Byla e2A-419-464/2017
Dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Gintui Andruškai ir Giedriui Murauskui, atsakovių atstovams advokatams Dainiui Urbonui ir Sauliui Avižai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taem urbanistai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3476-340/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taem urbanistai“ ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Toksika“, „Sweco Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Taem urbanistai“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir APVA) 47 398,53 Eur (163 657,63 Lt) skolą, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti neteisėta ir negaliojančia 2013-11-21 UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ apklausos būdu projekte Nr. 2003/LT/16P/PE/017 sudarytą sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugų; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2006-12-19 su atsakovėmis UAB „Toksika“ ir APVA buvo sudariusi techninės priežiūros sutartį (toliau – ir 2006-12-19 sutartis, ginčo sutartis ar sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti statybos darbų techninę priežiūrą, o APVA įsipareigojo su ieškove atsiskaityti. Už techninės priežiūros paslaugas ieškovė iš APVA iš viso gavo 409 144,08 Lt (118 496,32 Eur) sumą, o jai nesumokėta 163 657,63 Lt (47 398,53 Eur) (su PVM). Nurodytai sumai ieškovės 2013-12-30 išrašytos PVM sąskaitos faktūros nei UAB „Toksika“, nei APVA neapmokėjo ir raštu atsisakė tą padaryti.
  3. Ieškovės teigimu, nors techninės priežiūros sutarties 3.2. punkte nustatyti terminai sutartyje numatytų užduočių atlikimui buvo pratęsti 2010-10-25, 2010-10-31, 2011-02-28 ir 2011-04-29 sutarties pakeitimais, šiuo paskutiniu sutarties rašytiniu pakeitimu Nr. 4 susitariant dėl sutartyje numatytų užduočių atlikimo ne ilgiau kaip iki 2011-09-01, žodžiu buvo susitarta, kad užduotys turi būti baigtos iki 2011-12-31. Tačiau ieškovė techninės priežiūros paslaugas teikė iki 2013 m. lapkričio mėnesio, kai UAB „Toksika“ nesąžiningai ir neteisėtai sudarė naują sutartį su UAB „Sweco Lietuva“ dėl tų pačių paslaugų, kurias jau septynerius metus teikė ieškovė, teikimo ir taip atėmė iš ieškovės galimybę užbaigti vykdyti sutartį bei gauti atsiskaitymą.
  4. Pažymėjo, kad techninės priežiūros sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl rangovo darbų trūkumų ir defektų, kuriuos ieškovė reikalavo ištaisyti, taip pat dėl atsakovių UAB „Toksika“ ir APVA neveikimo, dėl atsakovės APVA kaltės, sumažinus priežiūros sutarties apimtis nuo trijų iki dviejų statybos darbų etapų, sudarius naują sutartį su UAB „Sweco Lietuva“. Kadangi atsakovė UAB „Toksika“ ir po sutarties termino pabaigos priimdavo ieškovės darbus, pretenzijų dėl jų kokybės neteikė, šalys savo veiksmais patvirtino sutarties galiojimą iki bus įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai, kaip buvo įtvirtinta techninės priežiūros sutarties 11.2. punkte.
  5. Ieškovei tinkamai vykdžius atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, atsakovėms kilo solidari prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas už pirmąjį ir antrąjį etapą, įskaitant teisę į proporcingą dalį galutinio mokėjimo sumos (CK 6.720 str. 4 d., 6.721 str.). Prievolės solidarumą grindė aplinkybe, kad paslaugos buvo teikiamos atsakovės UAB „Toksika“ naudai, o pareigą atsiskaityti su ieškove turėjo atsakovė APVA.
  6. Prašymą pripažinti negaliojančia UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2013-11-21 sudarytą sutartį ieškovė grindė VPĮ nuostatų ir tokių pirkimų principų bei tikslų pažeidimu, dėl ko šis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas Vilniaus apygardos teismas 2015-04-23 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad šalys – perkančioji organizacija APVA, užsakovė UAB „Toksika“ ir tiekėja UAB „Taem urbanistai“ (buvusi UAB „Statybos strategija“) – yra sudariusios deginimo įrenginio statybos techninės priežiūros paslaugų 2006-12-19 sutartį Nr. 2006/92/A/L/LT. Pagal sutarties 3.2 punktą joje nurodytos užduotys turėjo būti atliktos ne ilgiau kaip per 42 mėnesius nuo sutarties vykdymo pradžios dienos (30 mėnesių nuo vykdymo pradžios iki paskutinės perėmimo pažymos išdavimo plius 12 mėnesių defektų nustatymo laikotarpis). Atsakovė APVA vykdė ieškovės UAB „Taem urbanistai“ teikiamų paslaugų finansavimą remdamasi ir 2011-03-10 sutartimi Nr. 2009/GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskyrimo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“, pagal kurios nuostatas finansinė kontrolė, priežiūra, ataskaitos ir sąskaitų apmokėjimas yra išimtinė perkančiosios organizacijos kompetencija, kurią APVA privalėjo įgyvendinti. Atsiskaitymas už ieškovės teikiamas paslaugas buvo vykdomas iš ES paramos lėšų, kurias administravo atsakovė APVA, o lėšų tinkamumo finansuoti projektą laikotarpis baigėsi 2011-12-31.
  3. Teismas nurodė, kad sutarties galiojimo terminio pratęsimas yra vienos iš sutarties sąlygų pakeitimas, o dėl sutarties pakeitimų tvarkos bei sąlygų šalys susitarė 2006-12-19 sutarties 6 skirsnyje. Teismo vertinimu, sutarties sąlygos, išskyrus esmines, galėjo būti keičiamos tiek remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 8 dalies (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1673 redakcija), tiek ir pačios sutarties nuostatomis, todėl teismas pasisakė dėl tokios galimybės įgyvendinimo sąlygų.
  4. Pagal 2006-12-19 sutarties nuostatas ši sutartis, jeigu atsirado nenumatytų aplinkybių, galėjo būti pratęsta iki paskutinės darbų sutarties perėmimo pažymos išdavimo. Dėl jos pratęsimo tiekėja (ieškovė) turėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją (atsakovę APVA) ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki sutarties termino pabaigos, pateikdama argumentuotą prašymą ir nurodydama iki kada turėtų būti pratęsta sutartis.
  5. Teismas pažymėjo, kad ieškovei, šiame viešajame pirkime dalyvavusiai tiekėjai, buvo aiškiai suvokiama, jog lėšų tinkamumo finansuoti nurodytą projektą laikotarpis baigiasi 2011-12-31. Ši sąlyga (sutarties finansavimas iš ES paramos šaltinių) negalėjo būti pakeista sutarties šalių susitarimu ir yra esminė. Todėl sutarties galiojimas, laikantis joje nustatytos tvarkos, galėjo būti pratęstas tik iki finansavimo projekto pabaigos 2011-12-31. Šalys tokia galimybe pasinaudojo, pratęsdamos trišaliais 2010-10-25, 2010-12-31 ir 2011-02-28 susitarimais dėl sutarties pakeitimo paslaugų teikimo terminą iki 2011-05-01, kitų rašytinių susitarimų dėl sutarties galiojimo pratęsimo byloje nėra.
