Byla 2KT-92/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovės A. A.-B. 2007 m. gruodžio 16 d. nušalinimo pareiškimu Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-20-559/2007,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. gruodžio 17 d. buvo gautas ieškovės A. A.-B. 2007 m. gruodžio 16 d. nušalinimo pareiškimas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-20-559/2007 pagal ieškovų A. B., A. A.-B., V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad šią civilinę bylą nagrinėjanti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja J. Bučmienė ir visi kiti šio teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, nes teisėja J. Bučmienė du kartus atsisakė priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu, pastarajam be svarbių priežasčių neatvykus į parengiamuosius teismo posėdžius, taip pat 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi neteisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą (ši pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi). Be to, ieškovė teigia, kad Jonavos rajono apylinkės teisme bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžiai yra skiriami taip, kad ieškovų reiškiami ieškiniai būtų paliekami nenagrinėti. Antai, šioje byloje 2007 m. spalio 17 d. teismo posėdis Jonavos rajono apylinkės teisme buvo paskirtas tą pačią dieną, kaip ir teismo posėdis Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas ir A. A.-B. atstovas yra jos sūnus A. B. Teismo posėdžiai tuo pačiu metu Jonavos rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme buvo paskirti taip pat ir civilinėje byloje Nr. 2-39-527/2007. Ieškovės teigimu, tokiu būdu yra suvaržomos jos teisminės gynybos teisės.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais (CPK 68 str. 2 d.), o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.).

5Ieškovės A. A.-B. nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės apie nepalankius ankstesnius civilinėje byloje priimtus Jonavos rajono apylinkės teismo procesinius sprendimus nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos ar visų kitų šio teismo teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Instancinė teismų sistema dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teisę apeliacine ir kasacine tvarka skųsti jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus (CPK 301, 340 str.), o šių sprendimų pakeitimas ar panaikinimas yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis ir negali būti pagrindas daryti išvadą, jog bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.

6Be to, ieškovės A. A.-B. abejonė dėl galimo Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo motyvuojama tuo, kad civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškovė arba ją atstovaujantis sūnus A. B., šiuose teismuose yra sąmoningai skiriamos nagrinėti tuo pačiu metu. Tačiau kaip jau ne kartą Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo išaiškinta tiek ieškovei A. A.-B., tiek A. B., dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, jeigu negali dalyvauti teismo posėdyje per atstovą ar yra kitų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi būti asmeniškai išklausytas teismo posėdyje, ir pan. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes nagrinėjant tokį prašymą yra vertinama jame nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vieną iš bylų būtina atidėti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad skirtingose civilinėse bylose vykstančių teismo posėdžių, kuriuose dalyvauja tas pats asmuo, nagrinėjimo datos sutapimas per se (savaime) nepatvirtina atitinkamą bylą nagrinėjančių ar visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo, todėl negali būti jų nušalinimo pagrindas.

7Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti ieškovės A. A.-B. nušalinimo pareiškimą Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams nėra, dėl ko jis atmestinas kaip nepagrįstas.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

9Atmesti ieškovės A. A.-B. 2007 m. gruodžio 16 d. nušalinimo pareiškimą Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-20-559/2007.

Proceso dalyviai
Ryšiai