Byla 2A-251/2014
Dėl ieškovo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-760-252/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui dėl ieškovo teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir veiksmingą teisinę gynybą, diskriminavo ieškovą ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal nagrinėjamus ieškinius civilinėse bylose; priteisti iš Lietuvos valstybės 151000 Lt teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2005-11-11 ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą teisminės gynybos dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas ir teisėjai, nagrinėję minėtą civilinę bylą, pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes byla yra neišnagrinėta daugiau kaip penkeri metai dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo veiksmų, t. y. skiriant teismo posėdžius kas pusę metų ir vėliau. Tokiu būdu, vilkindamas ir neišnagrinėdamas bylos per įmanomai trumpiausią laiką, Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą nuo Kauno apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai reikalauti pripažinti neteisėtus veiksmus dėl sistemingo jo teisės į laisvę ir saugumą pažeidimo, teisės į kankinimo uždraudimą pažeidimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. Tokiais veiksmais atsakovas sistemingai vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu ir taikė dvigubus teisingumo standartus pagal ieškovo ieškinius nagrinėjamose civilinėse bylose, dėl ko pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 str. ir LR Konstitucijos 28, 29, 33, 109 str. Ieškovo manymu, patirtą neturtinę žalą sudaro 50000 Lt atlyginimas už teisės į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, taip pat 50000 Lt atlyginimas už teisės į veiksmingą teisinę gynybą nuo Kauno apygardos teismo veiksmų pažeidimas bei 50000 Lt atlyginimas už diskriminacijos vykdymą ir dvigubų teisingumo standartų taikymą ieškovo atžvilgiu. Be to, padarytą 1000 Lt turtinę žalą patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010, kuria jam paskirta 1000 Lt bauda už atsakovo Vilniaus apygardos teismo darbo kritiką ir reikalavimą nušalinti nuo tolimesnio civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimo. Tokiu būdu, atsakovas Lietuvos Respublika privalo sumokėti viso 151000 Lt kaip teisingą atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimus.

5Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo pateikti reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Vilniaus apygardos teismas nepažeidė ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nes pats ieškovas viso civilinės bylos proceso metu sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, keletą kartų nepašalino teismo nurodytų jo pareiškimų bei prašymų trūkumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva.

6Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Ieškovui nepateikus įrodymų šiam atsakomybės atsiradimui, valstybė neatsako už teismo sprendimus, kurie yra priimti išnagrinėjus civilinę bylą. Tik konstatavus teisėjo kaltę padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš A. B., 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog procesinis sprendimas priimtas dar 2011-03-22 (civilinei bylai suteiktas Nr. 2-3811-258/2011), o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2012-10-23, kuria Vilniaus apygardos sprendimas paliktas galioti.

9Teismo vertinimu, ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinių bylų Nr. 2-1800-262/2010, Nr. 2-1007-393/2009, Nr. 2-6131-619/2011 ir kitų bylų medžiaga yra abstraktaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįstas (CPK 177 str. 2 d). Teismas pažymėjo, jog Panevėžio apygardos teismas dar 2011-09-02 nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodė, jog įrodymus teismui teikia šalys, ieškovas turi teisę susipažinti su prašomomis išreikalauti bylomis ir pasidaryti jų nuorašus, turi galimybę bylose esančius įrodymus pats pateikti teismui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas į teismo posėdį neatvyko, procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais nesinaudojo (CPK 42 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nurodymas remtis minėtų civilinių bylų medžiaga iš esmės vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 1 d., 2 d.). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl savo asmeninių interesų, todėl teismui nėra pareigos rinkti įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjo šališkas teismas, nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad byla išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką, pažeidžiant lygybės principą. Nenurodyti ir nepateikti įrodymai, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija, taikomi, kaip nurodo ieškovas, dvigubo teisingumo standartai (CPK 177 str. 1 d., 178 str.). Priešingai ieškovo teiginiams, atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į ieškinį detaliai išdėstė, dėl kokių priežasčių užsitęsė ieškovo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimas. Būtent pats ieškovas viso civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 proceso metu sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, keletą kartų nepašalino teismo nurodytų jo pareiškimų bei prašymų trūkumų, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas jo iniciatyva, be to, bylos proceso metu A. B. šešis kartus reiškė nušalinimus tiek bylą nagrinėjusiems teisėjams, tiek ir visam apygardos teismui (visi šie prašymai dėl nušalinimų buvo atmesti aukštesnių teismų kaip nepagrįsti ir neįrodyti), už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise jis buvo du kartus baustas piniginėmis baudomis. Šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka. Teismas, palikdamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą galioti, 2012-10-23 nutartyje konstatavo, kad „ieškovas nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, kurie sąlygotų būtinumą naikinti teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp esą priešingų teisei Kauno apygardos teismo veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005, ir ieškovo nuodytos 224500 Lt dydžio žalos, kuri ieškovui nebuvo priteista civilinėje byloje Nr. 2-359-378/2005. Nurodytas teisinis priežastinis ryšys visuomet turi būti ne abstraktus, o konkretus, neatitrūkęs nuo konkrečių bylos aplinkybių ir faktinių duomenų.”. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir šioje byloje A. B. laikosi tos pačios teismų ir teisėjų šalinimo taktikos ir nesiekia greito bylos išnagrinėjimo. Teismas pažymėjo, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154).