  6. Teismas sprendė, kad ginčo sutarties galiojimo pratęsimas po 2011-12-31 bet kokia forma yra negalimas, nes tai reikštų iš esmės naujos, su galimais kitais finansavimo šaltiniais sutarties sudarymą be privalomų viešųjų pirkimų procedūrų, pažeistų VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principus ir tikslus bei sutarties 6.1 punktą, kuriame šalys imperatyviai susitarė, kad esminės sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Pripažinęs, kad sutarties galiojimo pratęsimas po finansavimo programos uždarymo nebuvo galimas, plačiau dėl sutarties sąlygų pakeitimo tvarkos pažeidimo teismas nepasisakė.
  7. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė APVA savo 2012-11-21 rašte Nr. APVA-4144 ir 2014-01-08 rašte Nr. APVA-56 aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad lėšų tinkamumo finansuoti projektą laikotarpis baigėsi 2011-12-31 ir mokėjimai nebus atliekami. Pasiūlymas spręsti atliktų darbų apmokėjimo problemą su UAB „Toksika“ negali būti vertinamas kaip sutikimas pakeisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, juolab kad ieškovė 2012-12-20 kreipėsi į atsakoves dėl sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti mokėtoją pagal sutartį (APVA) užsakove UAB „Toksika“ ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo, kad būtų pakeistos sutarties sąlygos dėl sutarties kainos mokėjimo tvarkos bei mokėtojo. Tokia nustatyta aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, kad ir pati ieškovė aiškiai suvokė, jog po projekto finansavimo pabaigos APVA įgaliojimai atsiskaityti už atliktus darbus pasibaigė ir toliau vykdyti sutartį be jos pakeitimo VPĮ nustatyta tvarka nėra galimybės.
  8. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo sutarties galiojimas teisėtai buvo pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais, nurodęs, jog nei pati sutartis, nei VPĮ nenumatė galimybės pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygų konkliudentiniais veiksmais. Teismas konstatavo, kad sutarties galiojimas pasibaigė 2011-05-01, todėl ieškovė, suvokdama, kad sutartiniai santykiai su atsakovėmis pasibaigė, bet teikdama techninės priežiūros paslaugas ir po 2011-05-01, neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad už realiai suteiktas po sutarties galiojimo pabaigos paslaugas jai bus atlyginta pagal šią sutartį ir joje numatyta tvarka. Todėl reikalavimą atsakovei APVA dėl apmokėjimo už paslaugas, suteiktas po sutarties galiojimo termino pabaigos, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
  9. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos negauta 163 657,63 Lt pagal sutartį apmokėjimo už paslaugas suma, teismas nurodė, kad apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos buvo nustatytos 2006-12-19 sutarties 9 skirsnyje. Jame susitarta, kad už suteiktas paslaugas tiekėjai (ieškovei) turi būti sumokėta 676 271,19 Lt ir 121 728,81 PVM, sumokant 40 proc. sutarties vertės avansą ir atliekant tris tarpinius mokėjimus pagal išduotas darbų perėmimo pažymas ir gautas tarpinio mokėjimo sąskaitas. Teismas nustatė, kad trečiojo objekto statybos buvo atsisakyta, atitinkamai sumažėjo techninės priežiūros paslaugų apimtis ir iki 544 398,31 Lt sumos sumažėjo paslaugų kaina. Avansu ieškovei buvo išmokėta 301 200 Lt, t. y. 40 proc. nuo visos sutartos sumos, nepaisant atsisakymo vieno iš objektų statybos ir bendros paslaugų vertės sumažėjimo, taip pat pagal ieškovės pateiktas sąskaitas 2009-12-14 ir 2011-12-16 buvo atlikti tarpiniai mokėjimai 83 181,35 Lt ir 6 762,72 Lt sumoms, o dalinį atsiskaitymą už antrojo etapo darbus lėmė avanso sumos už tuos darbus, kurių buvo atsisakyta, panaudojimas. Kadangi sutarties galiojimo metu antrojo objekto statyba nebuvo užbaigta, atitinkamai nebuvo užbaigtas objekto techninių paslaugų priežiūros teikimas, taigi sąlygų gauti visą sutartyje sulygtą sumą sutarties galiojimo metu neatsirado.
  10. Iš šių faktinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad už paslaugas, realiai suteiktas šios sutarties galiojimo metu, yra visiškai atsiskaityta sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Argumentus dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl kurių ieškovei, jos teigimu, buvo apribotos galimybės užbaigti vykdyti sutartį, teismas pripažino neįrodytais ir teisinių prielaidų CK6.720 straipsnio 4 ir 7 dalių taikymui nenustatė. Ieškovė, pasirašydama viešojo pirkimo terminuotą sutartį, turėjo suprasti, kad jos termino pratęsimas gali tapti neįmanomu dėl lėšų tinkamumo finansuoti nurodytam projektui laikotarpio pabaigos ir techninės priežiūros paslaugų sutarties galiojimo pasibaigimo iki objektų statybos pabaigos, o tokių paslaugų teikimas, pasibaigus sutarčiai, prieštaravo imperatyvioms VPĮ nuostatoms.
  11. Taigi, nors byloje ir yra duomenų, kad ieškovė paslaugas teikė ir po 2011-05-01 (po sutarties galiojimo pabaigos), o atsakovė UAB „Toksika“ tokiems ieškovės veiksmams neprieštaravo, t. y. ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė paslaugų teikimo sutartį, tokia forma sudarytos sutarties sudarymas prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Teismo vertinimu, abi sandorio šalys, susitarusios po 2006-12-19 sutarties galiojimo pabaigos tęsti santykius, veikė nesąžiningai, aiškiai suvokdamos, kad po sutarties galiojimo pabaigos techninės priežiūros paslaugų teikimas gali būti tęsiamas tik naujos viešojo pirkimo sutarties pagrindu. Tokios bylos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti restitucijos (CK 1.81 str. 2 d.).
  12. Teismas, pripažinęs, kad sutarties galiojimas pasibaigė 2011-05-01 ir po to paslaugos buvo teikiamos neteisėtai, sprendė, kad atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2013-11-21 techninių paslaugų sutartis ieškovės teisių (teisės užbaigti savo sutarties vykdymą) nepažeidžia, ieškovės teisėms ir pareigoms ginčijamas sandoris neturėjo jokios įtakos. Todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į šio sandorio ginčijimą.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Taem urbanistai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo

