Byla 2-966/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovė ,,Decostyle“ ir trečiojo asmens D. M. R. (D. M. R.) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties, kuria išspręsti D. M. R. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimai, civilinėje byloje Nr. B2-372-253/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilutės skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Decostyle“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Decostyle“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. M., 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuris buvo tikslinamas 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis.

4Bankrutuojančios UAB ,,Decostyle“ administratorius 2008 m. liepos 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ginčijamo kreditoriaus D. M. R. reikalavimo. Bankroto administratorius nepripažino kreditoriaus D. M. R. 627 886,84 Lt reikalavimo ir ginčijo jo pagrįstumą.

5Pareiškėjas D. M. R. pateikė prašymą patvirtinti patikslintą 706 875,65 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro 358 247,65 Lt asmeninėmis lėšomis padengtas bendrovė s „Decostyle“ kreditas AB SEB bankui pagal 2006 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartį, už UAB „Decostyle“ sumokėti 18 791,39 Lt mokesčiai AB „VST“, įmonės „Decostyle“ 320 000 Lt nuompinigių pagal 2005 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutartį už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. įsiskolinimas pareiškėjui ir 9 836,61 Lt neišmokėtas darbo užmokestis.

6Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 9 d. nutartimi D. M. R. prašymą patvirtinti nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimą patenkino iš dalies: patvirtino 358 247,65 Lt (AB SEB banko paskola) ir 18 791,39 Lt (komunaliniai mokesčiai AB „VST“), iš viso 377 039,04 Lt dydžio trečiosios eilės kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Decostyle“, bylos dalį dėl 9 836,61 Lt darbo užmokesčio reikalavimo patvirtinimo nutraukė, o 320 000 Lt reikalavimo nepatvirtino.

7Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi jau yra patvirtintas kreditoriaus D. M. R. 9 836,61 Lt su darbo santykiais susijęs reikalavimas, todėl, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.

8Teismas konstatavo, kad D. M. R. neįrodė 320 000 Lt finansinio reikalavimo, todėl šią prašymo dalį atmetė (CPK 178 str., 185 str.). Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 3 d. pareiškėjas D. M. R. ir UAB „Decostyle“ sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria pareiškėjas perdavė įmonei laikinai naudotis už užmokestį pastatus, esančius ( - ), o įmonė įsipareigojo mokėti 20 000 Lt nuomos mokestį (nuo 2006 m. sausio 2 d. – 23 600 Lt). Pagal šią sutartį nuomos mokestis turėjo būti mokamas nuomotojui pavedimu kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos (už einamąjį mėnesį) (sutarties 5.1 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Teismas nurodė, kad bendrovei, kaip ūkio subjektui, priklausančių piniginių lėšų panaudojimas sumokant už patalpų nuomą, keičia jos turto dydį, todėl tai yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas – buvęs įmonės vadovas – iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, į tai, kad keliant bendrovei bankroto bylą, jis pateikė teismui 2007 m. gruodžio 31 dienai sudarytą skolų sąrašą, kuriame savęs, kaip kreditoriaus, nenurodė, į tai, kad iš UAB „Decostyle“ sąskaitos jis paėmė grynaisiais arba pervedė į savo asmeninę sąskaitą apie 943 796 Lt, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo D. M. R. reikalavimas, susijęs su nuomos mokesčio įsiskolinimu, yra nepagrįstas. Motyvuodamas šio reikalavimo atmetimą, teismas rėmėsi CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostata ir konstatavo, kad tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis viešame nekilnojamojo turto registre neįregistruota, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis,

9Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad D. M. R. padengė įmonės 377 039,04 Lt skolą AB SEB bankui ir AB „VST“, atsiradusias iki UAB „Decostyle“ bankroto bylos iškėlimo, ne iš bankrutuojančios įmonės turto, o iš savo asmeninių lėšų. Teismas nustatė, kad apmokėtų bankrutuojančios UAB „Decostyle“ skolų dydis yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, ir nurodė, kad nei AB SEB bankas, nei AB „VST“ nustatytais terminais nepareiškė kreditorinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Decostyle“, nors apie tokią jų teisę bankroto administratorius nustatyta tvarka jiems pranešė. AB SEB bankas ir AB „VST“ nėra įtraukti į bankrutuojančios UAB „Decostyle“ kreditorių sąrašą, nes savo reikalavimo teises perleido pareiškėjui D. M. R.. Pareiškėjas, sumokėjęs bankrutuojančios įmonės skolą bankui, kurios įvykdymas buvo užtikrintas įmonės ir jos savininko asmeninio turto įkeitimu, ir skolą AB „VST“, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino šiems kreditoriams (CK 6.111 str., 6.112 str. 1 p. ir 2 p.). Dėl tokių pareiškėjo veiksmų nei bendrovė, nei kiti jos kreditoriai nenukentėjo, nes pareiškėjas D. M. R. neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Administratoriaus argumentą, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, jos vadovas nebegalėjo atlikti jokių finansinių operacijų, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas D. M. R. įmonės skolas bankui ir AB „VST“ padengė iš savo asmeninių lėšų, o ne iš įmonės turto.

