamas jokių jo pasakojimą pagrindžiančių įrodymų, Publikacijoje paskelbė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvėje yra apgaudinėjami pirkėjai, kasos čekyje nurodoma daugiau prekių negu klientas perka, įmušamos pirkėjo nepirktos prekės, nuskenuotas prekes sulyginus su čekyje surašytomis, suma būna akivaizdžiai didesnė, pastebėjus apgaulę prekių kainos skirtumas grąžinamas iš pardavėjų piniginės, tokios apgavystės vyksta sistemingai. Visi Šie Publikacijoje aprašyti veiksmai yra nesuderinami su sąžininga verslo praktika, tinkamu kasos darbo, kaip vienos iš buhalterinės apskaitos sričių, organizavimu. Nagrinėjamu atveju Publikacija parašyta komerciniame kontekste, aprašant su viena pirkėja siejamą incidentą trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvėje, buvo reiškiama abejonė dėl šios parduotuvės patikimumo, sudaromas įspūdis, jog tokie incidentai turi sisteminį pobūdį ir iš šio jokiais faktais neparemto nutikimo padaryta išvada, turinti neigiamų pasekmių trečiųjų suinteresuotų asmenų verslui ir reputacijai. Atsižvelgdamas į tai, kad Publikacijoje aprašomi trečiuosius suinteresuotus asmenis kompromituojantys faktai objektyviai nebuvo nustatyti, jų neabejotinai nepatvirtina jokie įrodymai, atsakovas pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjui nebuvo pakankamo pagrindo pranešti apie pavienį incidentą, iš kurio skaitytojui suformuota nuomonė apie bendrą „Lyros“ verslo praktiką.

30Akcentavo, kad viešosios informacijos rengėjas nepatikrinęs, nepagrindęs ir neparėmęs neabejotinais faktais paskelbė informaciją, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvėje yra sistemingai pažeidinėjama atsiskaitymo su pirkėjais tvarka, kasos operacijų taisyklės (viena iš griežčiausiai reglamentuojamų buhalterinės apskaitos sričių), vykdoma nesąžininga komercinė-ūkinė veikla. Taigi, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, nes, neįrodęs savo paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei fakto, atsižvelgiant į tai, kad Publikacijoje apie trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvę atsiliepiama kaip apie vietą, kurioje apgaudinėjami pirkėjai, nesilaikoma kasos darbo organizavimo taisyklių, skaitytojams suteikė akivaizdų pagrindą manyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys užsiima nesąžininga verslo praktika. Pabrėžė, kad tokiais atvejais, kai stokojama įrodymų apie tam tikrus faktus, viešosios informacijos rengėjas problemą turi nagrinėti abstrakčiau, neatskleisdamas konkrečių verslo subjektų, kuriems priskiriami objektyviai nenustatyti negatyvūs veiksmai, duomenų, arba neskelbti surinktos informacijos, kol nesurenkama pakankamai ją patvirtinančių duomenų.

31Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju informaciją apie incidentą parduotuvėje viešosios informacijos rengėjui suteikė N. R. ir Publikacijoje tai yra aiškiai pasakyta, neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo pareigos kruopščiau patikrinti informaciją, kurią nusprendžiama publikuoti. Tai, jog Publikacijoje pateiktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo komentaras ir UAB „Šiaulių lyra“ generaliniam direktoriui bei korporacijos „Vaivorykštė“ viceprezidentui A. N. suteikta galimybė pateikti savo poziciją, yra pozityvu, tačiau neįrodo žinios, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvėje yra apgaudinėjami pirkėjai, daromi buhalterinės apskaitos, kasos darbo organizavimo pažeidimai, atitikimo tikrovei.

32Be to, pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) saviraiškos laisvės komerciniame kontekste apribojimą yra pripažinęs būtinu demokratinėje visuomenėje. EŽTT byloje Markt Intern Verlag GmbH ir Klaus Beermann prieš Vokietiją (sprendimas priimtas 1989 m. lapkričio 20 d., pareiškimo Nr. 10572/83) nurodė, kad atskiras incidentas yra vertas nuodugnesnio nagrinėjimo prieš jį paviešinant, nes kruopštus vieno tokio įvykio aprašymas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai bendros praktikos įrodymas.

33Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Vaivorykštė“ atsiliepimu (b. l. 68-72) paršo pareiškėjos skundą atmesti.

34Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Publikacija neliečia A. V. ir UAB „Vaivorykštė“ yra nepagrįsti. Remiantis teismų praktika, tyrimo dalykas turi būti vertinamas ne atsietai, tačiau visos publikacijos, laidos ar pan. kontekste; remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2002, faktui (kad žinios paskleistos apie ieškovą) nustatyti reikšminga, ar ieškovas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios liečia ieškovo asmenį; tokių asmenų, suprantančių, kad žinios liečia ieškovą, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai liečia ieškovą. Šiuo atveju Publikacijoje A. V. ir UAB „Vaivorykštė“ minimi tiesiogiai.

35Pažymėjo, kad Publikacijoje akivaizdžiai buvo rašoma apie A. V., kuris parduotuvę „Lyra“ ir UAB „Šiaulių lyra“ valdo per UAB „Vaivorykštė“ ir su ja susijusius kitus juridinius asmenis; ši informacija jau daug metų yra viešai skelbiama internete tinklalapyje www.vaivorykste.com.

36Dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių Publikacijoje išdėstytų teiginių pagrįstumo įrodymų, be to, nepateikė duomenų, kad toks asmuo, kaip N. R., iš viso egzistuoja. Pareiškėja pripažįsta, kad jokių įrodymų atsakovei nepateikė, tačiau nepaisant to, priekaištauja, kad atsakovė netyrė nesamų N. R. pasakojimų.

37Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog atsakovė pažeidė Įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus principus, kadangi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino visus įrodymus ir suinteresuotų šalių paaiškinimus. Akcentavo, kad nepagrįstai teiginį, esą atsakovas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, kadangi šis įstatymas negali būti taikomas atsakovui nagrinėjant skundus dėl galimo Įstatymo pažeidimo, tai akivaizdu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo l straipsnio ir kitų šio įstatymo normų.

38Taip pat pabrėžė, kad Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, atribodamas žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas vadovaujasi šiomis sampratomis. Žinia – tai informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie Žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi. Analogiškos nuostatos pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 ir kt. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008, pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Atkreipė dėmesį, kad Publikacijoje pateiktos žinios, kurios gali būti patikrintos įrodinėjimo priemonėmis. Publikacijoje buvo nurodytos konkrečios aplinkybės apie tai, kad parduotuvėje „Lyra“ kasos aparato čekiuose įrašomos ne tos prekių kainos, kokios nurodytos prekybos salėje, kad kasos aparato čekiuose nurodomi ne tie prekių pavadinimai, kokie yra iš tikrųjų. Publikacijoje nurodomi konkretūs skaičiai ir konkretūs prekių pavadinimai, kurie, esą, patvirtina išdėstytų teiginių pagrįstumą, nurodomas konkretus tariamas kainų skirtumas – 10 Lt, nurodoma, kad kainų skirtumą pinigais pardavėja atiduodavo iš savo piniginės ir kt.

39Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje A Nr. 3K-3-507/2006, išaiškinta, kad duomenys neatitinka tikrovės reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma ir kt. Pažymėjo, kad šiuo atveju Publikacijoje buvo paskleisti duomenys apie tikrovėje neegzistuojančius faktus.

40Nurodė, kad su skundu pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kaip vienintelį įrodinėjimo šaltinį mini N. R., kurios pasakojimu, esą, remtasi rašant Publikaciją, tačiau šis įrodymas tik hipotetinis, kadangi, pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad toks asmuo egzistuoja. Tačiau akcentavo, jog net paaiškėjus, kad N. R. iš tikrųjų egzistuoja, ir net jeigu ji patvirtintų savo aiškinimus, tai neatleistų pareiškėjos nuo atsakomybės už Įstatymo pažeidimą. Paaiškino, jog Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyta, kada viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. Šiuo atveju nebūtų pagrindo taikyti nė vieno iš nurodytų pagrindų.

41Atkreipė dėmesį, jog iš Publikacijos matyti, kad vartotojų teisų gynėjai jokių pažeidimų, susijusių su Publikacijoje išdėstytais teiginiais, nenustatė, o V. K. abstrakčiai pasisakė, kad praktikoje būna įvairių vartotojų teisių pažeidimų. Šis pasisakymas neutralus ginčo teiginių atžvilgiu ir niekaip nepatvirtina Publikacijos teiginių pagrįstumo.

42Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008, žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti. Kaip matyti ir iš Publikacijos, UAB „Šiaulių lyra“ ne tik paneigė N. R. teiginius, bet ir pateikė išsamius paaiškinimus apie tai, kad tokiomis kainomis ar net tokiomis prekėmis (vitamininėmis salotomis, aušinimo skysčiu) parduotuvėje „Lyra“ iš viso neprekiauta. Kadangi pareiškėja vis tiek paskelbė neatitinkančius tikrovės teiginius, tai reiškia, kad visuomenės informavimas ir visuomenės interesai šiuo atveju niekuo dėti. Pažymėjo, kad pareiškėja sąmoningai siekė paskelbti ir paskelbė neatitinkančią tikrovės ir fizinio asmens A. V. garbę ir orumą žeminančią bei juridinių asmenų – UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Šiaulių lyra“ dalykinę reputaciją žeminančią informaciją.

43II.

44Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 125-147) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SPR-78 „Dėl publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ („Šiauliai plius, 2009-07-03, Nr. 267) paskelbtos informacijos“.

45Teismas nurodė, kad būtina įvertinti, ar Sprendimu Nr. SPR-78 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 4 punktą bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

46Konstatavo, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pabrėžė, kad publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ pateikti N. R. atskleisti faktai yra pateikti kaip N. R. pasakojimas, kad ją apgavo parduotuvėje „Lyra“. Publikacijoje nėra kaltinimų „Lyros“ parduotuvei vagystėmis, sistemingu apgaudinėjimu – yra pateikti tik du mažareikšmiai epizodai, kai, pasak N. R., ją, apsiperkančią parduotuvėje „Lyra“, apgavo minėtos parduotuvės pardavėjos, pasisavindamos nedideles (iki 10 litų) pinigines sumas. Konstatavo, jog tai, kad publikacijoje paminėta A. V., kaip parduotuvės „Lyra“ savininko, pavardė, niekaip nereiškia ir negali reikšti, kad jo orumas ar garbė galėjo būti pažeisti, nes ne jis pardavė prekes, o UAB „Šiaulių lyra“, priklausanti korporacijai „Vaivorykštė“, darbuotojos. Kartu teismas pabrėžė, kad minėta informacija yra viešo pobūdžio, nes svarbi visiems vartotojams: publikacija pateikta kaip didaktinis pamokymas, jog vartotojai turi būti itin atidūs („pinigus tikrinkite prie kasos“). Vertindamas Publikacijoje pateiktą informaciją teisingumo aspektu, teismas nurodė, kad liudytoja N. R. detaliai paaiškino, jog ji, jos požiūriu, buvo apgauta būtent parduotuvėje „Lyra“, todėl įvertino, kad informacija pareiškėjos buvo pateikta ne melagingai, o sąžiningai bei teisingai. Be to, nurodė, kad informacija Publikacijoje buvo pateikta tiksliai, t. y. taip, kaip teismo posėdyje papasakojo liudytoja N. R.. Taip pat pažymėjo, kad informacija Publikacijoje buvo pateikta nešališkai, nes joje pateikta ne tik N. R. nemaloni patirtis, bet ir kitos šalies – UAB „Šiaulių lyra“ direktoriaus A. N., o taip pat nešališko asmens – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vedėjo V. K. teiginiai.