    42015-04-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti solidariai iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutarties galiojimo terminas baigėsi 2011-05-01, todėl ieškovė, teikdama paslaugas po šios datos, neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovės už jas atsiskaitys. Numatytų sutartyje užduočių atlikimo terminas buvo pratęstas raštu iki 2011-09-01, bet net ir šio termino pasibaigimas savaime nelemia sutarties galiojimo pabaigos. Kadangi iš sutarties atsiranda prievolės, sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės įvykdymo pabaiga, nebent įstatymuose ar pačioje sutartyje būtų nustatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą (CK 6.189 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju techninės priežiūros sutarties 11.2. punkte sutarties pabaiga susieta su visų šalių įsipareigojimų įvykdymu. Nei viena iš šalių sutarties bei šalių sutartinių santykių nenutraukė, taigi ji privaloma ir vykdytina. Ieškovė sutartį atsakovės UAB „Toksika“ pritarimu, išreikštu žodžiu ir raštu, vykdė iki 2013 metų lapkričio mėnesio.
    2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties galiojimo pratęsimas po 2011-12-31, t. y. po finansavimo iš ES paramos šaltinių pabaigos, bet kokia forma buvo negalimas, o šalys neturėjusios teisės keisti techninės priežiūros sutarties vykdymo terminų, nes toks pakeitimas prieštarautų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir tikslams. Pažymi, kad atsakovių APVA ir UAB „Toksika“ 2011-03-10 sudarytoje sutartyje Nr. 2009-GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ 1.2. punkte buvo numatyti skirtingi projektui finansuoti numatyti lėšų šaltiniai: ES lėšos, valstybės biudžeto ir galutinės paramos gavėjos UAB „Toksika“ lėšos.
    3. Atsakovė UAB „Toksika“, kaip užsakovė, turėjo pilną teisę tęsti sutarties vykdymą ir sutartinius santykius, ką ji ir padarė ne tik žodžiu, bet ir 2012-04-24, 2012-11-05 raštais, tą patvirtina ir 2013-10-16 bei 2013-10-30 vykę ieškovės, atsakovės UAB „Toksika“ ir rangovo susitikimų protokolai. Atsakovei APVA iš susirašinėjimo taip pat buvo žinoma apie tęsiamus sutartinius santykius, būtent šiai atsakovei reikalaujant ieškovė 2012-08-03 pateikė naują ginčo sutarties įvykdymo garantiją. Taigi abi atsakovės sutiko, kad paslaugos būtų teikiamos iki tol, kol bus užbaigtas ir priduotas įrenginys.
    4. Prievolės įvykdymo terminai buvo tęsiami ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad rangovas niekaip neužbaigė savo darbų, juos atliko nekokybiškai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad toks susitarimas prieštarauja VPĮ nuostatoms, teismas vis tiek turėjo spręsti ieškovės suteiktų paslaugų apmokėjimo klausimą ir priteisti atlyginimą arba iš atsakovių solidariai arba bent jau iš UAB „Toksika“, kaip paslaugų gavėjos, kitaip ši nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Atsakovė UAB „Toksika“ nesiėmė jokių veiksmų, kad rangovas laikytųsi rangos sutarties, todėl yra atsakinga ir už tai, kad ieškovei nepavyko įvykdyti techninės priežiūros sutarties iki 2011-05-01 ar 2011-12-31.
    5. Teismo išvados, nepripažįstant atsakovėms pareigos sumokėti likusią kainą už paslaugas, kaip tai nustato CK 6.720 straipsnio 4 ir 7 dalys, yra padarytos iš neteisingos prielaidos, jog techninės priežiūros sutarties galiojimas baigėsi 2011-05-01 (ar 2011-12-31). Sutartis suėjus šioms datoms nepasibaigė. Kadangi teismas atsiskaitymo pagal sutartį sąlygų atsiradimo vertinimą susiaurino laike iki 2011-12-31, atitinkamai, padarė ir klaidingas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės galimybių užbaigti sutartį ir techninės priežiūros paslaugų teikimo perdavimo UAB „Sweco Lietuva“ nebuvimo.
    6. Nėra jokio pagrindo ieškovę laikyti nesąžininga. Ieškovė net septynerius metus vykdė techninės priežiūros paslaugų sutartį, remdamasis atsakovių elgesiu ir turėdamas pagrindo tikėtis, kad su ja bus atsiskaityta. Atsakovės savo elgesiu leido ieškovei manyti, kad toks santykių tęsimas yra teisėtas, todėl jeigu ir būtų nustatyta, jog šalys pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas, atsakomybę dėl to turi prisiimti atsakovės. Būtent atsakovės yra perkančiosios organizacijos, turi pakankamai VPĮ taikymo patirties ir turėjo žinoti, ar reikalingas naujas pirkimas toliau paslaugoms teikti, ar jis nereikalingas.
    7. Skola iš atsakovių turėtų būti priteista solidariai. Jei teismas nuspręstų, kad solidariajai atsakomybei nėra pagrindo, prašoma priteisti suma turėtų būti priteista iš UAB „Toksika“, kuri yra galutinis paslaugų gavėjas ir buvo perėmusi mokėtojo pareigas pagal techninės priežiūros paslaugų sutartį.
    8. Teismas neteisingai nustatė, kad darbų kaina pagal sutartį, atsisakius trečiojo etapo darbų, sumažėjo iki 544 398,31 Lt. Ginčo sutartyje apmokėjimo už paslaugas sumos buvo nurodytos iš ieškovės pateikto konkursui pasiūlymo, kuriame nurodytomis kiekvieno iš darbų etapų kainomis ir reikėtų remtis.
    9. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą spręsti atsakovių sutartinės atsakomybės klausimą. Ginčo sutartyje niekur nepasisakyta, kad atsakovės APVA atsiskaitymo pareiga siejama su ES finansavimo pasibaigimu.
    10. Tuo atveju, jeigu teismas nematytų pagrindo 163 657,63 Lt sumą priteisti kaip skolą, ieškovė prašė spręsti atsakovių civilinės atsakomybės klausimą ir šią sumą priteisti bent jau kaip nuostolių atlyginimą. Teismas, netenkinęs pirmojo reikalavimo, nepagrįstai atsisakė spręsti dėl atsakovių sutartinės civilinės atsakomybės, neteisingai ją sutapatinęs su deliktine civiline atsakomybe (CK 6.245 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovės negautas pajamas (žalą) lėmė faktiškai (bet ne teisiškai) nutraukta su ieškove sutartis, kas apribojo ieškovei teisę ginčyti tokį nutraukimą.
    11. UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sudaryta techninės priežiūros paslaugų sutarties pažeidžia VPĮ nuostatas, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia. UAB „Toksika“ yra perkančioji organizacija, todėl mažos vertės apklausos būdu įvykdytą pirkimą dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio techninės priežiūros paslaugų teikimo turėjo vykdyti viešųjų pirkimų būdu, o ne pagal vidines įmonės pirkimų taisykles. UAB „Toksika“ nesilaikius VPĮ reikalavimų apklausos vykdymo metu ir apklausą įvykdžius ne pagal perkančiųjų organizacijų taisykles ir vidinę įmonės politiką, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti viešųjų pirkimų principai ir tikslai. Ieškovė apklausoje sudalyvauti nebuvo pakviesta, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti pasiūlymo. Ieškovės interesai yra pažeisti nauja sutartimi dėl tų pačių paslaugų, kurių didžiąją dalį jį jau buvo atlikusi, pasirašymu, todėl ji turi reikalavimo teisę ginčyti šią sutartį, įskaitytinai ir pagal VPĮ 94 straipsnio 3 dalį.
  2. Atsakovė UAB „Toksika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Galimybę pratęsti sutartinius santykius šalys pasinaudojo rašytiniais trišaliais susitarimais pratęsusios techninės priežiūros sutarties galiojimo terminą iki 2011-09-01. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tolesnis techninės priežiūros sutarties galiojimo pratęsimas reikštų iš esmės naujos, su galimais kitais finansavimo šaltiniais viešosios sutarties sudarymą be privalomųjų viešųjų pirkimų procedūrų. 2011-04-29 buvo paskutinis susitarimas, kuriuo šalys teisėtai sutarė pratęsti sutartinius santykius. Šiuo susitarimu buvo sutarta techninės priežiūros sutartyje nustatytų užduočių atlikimą pratęsti iki 2011-09-01. Nepaisant fakto, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog techninės priežiūros sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2011-05-01, o ne iki 2011-09-01, ši aplinkybė nekeičia teismo sprendimo esmės.
    2. Techninės priežiūros sutarties galiojimo metu sutartiniai santykiai negalėjo būti pratęsti konkliudentiniais veiksmais. Techninės priežiūros sutarties galiojimo pratęsimas po 2011-12-31 bet kokia forma negalimas, nes pažeistų VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principus ir tikslus bei techninės priežiūros sutarties 6.1. punktą, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad po sutarties galiojimo pasibaigimo jai bus atlyginta už suteiktas paslaugas pagal techninės priežiūros sutartį joje nustatyta tvarka, suvokdama, jog sutartiniai santykiai su atsakovėmis pasibaigė.
    3. Ieškovė nepateikė duomenų, kad per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovės būtų trukdžiusios apeliantei vykdyti techninės priežiūros sutartį. Atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sutarties sudarymas neturi jokio ryšio su ieškovės galimybe užbaigti vykdyti techninės priežiūros sutartį. Šios sutarties galiojimas negalėjo būti pratęstas po 2011-12-31, o sutartis su UAB „Sweco Lietuva“ buvo pasirašyta 2013 metais.
    4. Ieškovė pagal techninės priežiūros sutartį privalėjo tikrinti medžiagų ir įrenginių atitikimą rangos sutarčiai, pirkimo dokumentams ir teisės aktams vos medžiagos ir įrenginiai buvo pristatomi į statybos aikštelę ir, užfiksavus neatitikimus, nedelsiant informuoti UAB „Toksika“ ir rangovą bei nurodyti rangovui pakeisti medžiagas ir įrenginius, o rangovui nevykdant nurodymų, stabdyti statybos darbus. Ieškovė šių veiksmų nesiėmė ir dirbo aplaidžiai. Ieškovė ir rangovas yra atsakingi už nesavalaikį rangos sutarties vykdymą. Ieškovė privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl pastatyto įrenginio neatitikimo rangos sutarčiai. UAB „Toksika“, neturėdama teisinio pagrindo apmokėti už paslaugas, t. y. nebūdamas mokėtoju pagal techninės priežiūros sutartį bei suprasdamas rangos sutarties neįgyvendinimo pasekmes, neturėjo kito pasirinkimo, kaip pirkti techninės priežiūros paslaugas savo lėšomis. Dėl šios priežasties atsakovė vykdė apklausą, joje dalyvauti pakvietė ir ieškovę.
    5. Prievolė sumokėti tiekėjai už atliktus darbus nėra solidari, nes šalių sudaryta techninės priežiūros sutartis prievolės solidarumo nenustatė, prievolės dalykas nėra nedalus, taip pat nėra nei vienos iš įstatyme nustatytų išimčių, kai solidarumas yra preziumuojamas. Techninės priežiūros sutarties sąlygos, susijusios su apmokėjimu, nebuvo pakeistos, todėl UAB „Toksika“ neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimus pagal sutartį.
    6. Atsakovių UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ sudaryta sutartis neturi ryšio su ieškovės galimybe užbaigti vykdyti techninės priežiūros sutartį, todėl neegzistuoja atsakovių neteisėti veiksmai. Be to, ši sutartis neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, todėl ieškovė neturi teisės į ieškinį dėl sandorio ginčijimo. Bet kuriuo atveju ieškovės argumentai dėl sandorio negaliojimo yra nepagrįsti.
    7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo pakviesta dalyvauti apklausoje. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo apie vykdomą apklausą ir joje dalyvavo.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl kasacinio teismo konstatuotų aplinkybių ir išaiškinimų