10Atsakovas BUAB ,,Decostyle“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 377 039,04 Lt D. M. R. finansinis reikalavimas (358 247,65 Lt AB SEB banko paskola ir 18 791,38 Lt AB ,,VST“). Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai patvirtino ginčijamą reikalavimą, nes byloje nėra įrodymų, jog AB SEB bankas paskolą pareikalavo grąžinti nepasibaigus jos grąžinimo terminui, kad AB ,,VST“ skolą būtų iš įmonės reikalavusi grąžinti nedelsiant. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad paskolos paėmimui ir įmonės turto (banko sąskaitos) įkeitimui būtų pritarę įmonės akcininkai, nes akcininkų susirinkimų protokolų arba sprendimų tuo klausimu nėra. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas pranešė įmonei apie ketinimą grąžinti už ją pirma laiko bankui paskolą ir sumokėti AB ,,VST“ skolą, jog įmonės bankroto administratorius tam davė sutikimą, jog paskolos grąžinimo terminas buvo pasibaigęs, jog kreditorius gavo skolininko sutikimą, kad už jį prievoles įvykdytų trečiasis asmuo įmonės savininkas D. M. R. (CK 6.50, 6.51 str.).
2. Pareiškėjas D. M. R. elgiasi nesąžiningai, būdamas vienasmenis įmonės savininkas ir tuo pačiu įmonės vadovas neperduoda administratoriui įmonės turto apskaitos dokumentų, įmonės debitorinių skolų dokumentų, įmonės kasos knygų, pasirašytų sutarčių, piktnaudžiauja ir siekia sau materialinės naudos, nes be dokumentų administratorius negali pagal įstatymą patikrinti buvusių įmonės sandorių, įmonės debitorių, nustatyti buvusių kasoje grynųjų pinigų kiekių įvairiais įmonės veiklos laikotarpiais ir tų pinigų panaudojimo.

11Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Decostyle“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo D. M. R. prašo jį atmesti. Nurodo, kad trečiasis asmuo paskolą bankui grąžino dėl to, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas ne tik UAB ,,Decostyle“ banko sąskaita, bet ir jo asmeniniu turtu, į kurį bankas galėjo nukreipti negrąžintos paskolos ir su ja susijusių papildomų mokėjimų išieškojimą, nes skolininkui UAB „Decostyle“ buvo iškelta bankroto byla. Su banku ir AB „VST“ trečiasis asmuo atsiskaitė už bendrovę „Decostyle“, pardavęs bankui įkeistą savo nekilnojamąjį turtą. Tai, kad apie šio turto pardavimą jis nepranešė bendrovei ,,Decostyle“, nėra reikšminga sprendžiant pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2008 m. balandžio 3 d, t. y. tą dieną, kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis dėl UAB ,,Decostyle“ bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pats atskirajame skunde nurodo, kad vienasmeniu įmonės savininku ir vadovu buvo D. M. R., todėl akivaizdu, kad UAB ,,Decostyle“ buvo informuota apie nekilnojamojo turto pardavimą. Trečiasis asmuo neturėjo pareigos pasiūlyti UAB ,,Decostyle“ pirkti nekilnojamąjį turtą (CK 6.101 str. 1 d.), kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

12Trečiasis asmuo D. M. R. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį - patvirtinti 320 000 Lt reikalavimą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas:

