Byla 2A-283/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-388-280/2007 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Panevėžio energija“, tretieji asmenys bankrutavusi J. Z. individuali įmonė ir J. K., dėl lėšų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Panevėžio energija“ dėl 1 740 Lt grąžinimo. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė J. Z. individualios įmonės bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „VPT“, o 2006 m. liepos 18 d., 2006 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. gruodžio 19 nutartimis patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 3 477,33 Lt sumai. Atsakovas AB „Panevėžio energija“ į kreditorių sąrašą su 1 739,33 Lt finansiniu reikalavimu buvo įtrauktas teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, tačiau 2006 m. lapkričio 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi šią savo teisę pardavė J. K., kuris į įmonės kreditorių sąrašą įtrauktas teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi.

4Ieškovė, bankrutuojančios įmonės savininkė, teigė, kad ji nebuvo įtraukta į bankroto bylos nagrinėjimą, todėl, nežinodama apie kreditorinio reikalavimo pardavimą, atsiskaitydama už įmonės skolas, 2007 m. vasario 26 d. iš savo asmeninių lėšų tiesiogiai atsakovui AB ,,Panevėžio energija“ pervedė minimą 1 740 Lt skolą ir su šiuo įmonės kreditoriumi pilnai atsiskaitė. Nepaisant to, atsakovas gautas lėšas administratoriaus reikalavimu 2007 m. kovo 15 d. pervedė į bankrutavusios J. Z. įmonės kaupiamąją sąskaitą, o administratorius jas panaudojo įmonės administravimui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, jam nepriklausančius pinigus pervedęs į bankrutavusios įmonės sąskaitą, o ne grąžinęs jai, pažeidė jos teisėtus interesus bei lūkesčius, nes J. K. yra įtrauktas kreditoriumi. Dėl to, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą AB ,,Panevėžio energiją“ grąžinti sumokėtus 1 740 Lt (CK 1.5, 2.50, 6.50, 6.51 str.).

5Atsakovas AB „Panevėžio energija“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog gautas lėšas įskaitė kaip J. Z. individualios įmonės mokėjimą, nes individualios įmonės savininkas turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, o, tenkindamas administratoriaus prašymą, pervedė gautas lėšas į bankrutavusios įmonės sąskaitą, nes bankrutavusios įmonės administravimas perduotas bankroto administratoriui. Taip pat nurodė, jog negali būti atsakovu šioje byloje, nes trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina su skolininku susijusios kreditoriaus teisės.

6Bankrutavusios J. Z. individualios įmonės administratorius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonė nebeturėjo teisės dengti savo finansinių prievolių, o ginčo lėšas turėjo perduoti administratoriui. Be to, ieškovė, atlikdama mokėjimą atsakovui, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį: pavedimo dieną dar nebuvo patenkintas pirmos eilės VSDFV Kėdainių skyriaus kreditorinis reikalavimas. Ieškovės lėšos, sumokėtos už įmonę, priskirtinos įmonei ir turi būti naudojamos įmonės reikmėms, todėl iš atsakovo gautos lėšos buvo panaudotos įmonės administravimo išlaidoms dengti ir negali būti grąžinamos ieškovei. Administratorius taip pat nurodė, jog dėl ieškovės kaltės ir bylos vilkinimo kelis kartus padidėjo administravimo sąmata. Administratoriaus nuomone, ieškovės teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo, nes apie jos turimas teises ir pareigas ieškovei buvo pranešta administratoriaus įsakymais, kuriuos ieškovė gavo ir pasirašė asmeniškai.

7Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad J. Z. individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą buvo konstatuota, jog ši įmonė nei turto, nei lėšų neturi, o bankrutuojančios įmonės savininkė ieškovė J. Z. įstatymo ir teismo nutarties nustatyta tvarka laiku neperdavė įmonės administratoriui turto bei įmonės dokumentų. Teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo teisės pasilikti iš ieškovės gautų 1 740 Lt, nes neturėjo galiojančio reikalavimo nei įmonei, nei jos savininkei. Teismo nuomone, ginčo lėšos buvo įmonės savininkės J. Z. , o ne įmonės, pinigai, todėl atsakovas turėjo jas perduoti naujam kreditoriui arba su ieškove suderinti, kaip elgtis su jos pervestomis lėšomis, o ne besąlygiškai vykdyti įmonės administratoriaus reikalavimą. Tačiau, teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai, kad gautos lėšos panaudotos įmonės administravimo išlaidoms dengti, todėl, vadovaujamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 11 straipsnio trečiosios dalies 19 punktu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą sumą iš atsakovo AB „Panevėžio energija“. Bet kokiu atveju ieškovė turimas lėšas, jeigu į jas galima nukreipti išieškojimą, turi skirti savo įmonės kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms dengti, nes pati pripažįsta, kad įmonė nei turto, nei lėšų neturi. Jei tų lėšų ir kito turto skirta per daug, jos turi būti grąžinamos, bet grąžinti turi ne atsakovas, o įmonės administratorius, kuris ginčo pinigus faktiškai gavo ir kuris turi teisę teismo ir kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tomis lėšomis disponuoti. Be to, teismas nurodė, kad ir CK 6.239 straipsnis nustato, jog jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo AB „Panevėžio energija“ šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui administratoriui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui.

8Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas sprendimą grindė vien CK 6.239 straipsnio nuostatomis, nors turėjo sistemiškai analizuoti bei taikyti CK 6.237 ir 6.238 straipsnių nuostatas.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei atsakovas, nei administratorius neinformavo ieškovės apie reikalavimo perleidimą.
3. Teismas neatsižvelgė į to paties teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-227/2007.
4. Atsakovas vienašališkai, be teisinio pagrindo ir savo atsakomybe pervedė ieškovės lėšas trečiajam asmeniui.
5. Teismas nevertino individualios įmonės ir jos dalyvio civilinės atsakomybės ribų. Pagal Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį, įmonės turtas yra tik įmonei perduotas turtas, o ĮBĮ administratoriui suteikia teisę parduoti tik įmonės turtą (ĮBĮ 11 str. 31 str.).

9Atsiliepimu atsakovas AB ,,Panevėžio energija“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Remiasi anksčiau byloje išdėstytais savo motyvais.

10Atsiliepimu trečiasis asmuo bankrutavusios J. Z. įmonės administratorius prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Atsakovas pagrįstai pervedė lėšas administratoriui. Be to, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 punktą, įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino tvarką, pagal kurią iš gautų lėšų pirmiausia dengiama administravimo sąmata ir tik po to kreditoriniai reikalavimai.
2. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas apie nepagrįstai pervestas lėšas turėjo pirmiausia informuoti ją. Ieškovė neinformavo apie savo gyvenamąją vietą, nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos numerio, todėl lėšų grąžinimas jai reikalautų papildomų sąnaudų bei laiko.
3. Ieškovės teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo. Pinigai pervesti ieškovės įmonei ir ieškovės turtas dėl to nesumažėjo. Įmonė baigė tenkinti kreditorių reikalavimus, yra galimybė ieškovei grąžinti likutį, po administravimo sąmatos padengimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo. Pati ieškovė vilkino bankroto bylą ir žymiai padidėjo administravimo sąmata.
4. Nepagrįsti įstatymu ieškovės teiginiai, kad ji turėjo būti įtraukta į bylą bendraatsakove.
5. Teismas neprivalėjo atsižvelgti į Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-227, nes teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
6. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad administratorius įmonės reikmėms galėjo naudoti tik įmonės turtą. Pagal CK 2.50 straipsnio ketvirtąją dalį už neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako jo dalyvis (savininkas), todėl administratorius pagrįstai paprašė atsakovo pervesti lėšas įmonei.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

13Kaip minėta, apeliantė teigia, jog teismas, atmesdamas ieškinį, be pagrindo rėmėsi vien CK 6.239 straipsnio nuostatomis ir sistemiškai neanalizavo bei netaikė CK 6.237 ir 6.238 straipsnių nuostatų, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas, būdamas sąžiningas ir apdairus, pirmiausia apie nepagrįstai pervestas lėšas turėjo informuoti lėšų savininkę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus.

14Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas AB ,,Panevėžio energija“ neturėjo pagrindo priimti iš ieškovės J. Z. 1 740 Lt, nes reikalavimo teisę į ieškovei priklausančios bankrutavusios ir likviduojamos individualios įmonės paminėto dydžio skolą buvo perėmęs trečiasis asmuo J. K., kuris jau buvo įtrauktas į šios įmonės kreditorių sąrašus. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas AB ,,Panevėžio energija“, vykdydamas bankrutavusios J. Z. individualios įmonės administratoriaus reikalavimą, minimas lėšas pervedė į šios įmonės sąskaitą, iš kurios jos buvo panaudotos įmonės administravimo išlaidoms padengti.

15Sutinkamai su apeliantės minimo CK 6.237 straipsnio pirmąja dalimi, asmuo - nagrinėjamu atveju tai atsakovas AB ,,Panevėžio energija“, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, nagrinėjamu atveju tai ieškovės J. Z. jam sumokėti 1 740 Lt, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrusio kodekso nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas CK 6.239 straipsnis šiuo atveju yra specialioji norma, apeliantės nurodomų CK 6.237 bei 6.238 straipsnių normų atžvilgiu ir taikoma tada, kai be pagrindo turtą įgijęs asmuo, jį neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui.

16Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas AB ,,Panevėžio energija“ minimas lėšas yra perdavęs trečiajam asmeniui bankrutavusiai J. Z. individualiai įmonei. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui AB ,,Panevėžio energija“ yra nepagrįstas (CK 6.237 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms apeliantės nurodyti argumentai, kad ji individualios įmonės bankroto byloje nebuvo patraukta atsakove, kad nei pirminis jos įmonės kreditorius atsakovas AB ,,Panevėžio energija“, nei įmonės bankroto administratorius jai nepranešė apie reikalavimo teisės pagal minimą skolą perleidimą trečiajam asmeniui J. K. ir kad šis asmuo yra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą, neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos išvadą dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą AB ,,Panevėžio energija“ pagrįstumo. Šie argumentai būtų aktualūs tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pareiškusi reikalavimą bankrutavusiai J. Z. individualiai įmonei dėl šių lėšų grąžinimo ar dėl trečiojo asmens J. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teisėtumo (CPK 185 str.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia trečiasis asmuo bankrutavusios J. Z. įmonės administratorius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, jog remiantis tuo, kad individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), tokios įmonės savininkas turi dalyvauti individualios įmonės bankroto byloje bendraatsakoviu. Apie tai nurodyta taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v. A. L. (civilinė byla Nr.3K-7-308/2004; bylų kategorija 21.2.2.6,125.5).

17Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės reikalavimo teisės atsakovo AB ,,Panevėžio energija“ atžvilgiu nagrinėjamu pagrindu taip pat nepatvirtina apeliacinio skundo argumentai, susiję su Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio nuostatų, apibūdinančios individualios įmonės turtą, aiškinimu bei taikymu, kuriais apeliantė grindžia teiginius, jog bankroto administratoriaus reikalavimas, kad atsakovas AB ,,Panevėžio energija“ pervestų ginčo lėšas į bendrovės sąskaitą, yra neteisėtas, nes administratorius turi teisę disponuoti tik įmonės turtu. Visų pirma, šie argumentai neduoda pagrindo spręsti kitaip dėl CK 6.239 straipsnio aiškinimo bei taikymo nagrinėjant šį ginčą, negu buvo nurodyta šioje nutartyje anksčiau. Antra, kaip žinoma, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str., Individualių įmonių registro įstatymo 2 str. 1 d.) ir už tokio juridinio asmens prievoles, kai tam neužtenka paties tokio juridinio asmens turto, turi atsakyti juridinio asmens dalyvis. Ši aplinkybė nulemia ir įmonės bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo ypatumus: bankroto byloje nustatant visą tokios įmonės turtą taip pat turi būti nustatytas ir šio asmens dalyvio turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą pagal įmonės kreditorių reikalavimus. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratorius privalo nustatyti viso įmonės bei jos savininkų turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o taip pat imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo, kad užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais bei įmonės administravimo kaštų padengimą. Taigi nėra prieštaravimų tarp apeliantės paminėtų Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio nuostatų bei specialaus įstatymo, tai yra ĮBĮ, normų taikymo individualių įmonių bankroto bylose.

18Dėl apeliantės argumentų, susijusių su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo išvadomis (civilinė byla Nr. 2-186-227/2007), tai visų pirma, minėjoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl CK 6.239 straipsnio taikymo. Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tinkamas bankroto procedūrų taikymas turi viešąjį pobūdį, laiko būtinu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose nuosekliai laikosi suformuluotos taisyklės, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą šiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje Nr.3K-3-568/2000, 2001 m. kovo 13 d. nutartis AB ,,Tauro bankas” bankroto byloje Nr.3K-7-95/2001, 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis AB ,,Argovegas“ bankroto byloje Nr.3K-3-484/2004, Nr.3K-3-230/2008 ir kt.). Draudimas atsiskaityti su kreditoriais yra taikomas todėl, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu. Patvirtinus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę pagal ĮBĮ reikalavimus, visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, o individualių įmonių bankroto bylose – taip pat ir įmonės dalyvių turtą. Taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumas į jų reikalavimų patenkinimą. Joks kreditorius neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka. Šis principas taip pat yra taikytinas ir individualių įmonių bankroto bylose.

19Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 263 str. 1 d.), taip pat priteisia iš ieškovės atsakovui 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje bei valstybei 13, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovės J. Z. atsakovui akcinei bendrovei ,,Panevėžio energija“ 500 Lt (penki šimtai litų) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

23Priteisti iš ieškovės J. Z. valstybei 13, 60 Lt (trylika litų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.