  1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama šį ginčą apeliacine tvarka pirmą kartą, 2016-04-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015-04-23 sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 550,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-526-248/2016 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-25 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  3. Kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos, teisėjų kolegija, kaip tai ir numato CPK 362 straipsnio 2 dalis, vadovaujasi privalomais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartyje pateiktais išaiškinimais bei nurodymais.

7Dėl sutarties galiojimo

  1. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas – ar apeliantei priklauso atlyginimas iš atsakovių už jos suteiktas techninės priežiūros paslaugas iki naujo viešojo konkurso dėl šių paslaugų pirkimo paskelbimo, ir, jei priklauso, tai kokio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad sutartis galimai arba buvo pasibaigusi 2011-09-01 (ar kitu konkrečiu momentu), arba nenustojo galioti, arba jos nuostatos dėl galiojimo termino buvo pratęstos; visos trys prielaidos kartu egzistuoti negali (kasacinio teismo 2016-12-22 nutarties 33 p., 34 p.). Tokiu atveju teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl sutarties galiojimo ir joje nustatytų prievolių vykdymo momento.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau yra pripažinta, kad nėra nustatytas šalių kokia nors forma sudarytas susitarimas dėl neatlygintinų paslaugų teikimo, o ginčo sutarties nuostatų aiškinimas bei teisinių santykių kvalifikavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantei nepriklauso joks atlyginimas už suteiktas paslaugas; nesant ginčo dėl faktinio paslaugų teikimo, negalima apeliantės teisių gynybos vakuumo situacija. Dėl to konstatavo, kad apeliantės naudai vykdytina mokėjimo prievolė reali ir egzistuojanti, tik neaiški jos apimtis ir skolininkas, iš kurio tam tikro dydžio atlyginimas apeliantei turėtų būti priteistas (kasacinio teismo 2016-12-22 nutarties 36 p.). Vadinasi, pats faktas, kad apeliantė turi teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas nepaisant galimo sutarties galiojimo pasibaigimo ir / ar po tų terminų, kuriems šalys teikia skirtingą reikšmę (2011-09-01, 2011-12-31, 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigas), nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir nekvestionuotinas.
  3. Sprendžiant dėl tokios jos turimos teisės apimties ir šios teisės realizavimo prielaidų (reikalavimai tenkintini sutartinės atsakomybės pagrindu ar taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą) visų pirma turi būti įvertinta, iki kurio termino sutartis galiojo, jei jos galiojimas pasibaigė, ar buvo pratęsta. Šalys visiškai skirtingai interpretuoja tokias aplinkybes ir skirtingai aiškina sutarties nuostatas, susijusiais su paslaugų vykdymo bei sutarties galiojimo terminų joje nustatymu.
  4. Šalių sudarytoje 2006-12-19 darbų techninės priežiūros pirkimo sutartyje apie terminus pasisakyta 3 skirsnyje „Sutarties pradžia ir užduočių įvykdymo trukmė“, 11 skirsnyje „Sutarties galiojimas ir ginčų sprendimo tvarka“, o taip pat kai kuriose 10 skirsnio „Šalių atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą“ nuostatose . Pirmuoju atveju 3.1. punkte nurodyta, kada sutarties vykdymas prasideda, o 3.2. punkte nustatyti užduočių atlikimo terminai – ne ilgiau kaip per 42 mėnesius nuo sutarties vykdymo pradžios, įskaitant į šį terminą 12 mėnesių defektų nustatymo laikotarpį, kita vertus, šalių yra sulygta ir abstrakti, jokiu konkrečiu kalendoriniu terminu neapribota galimybė pratęsti sutartį iki paskutinės darbų sutarties perėmimo pažymos išdavimo, jeigu atsirastų nenumatytų aplinkybių. Sutarties dalyje, kurioje aptariamas pačios sutarties galiojimas, 11.1. punkte teigiama apie jos įsigaliojimo pradžią nuo pasirašymo dienos, o 11.2. punkte nurodytas ir sutarties pasibaigimo momentas – kai visos šalys įvykdo savo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad šiame sutarties skirsnyje taip pat yra aptartos ir sutarties nutraukimo sąlygos bei pagrindai, tačiau ankstesnę apeliacinio teismo poziciją, kad atsakovė APVA 2006-12-18 sutartį nutraukė, kasacinis teismas pripažino kritikuotina ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nepagrįstai išplečiančia apeliacinio nagrinėjimo ribas. Todėl sąlygos, susijusios su sutarties nutraukimu, nagrinėjamo ginčo kontekste neaktualios ir nevertintinos.
  5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, atsižvelgiant ir į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančios teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-526-248/2016).
  6. Nagrinėjamoje byloje, aiškinant sutartį pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. pagal turiningojo sutarties aiškinimo metodą, neteikiant prioriteto vien lingvistiniam (pažodiniam) jos sąlygų aiškinimui, kartu atsižvelgiant ir į šalių ketinimus, tikslus, jų elgesį iki sutarties sudarymo ar ją vykdant, atsižvelgtina ir į 2006-12-19 ginčo sutarties pobūdį. Ši sutartis – tai atlygintinių paslaugų sutartis dėl rangos (statybos) darbų techninės priežiūros vykdymo (CPK 6.716 str.) pagal techninėje specifikacijoje nurodytas rangos sutartis, kurios yra neatsiejama šios sutarties dalis (sutarties 1.1. p., 3.3. p., 4.1. p.). Tokiu atveju, kaip pažymėjo kasacinis teismas, būtina įvertinti ir ginčo sutarties santykį su rangos sutartimi (kasacinio teismo nutarties 45 p.).
  7. Paslaugų techninėje specifikacijoje „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Techninė priežiūra“ (viešojo pirkimo sąlygos) buvo įvardinti projekto bendrieji (2.1 p.) ir specialieji (2.2. p.) tikslai, akcentuojant, kad konkretus šioje specifikacijoje aprašomų paslaugų tikslas yra suteikti galutiniam paramos gavėjui profesionalias techninės darbų priežiūros paslaugas sėkmingam projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimui. Šioje techninėje specifikacijoje aprašomos tiekėjo veiklos bei tokie laukiami rezultatai: techninė priežiūra vykdant pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybą; naujo pavojingų atliekų sąvartyno įrengimas (šių paslaugų po ginčo sutarties sudarymo užsakovė atsisakė); Aukštrakių odų pramonės skystų atliekų sąvartyno uždarymas. Techninė darbų priežiūra vykdytina tiek kontroliuojant atliekamus statybos darbus, tiek dalyvaujant jų paleidime ir derinime, tiek statinių perdavimo –priėmimo metu, tiek ir pranešimų apie defektus laikotarpiu, detalizuojant paslaugas kitose techninės specifikacijos dalyse (4 dalis „Darbų apimtys“).
  8. Techninėje specifikacijoje išvardintos paslaugų teikėjos pareigos yra akcentuojamos ir kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, šalių susirašinėjime dėl techninės priežiūros sutarties vykdymo. Pavyzdžiui, atsakovės 2011-05-05 pranešime Nr. S-122, adresuotame apeliantei, primenamos jos pareigos: techninė darbų priežiūra, t. y. atliktų ir atliekamų statybos darbų vykdymo kontrolė, dalyvavimas jų paleidime – derinime, taip pat statinio perdavimo – priėmimo metu, pranešimų apie defektus rengimas ir t. t., prisiimant pilną profesinę atsakomybę bei garantijas, kad nupirktos medžiagos bei įrenginiai, įvykdyti statybos ir montavimo darbai atitinka pirkimo dokumentuose bei jų pagrindu sudarytose rangos darbų sutartyse, pasirašytose tarp perkančios organizacijos, užsakovo ir rangovo, numatytus reikalavimus.
  9. Vadinasi, svarbiausias tikslas, sudarant tokio pobūdžio sutartį, buvo siekis užtikrinti statybos rangos darbų kokybę. Atitinkamai, ir šalių sudarytos 2006-12-19 sutarties sėkmingas ir savalaikis vykdymas, įgyvendinant užduotis per 3.2. punkte nustatytus terminus, neabejotinai buvo susijęs ir su sėkmingu bei savalaikiu rangos sutarties / sutarčių vykdymu. Todėl su apeliantės pozicija, sutarties pasibaigimą aiškinant kaip visišką sutartinių prievolių įvykdymą, atsižvelgiant į būtent buvusį šalių susitarimą (ginčo sutarties 11.2 p.), teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Tokį sutartinių santykių pabaigos vertinimą lemia ir techninės specifikacijos turinys, kurios 5 dalyje „Projekto vieta ir trukmė“ nurodoma planuojama kiekvieno iš trijų objektų statybos darbų pradžia bei planuojama jų pabaiga (5.2 p.), o specifikacijos 3.2. punkte aptariami pavojai, galintys įtakoti projekto įgyvendinimą, o kartu – ir apeliantės teikiamų paslaugų (vykdomų užduočių) trukmę. Projekto įgyvendinimo rizikos veiksniais pačios perkančios organizacijos buvo įvardijamas galimas projekto finansavimo apribojimas, vėlavimas pasirašyti sutartis su darbų rangovais bei kitais konsultantais, ankstesniuose projekto parengiamosiose stadijose padarytos skaičiavimo klaidos, nepakankamai suplanuotas ir subalansuotas bendras projekto įgyvendinimo grafikas, netikslus / nepilnas darbų apimčių (pagal atskiras sutartis) ribų nustatymas ir atsakomybės paskirstymas tarp darbų rangovų, galimas rangovų darbų atlikimo vėlavimas, nepakankamas galutinio paramos gavėjo bendradarbiavimas su rangovu ir tiekėju. Tokie išviešinti iki sutarties pasirašymo užsakovės ir perkančiosios organizacijos ketinimai bei nuspėjamos priežastis, kad paslaugų teikėjos įsipareigojimų vykdymo terminams gali kliudyti ir kitos, su ja nesusijusios aplinkybės, neabejotinai turi reikšmės aiškinant sutarties sąlygas dėl terminų.