10Teismas nurodė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismo veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia nei instancine tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų civilinėje byloje buvo pažeistos ieškovo teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Pažymėtina, jog ieškovo ieškinio reikalavimai, išskyrus reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nėra reikalavimai pripažinti ieškovui kokias nors teises ar ginti jo teises kuriuo nors kitu teisių gynimo būdu, nurodytu CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme. Tokie reikalavimai negali būti laikomi materialiaisiais teisiniais reikalavimais,o nurodytos aplinkybės, kurios galėtų būti pareikšto reikalavimo priteisti neturtinę žalą faktinis pagrindas, byloje neįrodytos ir nepasitvirtino bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.

11Be to, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta esminių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad civilinę bylą Nr. 1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjusiam teisėjui dėl jo veiksmų, atliktų nagrinėjant minėtą civilinę bylą, būtų taikyta drausminė atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis, o teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Taigi nėra konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo nurodytą civilinę bylą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis), o savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas pripažino, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

12Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentą, jog jam padarytą 1000 Lt turtinę žalą patvirtina 2010-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-41/2010. Įrodymų, kad ieškovas patyrė 1000 Lt turtinę žalą, nėra pateikta. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, kuria ieškovui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skirta 1000 Lt bauda, yra įsiteisėjusi (b. l. 2).

13Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo taikoma diskriminacija, dvigubi teisingumo standartai ir panašiai. Ieškovo teiginiai deklaratyvūs, reikalavimai nepagrįsti, ir todėl atmestini (CPK 12, 178 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo sprendimą kaip absoliučiai negaliojantį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas neišsprendė nei vieno ieškinio reikalavimo, nenurodė motyvų ir argumentų, kuriais atmetė pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

172. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2-3811-258/2011 nagrinėjo šališkai , byla išnagrinėta per neprotingai ilgą laiką, pažeidžiant lygybės principą. Ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija ir taikomi dvigubo teisingumo standartai.

18Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Respubliką atstovaujanti LR Teisingumo ministerija prašo atmesti ieškovo A. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Nurodo, kad apygardos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo A. B. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

23Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktus, tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai – sprendime nėra motyvų (sutrumpintų motyvų), dėl kurių neišspręsti visi pareikšti reikalavimai ar reikalavimai atmesti. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Apeliantas ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir veiksmingą teisinę gynybą, diskriminavo ieškovą ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; pripažinti, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal nagrinėjamus ieškinius civilinėse bylose ir tuo pagrindu priteisti iš Lietuvos valstybės 151000 Lt atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas (ieškinio reikalavimas) apskritai nėra savarankiškas materialinis reikalavimas, jis yra tik viena iš nustatinėtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią konstatavus bei esant nustatytoms kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sąlygoms spręstina dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Dėl šios priežasties nelaikytinas pagrįstu apelianto argumentas, kad teismas nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų ir yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

24Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, dėl kurių neišspręsti visi pareikšti reikalavimai ar reikalavimai atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

25Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

26Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas pateikia tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje.

27Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė nei vieno ieškinio reikalavimo, nenurodė motyvų ir argumentų, kuriais atmetė pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats ieškovas bylą nagrinėjant apygardos teisme nebuvo pakankamai aktyvus, nes neatvyko į teismo posėdį, nesinaudojo procesinėmis teisėmis dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Aplinkybę, kad ieškovas neteikė teismui įrodymų, o nurodė remtis jo išvardijamų civilinių bylų medžiaga, teismas pagrįstai laikė kaip ieškovo bandymą įrodinėjimo pareigą perkelti teismui, kai nebuvo CPK 179 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad pats ieškovas civilinės bylos Nr. 2-3811-258/2011 proceso metu veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nepašalindamas teismo nurodytų jo pareiškimų bei prašymų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimas buvo atidedamas paties ieškovo iniciatyva. Galima daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo reiškiami nušalinimai bylą nagrinėjusiems teisėjams, tiek ir visam apygardos teismui, sudarė sąlygas, kad užsitęsė bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011) nagrinėjo šališkai bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad byla išnagrinėta per neproporcingai ilgą laiką ar pažeidžiant lygybės principą. Byloje ieškovas taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija ar taikomi dvigubo teisingumo standartai.

28CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad apeliantas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinio netenkinti.

29Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir... 5. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą... 6. Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismo vertinimu, ieškovo nurodymas, kad ieškinį grindžia civilinių bylų... 10. Teismas nurodė, kad Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai... 11. Be to, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010 (Nr. 2-3811-258/2011)... 12. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentą, jog jam padarytą 1000 Lt... 13. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog byloje... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 16. 1. Teismas neišsprendė nei vieno ieškinio reikalavimo, nenurodė motyvų ir... 17. 2. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2-3811-258/2011 nagrinėjo... 18. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apygardos teismas bei... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 23. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nėra motyvų ar... 25. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 26. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas pateikia tuos pačius... 27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė nei vieno... 28. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...