47Nurodė, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad jokios dezinformacijos, informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, pareiškėja negalėjo paskleisti ir nepaskleidė.

48Taip pat pabrėžė, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) 22 straipsnio 8 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, teismas nurodė, jog pareiškėja, skelbdama informaciją apie minėtus epizodus, juos pasitikrino N. R. paaiškinimais, nes nurodė apie tai Publikacijoje: „Kokia prasmė kreiptis į redakciją ir meluoti? – paskambinus nusistebėjo ponia N.. – Čekių parodyti negaliu, nes juos, kai imdavau aiškintis, parduotuvėje paimdavo. O dabar į „Lyrą“ nebeinu, kad nekiltų tokių problemų.“ Dar daugiau, teismas, teismo posėdyje apklausęs N. R. kaip liudytoją, padarė išvadą, kad ši liudytoja labai patikima, kuri negalėjo suklysti.

49Nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėja Publikacijoje pateikė informaciją teisingai, tiksliai ir nešališkai, kad jokios dezinformacijos, informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, pareiškėja negalėjo paskleisti ir nepaskleidė, kad nebuvo pažeista Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) nuostata, jog viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, juolab, kad tų kaltinimų publikacijoje ir nėra, nes publikacija yra daugiau skirta vartotojų pamokymams (didaktikai), o ne kaltinimams, teismas konstatavo, kad pareiškėja nepažeidė ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

50Teismas ypač pabrėžė, kad teisė skleisti informaciją Lietuvos Respublikoje yra konstitucinė teisė, kurią galima apriboti tik išskirtiniais, Konstitucijoje numatytais pagrindais (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalys). Vien tai, kad Žurnalistų etikos inspektorius negalėjo apklausti liudytojos N. R., nereiškia, kad nepagrįstą ir neteisėtą iš esmės Sprendimą Nr. SPR-78 teismas gali palikti galioti ir nepanaikinti.

51Dar daugiau, teismas pabrėžė, kad konstitucinė teisė skleisti informaciją gali būti prielaida konstitucinės valstybės pareigos ginti vartotojų interesus, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, įgyvendinimui. Teismas įvertino, kad nagrinėtoje administracinėje byloje minima paskleista vieša informacija yra reikšminga vartotojų teisių gynimui. Teismas ypač pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Markt Intern Verlag GmbH ir Klaus Beerman prieš Vokietiją, iš tikrųjų nurodė, kad atskiras incidentas yra vertas nuodugnesnio nagrinėjimo prieš jį viešinant, nes kruopštus vieno tokio įvykio aprašymas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai bendros praktikos įrodymas. Tačiau akcentavo, kad bendroji EŽTT praktikos pozicija yra ta, kad kiekviena valstybė pasirenka savo tradicijas ginti teisę skleisti informaciją: minėtoji Markt Intern Verlag GmbH ir Klaus Beerman prieš Vokietiją byla yra greičiau išimtis iš bendros taisyklės, nes joje pusė teisėjų pareiškė visai skirtingą atskirąją nuomonę. Šioje byloje teismas laikėsi bendrosios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir EŽTT pozicijos (žr. Lingens prieš Austriją ir kt.), kad išraiškos laisvė (inter alia teisė skleisti informaciją) yra visų kitų žmogaus teisių gynimo pagrindas, o žiniasklaidos cenzūra galima tik tada, kai žiniasklaida peržengia Konstitucijoje įtvirtintas išraiškos laisvės ribas (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalis). Be to, pažymėjo, kad nuo sprendimo Markt Intern Verlag GmbH ir Klaus Beerman prieš Vokietiją byloje (1989 m.) praėjo daug laiko, o Europos Sąjunga, inter alia Lietuva, skiria itin daug dėmesio vartotojų teisių ir interesų gynimui.

52III.

53Apeliaciniu skundu (b. l. 151-155) tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB „Vaivorykštė“ prašo:

541. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, atmesti VšĮ „Šiauliai plius“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SPR-78 „Dėl publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ („Šiauliai plius, 2009-07-03, Nr. 267) paskelbtos informacijos“ panaikinimo;

552. priteisti iš VšĮ „Šiauliai plius“ išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – žyminį mokestį ir išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

56Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pažymint, kad:

571. pirmosios instancijos teismas liudytojos N. R. parodymus vertino kaip vienintelius patikimus ir absoliučiai teisingus. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių N. R. parodymų teisingumą, byloje nebuvo pateikta. Byloje net nėra įrodymų apie tai, kad N. R. bent kartą buvo parduotuvėje „Lyra“. Pažymi, kad N. R. pateikta nuolaidų kortelė šios aplinkybės neįrodo, nes ji nėra vardinė;

582. teismas neatkreipė dėmesio į liudytojos N. R. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl apelianto UAB „Šiaulių lyra“ argumentų, kad parduotuvėje „Lyra“ nebuvo prekiaujama nei N. R. minėtu aušinimo skysčiu, nei vitamininėmis salotomis, todėl kasos aparatų čekiuose, kurių liudytoja nepateikė, tokių pavadinimų prekės iš viso negalėjo būti nurodytos;

593. N. R. taip pat parodė, kad pardavėja-kasininkė priėjo prie sienos, kur buvo spintelės, iš spintelės ištraukė piniginę, norėdama atiduoti liudytojai centus. Pateiktame prekybos centro schemos kopijoje ir prekybos salės įrangos išdėstymo schemos kopijoje matyti, kad arti kasų nėra jokių sienų su spintelėmis ar pan. Darbuotojų persirengimo kambariai yra pastato gilumoje už prekybos salės. Taigi kyla abejonių, ar liudytoje tikrai buvo būtent „Lyros" parduotuvėje, o ne kitoje parduotuvėje;

604. pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie N. R. parodymų patikimumą pagrindė pačios N. R. parodymais, nurodydamas, kad liudytojos parodymai teismo posėdyje atitinka Publikacijoje pateiktą informaciją, t. y. tos pačios liudytojos pasakojimą pareiškėjai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kiek kartų vienintelis liudytojas pakartos savo parodymus, jis vis tiek lieka vienintelis liudytojas ir galioja principas testis unus, testis nullus;

615. teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas išsamiais ir nekeliančiais abejonių įrodymais, bet ir prieštaringas. Vienoje vietoje pirmosios instancijos teismas nurodo, kad „minėtoje publikacijoje nėra kaltinimų „Lyros“ parduotuvei vagystėmis, sistemingu apgaudinėjimu ...“. Tačiau kitoje vietoje teismas pripažįsta, kad pareiškėja pateikė informaciją teisingai, tiksliai ir nešališkai. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka bendrojo principo allegans contraria non est audiendus (negalima to paties ir teigti, ir neigti);

626. pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčo dalyką. Atsakovas Sprendimą Nr. SPR-78 motyvavo tuo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog atitinka tikrovę Publikacijoje nurodytos aplinkybės, kad parduotuvėje „Lyra“ kasos aparato čekiuose permanentiškai įrašomos ne tos prekių kainos, kokios nurodytos prekybos salėje, taip pat kad kasos aparato čekiuose nurodom ne tie prekių pavadinimai, kokie yra iš tikrųjų, taip pat kad neatitinka tikrovės skaičiai ir konkretūs prekių pavadinimai, kurie esą patvirtina išdėstytų teiginių pagrįstumą, kainų skirtumas - 10 Lt, teiginiai, esą kainų skirtumą pinigais pardavėja atiduodavo iš savo piniginės ir kt. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų suprastina, kad teismas iš viso nenustatinėjo ir nevertino, ar šios aplinkybės atitinka tikrovę, kadangi teismas nustatinėjo ir vertino visai kitas aplinkybes, nei atsakovas. Teismas nustatinėjo ir vertino vienintelę aplinkybę - ar tikrai N. R. skambino į pareiškėjo leidžiamo laikraščio „Šiauliai plius“ redakciją ir ar Publikacijoje buvo tiksliai atkartotas N. R. pasakojimas;

637. visiškai nepagrįsta ir net nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinimai verslininkams sistemingu pirkėjų apgaudinėjimu, kasos operacijų taisyklių pažeidinėjimu ir pan., yra mažareikšmiai, neverti dėmesio;

648. pirmosios instancijos teismo argumentas, esą apie apeliantus galima rašyti bet ką, kadangi, teismo nuomone, minėta informacija yra viešo pobūdžio, nes svarbi visiems vartotojams (publikacija pateikta kaip didaktinis pamokymas, jog vartotojai turi būti itin atidūs), yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju teismas ignoravo vieną esminę aplinkybę - visuomenės interesas būtų buvęs tuo atveju, jeigu parduotuvėje „Lyra“ tikrai būtų padaryti Publikacijoje nurodyti pažeidimai. Tačiau patikimų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

65Apeliaciniu skundu (b. l. 179-184) atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

66Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pažymint, kad:

671. Publikacijoje paskelbti kaltinimai, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų parduotuvėje yra apgaudinėjami, apvaginėjami pirkėjai, yra objektyviai nepagrįsti, nepatikrinti ir neparemti faktais. Tokių oficialiai nepatvirtintų kaltinimų vagystėmis ir sisteminga apgaule skelbimas neabejotinai kenkia trečiųjų suinteresuotų asmenų dalykinei reputacijai,

682. teismas apsiriko skaičiuodamas „epizodų“ skaičių. Jų Publikacijoje yra aprašyti 3, o ne 2, kaip klaidingai savo sprendime nurodė teismas. Pažymi, kad trys kartai jau yra sistemiškumas, todėl teismo išvada, kad minėtoje publikacijoje nėra kaltinimų „Lyros“ parduotuvei vagystėmis, sistemingu apgaudinėjimu, yra akivaizdžiai klaidinga,

693. teismas nevertino Inspektoriaus argumento, jog pareiškėja turėjo pasverti, ar nesant jokių N. R. pateikiamą informaciją objektyviai patvirtinti galinčių įrodymų, publikuoti rašinį, kuris suponuoja negatyvų tam tikrų konkrečių asmenų apibūdinimą, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę ir gali turėti įtakos jų komercinės veiklos rodikliams. Tokiais atvejais, kai stokojama įrodymų apie tam tikrus faktus, viešosios informacijos rengėjas problemą turi nagrinėti abstrakčiau, neatskleidžiant konkrečių verslo subjektų, kuriems priskiriami objektyviai nenustatyti negatyvūs veiksmai, duomenų;

704. nepagrįstas teismo argumentas, jog Publikacija yra didaktinis pamokymas. Didaktiniu pamokymu galėtų būti laikoma publikacija, kurioje būtų rašoma abstrakčiai, neįvardijant vienintelio konkretaus verslo subjekto, nekaltinant jo pinigų pasisavinimu. Tuo tarpu konkrečiu atveju buvo kalbama tik apie vienintelę parduotuvę „Lyra“, priklausančią tretiesiems suinteresuotiems asmenims;

715. teismas neįvertino argumento, jog nepakanka įrodymų reikšmingai bylos aplinkybei nustatyti. Liudytoja N. R. nepateikė jokių įrodymų, kad buvo apgauta būtent „Lyros“ parduotuvėje. Teismo išvada, kad tai įrodo teismo posėdžio metu jos pateikta nuolaidų kortelės kopija yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi ši nuolaidų kortelė nėra vardinė;

726. teismas neskiria žiniasklaidos cenzūros nuo teisėto informacijos laisvės ribojimo. Anot Teismo, žiniasklaidos cenzūra galima tik tada, kai žiniasklaida peržengia Konstitucijoje įtvirtintas išraiškos laisvės ribas (Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalis). Apeliantas niekaip negali sutikti su tokia teismo išvada, kadangi žiniasklaidos cenzūra negalima jokiais atvejais.

73Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ atsiliepimu prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nurodo, kad administraciniame procese įrodymais yra laikomi ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir liudininkų parodymai. Vadovaujantis šia nuostata, pirmos instancijos teismas apklausė liudininkę N. R., ir jos pateiktų paaiškinimų, kurie yra laikomi įrodymais, bei kitų byloje esančių įrodymų pagrindu įvertino pareiškėjos išspausdintoje Publikacijoje. Pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra pateikiami liudininkės parodymai, iš kurių yra matyti, jog visi publikacijoje aprašyti įvykiai liudininkei N. R. atsitiko iš tiesų. Teismo posėdžio metu ji patvirtino visas Publikacijoje aprašytas aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog liudininkė nėra susijusi nei su viena iš šalių, padarė išvadą, jog jos parodymai yra teisingi ir patikimi ir jais netikėti nėra jokio pagrindo.

75Atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje nėra pateikiami kaltinimai, jog parduotuvėje „Lyra“ yra sistemingai apgaudinėjami pirkėjai. Publikacijoje yra pateiktas tik vienos pirkėjos pasakojimas apie jai nutikusius įvykius parduotuvėje „Lyra". Pabrėžia, jog teismas vertindamas liudininkės parodymus atsižvelgė į esminę aplinkybę, sąlygojančią liudininkės tinkamumą bei jos parodymų patikimumą, t. y. į aplinkybę, jog ji nėra susijusi su bylos šalimis, todėl nėra suinteresuota sakyti netiesą ar išsigalvoti nebūtas aplinkybes.

76Be to, akcentuoja, kad aplinkybių, aprašytų straipsnyje taip pat negali patvirtinti ir/ar paneigti apeliantų pateikti apskaitos duomenys, nes juose, kaip ir čekyje tokia informacija paprasčiausiai neatsispindi. Minėtuose duomenyse yra nurodoma, kokia kaina buvo nustatyta jų apskaitos dokumentuose atitinkamai prekei, tačiau iš to negalima spręsti, ar prekių lentynoje kainos nebuvo sumaišytos, nurodant atitinkamos prekės kainą didesnę ar mažesnę, nei ji turėtų būti pagal apskaitos dokumentus. Nagrinėjamu atveju vienintelis būdas įsitikinti paskelbtos informacijos atitikimu tikrovei buvo N. R. liudijimas.

77Pažymi, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, taip pat įvertinęs Publikacijos tekstą, padarė pagrįstą išvadą, jog publikacijoje jokių kaltinimų apeliantų atžvilgiu nėra paskelbta. Paaiškina, jog Publikacijoje nėra nei vieno sakinio apie tai, jog apeliantai yra vagys, ar kad jie sistemingai apgaudinėja pirkėjus. Nėra aišku, kuo remiantis apeliantai teigia neva tokie kaltinimai publikacijoje buvo paskelbti. Kadangi apeliantų teiginiai apie Publikacijos tekste neegzistuojančius kaltinimus yra išimtinai paremti jų ir Inspektoriaus atstovės asmeninėmis ir subjektyviomis publikacijos teksto interpretacijomis, kurios prieštarauja tiek pačiam publikacijos tekstui, tiek ir publikacijos pobūdžiui bei tikslui, yra akivaizdu, jog teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, objektyviai neturėjo pagrindo pripažinti, jog publikacija buvo paskelbti nepagrįsti kaltinimai.

78Be to, nurodo, kad teismo sprendime yra aiškia nurodyta, jog Publikacija buvo siekiama papasakoti pamokančią istoriją, kuria yra siekiama skatinti pirkėjus būti atidžiais, o ne ką nors apkaltinti. Pažymi, kad Publikacijoje, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo pateikta jokių rimtų kaltinimų. Joje buvo aprašomi įvykiai, kai prekės lentynoje kaina skyrėsi nuo tikrosios prekės kainos, bei įvykis, kai galbūt buvo sumaišyti prekių kodai, todėl čekyje buvo išmušta ne ta prekė, kurią liudininkė pirko. Akcentuoja, kad tokių įvykių nutinka prekybos centruose labai dažnai, Be to, nurodo, kad apie publikacijos didaktinį pobūdį, taip pat galima spręsti ir iš pavadinimo, kuriame aiškia teigiama „Pinigus tikrinkite prie kasos“.

79Taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantų pateiktuose patalpų išdėstymo planuose apskritai nėra parodytas nei vienas jose esantis baldas. Šiuose planuose nurodoma tik patalpų išsidėstymas pastate. Tuo tarpu iš pateiktos prekybos salės įrangos išdėstymo schemos yra akivaizdžiai matyti, jog prekybos salėje yra daugybė spintų ir spintelių, kurios taip pat yra ir prie sienų, ir prie kasų. Be to, iš pateikto plano nėra aišku, nei kada jis buvo patvirtintas, nei kada galiojo, taip pat nėra aišku, kiek dar tokių planų apeliantai buvo pasitvirtinę ir ar jie nebuvo keičiami kartu keičiant ir prekybos centro prekybos salės faktinį įrangos išdėstymą. Iš pateiktos schemos taip pat negalima daryti ir išvados, jog prekybos salėje nėra pastatyta jokių kitų spintelių ir/ar spintų, nei joje nurodytos.

