Byla 2A-558-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

2teisėjų Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės,

3sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Vaidotui Vaičiui, atsakovo atstovui adv. Pauliui Koverovui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui UAB „DHL Lietuva“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovė B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal LR DK 125 straipsnį neteisėtu, negrąžinti į pirmesnį darbą pas atsakovą, bet priteisti ieškovei įstatymo nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo 20000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo pas atsakovą muitinės tarpininke. Darbo sutartis nutraukta 2009-08-21 pagal LR DK 125 straipsnį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ieškovei pateiktas paskutinės prieš atostogas darbo dienos pabaigoje. Ieškovė buvo suklaidinta, kad jos darbo vieta bus naikinama, kad dėl to ji neturi kitos išeities. Darbdavio paruoštus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė pasirašė dėl prieš ją panaudoto psichologinio spaudimo. Ieškovė brangino darbą ir neketino nutraukti darbo sutarties. Vakare įdėmiau susipažinusi su pasirašytais dokumentais, ieškovė suprato, jog buvo apgauta, kad jos darbo vieta nėra naikinama. Atsakovas suvaržė ieškovės galimybę apsvarstyti pasiūlymą, įvertinti siūlomas darbo sutarties nutraukimo sąlygas, derėtis dėl sąlygų. Atsakovas elgėsi nesąžiningai. Darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė stresą, labai išgyveno. Ieškovei teko gydytis, vartoti vaistus.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškove, prieš ją nenaudotas psichologinis spaudimas. Ieškovė pilnai suprato darbdavio siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, pilnai suprato pasiūlytas darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Sutikusi nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ieškovė pati pageidavo darbo sutartį nutraukti 2009-08-21. Darbo sutartis nutraukta įstatyme numatytu pagrindu, nepažeidžiant nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

10Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės B. G. 11,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad pagal 1997-12-12 sudarytą darbo sutartį Nr.60 ieškovė dirbo pas atsakovą muitinės tarpininkės pareigose. 2009-08-21 darbo sutartis nutraukta LR DK 125 str. pagrindu, t.y. šalių susitarimu, išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. 2009-08-05 įsakymu Nr.2009-589A ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2009-08-24 iki 2009-09-04. Baigiantis ieškovės darbo pamainai, ieškovė buvo pakviesta pas atsakovo muitinės tarpininkų padalinio vadovę L. P., ieškovei buvo įteiktas darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pokalbyje su ieškove dėl darbo sutarties nutraukimo dalyvavo atsakovo Personalo skyriaus vadovė N. P., taip pat atsakovo darbuotoja R. Č.. Pokalbio metu ieškovei buvo įteiktas generalinio direktoriaus pasirašytas atsakovo 2009-08-21 „Siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“, kuriuo ieškovei pasiūlyta nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 125 str. Ieškovė su pasiūlymu pasirašytinai susipažino bei pasirašė darbdavio paruoštą sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Šio pokalbio metu ieškovė taip pat pasirašė 2009-08-21 susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu tokiomis sąlygomis: 1. darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu 2009-08-21, 2. darbo sutarties nutraukimo dieną išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei neišmokėtas darbo užmokestis; 3. darbo sutarties nutraukimo dieną išmokama išeitinė 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kartu ieškovė pateikė darbdaviui 2009-08-21 prašymą atšaukti atostogas. Tą pačią dieną, 2009-08-21 ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 125 str. Su ieškove pilnai atsiskaityta, pervedant į jos sąskaitą banke 21713,38 Lt. 2009-08-24 anuliuotas įsakymas Nr.2009-589A dėl atostogų ieškovei suteikimo.