1. Teismas nepagrįstai nepatvirtino 320 000 Lt reikalavimo, nors teisingai nustatė, kad tarp D. M. R. ir UAB ,,Decostyle“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią bendrovė pareiškėjui turėjo mokėti nuomos mokestį. Ši nuomos sutartis pasibaigė tik pardavus nuomos objektą – pastatus, esančius ( - ), tretiesiems asmenims. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB ,,Decostyle“ įvykdė savo pareigą mokėti pastatų nuomos mokestį. Aplinkybė, kad D. M. R. iš UAB ,,Decostyle“ sąskaitos paėmė grynais arba pervedė į savo asmeninę sąskaitą apie 943 796 Lt, negali būti laikoma įrodymu, kad tai buvo apmokėjimas už pastatų nuomą. Ši aplinkybė nebuvo iš esmės tiriama pirmosios instancijos teisme.
2. Aplinkybė, kad keliant bendrovei bankroto bylą D. M. R. pateikė teismui 2007 m. gruodžio 31 dienai sudarytą įmonės „Decostyle“ skolų sąrašą, kuriame savęs, kaip kreditoriaus, nenurodė, neįrodo, jog įmonė nebuvo skolinga už pastatų nuomą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį, klaidos apskaitos registruose gali būti tvarkomos iki ir po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo. Įmonės buhalterija nebuvo sutvarkyta iki galo, nebuvo sudarytas galutinis turto sąrašas ir balansas, nebuvo sudaryti kreditorių ir debitorių sąrašai, nes įmonės buhalterė nevykdė savo pareigos.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi materialiosios teisės norma, numatančia, kad nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp tų pačių sutarties šalių, t. y. D. M. R. ir UAB ,,Decostyle“, todėl šiuo atveju minėta teisės norma netaikytina.

13BUAB ,,Decostyle“ atsiliepimu į trečiojo asmens D. M. R. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pastatų nuomos sutartį, kuria remiantis prašoma patvirtinti 320 000 Lt finansinį reikalavimą, trečiasis asmuo teismui pateikė tik kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą, šios nuomos sutarties, kaip ir daugumos įmonės dokumentų, trečiasis asmuo administratoriui nėra pateikęs, todėl administratorius negali jos vertinti.

14Atsakovo atskirasis skundas atmestinas, trečiojo asmens atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

17Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikšto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Sprendžiant šį ginčą, reikia vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

18Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti administratoriaus pateiktus kreditorių pareikštus reikalavimus, remdamasis tik administratoriaus ir kreditorių pateiktais įrodymais, bet privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus.

19Dėl 377 039,04 Lt reikalavimo. Atsakovo bankrutuojančios UAB „Decostyle“ skundžiama nutarties dalimi teismas patvirtino D. M. R. 377 039,04 Lt bendrovei „Decostyle“ reikalavimą, kurį sudaro kreditoriaus už įmonę sumokėti 358 247,65 Lt AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartį ir 18 791,39 Lt komunalinių mokesčių akcinei bendrovei „VST“.

20Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas 2006 m. birželio 29 d. kreditavimo sutartimi suteikė UAB ,,Decostyle“ 100 000 Lt paskolą, kuri 2007 m. gegužės 3 d. kreditavimo sutarties pakeitimu buvo padidinta iki 350 000 Lt. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeista įmonės sąskaita banke ir trečiojo asmens D. M. R. nekilnojamasis turtas – ( - ) esantys žemės sklypas ir pastatai (medienos apdirbimo cechas, sandėlis, katilinė) (b. l. 32-46). 2008 m. balandžio 3 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Decostyle“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 12-16). 2008 m. balandžio 3 d. trečiasis asmuo įmonės „Decostyle“ savininkas ir vadovas D. M. R. bankui įkeistą savo nekilnojamąjį turtą pardavė, iš gautų lėšų 2008 m. balandžio 4 d. už bankrutuojančią UAB „Decostyle“ grąžino bankui paskolą ir sumokėjo akcinei bendrovei „VST“ 18 791,39 Lt, kuriuos sudaro 17 022 Lt skola už iki 2008 m. kovo 31 d. suvartotą elektros energiją, 1 461,14 Lt administravimo išlaidos už skolos ikiteisminį išieškojimą ir 308 Lt mokestis už elektros tiekimo nutraukimą ir atnaujinimą (b. l. 31, 52).

21CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dėl įvairių priežasčių už skolininką prievolę gali įvykdyti kitas asmuo tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus Civilinio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kuriame nustatyta, kad jeigu kreditorius nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje BAB ,,Ekinsta“ bankroto byloje Nr. 3K-3-583/2005, išaiškino, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtintomis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatančiomis specifinę kreditoriaus pakeitimo, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už bankrutuojančią įmonę, tvarką bankroto bylose. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta taisyklė, draudžianti vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (prievolė už BUAB ,,Decostyle“ įvykdyta po bankroto bylos iškėlimo). Vadovaujantis šia norma bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Šis draudimas taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aukščiau paminėtoje nutartyje suformuota praktika, ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su ĮBĮ 26 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje numatyta kreditoriaus teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, šis atsisakymas turi būti pateiktas teismui raštu, o teismas tokį atsisakymą turi priimti surašydamas nutartį. Vadovaudamasis minėto įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, kreditorius turi teisę savo reikalavimus perleisti kitam kreditoriui ar asmeniui. Vadinasi, esant kreditoriaus sutikimui, kitas kreditorius ar trečiasis asmuo turi teisę perimti jo kreditorinį reikalavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditoriams AB SEB bankui ir AB ,,VST“ patvirtinus, jog prievolė jiems įvykdyta tinkamai, D. M. R. įvykdė šiems kreditoriams prievolę už skolininką BUAB ,,Decostyle“ ir turi teisę perimti jų kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 377 039,04 Lt prievolės kreditoriams už skolininką BUAB ,,Decostyle“ trečiojo asmens D. M. R. įvykdymas nepažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesų, nes pareiškėjas neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo pradiniai kreditoriai (CK 6.113 str.).

23Atsakovo argumentas, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės už įmonę įvykdyti prievolę AB SEB bankui, nes nebuvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos yra laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Kadangi UAB ,,Decostyle“ paskolos AB SEB bankui grąžinimas buvo užtikrintas D. M. R. turtu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo turėjo teisę, vadovaudamasis CK 6.51 straipsnio 1 dalimi, įvykdyti prievolę už skolininką BUAB ,,Decostyle“, ir taip pagal minėtą teisės normą bei CK 6.111 straipsnį, 112 straipsnio 1 ir 2 punktus įgijo regreso tvarka reikalavimo iš skolininko BUAB ,,Decostyle“ teisę. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia ir tuo, kad kreditorius AB SEB bankas negalėjo priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, nes neturėjo skolininko bankrutuojančios įmonės administratoriaus sutikimo tokiam įvykdymui. Su tokia apelianto pozicija kolegija nesutinka. Pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens tuomet, jeigu kreditorius gauna skolininko prieštaravimą tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Byloje nustatyta, kad skolininkui UAB „Decostyle“ iškėlus bankroto bylą, kreditorius AB SEB bankas prievolės išieškojimą būtų nukreipęs į bankui įkeistą skolininko ir trečiojo asmens turtą ir dėl tokio išieškojimo trečiasis asmuo būtų netekęs nuosavybės teisių į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, todėl pagal CK 6.51 straipsnio 1 dalį trečiasis asmuo turėjo teisę įvykdyti prievolę už skolininką, o kreditoriui nebūtų galiojęs CK 6.50 straipsnio 2 dalyje numatytas skolininko prieštaravimas, jeigu toks ir būtų buvęs pareikštas. Patvirtinto kreditorinio reikalavimo ginčijimą apeliantas grindžia ir tuo, kad apie bankui įkeisto savo turto pardavimą trečiasis asmuo neinformavo skolininko UAB „Decostyle“ ir nepasiūlė jam šį turtą pirkti. Šios aplinkybės nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes, pirma, bankui įkeisto trečiojo asmens nekilnojamojo turto pardavimo procedūros buvo pradėtos iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, šios įmonės savininku ir vadovu buvo parduodamo turto savininkas, todėl banko skolininkui UAB „Decostyle“ buvo žinoma apie trečiojo asmens įkeisto turto pardavimą, antra, parduodant nuosavybės teise valdomą turtą įstatymas nenumato pardavėjui pareigos pasiūlyti šį turtą pirkti įmonei, kurios jis yra savininkas ir vadovas. Iš byloje esančio AB ,,VST“ 2008 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 10630-2888 (b. l. 52) matyti, kad UAB ,,Decostyle“ skola AB ,,VST“ buvo išieškoma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo būdu, todėl apelianto argumentas, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės įvykdyti prievolę AB ,,VST“, nes byloje nėra duomenų, kad AB ,,VST“ būtų reikalavusi skolą grąžinti nedelsiant, yra atmestinas.

