Byla e2-218-918/2020
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys S. G., ADB „Gjensidige“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė

2sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui Modestui Kuodžiui,

4atsakovo atstovui Augustui Platūkiui,

5trečiojo asmens S.G. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, viešame teismo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Neris“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys S. G., ADB „Gjensidige“.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 2999,67 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8Ieškinyje nurodo, jog ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja A. B. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0184451, kuria apdraudė butą, esantį ( - ) (toliau – ir butas). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 2999,67 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-06-04 dėl įvykusio vandens išsiliejimo iš bendro naudojimo vamzdynų, todėl buvo užlietos draudėjos patalpos. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, (toliau - atsakovė) administruoja bendro naudojimo objektus minėtame name, todėl yra atsakinga dėl atsiradusios žalos.

9Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus, su atsiliepime nurodytais argumentais nesutiko. Nurodo, kad dėl atsiradusio žalos yra atsakinga atsakovė, kadangi avarija įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno. Ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai atliko savo, kaip bendro naudojimo objektų administratoriaus pareigas – žinodama, kad bendro naudojimo vamzdynai yra avarinės būklės, juos eksploatavo, dėl to įvyko vandens pratekėjimas iš bendro naudojimo vamzdynų ir buvo aplietas draudėjo butas.

10Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas Modestas Kuodis palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad užpylimas įvyko ir bendrojo naudojimo vamzdynų, nes atsakovė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą. Atsakovei buvo žinoma apie įvykį, nes atsakovės darbuotojai vyko lokalizuoti avarijos. Trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad bendrojo naudojimo vamzdynai buvo avarinės būklės. Pratekėjimas greičiausiai įvyko keičiant vamzdynu. Žalos dydis nustatytas apžiūrėjus patalpas, sudarius defektinius aktus bei lokalines sąmatas.

11Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas turėtų įrodyti aplinkybę, jog iš tikrųjų dėl atsakovės netinkamų veiksmų ar neveikimo daugiabutyje name kilo žala. Prie teismui pateikto ieškinio nėra nė vieno įrodymo pagrindžiančio bendrojo naudojimo vamzdynų trūkumus. Pažymėjo, jog pats ieškovas nustatė, kad įvykio kaltininkas yra viršuje esantis 6 butas. Tiriant įvykį buvo remtasi tik draudėjos pranešimu apie žalą. Būtent dėlto iš atsakovės negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius. Ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės pažeidimo sąlygas. Visiškai neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo buto savininkui kilusią žalą, kokie konkretūs įrodymai tai pagrindžia. Nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Pabrėžė, kad vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga už bet kokią daugiabutyje name kilusią žalą. Dėl ieškovo draudėjo turtui tariamai kilusios žalos nėra nustatyta tikroji kilimo priežastis. Defektinis aktas surašytas neaiškiai, nepateiktas joks apžiūros aktas, kuriame būtų užfiksuotas žalos vyksmas. Taip pat nepateikta jokių fotonuotraukų, kuriose būtų užfiksuota žala. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovas kaip draudikas net nebandė išsamiai ištirti draudiminio įvykio priežasčių ir išsiaiškinti realių jo atsiradimo aplinkybių, nustatyti už žalą atsakingą subjektą, nors tokius įrodymus privalėjo pateikti teismui. Todėl pagrįstai galima manyti, kad tinkamai neištyręs įvykio aplinkybių, jis galimai nenustatė ir realaus dėl įvykio patirtos žalos dydžio, kadangi byloje nėra jokio tyrimo akto, jokio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Svarbu tai, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra apskaičiuota visiškai neįvertinus turto vertės sumažėjimo (nusidėvėjimo). Ieškovo pateikti įrodymai jokiais būdais nepaliudija, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Pažymėjo, kad prie ieškinio pridėtas defektinis aktas, atliktas paties ieškovo, bei jo priedai yra neišsamūs, keliantys abejonių, kadangi surašytas formaliai, neaiškiai užfiksuojant galimą įvykį. Taip pat neaišku, ar minėtą turto sugadinimo aktą pasirašė atitinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra pridėta. Ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytos atsakomybės kilimo sąlygos atsakovės atžvilgiu.

12Atsakovė teismo nustatytu terminu tripliko neteikė.

13Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas Augustas Platūkis palikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nėra prezumpcijos, jog už apliejimą yra atsakingas pastato administratorius. Ieškovas nenurodo, kada tiksliai įvyko apliejimas. Aišku tai, kad 2020 m. liepos 1 d. S. G. iniciatyva pakeisti stovai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad buvo atliekami kokie nors darbai 2016 m. liepos 2 d.. nenurodyta, kaip buvo sustabdytas apliejimas. Apliejimą sustabdė S. G. , todėl tai reiškia, kad apliejimas buvo ne iš bendro naudojimo vamzdyno, todėl atsakomybė už žalą tenka S. G. Ieškovė nepateikė detalių žalos skaičiavimų, nevertino nusidėvėjimo.

14Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose patikslino savo pzociją, nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad S. G.yra buto esančio adresu ( - ), savininkas. Atsakovė yra namo, kuriame yra butas, administratoriumi (toliau - ir administratorius). 2016 m. gegužės 30 d. S. G., paskambino administratoriaus nurodytu bendruoju pranešimo telefono numeriu ir pranešė, kad jo bute esantys bendro naudojimo vandens vamzdžiai (stovai) ir nuotekų šalinimo vamzdis (stovas) yra kritinės būklės bei yra netinkami tolimesnei eksploatacijai ir prašė administratoriaus kuo skubiau pakeisti minėtus vamzdžius (stovus) naujais, nes į butą atvykę montuoti vandens skaitiklius montavimo specialistai (santechnikai) atsisakė montuoti vandens skaitliukus dėl kritinės bendrojo naudojimo vamzdžių būklės. Administratorius tik po kelių kreipimųsi, 2016 m. liepos 1 d., pakeitė minėtus vamzdynus. pakeisdamas senus vamzdžius naujais. Kitą po administratoriaus atliktų darbų dieną (2016 m. liepos 2 d.) trečiasis asmuo pastebėjo, kad vanduo sunkėsi pakeistų vamzdžių sujungimo vietose, apie tai iš karto informavo darbus atlikusius santechnikus. Šis darbų brokas buvo pašalintas tą pačią dieną - 2016 m. liepos 2 d. 2016 m. liepos 4 d., (kai jau visi aukščiau minėti vamzdžiai buvo pakeisti bei pašalinti darbų trūkumai) užpilto buto savininkas A. B. grįžo iš komandiruotės bei pastebėjo, kad jo butas, esantis adresu: ( - ), yra užlietas vandeniu. Užpilto buto savininkas buvo išvykęs į komandiruotę, todėl užliejimo faktą jis pastebėjo tik grįžęs iš komandiruotės (2016 m. liepos 4 d.). Pažymėjo, kad užpilto buto savininkas pranešime apie žalą nieko nemini apie tai, kad jo grįžimo namo momentu bėgtų vanduo, o įvykiui aprašyti skirtoje vietoje rašo apie tai, kas buvo užlieta jo bute. Neaišku, kokiu būdu buvo atsakovė nustatė, jog buto užpylimui neturėjo įtakos bendro naudojimo inžinieriniai tinklai, nes nei po 2016 m. liepos 4 d., nei vėliau jokie atsakovės darbuotojai, nei avarinės tarnybos darbuotojai į trečiojo asmens butą apžiūrai nebuvo atvykę. Namo administratorius nevykdo tinkamai savo pareigų prižiūrėti namą. Jei būtų priešingai, trečiojo asmens bute butų pakeisti dar prieš kelis metus vandens stovai. Todėl už žalos atlyginimą yra atsakingas administratorius – atsakovė.

15Trečiojo asmens S. G. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 30 d. keletą kartų telefonu ir elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl bendrojo naudojimo vamzdynų keitimo,. Trečiasis asmuo S. G. butą įgijo 2016 m. gegužės viduryje ir rūpinosi skaitiklių sumontavimu, santechnikai pastebėjo avarinę vamzdynų būklę. S. G. šiame bute negyvena, todėl pratekėjimą pastebėjo kitą dieną po vamzdynų pakeitimo. Pastebėjęs iš karto telefonu iškvietė tuos pačius atsakovo darbuotojus, kurie keitė vamzdžius, šie sutvarkė nekokybiškai sumontuotą movą. Atsakovės pateikti darbų priėmimo – perdavimo aktai trečiojo asmens nepasirašyti, atlikti darbai nebuvo priimti kaip kokybiški. Kaimynas apliejimą pastebėjo grįžęs iš komandiruotės 2016 m. liepos 4 d., apliejimas jau buvo įvykęs. Pratekėjimas įvyko tik po atsakovo darbuotojo atliktų darbų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl užliejimo kaltas ne atsakovas, o trečiasis asmuo.