11Teismas nustatė, kad ieškovė 2009-08-24 pranešimu darbdaviui atsisakė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nurodydama, jog 2009-08-21 siūlymas nutraukti darbo sutartį neatitinka jos teisėtų lūkesčių, kad ji nesutinka su kompensacijos dydžiu. Atsakovas ieškovės atsisakymą nutraukti darbo sutartį atsisakė priimti. Teismo vertinimu, atsakovo 2009-08-21 siūlyme nutraukti darbo sutartį aiškiai nurodyta, jog darbo sutartį siūloma nutraukti šalių susitarimu. Teismas nurodė, jog negalima pripažinti, kad gavusi pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir 2009-08-21 sutikusi nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ieškovė nesuprato darbo sutarties nutraukimo esmės, kad nesuvokė savo sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pasekmių, kad buvo suklaidinta. Tai, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį ieškovei galėjo būti netikėtas, galėjo ją sujaudinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovės sutikimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos tikrosios valios sutikimo davimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo 2009-08-24 atsisakymą nutraukti darbo sutartį grindė nesutikimu su kompensacijos dydžiu. Šis ieškovės pranešimas rodo, kad ieškovei buvo žinoma, kad šalis, gavusi pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, gali nesutikti su pasiūlytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, gali nesutikti nutraukti darbo sutartį.

12Teismas nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus negalima konstatuoti, jog ieškovė sutiko su darbo sutarties nutraukimu dėl atsakovo psichologinio spaudimo. Teismas vadovavosi kiudytojų L. P., R. Č. ir N. P. parodymais, kurios patvirtino, kad ieškovė, gavusi pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nepageidavo, kad šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo būtų atidėtos, priešingai ieškovė išreiškė valią sutartį nutraukti darbo sutartį 2009-08-21. Nustatė, kad ieškovei buvo siūloma darbo sutartį nutraukti po ieškovės atostogų, atsakovas buvo paruošęs susitarimą su sąlyga nutraukti darbo sutartį 2009-09-07. Ieškovė apsisprendė nutraukti darbo sutartį 2009-08-21. Šalys 2009-08-21 sudarė raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris reiškia, kad šalys sutarė nutraukti darbo sutartį susitarime nurodytomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškove, atsakovas laikėsi šalių 2009-08-21 susitarimo sąlygų. Byloje nustatytos šalių darbo sutarties nutraukimo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės suklaidinimo, jos atžvilgiu taikyto psichologinio spaudimo ar kitokio atsakovo neteisėto poveikio ieškovei šalims nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. Atmetus reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas netenkino ir reikalavimas dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kadangi atsakovo veiksmai, atleidžiant ieškovę iš darbo, atitiko įstatymą.

13Ieškovė B. G. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu negali būti laikomas tinkamu pasiūlymu, nurodytu DK 125 str. 1 d. Atsakovo rašte nėra nurodyta jokių siūlomo susitarimo nutraukti darbo sutartį sąlygų: siūlomos darbo sutarties nutraukimo datos, siūlomos išeitinės kompensacijos dydžio, siūlomos kompensacijų už nepanaudotas atostogas, dėl premijų išmokėjimo dydžio, kada siūloma pasirašyti patį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nenustatomas joks terminas pateikti atsakymui. Ieškovės teigimu, atsakovas kaip stipresnioji darbo santykių šalis galėjo ir privalėjo bent informuoti apie įstatymo nustatytą galimybę pasiūlymą svarstyti 7 dienas. Pabrėžė, kad joks protingas asmuo, gavęs tokį pasiūlymą, negalėtų net suvokti, kas jam siūloma (kokiomis sąlygomis ir kada siūloma nutraukti darbo sutartį), jau nekalbant apie tai, kad tinkamai jį įvertinti ir nuspręsti ar su juo sutikti. Ieškovė pažymėjo, kad jau nagrinėjant bylą teisme, atsakovo atstovai pripažino, kad po ieškovės ieškinio pateikimo, pakeitė įmonėje tvarką teikiant pasiūlymus nutraukti darbo sutartį. Tarp šalių nevyko jokios derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų – buvo pasirašytas iš anksto atsakovo paruoštas susitarimas. Atsakovas siekė susitarti dėl sutarties nutraukimo tuo pačiu momentu, kai buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti sutartį. Apie jokias septynias LR DK nustatytas dienas svarstyti pasiūlymą atsakovas net nemąstė ir norėjo priversti ieškovę priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo tuo pačiu metu, kai buvo pateiktas pasiūlymas. Nurodė, kad priešingai nei sprendime konstatavo teismas, atsakovas siūlė atidėti ne derybas dėl darbo sutarties nutraukimo, o datą, nuo kada turėtų būti atleidžiama ieškovė. Pabrėžė, kad iki susitikimo buvo paskaičiuota ir ieškovei priklausanti premijos dalis, nors premijos mokamos pagal skyriaus mėnesio rezultatus. Taigi dar prieš susitinkant su ieškove, buvo nuspręsta, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti pasirašytas 2009-08-21 ir būtent to visais įmanomais būdais ir siekė atsakovo darbuotojai. Ieškovė neturėjo galimybės įvertinti pateiktą pasiūlymą, kadangi papuolė į stresinę situaciją ir pasirašė dokumentus jų neskaitydama, tuo pačiu metu priversta bendrauti iš karto su trimis atsakovo darbuotojais, kurių dvi buvo jos tiesioginės viršininkės.