24Atsakovo argumentas, kad trečiasis asmuo, UAB ,,Decostyle“ akcininkas ir buvęs vadovas D. M. R. elgiasi nesąžiningai, neperduoda administratoriui įmonės turto apskaitos dokumentų, piktnaudžiauja ir siekia sau materialinės naudos, nes be dokumentų administratorius negali patikrinti buvusių įmonės sandorių, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus D. M. R. 377 039,04 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, nėra teisiškai reikšmingas ir skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja, kadangi įmonės buvusio vadovo atsakomybės klausimas sprendžiamas, taikant CK 1.5 straipsnį, 2.82 straipsnio 2, 3 dalis, CPK 771 straipsnio 5 dalį, 585 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-586/2008).

25Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus D. M. R. 377 039,04 Lt reikalavimas, yra teisėta ir pagrįsta ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1d.).

26Dėl 320 000 Lt reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino trečiojo asmens D. M. R. 320 000 Lt finansinio reikalavimo, kurį kreditorius kildina iš tarp jo ir UAB ,,Decostyle“ 2005 m. sausio 3 d sudarytos pastatų nuomos sutarties Nr. 2005-01/03, kuria UAB „Decostyle“ už užmokestį išsinuomavo iš D. M. R. pastatus, esančius ( - ), ir nuomos mokesčio įsiskolinimo. Atsakovas BUAB „Decostyle“ pripažįsta, kad naudojosi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atmesdamas nuomos mokesčio skolos reikalavimą, teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėjas, buvęs įmonės „Decostyle“ vadovas, neperdavė bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų, kad keliant bendrovei bankroto bylą, pateiktame teismui 2007 m. gruodžio 31 dienai sudarytame skolų sąraše pareiškėjas kreditoriumi nenurodytas, kad grynais ar pavedimais į sąskaitą jis gavo iš įmonės apie 943 796 Lt.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenis, sprendžia, kad jie nei patvirtina, nei paneigia kreditoriaus D. M. R. 320 000 Lt reikalavimo pagrįstumą. Byloje yra pateiktos kopijos pastatų nuomos sutarties Nr. 2005-01/03 ir jos priedo Nr. 1 (b. l. 25-27, 28), kurių tikrumą dėl įmonės antspaudo nebuvimo administratorius ginčija. 2007 m. rugpjūčio 16 d. ir 2005 m. gruodžio 9 d. kasos išlaidų orderiuose Nr. 239 ir Nr. 130 (b. l. 66, 108) nėra nurodyta iš UAB ,,Decostyle“ kasos D. M. R. išmokėtų sumų paskirtis, o UAB ,,Decostyle“ Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija (b. l. 69-70) taip pat nepatvirtina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nes joje nėra nurodyta D. M. R. išmokėtų pinigų kilmė. Taigi, byloje nėra neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad iki pareiškėjo nurodyto nuomos mokesčio skolos atsiradimo laikotarpio pradžios UAB ,,Decostyle“ mokėjo D. M. R. nuomos mokestį pagal pastatų nuomos sutartį. Įmonės administratorius atsiliepime nurodo, kad buvęs įmonės vadovas administratoriui neperdavė įmonės finansinių dokumentų, todėl jis negali patikrinti nuomos sutarties pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas, ir gali įpareigoti įmonės savininką, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, kasininką pateikti teismui visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Teismas gali juos kviesti į teismą ir apklausti. Nagrinėjamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti teismas turi pareikalauti, kad būtų pateikti pavedimai, kuriais pagal nuomos sutartį buvo pervedami nuompinigiai D. M. R., ar kiti finansiniai dokumentai, patvirtinantys, kad UAB ,,Decostyle“ mokėjo D. M. R. pastatų nuomos mokestį. BUAB „Decostyle“ administratorius kelia klausimą dėl nuomos sutarties tikrumo. Šiai aplinkybei išaiškinti, būtina pareikalauti iš sutartį pasirašiusių asmenų (pareiškėjo ir buvusio UAB „Decostyle“ vyr. finansininko) sutarties originalą, šiuos asmenis kviesti į teismą paaiškinti ginčo sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybes.

28Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl trečiojo asmens prašomo 320 000 Lt reikalavimo patvirtinimo, o pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl nutarties dalis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas patvirtinti šį reikalavimą, naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bankrutuojančios įmonės administratoriui nustačius įmonės valdymo organų padarytą žalą įmonei, įmonės valdymo organų deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, įrodžius visas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria nepatvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Decostyle“ administratoriaus ginčijamas kreditoriaus D. M. R. 320 000 Lt nuomos mokesčio reikalavimas, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus D. M. R. 377 039,04 Lt reikalavimas, palikti nepakeistą.