    8

  10. Dėl pirkimo sutarties turinio yra pasisakyta ir VPĮ. VPĮ 18 straipsnio 5 dalyje (teisėjų kolegija remiasi sutartinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusia įstatymo redakcija) įtvirtinta, kad viešo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje turi būti nurodyta: prievolių įvykdymo terminai (5 p.); sutarties galiojimas (9 p.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas, susijusiais su terminais, taip pat ir įstatymų leidėjo ketinimų bei viešosios teisės reguliavimo aspektais, nagrinėjamu atveju aktualūs ne tik pačių sutarties šalių ketinimai, bet ir lingvistinis sutarties sąlygų aiškinimo metodas bei pati sutarties konstrukcija. Ginčo sutarties 3.2. punkte buvo nustatyti prievolių įvykdymo (užduočių atlikimo) terminai – 42 mėnesiai, ir, kaip minėta šios nutarties 27 punkte, iš anksto susitariant dėl galimybės pratęsti užduočių vykdymo terminus, antraip (jų nesilaikant) apeliantei galėtų kilti atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą.
  11. Antai sutarties 10 skirsnyje pasisakoma dėl atsakomybės už sutarties sąlygų nevykdymą, be kita ko, apie apeliantės pareigą sumokėti 10 proc. sutarties vertės netesybas už savo įsipareigojimų iki sutarties trukmės pabaigos, kuri įvardinta 3.2. punkte, nevykdymą (10.1 p.), ir apie jai mokėtino atlyginimo už paslaugas galimą mažinimą, jeigu apeliantė laiku nevykdys savo įsipareigojimų (tarpinių ir galutinių) , apie atsakovių teisę nutraukti sutartį, jeigu tiekėja nesugeba teikti paslaugų pagal sutartį, nesilaiko nustatytų laiko limitų bei pažeidžia punktualumo, teikiant paslaugas, pareigas.
  12. Taigi, kolegijos vertinimu, sutarties 3.2. punkte buvo įtvirtintas ne sutarties trukmės pabaigos ar jos galiojimo terminas(VPĮ 18 str. 5 d. 9 p.), bet apeliantės (tiekėjos) prievolių įvykdymo terminas (VPĮ 18 str. 5 d. 5 p.). Tuo tarpu sutarties galiojimo terminas nustatytas 11.2.punkte.