14Apeliantė taip pat nurodė, kad neturėjo ketinimo nutraukti darbo santykius, kadangi pradirbo įmonėje 12 metų ir iki pokalbio dėl atleidimo net neįtarė, kad bus atleista. Po atleidimo iš darbo susirado muitinės tarpininko darbo vietą, tačiau daug blogesnėmis sąlygomis. Atleista iš darbo, ieškovė patyrė stiprų šoką, toks atsakovo sprendimas ją nustebino ir šokiravo. Dėl neteisėto ir nepagrįsto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją, pažeminimą bei nerimą, kurį jaučia iki šiol. Ieškovė jaučiasi apgauta ir įžeista. Neteisėtas atleidimas sužlugdė visus atostogų planus.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovas pateikė ieškovei siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, laikydamasis DK 125 str. reikalavimų, t.y. pasiūlymas buvo pateiktas raštu, o darbuotojai sutikus nutraukti darbo sutartį, buvo sudarytas susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Šiame susitarime numatytos visos DK 125 str. reikalaujamos sąlygos: darbo sutarties nutraukimo data, išeitinės kompensacijos dydis ir mokėjimo tvarka, kitos atsiskaitymo su darbuotoja sąlygos. Darbuotoja, gavusi darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turėjo galimybę susipažinti su siūlomomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis ir nuspręsti, ar su jomis sutinka. Darbdavys negali būti įpareigotas atmesti darbuotojo sutikimą su pasiūlytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis vien dėl to, kad toks sutikimas pareiškiamas pasiūlymo pateikimo dieną. Pabrėžė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdaviai, pateikdami darbuotojams iš anksto parengtus ir vienos pusės pasirašytus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nepažeidžia DK 125 str. reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2008). Nurodė, kad atsakovas, kaip darbo sutarties nutraukimo iniciatyvą parodžiusi šalis, nurodė ir galimas darbo sutarties nutraukimo datas dviejuose susitarimo projektuose – tą pačią dieną, ir vėlesnę, po darbuotojos atostogų. Liudytojai patvirtino, kad darbuotojai buvo paaiškinta, kad ji galutinį atsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo gali pateikti grįžusi iš kasmetinių atostogų, t.y. pasinaudojusi galimybe apsvarstyti siūlomas sąlygas 7 dienas. Apeliantė laisva valia sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Dokumentai, kuriuos pasirašė ieškovė, yra aiškiai suprantami kiekvienam skaityti mokančiam asmeniui, be to, darbuotoja paprašė atšaukti jos suplanuotas atostogas. Nusprendusi atšaukti savo sutikimą su darbo sutarties nutraukimu, ieškovė aiškiai nurodė, kad jai yra nepriimtinas kompensacijos dydis, o ne pats darbo sutarties nutraukimo faktas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas dėl to, kad atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį, laikėsi įstatymo reikalavimų.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų.

18Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 1997-12-12 dirbo atsakovo bendrovėje muitinės tarpininko pareigose (b.l.8-13, 28-32). Ši darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2009-08-21 pagal LR DK 125 str. (b.l.19,102, 28-32, 166), kuriuo šalys susitarė darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu 2009-08-21, išmokant ieškovei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei neišmokėtą darbo užmokestį, taip pat 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją sutarties nutraukimo dieną. Atsakovas atsiskaitė su ieškove jos atleidimo dieną. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikė atsakovas raštu. Ieškovė nesutinka su tokiu darbo sutarties nutraukimu, nurodydama, jog nesuprato ką pasirašė, be to, atsakovas prieš ją naudojo psichologinį spaudimą.

19Darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu reglamentuoja LR DK 125 str., kuris numato teisę bet kuriai darbo sutarties šaliai raštu pateikti kitai šaliai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu. Kita sutarties šalis, sutikdama su tokiu pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti pasiūlymą nutraukti sutartį pateikusiai šaliai. Be to, įstatymas numato, kad šalys, sutarusios nutraukti sutartį, privalo sudaryti raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame turi aptarti darbo sutarties nutraukimo momentą bei kitas su tokiu nutraukimu susijusias sąlygas (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). LR DK 125 str. nėra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas. Be to, pažymėtina, kad LR DK 125 str. nereglamentuoja pateikiamo rašytinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu turinio, numato tik vieną privalomą reikalavimą – kad toks pasiūlymas turi būti pateikiamas raštu. Tačiau suprantama, kad siūlyme turėtų būti nurodomos sąlygos, kuriomis siūloma nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu, kad tokį pasiūlymą gavęs darbuotojas galėtų įvertinti teikiamo pasiūlymo priimtinumą. Bet atsižvelgiant į pasiūlymo teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad siūlomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (darbo sutarties nutraukimo data, išmokamos kompensacijos, kt. sąlygos) gali būti pateikiamos ir kitame dokumente, nebūtinai pačiame pasiūlyme, arba aptariamos šalių derybų metu žodžiu. Nagrinėjamu atveju atsakovas raštu pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (b.l.18, 100), atsakovė pasirašė atsakovo parengtą sutikimą nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu (b.l.17, 101), tą pačią dieną šalys pasirašė atsakovo parengtą rašytinį susitarimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, susitarime numatant tokio darbo sutarties nutraukimo pasekmes, t.y. darbo sutarties nutraukimo momentą, išmokamas ieškovei kompensacijas. Ieškovė pripažino, kad pokalbis su atsakovo darbuotojomis truko apie 30 min.. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nors ir nebuvo atsakovo siūlyme dėl darbo santykių nutraukimo nurodytos visos sąlygos, tačiau ieškovė, gavusi atsakovo parengtą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, kuriame buvo aptartos visos sąlygos, turėjo galimybę įvertinti atsakovo siūlomas sąlygas ir, nesutikdama su siūlomomis sąlygomis, nepasirašyti tokio susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Todėl nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius negali būti laikomas tinkamu pasiūlymu. Ieškovė galėjo suvokti jai siūlomas darbo sutarties nutraukimo sąlygas iš pateikto atsakovo parengto susitarimo bei atsakovo atstovų paaiškinimų, pateiktų jai dokumentų turinys buvo aiškus ir suprantamas. Byloje apklaustos liudytojos L. P., R. Č. ir N. P. nurodė, kad ieškovei buvo pateiktos dvi alternatyvios galimybės – nutraukti darbo sutartį tą pačią 2009-08-21 dieną arba po jos kasmetinių atostogų. Ieškovė, teigdama, kad jai buvo pasiūlytas tik vienas vienintelis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį nuo 2009-08-21, nepateikė tai patvirtinančių bei aukščiau minėtų liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų. LR DK 125 str. įtvirtintas 7 dienų terminas yra nustatytas darbuotojo naudai, kad galėtų apsvarstyti gautą pasiūlymą, tačiau darbuotojas turi teisę atsisakyti nuo šio termino ir sutikti su darbdavio teikiamu pasiūlymu tą pačią pasiūlymo gavimo dieną. Todėl vien šis faktas, kad susitarimas pasirašytas nesulaukus 7 dienų termino, nedaro tokio susitarimo neteisėtu. Kaip matyti iš aukščiau minėtų liudytojų parodymų, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su jai pateiktų dokumentų turiniu, jai buvo pateikti atsakovo iš anksto parengti atsakovo du pasiūlymai, susitarimo projektas su atsakovo vadovo parašais, ieškovė pati pokalbio metu išreiškė norą nutraukti darbo santykius nedelsiant tą pačią dieną. Be to, ieškovė pokalbio su atsakovo atstovėmis metu joms prisipažino, kad ir tikėjosi tokio pasiūlymo, o tai paneigia ieškovės argumentus, kad pasiūlymas jai buvo netikėtas ir todėl ji negalėjo tinkamai įvertinti jo. Ieškovė, teigdama, kad prieš ją pokalbio metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai tokių ieškovės teiginių nepatvirtina. Byloje esamų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę apsvarstyti atsakovo pateiktą pasiūlymą, turėjo galimybę nepasirašyti pateikto susitarimo. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina, kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas. Kaip nurodė apklaustos liudytojos, atsakovo bendrovėje buvo ketinama mažinti darbuotojo skaičių skyriuje, kuriame dirbo ieškovė, tačiau atsakovas jai pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, iš esmės tokiu būdu pasiekdamas savo tikslo sumažinti darbuotojų skaičių. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė buvo atleista palankesnėmis sąlygomis nei ji būtų atleistą pagal LR DK 129 str. dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo. Atsižvelgiant į ieškovės darbo stažą atsakovo bendrovėje ieškovei priklausytų 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat po įspėjimo gavimo ieškovė dar du mėnesius turėtų dirbti atsakovo bendrovėje (LR DK str. 130 str., 140 str. 1 d. 5 p.), o nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu ieškovė gavo 7 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir neturėjo atidirbti atsakovo bendrovėje įspėjimo laikotarpio.

20Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-26 nutarti civilinėje byloje Nr.3K-7-290/2005 ir 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-59/2007), nepagrįsti, nes kasacinio teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa, o ieškovės įvardytų ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi skiriasi. Ieškovės minimose bylose darbdaviai nebuvo pateikę rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t.y. nebuvo teisinio pagrindo pradėti derybas dėl darbo sutarties nutraukimo. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla savo esme yra kitokia: ginčo atveju atsakovas buvo pateikęs rašytinį pasiūlymą ieškovei, taip pat akivaizdu, kad susitarime išreikšta tikroji ir suderinta šalių valia, tai įrodo bylos duomenys. Kad pasirašytas susitarimas atitiko abiejų šalių valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu patvirtina ir ieškovės atsakovui 2009-08-24 pateiktas raštas (b.l.15), kurio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovės teisėtų lūkesčių neatitiko būtent sutartos mokėti išeitinės kompensacijos dydis, bet ne pats susitarimas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu.

21LR DK 125 str. nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, teisės atšaukti savo valią, išreikštą susitarime. Nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 125 str. šalių susitarimu, LR DK 127 str. nuostatos, reglamentuojančios kitą savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą, negali būti taikomos. Tai, kad įstatymas nenumato teisės atšaukti susitarime išreikštą valią, nėra įstatymo spraga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-213/2008, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-489/2005). Pasirašytas susitarimas yra privalomas abiems sutarties šalims ir turi būti vykdomas. Todėl pagrįstai atsakovas atmetė ieškovės 2009-08-24 raštą dėl atsisakymo nutraukti darbo santykius (b.l.16).

22Pripažinus, kad darbo santykiai tarp šalių buvo nutraukti šalių susitarimu teisėtai ir kad toks susitarimas atitinka šalių valią, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokį ieškovės reikalavimą.

23Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas LR DK teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovės B. G. 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės,... 3. sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Vaidotui Vaičiui, atsakovo atstovui adv.... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. ieškovė B. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti jos... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį su... 10. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė 2009-08-24 pranešimu darbdaviui atsisakė... 12. Teismas nurodė, kad pagal byloje surinktus įrodymus negalima konstatuoti, jog... 13. Ieškovė B. G. prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m.... 14. Apeliantė taip pat nurodė, kad neturėjo ketinimo nutraukti darbo santykius,... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 1997-12-12 dirbo atsakovo... 19. Darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu reglamentuoja LR DK 125 str.,... 20. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog... 21. LR DK 125 str. nenumato darbo sutarties šalių, sudariusių raštišką... 22. Pripažinus, kad darbo santykiai tarp šalių buvo nutraukti šalių susitarimu... 23. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 24. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 8,40 Lt... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 27. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovės B. G. 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės...