Byla P-2-822/2017
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmantas Jarukaitis (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, T. A., B. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras ,,GIS-Centras“, UAB ,,Provida“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, pagal kurią buvo nustatyti sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2.2-1.2.7 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. 2 naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Indeksas G1), statinių aukštis – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – ne daugiau 9 m, statinio aukščio absoliutinė altitudė – 191,9 m, užstatymo tankis – 335 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalį, kuria buvo nustatyti sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2.3-1.2.5 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. 2 naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos – leistinas pastatų aukštis – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistinas užstatymo tankis – 35 proc., leistinas užstatymo intensyvumas – 0,4; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria nustatyti suformuoto sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2. punkto dalį, nustatančią šio sklypo paskirtį – kitos paskirties žemės: gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

6Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) nuomone, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytas galimai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir tuo pačiu viešąjį interesą. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju žemės nuosavybės dokumentuose žemės sklypui nėra įrašyti specialieji žemės ir miško naudojimo apribojimai dėl veiklos geomorfologiniame draustinyje, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A63-1555/2010 yra konstatuota, kad pareigą laikytis veiklos reikalavimų (dar įsigyjant žemės sklypus) nagrinėjamu atveju nustatė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 įsteigdama (duomenys neskelbtini) draustinį.

7Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius. Ginčo žemės sklype naujos statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente, todėl nagrinėjamoje vietoje gyvenamojo namo statyba negalima. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad draustinio ribų planas įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras). Kadastras pradėjo funkcionuoti 2008 m. vasario 26 d., bet iki 2003 m. įsteigtų saugomų teritorijų negalima sieti su įregistravimo Kadastre datomis, nes visos saugomos teritorijos buvo įsteigtos dar 2005 rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet Kadastras tik buvo kuriamas.

8Remiantis valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis, 0,1533 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus – 0,0605 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0928 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir abiem sklypams nustatytas naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 1 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0605 ha žemės sklype. Pažymėjo, kad minėtiems sklypams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo įrašytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos), tačiau sklypui Nr. 2 Specialiųjų sąlygų XXXVII skyriaus (geomorfologiniai draustiniai) sąlygos neįrašytos.

9Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 30-675, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 30-1825, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 22 d. įsakymo atitinkamomis dalimis buvo nepagrįstai nustatyta naudojimosi paskirtis, būdas ir pobūdis bei nepagrįstai neįrašyta specialioji naudojimosi sąlyga, numatyta Specialiųjų sąlygų XXXVII skyriuje. Taip buvo sudarytos prielaidos vykdyti statybas, prieštaraujančias teisės aktų nustatytiems draudimams. Pareiškėjo teigimu, minėti administraciniai aktai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui, 32 straipsnio 1 daliai ir 9 daliai, todėl naikintini.

10Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtam žemės sklypui nebuvo taikomi Saugomų teritorijų įstatyme taikomi apribojimai, nes sklypas nepateko į draustinio teritoriją. Taip pat konvertuojant draustinio ribas į skaitmeninę formą galėjo atsirasti tam tikrų neatitikimų, kurie neturėtų būti laikomi pažeidimais. Iš oficialių draustinio žemėlapių kontūrų nėra įmanoma tiksliai identifikuoti draustinio ribų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų tik 2013 m., o iki to laiko nekvestionavo 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtinto draustinio ribų plano teisėtumo.

12Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip atsakinga institucija už saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, neįgyvendino savo pareigų, nes neužtikrino, kad draustinio ribų planai būtų rengiami pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą, kad draustinio ribos būtų koordinuotos. Neatitikimai atsirado ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, bet dėl institucijų, atsakingų už saugomų teritorijų priežiūrą ir kontrolę, nepakankamo veikimo.

13Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1D-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 65 punktą, detaliojo plano organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos ir yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Iš byloje pateiktų dokumentų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. gruodžio 30 d. VĮ Registrų centro išrašo bei namų valdos žemės sklypo plano matyti, kad detaliojo plano rengimo tikslas atitiko teisės aktų reikalavimus, neprieštaravo bendrojo plano sprendimams. Rengiant detalųjį planą, buvo atliktos visos teisės aktuose numatytos procedūros, todėl detalusis planas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų.

14Atsakovas taip pat pažymėjo, kad net ir teismui nustačius detaliojo plano pažeidimus ir pripažinus detalųjį planą negaliojančiu (atitinkamai negaliojančiu taptų ir statybos leidimas), tai negalėtų būti traktuojama kaip atsakovo kaltė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintas organizatorių ir rengėjų pareigas bei atsakomybę, pagrįstai pasitiki, kad jų pateikta informacija bei duomenys yra teisingi ir teisėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi techninius projektus, pakartotinai jų netikrina ir pagrįstai pasitiki išvadų teisėtumu.

15Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsakovas atsiliepime nurodė, kad niekada nėra gavęs duomenų iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) apie (duomenys neskelbtini) draustinio ribas. Atsakovo manymu, ginčo sklypas nėra (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. NŽT atstovauja Lietuvos Respubliką teisminiuose ginčuose, kylančiuose dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra privatus, jame nėra valstybinės žemės sklypo dalies, kurią patikėjimo teise valdytų NŽT, todėl nors ji yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas, šioje byloje nėra trauktina atsakovu.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko ir prašė panaikinti prašyme nurodytus aktus.

18Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiuo metu yra rengiamų (duomenys neskelbtini) draustinio ribų ir tvarkymo planų organizatorius. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nedalyvauja statybų procese, todėl kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri informavo, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus savivaldybės administracijai apsvarsčius ir išdavus leidimą statyboms. Namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti.

19Paaiškino, kad draustinio ribos nuo įsteigimo 1992 m. iki dabar nepasikeitė. Teritorija, kurioje buvo suformuotas minimas žemės sklypas, draustinyje yra nuo pat draustinio įsteigimo, nuo 1992 m. saugomų teritorijų ribų planai ar kiti dokumentai įsigalioja ne nuo saugomų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimo Kadastre dienos.

20Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo draustinio planavimo dokumentus. Nors nagrinėjamu atveju žemės sklypui ir nėra įrašyti specialieji žemės ir miško naudojimo ribojimai, jų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos Specialiosios sąlygos. Taip pat nurodė, jog žemės sklype naujos statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente, o namas pastatytas šlaite, kuriame statybos iš esmės negalimos (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis).

21Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateiktame atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

22Atsiliepime nurodė, kad ieškinio dėl viešojo intereso gynimo priėmimas dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Viešojo intereso gynimas susijęs su draustinio ribų tiksliu nustatymu, kadangi neaišku, kokiomis draustinio ribomis reikia vadovautis, negalima nustatyti ir viešojo intereso pažeidimo. Be to, draustinio ribų plano nepaskelbimas Valstybės žiniose bei jo neįregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniame registre lemia, kad susiduriama su jo autentiškumo, identifikavimo ir galiojimo problemomis. Manė, kad prieš ginant viešąjį interesą, reikia atkreipti dėmesį į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

23Atkreipė dėmesį, kad byloje yra 4 skirtingi draustinio ribų variantai, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasirinko tinkamą draustinio ribų plano variantą. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo pasirinktas būtent 1991 m. draustinio ribų planas. Toks planas nebuvo derinamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Aplinkos apsaugos departamento, atsakingo už valstybinį aplinkos apsaugos tvarkymą, nes ant jo nėra derinimą patvirtinančių parašų. Todėl pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė apie 1992 m. patvirtintas konkrečias draustinio ribas yra grindžiama prielaida, bet ne įrodymais.

24Atsiliepime taip pat paaiškino, kad draustinio ribų plane užbrėžta linija yra stora, dėl to galima 30–50 m paklaida. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nenurodė, kokiomis metodikomis rėmėsi nustatinėdama draustinio ribą, todėl esant tokiems neatitikimams ir abejonėms, negali būti naikinamas netoli tokios teorinės ribos atsidūrusio ginčo žemės sklypo detaliojo plano projektas. Teismo eksperto statusą turintis konsultantas G. T., lygindamas Topografinio žemėlapio duomenis su Kadastro įskaitmeninta draustinio riba, rado neatitikimų, tai reiškia, kad tikslinant draustinio ribą nebuvo išvengta klaidų. Pareiškėjas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apsirinka manydami, kad žemės sklypas patenka į draustinio ribas. Manė, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nes registro tvarkytojas nerado draustinio registracijos, todėl negalima piliečiams kelti aukštesnių rūpestingumo standartų nei Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniam registrui.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

26Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, surašydama statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tikrindama ginčo detalųjį planą, neturėjo tikrinti išduotų planavimo sąlygų teisėtumo, ji, turėdama pareigą patikrinti, ar parengtas detalusis planas atitinka planavimo sąlygas, tai atliko ir pažeidimų nenustatė. Akcentavo, kad remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, minėtas sklypas pateko į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją (kitos paskirties žemė), todėl gyvenamųjų namų statyba šiame sklype iš esmės buvo leidžiama. Taip pat iš prie prašymo pridedamo 1998 m. parengto (duomenys neskelbtini) draustinio plano matyti, kad jame nebuvo pažymėtos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, nors minėtas žemės sklypas tuomet jau buvo suformuotas. Atkreipė dėmesį, kad remiantis draustinio plane esančiais duomenimis, draustinio ribų plotas kito.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateiktame atsiliepime nurodė, jog dėl kilusio ginčo suinteresuotumo neturi ir veiklos funkcijas atliko kompetencijos ribose.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ (toliau – ir VĮ „GIS-Centras“) savo paaiškinime informavo, kad šios administracinės bylos išsprendimas jiems neturės įtakos, kadangi prašyme suformuluoti prašymai nėra susiję su įmonės teisėmis ir pareigomis. VĮ „GIS-Centras“ saugomų teritorijų ir draustinių (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) draustinį) ribų niekada netikslino, netvarkė ir neturėjo galimybių jų keisti. Lietuvos erdvinės informacijos portalas teikia naudotojams Saugomų teritorijų valstybės kadastro erdvinius duomenų rinkinius, kurie teikiami tiesiogiai iš Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje saugomų ir administruojamų duomenų bazių. Lietuvos erdvinės informacijos portalas ir jo tvarkytojas VĮ „GIS-Centras“ atlieka tik duomenų perdavėjo funkciją, todėl VĮ „GIS-Centras“ nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.

30Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis ir teiginiais, jog teisės aktais įsteigus (duomenys neskelbtini) draustinį ir nustačius jo ribas, į kurias pateko teritorija, kuriai ginčijamais administraciniais aktais patvirtintas detalusis planas, nustatyti žemės sklypo duomenys, padalintas žemės sklypas nustatant jo paskirtį kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT, priimdami ginčijamus aktus, nesivadovavo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl priimti aktai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui, 32 straipsnio 1 ir 9 daliai. Atsakovai ginčijamais aktais sudarė sąlygas vykdyti statybas, kurios pagal teisės aktus nėra galimos vykdyti ginčo teritorijoje ir taip sukėlė neigiamą poveikį saugotinam objektui – unikaliam reljefo formų raiškiam dubakloniui.

31II.

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, pagal kurią buvo nustatyti sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2.2–1.2.7 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. 2 naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Indeksas G1), statinių aukštis – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – ne daugiau 9 m, statinio aukščio absoliutinė altitudė – 191,9 m, užstatymo tankis – 35 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ dalį, kuria buvo nustatyti sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2.3–1.2.5 punktus, kuriais nustatytas sklypo Nr. 2 naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, urbanistiniai architektūriniai apribojimai ir sąlygos – leistinas pastatų aukštis – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistinas užstatymo tankis – 35 proc., leistinas užstatymo intensyvumas – 0,4; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastrinis numeris Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo“ dalį, kuria nustatyti suformuoto sklypo Nr. 2 duomenys, tai yra įsakymo 1.2. punkto dalį, nustatančią šio sklypo paskirtį – kitos paskirties žemės: gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

33Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1992 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, šio draustinio ribų planas yra įregistruotas Kadastre. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. priimto nutarimo „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 1486 3 punktu pavedė Aplinkos apsaugos ministerijai 2 punkte nurodytus draustinių ribų planus (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) draustinio planą) pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms (įskaitant Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę). 1995 m. birželio 8 d. ir 1995 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudarytos valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartys (duomenys neskelbtini), kuriomis Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba ir Vilniaus miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pardavė T. A. (duomenys neskelbtini) sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 55, kurių bendras plotas siekė 1 533 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kurio 1.2.2–1.2.7 punktai, nustatantys sklypo Nr. 2 naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G1), statinių aukštį – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštį nuo žemės paviršiaus – ne daugiau kaip 9 m, statinio aukščio altitudę – 191,9 m, užstatymo tankį – 35 proc., užstatymo intensyvumą – 0,4, yra ginčijami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 6 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kurio 1.2.3–1.2.5 punktai, nustatantys sklypo Nr. 2 naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, rekonstrukcija, eksploatacija, urbanistinius apribojimus ir sąlygas – leistiną pastatų aukštį – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistiną užstatymo tankį – 35 proc., leistiną užstatymo intensyvumą – 0,4, yra ginčijami bei Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 22 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo“, kurio 1.2 punktas, nustatantis suformuoto žemės sklypo Nr. 2 paskirtį – kitos paskirties žemės, gyvenamąją teritoriją – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, yra ginčijamas.

34Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) draustinis nuo jo įsteigimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nebuvo nei karto pakeistas, o jo ribos nebuvo koreguotos. Šis nutarimas yra teisės aktas, apibrėžiantis ir nustatantis žemės, patenkančios į juo įsteigtas saugomas teritorijas, teisinį režimą, specialiąsias naudojimosi sąlygas, o kartu ir žemės sklypo savininkų pareigas bei jiems tenkančius apribojimus. Taip pat gali būti vertintinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 1486, nes jo pirmuoju punktu pagal pateiktas schemas analogiškai buvo įsteigti nauji draustiniai, o antruoju punktu patvirtintas esamų draustinių sąrašas (tame sąraše yra ir (duomenys neskelbtini) draustinis). Kartu šiuo nutarimu Aplinkos ministerijai pavesta pateikti draustinių ribų planus apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Tik minėtais nutarimais patvirtinti draustinių planai yra teisės aktai, kuriais buvo nustatyti saugomų teritorijų planai ir ribos. Kaip matyti iš minėtų nutarimų brėžinių, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat (duomenys neskelbtini) draustinio įkūrimo 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įrašyta speciali naudojimosi sąlyga – geomorfologinis draustinis. Nepaisant to, kad rengiant minėto žemės sklypo planą nebuvo nustatyti specialūs žemės naudojimo reikalavimai, tokie reikalavimai, sąlygos ir pareigos savininkui kilo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo” Nr. 1486. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kita, nepaneigia šiam žemės sklypui nustatyto specialaus naudojimo režimo apribojimų. Specialiųjų sąlygų neįrašymas į Nekilnojamojo turto registro duomenis nesukuria žemės sklypo savininkui teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų apribojimų žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją. Žemės sklypo savininkai privalo domėtis teritorijų režimu, juolab, kad draustinio režimas turi įtakos vykdant statybos, remonto darbus.

35Kadangi žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje nuo 1992 m., t. y. iki trečiajam suinteresuotam asmeniui įsigyjant žemės sklypus, ir Specialiosios sąlygos buvo nustatytos viešai skelbiamais teisės aktais, todėl vien šių sąlygų neišviešinimas nekilnojamojo turto viešajame registre neatleido atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens nuo pareigos laikytis teisės aktais nustatytų veiklos apribojimų, kurie turėjo būti žinomi tiek žemės sklypo savininkams, tiek atsakovams, nes duomenys apie draustinių ribas yra viešai prieinami. Dėl to teismas atmetė atsakovų argumentus dėl neaiškių draustinio ribų bei žemės sklypo buvimo draustinio teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos riba aiškiai matyti iš byloje esančių 1992 m. patvirtintų planų. Taigi, atlikdami darbus, žemės sklypo savininkai ir atsakovai aiškiai žinojo apie nustatytas Specialiąsias sąlygas kaip objekto, esančio draustinio teritorijoje. Argumentą, kad 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu patvirtinti draustiniai ir jų planai galėjo būti prieinami tik įregistravus juos į Kadastrą (visi draustiniai buvo įregistruoti tik 2005 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, o Kadastras visiškai pradėjo funkcionuoti tik 2008 m.) laikė nepagrįstu, nes originalias Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu patvirtintas draustinių žemėlapių ribas saugojo valstybės įmonėje Valstybės žemės fonde (toliau – ir VĮ Valstybės žemės fondas) (anksčiau vadinosi Valstybinis žemėtvarkos institutas).

36Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoti veiklą jose. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje draustinio sąvoka apibrėžta kaip saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. (duomenys neskelbtini) draustinis atitinka šio įstatymo draustinio sąvokos apibrėžimą, todėl jo apsaugai yra taikomas Saugomų teritorijų įstatymas. Remiantis minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu yra numatytas absoliutus draudimas statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymas „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymas „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo“ patvirtina, kad atsakovui išduodant aktus nebuvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, tokiu būdu buvo pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas imperatyvus draudimas. Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinta tiek žemės sklypo savininkui, tiek atitinkamus leidimus ir įsakymus išduodančioms institucijoms pareiga elgtis atsakingai, apdairiai, sąžiningai naudotis savo teisėmis ir privilegijomis tiek, kiek leidžiama ir nepažeisti įstatymuose esančių draudimų. Teismas pabrėžė, kad tokie veiklos apribojimai žemės savininkams kyla iš 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, nes priėmus šį nutarimą saugomos teritorijos įgijo apsauginį teisinį statusą, saugantį jas kaip ypatingas, visai valstybei ir visuomenei svarbias ir reikšmingas teritorijas. Šiuo nutarimu siekiama apsaugoti ir išsaugoti unikalų gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, tipiškas arba unikalias ekosistemas, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes), sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse, propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę ir įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus. Todėl ginčijamais sprendimais taip pat buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 9 dalys. Nustačius Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi įstatymų leidėjo siekiai ir buvo nubrėžti vardan valstybės, visuomenės ir viešojo intereso apsaugos ir išsaugojimo.

37Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti ir kiti ginčo sklypo žemėlapiai, kuriuose žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją, o yra šalia draustinio ribos. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad pateikti žemėlapiai nesutampa su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ patvirtintu žemėlapiu, nes jų ribos ginčo teritorijoje neįtraukia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) draustinio ribą. Pažymėjo, kad būtent šiais, nesutampančiais su tikrąja (duomenys neskelbtini) draustinio teritorija, žemėlapiais ir vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas priimdami ginčijamus aktus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai, iš kurių brėžinių, pateiktų teismui, matyti, kad buvo naudotasi žemėlapiu, kuris yra analogiškas UAB „Aerogedezijos institutas“ parengtam topografiniam žemėlapiui. Taigi valstybinę teritorinę priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms buvo žinoma, kad dalis sklypo patenka į draustinio teritoriją, todėl jam taikomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymai priimti vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais, t. y. ne originaliais (duomenys neskelbtini) draustinio žemėlapiais, bet tokiais, kurių ribos faktiškai nesutampa su 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu patvirtintomis draustinių teritorijos ribomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad draustinio ribos nebuvo keičiamos nuo pat jo įsteigimo.

38Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai prieštaravo galiojusiems teisės aktams, juos priimant buvo vadovaujamasi netinkamais teisės aktais, dėl to skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko aktų punktai naikintini, siekiant apsaugoti 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ įsteigtas saugotinas valstybės teritorijas.

39III.

40Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

41Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis padarytos vienokios ar kitokios išvados. Teismas neatsižvelgė į atsakovo poziciją, kad iš oficialių (duomenys neskelbiami) draustinio žemėlapių/kontūrų nėra įmanoma tiksliai ir aiškiai identifikuoti tikslių (duomenys neskelbtini) draustinio ribų. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) draustinio riba patvirtinta 1992 metais įsteigus draustinį, kuri buvo išvesta esamų žemėvaldų ir žemėnaudų ribomis bei stabiliais linijiniais objektais – keliais ir gatvėmis, naudojantis topografiniais vietovės planais, ribos buvo nustatytos analogine forma ir labai dideliu masteliu, be to, riba (ribos) nebuvo koordinuotos, tačiau teismas sprendime nevertino pateiktų planų ir galimybės juose, o ne pareiškėjo pateiktose ištraukose iš šiuo metu skaitmenizuotų planų, identifikuoti ginčo sklypą (duomenys neskelbtini), konkrečiai nenurodė, kurioje vietoje yra minėtas sklypas ir kaip tai nustatė.

42Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintas (duomenys neskelbtini) draustinio ribų planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema, tai reiškia, kad teismas neįvertino visų pateiktų argumentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos teritorijoje buvo įvesta nauja geodezinių koordinačių sistema, patvirtinanti topografinių planų ir žemėlapių skaidymo lapais principinę sistemą 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintas (duomenys neskelbtini) draustinio ribų planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema, o ne 1988 m. dešifruotais fotoplanais, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) draustinio ribų plane. Taigi teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepateikė aiškių argumentų, kaip byloje esančiuose draustinio žemėlapiuose, kurie parengti labai dideliu masteliu ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nėra koordinuoti, nustatė ginčo ribą. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su draustinio ribų konvertavimu į skaitmeninę formą, ir dėl to galėjo atsirasti tam tikrų neatitikimų.

43Atsakovas taip pat nurodė, kad iš teismui pateikto UAB „Aerogeodezijos institutas“ brėžinio yra aiškiai matyti, kad ginčo sklypas nepatenka į draustinio ribas, todėl kyla abejonių, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis ir teisingai identifikavo ginčo vietą ne tik topografiniuose planuose, bet ir (duomenys neskelbtini) draustinio ribų plane. Teismas taip pat nevertino ir tų aplinkybių, kad rengiant detalųjį planą buvo atliktos visos teisės aktuose numatytos visuomenės informavimo procedūros, todėl su detaliojo plano sprendiniais galėjo susipažinti ir teikti pasiūlymus suinteresuota visuomenė, įskaitant ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

44Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai matavimai atlikti 1995 m., detalusis planas patvirtintas 2006 m., tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba iki 2013 m. nesiėmė jokių aktyvių jai teisės aktais priskirtų veiksmų organizuojant draustinio apsaugą ir tvarkymą, nekvestionavo draustinio ribų plano teisėtumo. Teismas turėjo įvertinti ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiksmus. Teismas netinkamai vertino susidariusią situaciją (namas pastatytas 2009 metais), neatsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius, nesivadovavo teisės principais. Pažymėjo, kad šiuo atveju negali būti labiau ginami institucijų, atsakingų už saugomų teritorijų apsaugą, interesai, kurios nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti tikslių (duomenys neskelbtini) draustinio ribų, atlikti jo kadastrinių matavimų, nustatyti į draustinio teritoriją patenkančių žemės sklypų Specialiųjų sąlygų apribojimų.

45Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti.

46Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas deklaratyviai išdėstęs, kaip turi būti vertinami byloje pateikti įrodymai, priėmė sprendimą vadovaudamasis prieštaringais, byloje surinktų įrodymų visetu nepagrįstais teiginiais, atmesdamas ir net plačiau nevertindamas atsakovų bei trečiųjų asmenų išdėstytų aplinkybių. Byloje pateikti keli planai, skirtingai apibrėžiantys draustinio ribą. Todėl esminės reikšmės turi aplinkybė, ar ginčo žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją. Būtina įvertinti, kuris iš planų buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, kuriuo įsteigtas (duomenys neskelbtini) draustinis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas planas būtų paskelbtas Valstybės žiniose ir tinkamai išviešintas, t. y. nepaneigta prielaida, kad autentiško patvirtinto plano turinys galėjo būti neprieinamas atitinkamiems subjektams. Teismas nurodė, kad draustinio planas įregistruotas Kadastre, tačiau Kadastras įsteigtas tik 2002 m. rugpjūčio 1 d., todėl plano įregistravimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, jog buvo patvirtintas būtent minėtas brėžinys. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad draustinių planai būtų pateikti viršininkų administracijoms ir savivaldybėms. NŽT nėra gavusi duomenų iš Aplinkos ministerijos apie draustinio ribas, ir dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įrodyti dokumentais šio fakto, todėl šiuos įrodymus turėtų pateikti pareiškėjas. Akcentavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra NŽT, objektyviai negalėjo būti žinomos draustinio ribos. Nesant viešos, objektyvios, prieinamos informacijos apie tikslias draustinio ribas, negalimas teisės aktų pažeidimo konstatavimas.

47Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

48Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimai tenkinti dėl to, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo administraciniai aktai pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas Specialiąsias sąlygas, nes ginčo žemė patenka į (duomenys neskelbtini) draustinį. Teigė, kad apeliantai tiek savo atsiliepime, tiek teikdami paaiškinimus pagrindė, jog vertinant byloje pateiktus įrodymus akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ribų planas negali būti laikomas galiojančiu kaip nepaskelbtas, o ginčo žemė sklypas nepatenka į minėtą draustinį (draustinio riba eina žemiau žemės sklypo ribos). Dėl to Specialiosios sąlygos negalėjo būti taikomos ginčo administracinių teisės aktų atžvilgiu. Teismas ignoravo įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) draustinio ribų plano registracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre, neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, pagal kurias tik pagal visas specialiojo plano rengimo procedūras parengtas ir patvirtintas planavimo dokumentas gali būti laikomas galiojančiu. Konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, teismas suklydo, kadangi pasirėmė tik vienu iš ginčo žemės detalaus plano brėžinių, kuriame tik aiškumo tikslais, tačiau akivaizdžiai klaidingai (ne toje vietoje) pavaizduota žemės sklypo vieta Lietuvos topografinio žemėlapio ištraukoje. Teismas taip pat nevertino, kad yra neaiškus draustinio ribų plano autentiškumo klausimas, kadangi nei vienas į bylą pateiktas planas neturi visų būtinų derinimų.

49Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog 1992 m. tvirtintas (duomenys neskelbtini) ribų planas laikytinas išviešintu ir galiojančiu, nes buvo saugomas VĮ Valstybės žemės fonde. Draustinio ribų planui prilygino ir laikė tokią pačią juridinę galią turinčiu 1998 m. rengtą ir 1997 m. naujai tvirtintą draustinio ribų planą. Nurodo, kad šios teismo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, imperatyvioms Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatoms. Teismas privalėjo aiškintis, ar draustinio ribų plano saugojimas VĮ Valstybės žemės fonde atitinka įvardintus esminius kriterijus, kad būtų galima jį laikyti galiojančiu ir viešai paskelbtu teisės aktu, tačiau to nepadarė. Teismas nevertino apeliantų argumentų ir pateiktų įrodymų, kad draustinio ribų planas negali būti laikomas galiojančiu kaip planavimo dokumentas, nes nebuvo laiku registruotas. Planai turėjo būti įregistruoti iki 1997 m. kovo 30 d., to nepadarius, neregistruoto planavimo dokumento atžvilgiu negali būti taikomas 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, o neregistruoti planai negali būti laikomi privalomais planavimo dokumentais. Aplinkybę, kad draustinio ribų planas nebuvo registruotas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi draustinio ribų planas nebuvo paskelbtas, jis yra negaliojantis ir negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, taigi nėra visuotinai privalomas. Todėl 2006–2007 metais tiesiog nebuvo galiojančio planavimo dokumento, kurio pagrindu būtų taikomos pareiškėjo įvardintos specialiosios sąlygos.

50Pažymėjo, kad byloje yra pateikti keli draustinio ribų konfigūracijos variantai, skelbti ne specialaus teritorijų planavimo dokumentuose: viena riba paskelbta Vilniaus miesto bendrajame plane, kita – Lietuvos Respublikos topografiniame plane, ir šios ribos skiriasi iš esmės. Tiesioginio įrodymo, kokia būtent riba buvo patvirtinta 1992 metais, byloje nėra, kadangi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos į bylą pateiktas planas (korektūra) neturi visų būtinų derinimų. Kadangi vienareikšmiškų įrodymų, jog būtent 1991 m. draustinio ribų planas buvo patvirtintas 1992 metais, nėra, bet kokios abejonės vertintinos atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė apie 1992 metais patvirtintas konkrečias draustinio ribas yra grindžiama tik prielaida, bet ne įrodymais, kad būtent pareiškėjo ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos į bylą pateiktas 1991 metų draustinio ribų plano projektas ir buvo patvirtintas. Teismas nevertino argumentų, patvirtinančių, kad net ir pateiktas draustinio ribų planas neįrodo, jog ginčo žemės sklypas patenka į draustinį.

51Teismas nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų dėl jų teisėtų lūkesčių gynimo. Žemės privatizavimo sutartyse nebuvo jokios nuorodos į jokias Specialiąsias sąlygas ar saugomą teritoriją. Šių sutarčių pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilo teisėti lūkesčiai, jog jų niekaip ir jokiomis specialiosiomis sąlygomis neapribotos nuosavybės teisės į privatizuotą žemę nebus apribotos niekaip kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais. Nepaskelbus ir tinkamai neįregistravus draustinio ribų plano, jie negalėjo įtarti, jog gali kilti klausimas dėl ginčo žemės sklypo patekimo į draustinio teritoriją.

52Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodė, kad su jais sutinka ir prašo tenkinti. Kadangi atsakovo apeliaciniame skunde dalis išdėstytų argumentų sutampa su minėtų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, papildomai dėl jų nepasisakė.

53Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nurodė, kad su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

54Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys, teigdami, kad šalia pareiškėjo pateiktų draustinio ribų planų (jame nėra Aplinkos apsaugos departamento suderinimo žymos), byloje buvo ir yra kitokių žemėlapių kontūrų, kuriuose ginčo sklypas (pastatytas namas) nepatenka į draustinio ribas, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir savo abejonių tuo klausimu nepagrindė. Iš bylos duomenų matyti, kad rengiant detalųjį planą ir vėliau planuojant ir vykdant statybas, nebuvo naudojamos ribos iš 1991 m. suderinto plano, patvirtinto 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, nei prie 1997 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1486 esantis planas. Todėl sutinko su teismo sprendimo teiginiais, kad draustinio ribos buvo nustatytos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ir vėliau nebuvo keistos. Draustinio ribos vėliau buvo perkeltos į Kadastrą, todėl tokios ir turėjo būti naudojamos, o iškilus neaiškumui, turėjo būti kreipiamasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Detaliojo plano rengimo procese buvo naudojamos kituose šaltiniuose pažymėtos draustinio ribos.

55Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėtos draustinio ribos akivaizdžiai skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų draustinio ribų, esančių draustinių ribų planuose prie minėtų 1992 m. rugsėjo 24 d. ir 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimų, ir topografiniame žemėlapyje pavaizduotos draustinio ribos. Bendrąjį planą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, todėl akcentuoja, kad savo 2013 m. gegužės 27 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino, kad draustinio riba buvo patvirtinta 1992 m. įsteigus draustinį ir draustinio ribos buvo oficialiai paskelbtos.

56Akcentavo, kad detaliojo planavimo procese kituose šaltiniuose pažymėtos kitokios nei pareiškėjo pateiktuose draustinio ribų planuose ribos buvo naudojamos be pagrindo, nes tikros šios saugomos teritorijos ribos buvo nustatytos ir patvirtintos minėtais nutarimais įsteigiant saugomas teritorijas. Veiklą draustiniuose reglamentavo ir dabar reglamentuoja kiti teisės aktai. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1486, kuriuo įsteigti nauji draustiniai ir patvirtintas jau įsteigtų draustinių sąrašas, buvo įregistruotas registre 1999 m. spalio 25 d. Šia data buvo įregistruota daug anksčiau įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų su skirtingais numeriais, tarp jų ir minėtas 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu patvirtintas draustinių sąrašas, kuriam suteiktas Nr.(duomenys neskelbtini). Ši informacija visiškai nesikerta su pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) draustinio ribų planas nebuvo atskirai registruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniame registre ir kad pagal registracijos numerį jokių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių skaitmeninėje formoje nebuvo rasta.

57Nesutiko su apeliacinių skundų argumentais, kad draustinio ribos nebuvo prieinamos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė informaciją apie galimybę apsilankyti Miškų ir saugomų teritorijų departamento Saugomų teritorijų registro svetainės tinklalapyje, kuriame matyti draustinio kontūras, tą nurodo ir topografinio žemėlapio rengėjas – UAB „Aerogeodezijos institutas“. Šią aplinkybę pripažino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 27 d. rašte, todėl apeliacinių skundų argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

58Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingumo principais, pažymėjo, kad detaliuoju planu suplanuotas ir vėliau pastatytas namas de facto yra šlaite, o šlaitas netgi tvirtintas betonu. Ši aplinkybė buvo žinoma ir planuojant teritoriją bei projektuojant statinį. Todėl žinant šią aplinkybę, atsižvelgiant į tai, kad draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti unikalias, raiškias reljefo formas, toks projektavimo sąlygas išduodančių institucijų veikimas negali būti pateisinamas ir gintinas.

59Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodė, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

60Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „GIS-Centras“ pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad teismo sprendimas nesusijęs su jų teisėmis ir pareigomis, centras jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Saugomų teritorijų ribos į Georeferencinio pagrindo kadastro, kurio tvarkytojas yra VĮ „GIS-Centras“, objektų sąrašą nepatenka, (duomenys neskelbtini) draustinio ribų niekada netikslino, netvarkė ir neturėjo jokių galimybių jų keisti (tikslinti). Prašo dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų prašymų spręsti teismo nuožiūra.

61Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

62Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ginčo sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio ribas. Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas buvo paskelbti Valstybės žiniose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kas sklypas pateko ir patenka į draustinio ribas nuo pat draustinio įsteigimo, todėl priimant ginčijamus administracinius aktus, nebuvo vadovautasi Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Pažymi, kad detaliųjų planų tikslai negali prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

63Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašė dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra.

64Atsiliepime nurodė, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino nurodytus argumentus dėl žemės sklypo patekimo/nepatekimo į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją. Kritiškai vertino teismo išvadą, kad draustinio teritorijos riba aiškiai matyti iš byloje esančių 1992 metais patvirtintų planų. Byloje esančiuose 1991 m. spalio 28 d. suderintame (duomenys neskelbtini) draustinio ribų plane bei (duomenys neskelbtini) draustinio plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1486, nėra pažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl iš jų neįmanoma nustatyti, kokia žemės sklypo dalis pateko į draustinio teritoriją. Teismas turėjo išsamiai pagrįsti teiginį, kad žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją. Iš byloje pateiktų įrodymų, įskaitant Kadastro duomenų ištraukas, akivaizdu, kad ne visas sklypas patenka į draustinio teritoriją.

65Atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1486, kuriame pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai draustinių ribų planus pateikti apskričių viršininkų administracijoms ir rajonų savivaldos institucijoms, buvo įvykdytas bei kokie planai minėtoms institucijoms pateikti.

66Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos tenkinti.

67Atsiliepime nurodė, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai yra tapatūs, todėl išsamiau dėl jų nepasisakė.

68IV.

69Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. A. ir B. A. apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą nutraukė.

70Nagrinėjamoje byloje skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai buvo priimti 2006 m. balandžio 12 d. (I t., b. l. 142) ir 2006 m. spalio 6 d. (I t., b. l. 137–138), Vilniaus apskrities viršininko įsakymas – 2007 m. sausio 22 d. (I t., b. l. 78–79). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apsvarsčius ir išdavus leidimą statyboms, ginčo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namas. Minėtas pastatas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4764-(100) pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 18 d. (I t., b. l. 2–11).

71Teisėjų kolegija akcentavo, kad byloje keliamas ginčas dėl to, ar suformuotas žemės sklypas, kuriame vėliau buvo pastatytas ginčo pastatas, patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio ribas. Pareiškėjo manymu, ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendinių, gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, todėl minėtų aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Tačiau pabrėžtina, kad tik atsakius į minėtą klausimą dėl ginčo sklypo patekimo į draustinio ribas, būtų galima spręsti dėl ginamų interesų pobūdžio, t. y. ar šiuo atveju kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo. Dėl šios bylos specifikos, Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išskyrus dalį reikalavimų nagrinėti civilinėje byloje, teisėjų kolegijai iš esmės buvo eliminuota galimybė vertinti viešojo intereso buvimą. Visgi nagrinėjamu atveju toks vertinimas nėra tikslingas, nes net ir laikant, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, aptartas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies terminas buvo praleistas.

72Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. kovo 1 d. gavęs 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo (duomenys neskelbtini) draustinyje“, 2013 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Pažymėtina, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 12–15) buvo nurodyta visa esminė informacija, susijusi su galimu pažeidimu. Teisėjų kolegija minėtą išvadą darė įvertinusi tai, kad rašte nurodyta, jog teritorija, kurioje vėliau buvo suformuotas minimas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) draustinyje yra nuo pat draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 m., draustinio ribos šioje vietoje nesikeitė. Taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje vietoje gyvenamojo namo statyba negalima, nes naujas gyvenamasis namas pastatytas žemės sklype, esančiame geomorfoginiame draustinyje, kuriame teisės aktai naujų statybų nenumatė. Be to, naujas gyvenamasis namas pastatytas kalvos šlaite (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str.), kuriame statybos iš esmės negalimos. Prie minėto rašto pridėti raštai, kuriais remiantis gauta informacija, ištrauka iš Kadastro ir situacijos schema. Įvertinus pateikto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, matyti, jog pareiškėjui apie aplinkybes, kurios šioje byloje nurodytos kaip pagrindas imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinoma jau iš minėto rašto. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuris praėjo nuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, t. y. 2013 m. balandžio 1 d., iki Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kreipimosi į teismą, matyti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, t. y. praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

73Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui (prašymui) paduoti, iš esmės nurodė 2013 m. balandžio 8 d., t. y. datą, kada gavo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštą „Dėl papildomos informacijos ginant viešąjį interesą (duomenys neskelbtini) draustinyje“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. balandžio 8 d. rašto (I t., b. l. 16–17) turinį, pažymėjo, kad minėtu raštu pateikta tik papildoma informacija, tačiau jokia esminė informacija, kuri nebuvo pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pateikiama, todėl nėra pagrindo teigti, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013 m. balandžio 8 d. Minėtas terminas negali būti skaičiuojamas ir nuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. balandžio 5 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (IV t., b. l. 72–73), nes jame tik paaiškinta, kad saugomų teritorijų ribos nustatomos ir keičiamos saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Rengiant bendruosius planus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos saugomų teritorijų ribos pažymimos bendrųjų planų brėžiniuose, jas perkeliant iš specialiųjų planų.

74Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. (IV t., b. l. 70) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti, kuo remiantis ir kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė, spręsdama statybos leidimo ginčo sklype išdavimo klausimą, nustatė draustinio ribą, kuri skyrėsi nuo tuo metu galiojusių (duomenys neskelbtini) draustinio ribų, ir kodėl nebuvo vadovautasi oficialiai nustatytomis draustinio ribomis. Taigi šiuo atveju pats pareiškėjo kreipimosi tekstas parodo, jog iš esmės reikalingus duomenis jis tuo metu jau turėjo, tik norėjo išsiaiškinti galimo pažeidimo padarymo priežastis. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuratūroje turėtą medžiagą iki Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. balandžio 8 d. rašto gavimo, konstatavo, kad prokuroro veiksmai, atlikti po Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto gavimo – kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą – laikytini veiksmais, kurių atlikimas nėra esminis sprendžiant, ar yra pakankamai duomenų, patvirtinančių galimą viešojo intereso pažeidimą. Toks duomenų rinkimas, nors ir yra susijęs su aktualiomis viešojo intereso gynimui ginčo sklypo faktinėmis aplinkybėmis, šiuo atveju nesustabdo prasidėjusio vieno mėnesio termino kreipimuisi į teismą skaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui jau turint minėtą pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nagrinėjamu atveju Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) gavimas prokuratūroje 2013 m. kovo 1 d. laikytinas momentu, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, todėl įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas, laikant, jog nagrinėjamu atveju kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, skaičiuotinas būtent nuo šios datos. Taigi pareiškėjas, kreipęsis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo 2013 m. balandžio 18 d., laikytinas praleidusiu tokio kreipimosi terminą.

75Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą, taip pat nustačius, jog pareiškėjas nėra pateikęs prašymo atnaujinti prašymo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

76Konstatavusi, kad byla turi būti nutraukta dėl to, jog pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 101 str. 7 p.), teisėjų kolegija nematė pagrindo pasisakyti dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, nes nustačius procesinį pagrindą nutraukti bylą šie klausimai, kurie aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, tapo nebeaktualūs.

77V.

78Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą 2016 m. rugpjūčio 25 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr A-1447-502/2016 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Prašyme prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai; panaikinti 2016 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

79Pirmiausia nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nebuvo teigta, jog prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas atsiliepimuose į apeliacinius skundus nepateikė jokių argumentų dėl to, kad minėtas terminas buvo praleistas ir neprašė termino atnaujinti. Taigi teismas, neturėdamas jokios pareiškėjo pozicijos ir argumentų šiuo klausimu, savo iniciatyva padarė išvadą dėl termino praleidimo ir taip nesuteikė pareiškėjui galimybės būti išklausytam.

80Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016, nepagrįstai konstatavo, kad prokuroro 2013 m. kovo 1 d. gautoje pirminėje informacijoje (VSTT 2013 m. vasario 27 d. rašte) buvo pakankamai informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą, o jo atlikti veiksmai buvo neesminiai, nukrypo nuo termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl viešojo intereso gynimo (duomenys neskelbtini) draustinyje“ pateikiamos pirminės informacijos dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pobūdžio, apimties, aplinkybių, ar minėta informacija buvo pakankama kreiptis į teismą, ar prokuroras disponavo visais administraciniais aktais, kurių teisėtumą reikėjo ginčyti ir priėmė sprendimą jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui paduoti, kuris neatitinka jau suformuotos teismų praktikos (2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-251/2010; 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-501/2008; 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010; 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-342/2014).

81Be to, šios bylos specifiškumą lemia tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą prašymui (skundui) paduoti teismas pritaikė administracinėje byloje, kuri administracinių teismų žinion pateko dalį civilinėje byloje reikštų reikalavimų atskyrus į atskirą bylą. Manytina, kad tokiose situacijose spendžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis termino taikymo klausimą, reikalinga aiški ir vienareikšmiška teismų praktika.