    9

  13. Tokiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir pakankamai aiškią 2006-12-19 sutarties konstrukciją (išskiriant sutarties pradžią ir užduočių vykdymo trukmę, šalių atsakomybę, sutarties galiojimą), konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pačios šalys susiejo sutarties pasibaigimą su joje numatytų įsipareigojimų visišku įvykdymu, nebent ši sutartis būtų nutraukta joje arba įstatyme nustatytu pagrindu. Tikėtina, kad tokį susitarimą lėmė paslaugų specifika, kai apeliantės įsipareigojimų vykdymas buvo priklausomas ir nuo kitų asmenų (ne)atliktų laiku veiksmų. Dar daugiau, ginčo sutartis realiai tebebuvo vykdoma ir po 2011-09-01, ir po 2011-12-31, taigi būtent taip (iki įvykdymo) sutarties galiojimą suprato ir pačios šalys, ką akivaizdžiai liudija šalių susirašinėjimo turinys ir jų atlikti veiksmai, aptarti ir šios nutarties 19.3. punkte. Taigi, ir aiškinant sutartį šalių elgesio po sutarties sudarymo metodu, taip pat nekyla abejonių, kad ginčo sutartis nei 2011-09-01 (po paskutinio rašytinio pratęsimo termino), nei 2011-12-31 nepasibaigė, buvo tebevykdoma iki naujos sutarties su UAB „Sweco Lietuva“ sudarymo 2013-11-21.
  14. Iš šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad apeliantė siekė inicijuoti 3.2. punkte nustatyto termino prievolėms vykdyti pratęsimą jame nustatyta tvarka, kadangi būtent jai šia nuostata buvo deleguota iniciatyvos teisė. Tačiau palaikymo iš atsakovių nesulaukė ir šio termino tęsimas tokiu pačiu būdu, kaip buvo padaryta keturis kartus anksčiau, nebuvo įformintas. Tačiau tai nereiškia, kad sutartis baigė galioti ir jos vykdyti nei vienai iš šalių prievolė nekyla. Byloje esantys rašytiniai rodymai ir šalių atstovų paaiškinimai dėl sutarties vykdymo faktinių aplinkybių leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2006-12-19 sutartis kiekvienos iš šalių nebuvo užbaigta vykdyti ne dėl su apeliante susijusių priežasčių, o atsisakius jos paslaugų anksčiau, nei buvo pasiektas sutarties tikslas – priimtas tinkamai įvykdytų rangos darbų rezultatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad paslaugos teikėjo pareiga siekti konkretaus sutartyje numatyto rezultato įtvirtinta ir CK 6.718 straipsnio 5 dalyje, taigi ir nepratęsus VPĮ nustatyta tvarka sutarties 3.2. p. prievolių vykdymo termino (toks pratęsimas, kaip konstatavo kasacinis teismas, turėjo būti derinamas su Viešųjų pirkimų tarnyba; nutarties 52 p. išaiškinimai) apeliantei galiojo kita sutarties nuostata – 11.2 punkte nustatyta pareiga vykdyti paslaugų sutartį.
  15. Konstatavus sutarties galiojimą, nelieka pagrindo pagal VPĮ normas vertinti užduočių vykdymo terminų ilgesniam, nei numatyta sutarties 3.2. punkte terminui, pratęsimo teisėtumą šios sutarties sąlygos pakeitimo aspektu , nes tokie faktai, kaip nurodė kasacinis teismas, kartu negali egzistuoti (kasacinio teismo nutarties 33 p., 34 p.).
  16. Atsakovės savo atsikirtimus dėl sutarties galiojimo termino pabaigos grindė, inter alia (be kita ko), ir pasibaigusiu finansavimu iš ES Sanglaudos fondo paramos lėšų. Pirmosios instancijos teismas tokiai jų pozicijai pritarė. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad lėšų tinkamumo finansuoti nurodytą projektą laikotarpiui baigiantis 2011-12-31, ši sąlyga (sutarties finansavimas iš ES paramos šaltinių) negalėjo būti pakeista sutarties šalių susitarimu ir yra esminė, ir dėl šios priežasties sutarties galiojimas, laikantis joje nustatytos tvarkos, galėjo būti pratęstas tik iki finansavimo projekto pabaigos, t. y. iki 2011-12-31, o tokia teismo išvada reikštų, kad sutartis po 2011-12-31 nebegaliojo.
  17. Dėl šios aplinkybės pažymėtina, kad ginčo sutartyje nebuvo susitarta dėl finansavimo ir mokėjimo apeliantei už paslaugas šaltinių, o tik dėl konkrečių paslaugų kainų ir paslaugų apmokėjimo tvarkos (sutarties 9 skirsnis „Apmokėjimo sąlygos“). Tik tokius reikalavimus pirkimo sutarčiai nustato ir VPĮ 18 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai. Taigi, iš kur bus gaunamos lėšos atsiskaitymui su tiekėja (apeliantė) nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl sutarties galiojimo termino. Kitokio vertinimo dėl sutarties galiojimo nesuponuoja ir techninės specifikacijos sąlygos, kuriose kaip viena iš prielaidų, įtakojančių projekto įgyvendinimą, yra įvardinta projektų ir paslaugų finansavimo galimybė iš ES Sanglaudos fondo, bet tuo pačiu nurodoma ir apie projekto finansavimą iš LR valstybės biudžeto (3.1. p.). Vėliau apeliančių sudarytos 2011-03-10 sutarties Nr. 2009-/GPG/13 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo, įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvos“, sutarties nuostatos leidžia spręsti ne tik dėl paramos iš Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo, įgyvendinant šį projektą, bet ir dėl galutinės paramos gavėjos UAB „Toksika“ nuosavų ir skolintų lėšų panaudojimo. Taigi ES paramos lėšų tinkamumo finansuoti nurodytą projektą pabaiga 2011-12-31, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nelemia ginčo sutarties negaliojimo nuo 2011-12-31.

10Dėl atsiskaitymo pagrindo ir atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų

  1. Kasacinio teismo pažymėta, kad pripažinus, jog sutartis galiojo (turėjo galioti) iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo, apeliantės pažeistos teisės (jos teisė į atlygį už suteiktas paslaugas) turi būti ginamos pagal sutartinės atsakomybės institutą ir taisykles (kasacinio teismo nutarties 33 p.,44 p., 47 p., 58 p.), todėl nustatytina, kuri atsakovė (ar jos abi) sutartį pažeidė.
  2. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir įvykdymo termino praleidimas. Jeigu šalis neįvykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.205 str., 6.213 str.). Pažymėtina ir tai, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui ne tik už dėl termino praleidimo atsiradusius nuostolius, bet ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę (CK 6.260 str. 2 d.).
  3. Pirmiausia turi būti įvertinta, iš kokių skolininkių – vienos UAB „Toksika“ ar kartu su APVA – apeliantei turėtų būti priteisiamas atlyginimas už suteikta paslaugas, nes ginčo, kad dalis paslaugų nebuvo apmokėta, iš esmės nekilo (už paslaugas ieškovė iš APVA iš viso gavo 409 144,08 Lt sumą). Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina tiek į 2006-12-19 ginčo sutarties, tiek į reikšmingą šalių atsiskaitymams atsakovių 2011-03-10 sutarties dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo įgyvendinant projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ nuostatas.
  4. Ginčo sutartyje APVA įvardinta perkančiąja organizacija, UAB „Toksika“ užsakove. Mokėjimo apeliantei už paslaugas, kaip ir pilno atsiskaitymo pareiga ginčo sutartimi nustatyta perkančiajai organizacijai (sutarties 9 skirsnis „Apmokėjimo sąlygos“). Atsakovių pasirašytoje 2011-03-10 sutartyje (pakeičiančioje 2005-01-12 sutartį; atsakovės APVA atsiliepimas į ieškinį), APVA įvardinta agentūra, o UAB “Toksika“ – galutine paramos gavėja. Agentūrai yra priskirta užduotis atlikti sąskaitų bei ataskaitų finansinę kontrolę bei priežiūrą ir apmokėti sąskaitas (šios sutarties 2.4.3.p.), galutinei paramos gavėjai tenka pareiga teikti mokėjimo prašymus agentūrai, ir, be kita ko, pačiai mokėti rangovams (paslaugų teikėjams, prekių tiekėjams) lėšas, mokėtinas ne iš specialiųjų valstybės biudžeto ES Sanglaudos fondo programų (nuosavas lėšas ar skolintas lėšas), po to, kai gauna agentūros pranešimą, kad pagal pateiktą mokėjimo prašymą rangovams (paslaugų teikėjams, prekių tiekėjams) yra pervestos specialiųjų biudžeto ES Sanglaudos fondo programų lėšos (sutarties 2.5.3. p. 8 p. p. ir 9 p. p.). Aptariamos sutarties 3 dalyje „Turtiniai įsipareigojimai“ aptarti ir projekto finansavimo galimi šaltiniai, t. y. galutinės paramos gavėjos UAB „Toksika“ pasiskolintos lėšos (3.1. p.) ar agentūros APVA finansavimas iš Sanglaudos fondo ir valstybės biudžeto lėšų (3.2. p.). Šioje sutartyje buvo įtvirtinta ir tokia sąlyga: paaiškėjus, kad išlaidos negalėjo būti dengiamos iš Sanglaudos fondo ar valstybės biudžeto lėšų, jas turi kompensuoti galutinė paramos gavėja (3.4. p.). Be to, projekto sutarčių biudžeto viršijimo atveju abi šios sutarties šalys įsipareigojo bendradarbiauti ieškant papildomų finansavimo šaltinių skirtumui padengti ir tokį susitarimą įtvirtino aptariamos sutarties 3.6. punkte.
  5. Apeliantė yra pareiškusi du reikalavimus: dėl skolos pagal sutartį, kurios dydis 47 398,53 Eur (163 657,63 Lt), priteisimo, kurį nukreipė abiems atsakovės, prašydama solidariai įvykdyti jai prievolę, ir dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl šio reikalavimo bus pasisakyta vėliau. 2013-12-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. U13-00591 dėl techninės priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal 2006-12-19 sutartį ir 2013-12-18 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 13114090102-1 apeliantė adresavo ir pateikė abiems atsakovėms, UAB „Toksika“ kaip pirkėjai, APVA kaip mokėtojai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė nepagrįstai reikalauja skolos dėl neįvykdytų prievolių pagal sutartį priteisimo solidariai iš atsakovės APVA, kuri yra viešąjį interesą tenkinantis subjektas, įgyvendinantis jam įstatymų deleguotas funkcijas ir turėjęs pareigą administruoti finansavimą atsižvelgiant ne tik į sutartį, bet ir į teisės aktais nustatytus reikalavimus.
  6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 802 buvo patvirtintos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisykles. Remiantis šių taisyklių 10.9 punktu, įgyvendinančioji institucija (APVA) pagal 2002-07-29 Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir 2003-01-06 Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu. Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. 1K-288, 5 punktą už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. šiuo atveju APVA.
  7. Esant tokiam griežtam šių lėšų panaudojimo teisiniam reguliavimui, pareiga atsiskaityti su apeliante, atsižvelgiant į APVA statusą, jos atliekamas funkcijas ir veiklos specifiką, jai kiltų esant tokioms sąlygoms: galutinė paramos gavėja nustatyta tvarka ir forma pateikia prašymą, kuriame būtų įtrauktos apeliantės prašoma priteisti suma, kad būtų galima įvertinti lėšų panaudojimo pagrįstumą; tebėra galimas projekto finansavimas iš šiam tikslui skiriamų Sanglaudos fondo ir bendro finansavimo lėšų. Vyriausybės 2001-08-24 nutarimo Nr. 1026 11.1. p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija užtikrina tai, jog projektai būtų įgyvendinami ir lėšos būtų naudojamos laikantis nustatyto nacionalinio bei ES teisės aktų reguliavimo. Nustatyta tvarka ir forma pateikto prašymo dėl ginčo sumos atsakovė APVA tvirtina iš atsakovės UAB “Toksika“ negavusi ir priešingų įrodymų byloje nėra. Nepaneigta ir neįrodinėta priešingai ir tokia teisiškai reikšminga aplinkybė, kad finansavimo iš specialių šaltinių terminas suėjo 2011-12-31. Tokiu atveju taikytina atsakovių sutarties dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo 3.4. punkte suformuluota taisyklė, kad paaiškėjus, jog išlaidos negalėjo (pagal analogiją – negali) būti dengiamos iš Sanglaudos fondo ar valstybės biudžeto lėšų, jas turi kompensuoti galutinė paramos gavėja, nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Toksika“.
  8. Dėl šios atsakovės atsakomybės ir pareigos įvykdyti prievolę pažymėtina, kad nors tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimo prievolės galiojimo, suėjus apeliantės prievolių (užduočių) vykdymo terminams ir jų sutarties 3.2. punkte nustatyta tvarka daugiau nepratęsus, tačiau nei viena iš atsakovių ginčo sutarties nutraukimo procedūrų, išviešinat apeliantei savo ketinimus sutarties nebetęsti, nepradėjo, įspėjimo dėl sutarties nutraukimo apeliantei neįteikė (tokių duomenų byloje nėra). Priešingai, atsakovės faktiniais veiksmais ir raštais išreiškė poziciją dėl apeliantės paslaugų reikalingumo, iki bus užbaigtas ir priduotas statybos rangos darbų rezultatas. Tuo akivaizdžiai leidžia įsitikinti šalių 2012-04-24, 2012-11-05 susirašinėjimas, 2013-10-16 bei 2013-10-30 atsakovės UAB „Toksika“ ir rangovo susitikimų protokolai, kuriuose dalyvavo ir apeliantė, susirašinėjimas su atsakovei APVA, aiškiai patvirtinantis tebesitęsiančius sutartinius santykius, šios atsakovės reikalavimo pateikti naują ginčo sutarties įvykdymo garantiją įgyvendinimas 2012-08-03. Antai 2012-11-21 rašte Nr. APVA-4144 atsakovė APVA nurodė, kad įvykdyti apmokėjimo negali dėl tokių priežasčių: sutarties vykdymas iki šiol nėra baigtas; rangos darbai atlikti su trūkumais ir nėra sutarimo, kas už defektus yra atsakingas; mokėjimų grafike (sutarties 9.7. p.) mokėjimo atlikimas buvo siejamas su konkretaus rezultato statant pavojingų atliekų deginimo įrenginį pasiekimu; šis rezultatas nėra pasiektas; techninis prižiūrėtojas saistomas sutarties ir teisės aktuose numatytų įpareigojimų užtikrinti atliekamų darbų kokybę; ES paramos panaudojimas yra griežtai APVA administruojamas, o mokėjimai iš ES ir LR biudžeto lėšų, pasibaigus iki 2011-12-31 nustatytam tokių lėšų panaudojimui, negali būti atlikti; po šio laikotarpio mokėjimus gali atlikti tik UAB „Toksika“. 2014-01-08 rašte Nr. APVA-56 atsakovė jau įvardijo pasibaigusį sutarties terminą ir savo prieštaravimą jį pratęsti, deklaravo pati galėjusi mokėti tik iki 2011-09-01, jeigu iki šios datos būtų buvęs pasiektas sutarties rezultatas, nurodė, kad sutarties rezultatas dar nepasiektas, pasisakė dėl finansavimo laikotarpio pasibaigimo kaip aplinkybės, lemiančios šios atsakovės sutartinės prievolės nevykdymą, akcentavo, kad tokį mokėjimą gali atlikti nebent atsakovė UAB „Toksika“.

