Byla 2KT-41/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. B. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010, peržiūrėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme iš Vilniaus apygardos teismo buvo gauta apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1795-262/2010, iškelta pagal A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. A. B. Vilniaus apygardos teismui pareiškė nušalinimą. Pareiškėjas teismo nušalinimo pareiškime išdėstė abejones dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nešališkumo, nurodė, jog Vilniaus apygardos teisme vyrauja netvarka. A. B. taip pat nurodė, kad byla nagrinėjama ketverius metus. Jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylą nagrinėjančios teisėjos O. G. ligą ir teismo parengiamojo posėdžio atidėjimą dėl teisėjos ligos. Be to, iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų dingsta procesiniai dokumentai, o teisėjai bei teismo darbuotojai už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą nėra traukiami teisinėn atsakomybėn.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjui A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Nurodė, kad šioje byloje A. B. pareiškė du nušalinimo pareiškimus Vilniaus apygardos teismui motyvuodamas tuo, kad šio teismo teisėjai sąmoningai vilkina pareiškėjo iniciatyva iškeltų civilinių bylų nagrinėjimą, šio teismo veiksmai prieš pareiškėją derinami su baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjui pateikti kaltinimai, nagrinėjančiais teisėjais bei baudžiamąjį persekiojimą vykdančiais prokurorais, bylą nagrinėjanti teisėja O. G. teismo posėdžius sąmoningai skiria pareiškėjui nepalankiu metu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendė, kad A. B. veiksmai, kai reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas teismo nušalinimo pareiškimas, kuriuo šmeižiami ir įžeidinėjami teisme dirbantys teisėjai, o nepateikiama jokių įrodymais pagrįstų argumentų dėl visų teismo teisėjų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, jei anksčiau šis pareiškėjas jau buvo padavęs teismui nepagrįstą pareiškimą dėl teismo nušalinimo, vertintini kaip piktnaudžiavimas teismo nušalinimo teise (CPK 95 str. 1 d.). Nutartyje pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-77/2009 ankstesnį A. B. pareiškimą buvo atmetęs kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priėjo prie išvados, kad atsižvelgus į sąmoningus bei sistemingus A. B. veiksmus, kuriais teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose dėstomos ne objektyviais įrodymais pagrįstos abejonės dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo, o reiškiami nepagrįsti, teisėjus įžeidžiantys bei teisminę valdžią diskredituojantys kaltinimai, pareiškėjui A. B. paskirta 1000 Lt bauda.

4Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. liepos 9 d. gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria A. B. skirta bauda, peržiūrėjimo. Pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą 1 000 Lt baudą. Nurodo šiuos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:

51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažeidė CPK 106 straipsnio nuostatas, nes minėtame CPK straipsnyje yra numatyta, kad nutarties skirti baudą nuorašas turi būti siunčiamas ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties priėmimo, o 2010 m. birželio 22 d. nutarties nuorašas buvo išsiųstas po aštuonių dienų nuo nutarties paskirti baudą priėmimo.

62. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje pateikia nepakankamus argumentus, kurie pagrįstų išvadą, kad buvo piktnaudžiaujama procesine teismo nušalinimo teise ir kad procesas buvo vilkinamas dėl pareiškėjo veiksmų, o ne dėl Vilniaus miesto apygardos teismo teisėjos O. G. ligos.

73. 1000 Lt bauda yra paskirta už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise, nors iš tiesų minėtosios baudos paskyrimas yra teisėjų vykdomo pareiškėjo persekiojimo teismine tvarka rezultatas. Tai įrodo ta aplinkybė, kad iki pat civilinės bylos Nr. 2-1795-262/2010 nagrinėjimo pareiškėjui sąmoningai nebuvo teikiama svarbi informacija susijusi su minėtosios civilinės bylos nagrinėjimu.

8Pareiškimas atmestinas.

9Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjo A. B. veiksmus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šiam asmeniui paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nustatyti, ar asmuo pagal paskirtį naudojosi teisėjų (teismo) nušalinimo teise, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą ar ją panaikinti.

10Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija. Šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti racionalumu pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teise sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą - asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas”, bylos Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001, kat. 84; 87.1; 92). Esant tokiai situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo.

11Dėl pareiškėjo A. B. argumento, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi pažeidė CPK 106 straipsnio nuostatas, paaiškiname, jog CPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nutarties paskirti baudą nuorašas turi būti siunčiamas ne vėliau nei kitą dieną po minėtosios nutarties priėmimo, yra neatsiejama nuo CPK 107 str. 1 d. numatyto 14 dienų termino pareikšti prašymą dėl nutarties, kuria asmeniui yra paskirta bauda, peržiūrėjimo. CPK 106 str. numatyto termino paskirtis yra užtikrinti asmeniui, kuriam yra paskirta bauda, realią galimybę prašyti peržiūrėti teismo nutartį dėl baudos paskyrimo. Aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis buvo išsiųsta po 8 dienų nuo minėtosios nutarties priėmimo šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl 2010 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo pareiškėjui paskirta 1000 Lt bauda, Lietuvos apeliaciniame teisme yra priimtas ir nagrinėjamas. Tai reiškia, kad A. B. realizavo jam proceso įstatymo garantuojamą proceso teisę į teismo nutarties peržiūrėjimą.

12Pareiškėjo argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje pateikia nepakankamus argumentus, kurie pagrįstų išvadą, kad buvo piktnaudžiaujama procesine teismo nušalinimo teise ir kad procesas buvo vilkinamas dėl pareiškėjo, o ne dėl Vilniaus miesto apygardos teismo teisėjos O. G. ligos, yra nepagrįstas. Teismo nušalinimo pareiškimas teisėjui (teismui) turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais t.y. aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo pagrįstumą, turi įrodyti nušalinimo pareiškimą teikiantis asmuo (CPK 12, 178 str.). Akcentuotina, kad svarbiausiu piktnaudžiavimo procesine teismo nušalinimo teise požymiu yra reiškiamų pareiškimų nepagrįstumas faktine medžiaga. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja O. G. minėtosios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo susirgusi, neturi teisinės reikšmės nustatant, ar pareiškėjas A. B. piktnaudžiavo procesine teismo nušalinimo teise. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjo pateikti teismo nušalinimo pareiškimai buvo grindžiami įrodymais nepagrįstais argumentais. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pagrįstai abu kartus atmetė šiuos pareiškimus kaip aiškiai nepagrįstus (2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2KT-77/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2KT-41/2010).

13Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad A. B. paduoti konkrečiais įrodymais nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo, kuriuose teisėjai sąmoningai kaltinami nusikaltimų padarymu, bendradarbiavimu su nusikalstamomis grupuotėmis, sąmoningu informacijos, susijusios su civiline byla Nr. 2-1795-262/2010, neteikimu diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus. Teisingumo vykdymo procesinė veikla, laikantis įstatymų reikalavimų, nėra ir negali būti vertinami kaip asmens persekiojimas. Tad pareiškėjo argumentas, kad bauda paskirta siekiant jį persekioti teismine tvarka, yra nepagrįstas.

14Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog A. B. pareiškime dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškėjui nepaneigus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jo piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise teisingumo ir nepateikus jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtos baudos dydį, keisti teismo nutarties dėl bylos paskyrimo ar ją panaikinti nėra pagrindo.

15Vadovaudamasis CPK 107 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. birželio 22 d. nutartį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine teismo nušalinimo teise pareiškėjui A. B. paskyrimo palikti nepakeistą.

17Egidijus Žironas

Proceso dalyviai
Ryšiai