80Akcentuoja, jog apeliantų prie apeliacinio skundo pridėta pardavimo analize pagal logist. grupes, prekes, paslaugas ir kodus vadovautis taip pat negalima, nes iš jos nėra aišku, ar pateiktos absoliučiai visos prekybos centre vykdytos operacijos, ar tik apeliantams palanki jų dalis. Pažymi, kad pateiktos analizės apimtis leidžia pagrįstai abejoti jos teisingumu, nes vargu ar viename pagrindinių prekybos centrų Šiauliuose per beveik du metus buvo nupirkta tik toks mažas kiekis blauzdelių ar šlaunų, kiek nurodyta pateiktose pardavimo analizėse. Pabrėžia, jog apeliantai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl jų pačių suformuoti dokumentai pagal jų pačių parinktus parametrus ir kriterijus, kuriuose be kita ko ranka yra įrašoma jiems būtina ir/ar naudinga informacija, negali būti laikomi pagrįstais įrodymais, paneigiančiais nesuinteresuotos ir nešališkos liudininkės paaiškinimus.

81Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių lyra” ir UAB “Vaivorykštė” atsuliepimu prašo atsakovo apliacinį skundą patenkinti.

82Nurodo, kad pareiškėjos straipsnyje neteisingai tvirtinama, jog įmušamos pirkėjo nepirktos prekės, kad nuskenuotos prekės sulyginus su čekyje surašytomis sumomis būna akivaizdžiai didesnės, o pastebėjus prekių kainos skirtumą jį neva grąžina pardavėjai iš savo piniginės. Pažymi, kad UAB „Šiaulių lyra“ kasininkai kontrolieriai, dirbantys ir publikacijos pasirodymo metu, gauna Lietuvos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (pridedama darbo sutartis), todėl teiginys, kad pastebėjus klaidą pardavėjas gaudamas minimalų darbo užmokestį, skirtumą atiduotų iš savo piniginės prieštarauja logikai bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

83Taip pat pabrėžia, kad trečiojo suiteresuoto asmens UAB „Šiaulių lyra” prekybos centre „Lyra“ yra įdiegta kompiuterinė prekių apskaita „RIVILĖ", pagal kurią, pirkėjui nupirkus prekes, jos yra nuskenuojamos su skeneriais prie kasos aparatų. Skeneriai parodo tokią prekių kainą, kokia yra įvesta prekę gavus. Klaidos negalimos todėl, kad kiekviena prekė turi individualų brūkšninį kodą, o kiekvienas brūkšninis kodas žymi atskirą prekės kainą. Todėl teiginiai, kad kasos čekiuose nurodoma daugiau prekių negu klientas perka negali egzistuoti tikrovėje, nes neatlikus prekių nuskenavimo operacijos, jokia prekės kaina čekyje apskritai nėra nurodoma, o taip pat įmušti pirkėjo nepirktų prekių UAB „Šiaulių lyra“ net negali, kadangi tokia operacija apskritai yra neatliekama, nes pirktos prekės yra ne įmušamos, o nuskenavus su brūkšniniu kodu kompiuteris pats tą prekę atspausdina į kasos čekį,

84Be to, akcentuoja, kad lygiai taip pat negalėjo egzistuoti ir įvykis, kad nuskenuotą kainą sulyginus su prekės kaina čekyje ji skiriasi, kadangi nuskenavimas būtent ir parodo tą prekės kainą, kuri yra įrašyta čekyje, o jokia kita kaina net neegzistuoja.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

87Apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundus grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės normas.

88Žurnalistų etikos inspektorius 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. SPR-78 : įspėjo viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo; pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas VšĮ „Šiauliai plius“ nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją; viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto puslapyje.

89Toks sprendimas buvo priimtas patikrinus UAB „Šiaulių lyra“ generalinio direktoriaus pavaduotojo T. Š. ir „Vaivorykštės“ korporacijos prezidento A. V. skundus dėl publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ nurodytos informacijos. Minėti pareiškėjai Žurnalistų etikos inspektoriui nurodė, kad šioje publikacijoje buvo pateikti tikrovės neatitinkantys ir dalykinę pareiškėjų reputaciją bei A. V. garbę ir orumą pažeidžiantys duomenys. Skundžiamojoje publikacijoje yra nurodyta, kad prekybos centre ‚Lyra“, kuris priklauso UAB „Šiaulių lyra“, kuri yra korporacijos „Vaivorykštė dalis ( savininkas –A. V.), veikla neskaidri, nekokybiška ir klaidinanti pirkėjus apskaita, bei dirba neprofesionalūs ir nesąžiningi darbuotojai. Publikacijoje nurodyta, kad prekybos centre į čekius mušamos pirkėjo nepirktos prekės, sistemingai ir sąmoningai apgaudinėjami ir apskaičiuojami pirkėjai, o apgaulę pastebėjus, pirkėjams pinigus grąžina patys pardavėjai iš savo piniginių.

90Pareiga įrodyti, kad jo paskleistos žinios atitinka tikrovę bei informuodamas visuomenę jis laikėsi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo informacijos laive, atitenka viešosios informacijos rengėjui.

91Ginčo atveju už skundžiamos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo yra laikraštis „Šiauliai plius“, kurio vyriausioji redaktorė nepateikė patikimų įrodymų, kad publikacijoje ‚Pinigus tikrinkite prie kasos“ apie pareiškėjus paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Paaiškinimuose Žurnalistų etikos inspektoriui laikraščio vyriausioji redaktorė pripažino, kad publikacijoje aprašomi faktai objektyviai nustatyti nebuvo. Publikacijoje aprašomi faktai buvo pateikti pirkėjos, kuri nepateikė nei kasos čekių, kuriuose, pasak jos, įrašyta ne ta prekių kaina, nurodoma daugiau prekių nei pirkėja pirko. Publikacijoje šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai pateikiami taip, kad jiems priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta- apgaudinėjimas, ši aplinkybė gali būti patikrinta, todėl darytina išvada, kad yra paskleisti konstatuojamieji duomenys-žinia.

92Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai nustatė, kad publikacijoje nurodyti teiginiai yra žinia, šios paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai žeminančios trečiųjų asmenų garbę bei dalykinę reputaciją.

93Tas faktas, kad informaciją apie trečiuosius suinteresuotus asmenis pateikė N. R., neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo pareigos atidžiai patikrinti informaciją, kurią ketinama publikuoti. Viešai pateikiamoms žinioms taikomi griežtesni jų turinio paskelbimo reikalavimai, siejami su žiniomis pateikiamų faktų tikrumu ir duomenų tikslumu, galimybe patikrinti konkrečių žinių pagrįstumą.

94Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai.

95Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas nustato pareigą viešosios informacijos rengėjui, publikuojančiam kito asmens ( informacijos šaltinio) skelbiamas žinias, įsitikinti kartojamos informacijos teisingumu, taigi, minėta teisės norma imperatyviai nustato pareigą neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia platinti tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją.

96Žurnalistus teigti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo-apie tai nurodyti skelbiamojoje informacijoje, įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

97Pareiškėjas, paskelbdamas publikaciją šių įstatymo nuostatų nesilaikė. Publikacijoje pareiškėjus kompromituojantys faktai objektyviai nebuvo nustatyti, juos patvirtinančių įrodymų nėra. Teigti, kad žinios apie trečiuosius suinteresuotus asmenis, atitinka tikrovę, nes apie tai informavo pirkėja, negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir teisingos, nes minėta pirkėja nenurodė jokių patikimų duomenų ( kasos čekių su neteisingomis kainomis bei kitomis, nei pirkėja pirko, prekėmis, nenurodė konkrečių , jos teigimu, ją apgavusių pardavėjų).

98Pareiškėjas savo paskelbtoje publikacijoje neįvardijo konkrečių parduotuvės ‚Lyra“ pardavėjų ar kasininkių, dėl kurių tariamo nesąžiningumo pateikė informaciją pirkėja. Tačiau publikacijos pirmuoju sakiniu yra aiškiai nurodyta, kas konkrečiai yra šios parduotuvės savininkas, bei tai, kad parduotuvė „Lyra“ priklauso UAB „Šiaulių lyra“. Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuose būtų galima atpažinti konkretų asmenį, laikoma, kad žinios yra apie organizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr.1, 18 p.). Todėl teismo išvada, kad publikacijoje „Pinigus tikrinkite prie kasos“ nėra kaltinimų tretiesiems suinteresuotiems asmenims, yra nepagrįsta.

99Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad paminėti du mažareikšmiai epizodai ( byloje yra duomenys, kad buvo trys epizodai) ir tai nėra kaltinimas sistemingu apgaudinėjimu, nes sumos yra nedidelės, be to parduotuvė „Lyra“ vagystėmis nekaltinama, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nepažeidė.

100Publikacijos turinys patvirtina, kad šiuo atveju publikacijoje buvo paskelbta žinia, nes tai yra naujo pobūdžio informacija apie asmenis, o ne nuomonė apie žinias, susijusias su tikrais jau skelbtais anksčiau įvykiais. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai kad pačioje publikacijoje nurodoma, kad tai „ponios N. R. pateikta informacija“. Neneigiama, kad visuomenė turi teisę gauti teisingą informaciją. Tačiau informacijos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas, kuris turi teisę pats pasirinkti jos pagrindimo būdą.

101Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino publikacijos turinį bei nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidimą kvalifikavo netinkamai.

102Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo nutarimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus akto reikalavimus, nes yra argumentuotas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikytos poveikio priemonės yra motyvuotos.

103Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad skundžiamas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

104Atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

106Žurnalistų etikos inspektoriaus ir UAB „Šiaulių lyra bei UAB „Vaivorykštė“ apeliacinius skundus patenkinti.

107Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti.

108Priimti naują sprendimą-pareiškėjo VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atmesti.

109Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu... 5. Nurodė, jog Sprendime Nr. SPR-78 neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, kad... 6. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau... 7. Taigi, tik toks Inspektoriaus sprendimas, kuriame nustatytos paminėtos... 8. Nurodė, kad Inspektorius pripažino, jog A. V. garbė ir orumas ir UAB... 9. 1) „Moteris piktinosi „Lyros“ parduotuvės prekybininkų elgesiu, nes ne... 10. 2) „Pirkau vieną dieną ten vištų ketvirčių, kurių kilogramas kainuoja... 11. 3) „Moteris ėmė aiškintis su aptarnavusia pardavėja, o ši atkirtusi, kad... 12. 4) „Po to ji sako dar kartą buvusi apmauta. Šį kartą nuskenuotas prekes... 13. Pažymėjo, kad nei A. V., nei UAB „Vaivorykštė“ nėra apskritai minimi... 14. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Vaivorykštė“ Publikacijoje minima vieną... 15. Akcentavo, jog Publikacijoje buvo rašoma išimtinai apie UAB „Šiaulių... 16. Pažymėjo, kad VšĮ „Šiauliai plius“, pateikdama paaiškinimus dėl... 17. Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai... 18. Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai... 19. Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai... 20. Pareiškėjos įsitikinimu, Inspektorius nesilaikė nešališkumo principo ir... 21. Be to, Inspektorius nepagrįstai Publikacijoje aprašytą pardavėjų elgesį... 22. Dėl Sprendime Nr. SPR-78 nurodytos aplinkybės, kad VšĮ „Šiauliai... 23. Atkreipė dėmesį, jog žurnalistas nėra teisingumą vykdanti institucija,... 24. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į skundą (b. l. 35-41)... 25. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog Inspektorius,... 26. Taip pat nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą, jog trečiųjų... 27. Dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys... 28. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymas labai aiškiai apibrėžia įrodymų... 29. Dėl Inspektoriaus nustatytų Įstatymo pažeidimų paaiškino, kad... 30. Akcentavo, kad viešosios informacijos rengėjas nepatikrinęs, nepagrindęs ir... 31. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju informaciją apie... 32. Be to, pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT)... 33. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių lyra“ ir UAB... 34. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog Publikacija neliečia A. V. ir UAB... 35. Pažymėjo, kad Publikacijoje akivaizdžiai buvo rašoma apie A. V., kuris... 36. Dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių... 37. Nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog atsakovė pažeidė... 38. Taip pat pabrėžė, kad Įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad žinia... 39. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartyje... 40. Nurodė, kad su skundu pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius... 41. Atkreipė dėmesį, jog iš Publikacijos matyti, kad vartotojų teisų gynėjai... 42. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d.... 43. II.... 44. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b.... 45. Teismas nurodė, kad būtina įvertinti, ar Sprendimu Nr. SPR-78 pagrįstai... 46. Konstatavo, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja... 47. Nurodė, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja... 48. Taip pat pabrėžė, kad Sprendime Nr. SPR-78 nepagrįstai konstatuota, jog... 49. Nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėja Publikacijoje pateikė informaciją... 50. Teismas ypač pabrėžė, kad teisė skleisti informaciją Lietuvos... 51. Dar daugiau, teismas pabrėžė, kad konstitucinė teisė skleisti informaciją... 52. III.... 53. Apeliaciniu skundu (b. l. 151-155) tretieji suinteresuoti asmenys UAB... 54. 1. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d.... 55. 2. priteisti iš VšĮ „Šiauliai plius“ išlaidas, susijusias su bylos... 56. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip... 57. 1. pirmosios instancijos teismas liudytojos N. R. parodymus vertino kaip... 58. 2. teismas neatkreipė dėmesio į liudytojos N. R. parodymų nenuoseklumą ir... 59. 3. N. R. taip pat parodė, kad pardavėja-kasininkė priėjo prie sienos, kur... 60. 4. pirmosios instancijos teismas savo išvadą apie N. R. parodymų patikimumą... 61. 5. teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas išsamiais ir nekeliančiais... 62. 6. pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčo dalyką.... 63. 7. visiškai nepagrįsta ir net nesuprantama pirmosios instancijos teismo... 64. 8. pirmosios instancijos teismo argumentas, esą apie apeliantus galima rašyti... 65. Apeliaciniu skundu (b. l. 179-184) atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius... 66. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip... 67. 1. Publikacijoje paskelbti kaltinimai, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų... 68. 2. teismas apsiriko skaičiuodamas „epizodų“ skaičių. Jų Publikacijoje... 69. 3. teismas nevertino Inspektoriaus argumento, jog pareiškėja turėjo... 70. 4. nepagrįstas teismo argumentas, jog Publikacija yra didaktinis pamokymas.... 71. 5. teismas neįvertino argumento, jog nepakanka įrodymų reikšmingai bylos... 72. 6. teismas neskiria žiniasklaidos cenzūros nuo teisėto informacijos laisvės... 73. Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ atsiliepimu prašo apeliantų... 74. Nurodo, kad administraciniame procese įrodymais yra laikomi ne tik rašytiniai... 75. Atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje nėra pateikiami kaltinimai, jog... 76. Be to, akcentuoja, kad aplinkybių, aprašytų straipsnyje taip pat negali... 77. Pažymi, kad teismas, ištyręs visus įrodymus, taip pat įvertinęs... 78. Be to, nurodo, kad teismo sprendime yra aiškia nurodyta, jog Publikacija buvo... 79. Taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantų pateiktuose patalpų išdėstymo... 80. Akcentuoja, jog apeliantų prie apeliacinio skundo pridėta pardavimo analize... 81. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių lyra” ir UAB... 82. Nurodo, kad pareiškėjos straipsnyje neteisingai tvirtinama, jog įmušamos... 83. Taip pat pabrėžia, kad trečiojo suiteresuoto asmens UAB „Šiaulių lyra”... 84. Be to, akcentuoja, kad lygiai taip pat negalėjo egzistuoti ir įvykis, kad... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV.... 87. Apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 88. Žurnalistų etikos inspektorius 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. SPR-78 :... 89. Toks sprendimas buvo priimtas patikrinus UAB „Šiaulių lyra“ generalinio... 90. Pareiga įrodyti, kad jo paskleistos žinios atitinka tikrovę bei... 91. Ginčo atveju už skundžiamos visuomenės informavimo priemonės turinį... 92. Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai nustatė, kad publikacijoje... 93. Tas faktas, kad informaciją apie trečiuosius suinteresuotus asmenis pateikė... 94. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad... 95. Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas nustato... 96. Žurnalistus teigti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai... 97. Pareiškėjas, paskelbdamas publikaciją šių įstatymo nuostatų nesilaikė.... 98. Pareiškėjas savo paskelbtoje publikacijoje neįvardijo konkrečių... 99. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios... 100. Publikacijos turinys patvirtina, kad šiuo atveju publikacijoje buvo paskelbta... 101. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino publikacijos turinį bei... 102. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo... 103. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė... 104. Atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl atstovavimo... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 106. Žurnalistų etikos inspektoriaus ir UAB „Šiaulių lyra bei UAB... 107. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą... 108. Priimti naują sprendimą-pareiškėjo VšĮ „Šiauliai plius“ skundą... 109. Sprendimas neskundžiamas....