    11

  9. Vadinasi, tiek pagal sutartį (sutartis pasibaigia, kai visos šalys įvykdo savo įsipareigojimus; 11.2.p.), tiek pagal faktinius šalių veiksmus apeliantei susiformavo teisėtas lūkestis, jog už jos teikiamas bei atsakovės UAB „Toksika“ priimamas techninės priežiūros paslaugas bus atsiskaityta pagal sutarties sąlygas, juolab kad atsakovių 2011-03-10 sutarties Nr. 2009/GPG/13 turinys leidžia įsitikinti ir kitokių finansavimo šaltinių šiam projektui įgyvendinti, nei ES ir valstybė biudžetas, buvimu (atsakovės UAB „Toksika“ asmeninės ir pasiskolintos lėšos).
  10. Kitokio atsakovės UAB „Toksika“ pareigos atsiskaityti su apeliante vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešo pirkimo būdu, o joje mokėtoja yra ne ši atsakovė, o atsakovė APVA . Viena vertus, sudarius sutartį, viešasis pirkimas pasibaigia ir dėl tokios sutarties vykdymo sprendžiama taip pat ir pagal privatinės teisės normas, vertinant ir atsakomybę už sutarties pažeidimą. Kita vertus, viešo pirkimo sutartis yra atlygintinis sandoris, neabejotinai turintis ekonominę naudą užsakovei UAB „Toksika“, kurios interesais ir buvo įgytos techninės priežiūros paslaugos.
  11. Taigi, nors ginčo sutartyje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad ji turi mokėjimo prievolę paslaugų teikėjai apeliantei, atsakovių 2011-03-10 sudarytoje sutartyje Nr. 2009/GPG/13 bendra projekto finansavimo pareiga yra įtvirtinta (šios nutarties 44 p. motyvai). Be to, 2011-03-10 sutarties 2.5.3. punkto 10 papunktyje yra nustatyta galutinės paramos gavėjos UAB „Toksika“ bendra su agentūra APVA atsakomybė už nustatytu laiku ES Sanglaudos fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų įsisavinimą (pagal patvirtintą valstybės investicijų programą). Galiausiai, kaip minėta, būtent ši atsakovė buvo galutinis paslaugos gavėjas, todėl paslaugos sutarties vartojamų sąvokų prasme ji ir buvo apeliantės klientė (CK 6.716 str. 1 d., 6.718 str., 6.720 str.).
  12. Šios atsakovės veiksmai, sudarius naują sutartį su UAB „Sweco Lietuva“, pavedant jai galutiniai įvykdyti tas užduotis, kurios buvo nurodytos ginčo sutarties 3.2. punkte bei techninėje specifikacijoje, kai yra nenutraukta su apeliante sudaryta sutartis dėl tų pačių paslaugų, lėmė apeliantės negalėjimą užbaigti sutarties vykdymą, t. y. pasiekti konkretų rezultatą, dėl kurio šalių buvo sulygta ginčo sutartyje, ir gauti už jį apmokėjimą. Asmuo, netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, atsako kitai šaliai už šios nuostolius, kuriais gali būti ir negauta nauda (CK 6.256 str.). Tokiu atveju skola priteistina iš atsakovės UAB „Toksika“, o atsakovės APVA atžvilgiu reikalavimas netenkinamas, nustačius sąlygas, eliminuojančias jos atsakomybę CK 6.720 str. 7 dalies pagrindu.

    12

13Dėl vykdytinos prievolės dydžio

  1. Sudarius atlygintinių paslaugų sutartį, paslaugų apmokėjimas reglamentuojamas CK 6.720 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo keičiama tik joje nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai viso paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 str. 3 d.). Klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą ir tada, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės (CK 6.720 str. 4 d,). Tik jeigu jos neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nei viena iš šalių neatsako, paslaugų teikėjui atlyginamos faktiškai turėtos jo išlaidos, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 str. 5 d.).

    14

  2. Apeliantė pareiškė reikalavimą dėl 47 398,53 Eur (163 657,63 Lt) skolos, kurią apskaičiavo atimdama už nevykdytus vieno iš trijų etapų darbus numatytas sumas ir pridėjusi galutinio atsiskaitymo proporcingai tenkančią dalį sumą (ginčo sutarties 9.7 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamoje byloje bei nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties galiojimu ir jos neįvykdymo priežastimi – buvo sudarytas kitas, pakeičiantis ginčo sutartį sandoris, pripažįsta, kad sutarties neįmanoma buvo įvykdyti dėl kliento (UAB “Toksika“) kaltės, todėl apeliantei turi būti kompensuota visa sutarties įvykdymo kaina remiantis CK 6.270 straipsnio 4 dalies nuostatomis, juolab kad teismo ekspertizės 2017-08-01 akte yra nustatyta, kad apeliantė yra atlikusi esminę dalį darbų – suteikusi net 93,16 proc. techninės priežiūros paslaugų pagal sutartį.
  3. Kitokio skolos dydžio apskaičiavimo nelemia atsakovės APVA atstovo apeliacinės instancijos teisme išsakyti argumentai, susiję su PVM dydžiu ir jo įtaka skolos paskaičiavimui. Kadangi sutartyje šis valstybei mokėtinas mokestis išskirtas iš viso užmokesčio už paslaugas (pasirinktas toks kainodaros būdas), yra galimybė jį apskaičiuoti atsižvelgiant į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pokyčius (2 str. 32 d.), kas nelaikytina sutarties sąlygos pakeitimu. Sutarties sudarymo metu PVM mokesčio dydis buvo nustatytas 19 proc., o nuo 2009-09-01 jau yra 21 proc. Kadangi anksčiau atsiskaitymas su apeliante nebuvo atliktas dėl priežasčių, su ja nesusijusių, o prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 1 d.), apeliantė, išrašiusi PVM sąskaitą 2013-12-30, teisingai joje nurodė šio mokesčio tarifą bei sumą, antraip būtų pažeidusi nurodytą teisės normą.

15Dėl sandorio negaliojimo

  1. Taip pat teisėjų kolegija įvertina, ar UAB „Toksika“ ir UAB „Sweco Lietuva“ 2013-11-21 sutarties apklausos būdu sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tokį reikalavimą apeliantė taip pat yra pareiškusi, o jos teisę į tokio reikalavimo pareiškimą ir turimą interesą ginčyti sutartį, nors ji jau yra nutraukta bei su UAB „Sweco Lietuva“ sudaryta kita sutartis, yra pripažinęs kasacinis teismas.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti tinkamą VPĮ reikalavimų vykdymą, viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą, objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Taip pat pažymima, kad tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo; šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas.
  3. Sutiktina su apeliante, kad atsakovė UAB „Toksika“, 2013-11-21 sudariusi tokio pobūdžio sutartį apklausos būdu, neorganizuodama viešo pirkimo pagal VPĮ nuostatas, pažeidė šio įstatymo 3, 10 straipsnių reikalavimus, neužtikrino tiekėjų konkurencijos, ką yra konstatavusi Viešųjų pirkimų tarnyba bei pripažinusi pati atsakovė, 2014-03-18 ją nutraukdama ir 2014-03-25 sudarydama kitą įrenginio techninės priežiūros sutartį su UAB „Sweco Lietuva“. Todėl 2013-11-21 sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.). Kadangi apeliantės interesai yra ginami kitu, su ja sudarytos sutarties pažeidimo pripažinimu, išsamiau dėl šio reikalavimo nepasisakytina.
  4. Tai konstatavus, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir apeliantės ieškinys iš dalies tenkintinas, priteisiant skolą iš UAB „Toksika“, pripažįstant ginčijamą sandorį negaliojančiu, tačiau netenkinant atsakovei APVA pareikšto reikalavimo (CPK 330 str.).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

18Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ 47 398,53 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 53 centus) ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 27 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo uždarajai akcinei bendrovei „Taem urbanistai“.

19Ieškinį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai atmesti.

20Pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apklausos būdu projekte Nr. 2003/LT/16P/PE/017 sudarytą sutartį dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio. techninės priežiūros paslaugų.

Proceso dalyviai
Ryšiai