16Trečiasis asmuo ADB ,,Gjensidige“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškinyje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorius, netinkamai vykdė ar nevykdė jam teisės aktais nustatytas pareigas ir šis elgesys įtakojo žalos atsiradimą. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veikimo/neveikimo ir žalos atsiradimo. Byloje nėra įrodymų, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdžio - nėra užfiksuota nei nuotraukose, nei jokiuose defektiniuose aktuose. Draudikas (ieškovas) netyrė įvykio aplinkybių ir nenustatinėjo tikrosios įvykio priežasties. Tuo tarpu reikalavimus atsakovei reiškia tik remdamasis trečiojo asmens S. G. paaiškinimais, kurie taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pagrindžiančiais aplinkybę, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo stovo ir kad dėl šio pratekėjimo yra atsakinga atsakovė. Pažymėjo, jog ieškovas paskaičiavo žalą be nusidėvėjimo. Nurodo, kad apie ginčo įvykį draudikui turėjo būti pranešta iki 2017 m. sausio 21 d. imtinai, tačiau tokio pranešimo draudikas niekada negavo. Taigi, įvykiai, apie kuriuos draudikui nebuvo pranešta per reikiamus terminus, negali būti pripažįstami draudžiamaisiais. Todėl, net jei ir būtu nustatytos sąlygos draudėjo atsakomybei kilti dėl ginčo įvykio, draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką nekiltų.

17Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai.

18Teismas

konstatuoja:

19Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. spalio 5 d. ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėja A. B. laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. spalio 6 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0184451, kuria apdraudė butą, esantį ( - ) (e. b. l. 4).

20Pastatą, esantį ( - ), 2016 m birželio – liepos mėnesiais administravo UAB ,,Antakalnio būstas“, kurio teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė atsakovas UAB ,,Mano Būstas Neris“.

21Iš trečiojo asmens S. G. susirašinėjimo su UAB ,,Antakalnio būstas“ matyti, jog 2016 m. gegužės 30 d. buvo registruotas pranešimas apie blogos būklės vamzdynus (e. b. l. 19-21). Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 21 d. UAB ,,Antakalnio būstas“ rašto matyti, jog 2016 m. liepos 1 d. buvo pakeisti bendro naudojimo karšto, šalto ir kanalizacijos stovai bute, esančiame ( - ).. Iš atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, jog objekte ( - ), 2016 m. liepos 1 d. dieną buvo pakeistas šalto vandens stovo vamzdis, kanalizacijos vamzdžio stovas bei karšto vandens stovo vamzdis (e. b. l. 182-186).

222016 m. liepos 20 d. pranešimu apie žalą ieškovas buvo informuotas, jog 2016 m. birželio 4 d. A. B. grįžus iš komandiruotės buvo pastebėtas buto užliejimas (buto grindys užlietos vandeniu, šlapios lubos, šlapia sofa, sėdmaišis, kilimas ir pan.). Pranešime nurodoma, jog apie buto užliejimą buvo informuotas 6 buto savininkas, kuris buvo atėjęs (e. b. l. 5). 2016 m. liepos 4 d. buvo registruotas pranešimas dėl buto, esančio ( - ), užpylimo. Nuvykę UAB ,,Antakalnio būstas“ darbuotojai nustatė, kad minėto buto užpylimui bendro naudojimo inžinieriniai tinklai įtakos neturėjo (e. b. l. 80). 2016 m. liepos 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. MB:T16-063899 nurodyta, jog butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš virš jo esančio 6 buto (e. b. l. 188).

23Užlieto buto savininkui buvo išmokėta viso 2 999,67 Eur draudimo išmoka (e. b. l. 7, 8, 11, 12), kurią sudaro 152,50 Eur suma už daiktų (sėdmaišio, čiužinio ir pan.) sugadinimą ir 2 876,17 Eur už patalpų remontą.

24CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą statinių atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi atsakomybė pagal nurodytą įstatymo normą gali atsirasti tiek savininkui, tiek ir valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

27Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Buto savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

28Byloje kilo klausimas dėl to, kurį mėnesį - birželio ar liepos – buvo apliejimas. Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą – nuotraukų datą, apžiūros akto datą, pranešimo apie žalą gavimo datą, trečiojo asmens S. G. ir atsakovės elektroninį susirašinėjimą, trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju užliejimas įvyko ne vieną konkrečią dieną, o vanduo iš bendro naudojimo vamzdžių sunkėsi tam tikrą laiką. Iš to, kaip buvo įteikiami procesiniai dokumentai buto ( - ), savininkams, matyti, kad bute nuolatos nėra gyvenama – į jį atvykstama tik epizodiškai. Tai reiškia, kad vykstant tęstiniam užliejimui, nei šio buto savininkai, nei ieškovas neturi objektyvių galimybių įvardinti, kada konkrečiai užliejimas įvyko. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo S. G. nuo 2016 m. gegužės 30 d. reikalaudamas kuo greičiau keisti bendro naudojimo vamzdžius, 2016 m. birželio 22 d. siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad šalto vamzdis ir nuotekų vamzdis yra įtrūkę, pro juos sunkiasi vanduo, taip pat nurodė, kad ėmėsi priemonių apsaugoti kaimynus, tačiau to gali nepakakti siekiant apsaugoti apačioje esančias patalpas nuo nutekėjusio vandens. Išklausius šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, sulyginus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad užpylimas įvyko 2016 m. birželio mėnesį ir tęsėsi iki 2016 m. liepos 2 d. (vandens pratekėjimas tikėtinai truko apie mėnesį) iš bendro naudojimo vamzdžių – tiek dėl jų avarinės būklės, tiek dėl netinkamai atlikto keitimo. Už bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūra yra atsakinga atsakovė, kuri turėjo pareigą laiku ir tinkamai vamzdžius pakeisti ar suremontuoti. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo S. G. pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ne dėl S. G. netinkamo veikimo buvo padaryta žala.

29Atsakovas procese elgėsi pasyviai ir iš esmės neįrodinėjo aplinkybės, kad bendrojo naudojimo vandentiekio bei kanalizacijos stovų keitimo darbai buvo atlikti kokybiškai. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo S. G. elgėsi apdairiai ir atsakingai siekdamas, jog avarinės būklės vamzdžiai būtų pakeisti. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių vyko bendravimas ne tik elektroniniais laiškais, bet ir telefonu, todėl tikėtina, kad po vamzdžių keitimo trečiasis asmuo pastebėjęs pratekėjimą, kreipėsi tiesiogiai į vamzdyną keitusius asmenis, kurie yra atsakovo darbuotojai. Kaip teisingai pastebėjo trečiojo asmens atstovas, šios aplinkybės fiksavimas buvo būtent atsakovės ir jos darbuotojų valioje, akivaizdu, kad atsakovė nesuinteresuota pateikti į bylą visų reikšmingų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikti perdavimo – priėmimo aktai yra pasirašyti tik atsakovės atstovo, o trečiasis asmuo atliktų darbų nėra priėmęs, t. y. nėra duomenų, kad darbai buvo atlikti kokybiškai.

30Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad užliejimo šaltinis buvo avarinės būklės vandentiekio ir kanalizacijos stovai, kurie nebuvo tinkamai ir laiku pakeisti. Kaip jau minėta, už bendrojo naudojimo vamzdynų tinkamą pakeitimą yra atsakinga atsakovė, todėl būtent šis subjektas yra atsakingas už sukeltą žalą. Civiliniame procese laikomasi principo, kad įrodinėjimo pareigą įrodyti tam tikras aplinkybes turi šalis, kuriai yra lengviau tokius įrodymus pateikti. Teismo vertinimu, trečiojo asmens galimybės pateikti papildomus įrodymus procese yra ribotos. Būtent atsakovo dispozicijoje yra su įvykiu ir įvykių pasekmių šalinimu susijęs rašytiniai įrodymai, tačiau atsakovė šių įrodymų neteikė. Būtent atsakovas, kurio darbuotojai keitė vamzdynus, turėjo pareigą pasirūpinti, kad vamzdynai būtų pakeisti kokybiškai ir laiku, o atlikus darbus - tinkamai perduoti. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo buvo pateikti atsakovei, taigi, būtent atsakovė turėjo pareigą į bylą teikti įrodymus, o ne vien deklaratyviai teigti, kad trečiasis asmuo neįrodė, jog nėra atsakingas už žalos padarymą.

31Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra įrodytas atsakovo kaip pastato administratoriaus, veiksmų neteisėtumas, kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės patirtais nuostoliai mokant draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Nors atsakovė deklaratyviai nurodė apie tariamai netinkamą žalos dydžio apskaičiavimą, tačiau konkrečiai nenurodė ir neįrodinėjo, kokia apimtimi žalos dydis buvo nustatytas netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, spręsdama dėl draudimo išmokos už sugadintus daiktus dydžio, įvertinio aplinkybes, kada sugadinti daiktai buvo įgyti, taip pat įvertino ir jų nusidėvėjimą. Atsakovė net nebandė įrodinėti, kokia apimtimi ieškovo pateiktas žalos skaičiavimas yra nepagrįstas, kokio dydžio nusidėvėjimas, atsakovės manymu, turėtų būti taikomas. Teismo vertinimu, atsakovė visiškai nevykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos ir bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą.

32Apibendrinant, bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis ( - ), buvo aplietas dėl namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, kurias administruoja ir valdo atsakovė, trūkumų. Taigi butui padaryta žala (2999,67 Eur) kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamos namo bendrojo naudojimo konstrukcijų būklės (CK. 6.246-6.249 str.). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikė, atlygino žalą, padarytą butui, esančiam ( - ), ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos (2 999,67 Eur) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Dėl nurodytų motyvų ir nustatytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 999,67 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas(CK 6.1015 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.)..

33Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2999,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įpykdymo dienos.

34Ieškovė patyrė 67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

35Trečiasis asmuo S. G. patyrė 640 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1d.).

36Teismas šioje byloje patyrė 10,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Nutarė

38ieškinį tenkinti.

39Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, 2999,67 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai 67 centai) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2999,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,00 Eur (šešiasdešimt septyni eurai) žyminį mokestį ieškovės ERGO Insurance SE, į.k. 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 302912288, naudai.

40Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, trečiojo asmens S. G., a. k. ( - ), naudai 640 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

41Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“, į. k. 121483222, į valstybės biudžetą 10,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

42Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismą, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė... 2. sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui Modestui Kuodžiui,... 4. atsakovo atstovui Augustui Platūkiui,... 5. trečiojo asmens S.G. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, viešame... 6. Teismas... 7. ieškovas ieškiniu prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 2999,67 Eur... 8. Ieškinyje nurodo, jog ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO... 9. Dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus, su atsiliepime... 10. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas Modestas Kuodis palaikė ieškinio... 11. Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir... 12. Atsakovė teismo nustatytu terminu tripliko neteikė.... 13. Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas Augustas Platūkis palikė atsiliepime... 14. Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose... 15. Trečiojo asmens S. G. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje... 16. Trečiasis asmuo ADB ,,Gjensidige“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose... 17. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovai į teismo posėdį neatvyko,... 18. Teismas... 19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. spalio 5 d. ERGO... 20. Pastatą, esantį ( - ), 2016 m birželio – liepos mėnesiais administravo... 21. Iš trečiojo asmens S. G. susirašinėjimo su UAB ,,Antakalnio būstas“... 22. 2016 m. liepos 20 d. pranešimu apie žalą ieškovas buvo informuotas, jog... 23. Užlieto buto savininkui buvo išmokėta viso 2 999,67 Eur draudimo išmoka (e.... 24. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal CK 6.266... 27. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą... 28. Byloje kilo klausimas dėl to, kurį mėnesį - birželio ar liepos – buvo... 29. Atsakovas procese elgėsi pasyviai ir iš esmės neįrodinėjo aplinkybės, kad... 30. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro labiau tikėtiną išvadą,... 31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra įrodytas... 32. Apibendrinant, bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis ( - ), buvo... 33. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 34. Ieškovė patyrė 67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis... 35. Trečiasis asmuo S. G. patyrė 640 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį... 36. Teismas šioje byloje patyrė 10,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 38. ieškinį tenkinti.... 39. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas... 40. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas... 41. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...