82Atsižvelgus į nurodytus argumentus ir nustačius, kad nebuvo pagrindo konstatuoti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, darytina išvada, kad byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis naikintina. Panaikinus šią nutartį, atsižvelgiant į pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, priimtina nauja nutartis – apeliantų skundai atmestini, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

83Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

84Nurodo, kad ABTĮ 136 straipsnis (ginčo metu galiojusi redakcija) numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, be to, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Taigi, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai turėjo teisę tikrinti visą nagrinėjamą administracinę bylą nepaisant to, kad šalių apeliaciniuose skunduose nebuvo pasisakoma, kad pareiškėjas praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

85Pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, prašyme nepateikė konkrečių bylų pavyzdžių ar įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, o pateikta tik teismų praktika, kurioje nurodomas bendras duomenų, nuo kada prokuroras pagrįstai gali manyti, kad pažeistas viešasis interesas, gavimo laiko bei prokuroro kreipimosi į teismą termino skaičiavimo išaiškinimas, bet konkrečiai nėra nurodoma, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje nukrypo nuo formuojamos vieningos teismų praktikos. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kad prokuroras, 2013 m. kovo 1 d. gavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštą dar neturėjo pakankamai informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir priešingai, nei nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje, pareiškėjas buvo aktyvus, rinko duomenis ir dokumentus, kurie buvo būtini pateikiant teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra susiję tik su nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vertinimu, o ne nukrypimo nuo vienodos teismų praktikos vertinimu, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikia pagrįstų įrodymų, kurie leistų atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą.

86Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 prašo jį atmesti.

87Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento ir nei vieno panašioje byloje priimto teismų sprendimo, kuris įrodytų nevienodai formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl ABTĮ nustatyto termino prašymui (skundui) paduoti atsiradimo momento, kai kreipiamasi į teismą ginant viešąjį interesą, t. y. pareiškėjas savo prašyme kelia klausimą dėl faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimo (pareiškėjas prašyme nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016, nepagrįstai konstatavo, kad prokuroro 2013 m. kovo 1 d. gautoje pirminėje informacijoje buvo pakankamai informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą), tačiau nepateikia ABTĮ numatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

88Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-81-261/2016, kurioje padarytos išvados reikšmingos ir šioje byloje, sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto (aktualios redakcijos 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto) pagrindu – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, nes apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-81-261/2016, konstatavo, kad nėra pateikta konkrečių bylų pavyzdžių ar įrodymų, patvirtinančių, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, o nurodyta tik teismų praktika, kurioje pateikiamas bendras pakankamų duomenų, nuo kada prokuroras pagrįstai gali manyti, jog pažeistas viešasis interesas, gavimo (surinkimo) laiko bei prokuroro kreipimosi į teismą termino skaičiavimo išaiškinimas, tačiau nenurodoma, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo šios praktikos. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-81-261/2016 nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nukrypimas nuo termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo taisyklių prašymuose grindžiamas iš esmės faktinių aplinkybių byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, vertinimu ir pakartotiniu galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimu, tačiau šie teiginiai nesusiję su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu.

89Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai liudija, jog pastarasis iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu.

90Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 prašo jį tenkinti.

91Atsiliepime nurodo, kad prašyme pareiškėjas nurodė, kad prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto nebuvo pridėtas šioje byloje skųstas konkretus statybą leidžiantis dokumentas, nepateikta jokių duomenų apie teritorijoje, kurioje vykdytos statybos, galiojantį detalųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte pateikti tik duomenys, jog pastatytas statinys galimai patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją. Prašyme nurodyta, kad 2013 m. kovo 18 d. iš VMSA buvo gautos Statybą leidžiančio dokumento bylos su detaliuoju planu dokumentų kopijos o 2013 m. kovo 26 d. – iš VĮ „Registrų centras“ gauta žemės sklypų ir žemės sklypo su statiniais kadastro ir registro dokumentų bylos dokumentų kopijos. Taigi, įvertinus minėtų dokumentų gavimo prokuratūroje laiką, darytina išvada, kad tik tada prokuroras turėjo minimaliai reikalingus dokumentus, kuriuos išnagrinėjęs galėjo nustatyti galimą viešojo intereso pažeidimą ir formuluoti reikalavimus teismui.

92Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad vertinant termino kreiptis į teismą eigos pradžią atsižvelgtina į aplinkybes, kada buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, iš kurių viena – skundžiamo akto gavimo data, nes tik nuo šios datos galima atlikti vertinimą, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą, ir pateikti jį teismui kaip įrodymą, pagrindžiantį reiškiamą reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad yra pakankamo pagrindo teigti, jog aukščiau paminėtas duomenų rinkimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nebuvo nepagrįstai užtęstas, ir daryti išvadą, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto pareiškimo padavimo teismui terminą. Teigia, kad yra pagrindo manyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, galėjo nukrypti nuo suformuotos praktikos dėl termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo ir šiuo atveju yra būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

93Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

94Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo. Visų pirma, pareiškėjas klysta manydamas, kad teismas suklydo savo iniciatyva nustatęs bylos nutraukimo pagrindus, o kitų teismo padarytų teisės klaidų neįvardija – ginčijamas tik vertinimas faktinių aplinkybių, su kuriomis sietina termino eigos pradžia. Todėl neaišku, kur pareiškėjas įžvelgia teisės taikymo neatitikimus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Antra, pareiškėjas neįvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuriai prieštarauja 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nenurodė jokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuri skirtųsi nuo teismo pozicijos ir išaiškinimų (dėl termino eigos pradžios), išdėstytų 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje. Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kokių gi konkrečiai duomenų jam trūko pažeidimui nustatyti – pareiškėjas pabrėžia tik tai, kad vėliau gavo visą eilę dokumentų, tačiau nenurodo, kokie juose esantys duomenys buvo būtini galimam pažeidimui konstatuoti.

95Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai. Panaikinti 2016 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 ir priimti naują nutartį – palikti galioti 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4455-189/2015.

96Tarnyba palaiko poziciją, išdėstytą pareiškėjo prašyme ir laikosi pozicijos, kad prokurorui nepakako informacijos iš Tarnybos pranešimo, nes Tarnybos pranešimas buvo surašytas nagrinėjant skundą, todėl Tarnyba prokuratūrai pagal savo kompetenciją pateikė tik, informaciją iš valstybės kadastro, bet jokių dokumentų susijusių su ginčijamais administraciniais aktais ji nepateikė ir negalėjo pateikti, nes ji statybų procese nedalyvauja. Tarnyba nėra institucija, kuri atlieka valstybinę teritorijų planavimo ir statybų priežiūrą, todėl jos pateikta nuomonė nėra ir negali būti pagrindu ir prokurorui, ir teismui nustatyti, ar konkrečiu atveju padalinant sklypą į dvi dalis, tvirtinant detalųjį planą ir išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistas viešasis interesas. Tarnyba neturėjo galimybės pridėti konkretaus statybą leidžiančio dokumento, nepateikė jokios informacijos apie teritorijoje, kurioje yra įvykdytos statybos, galiojantį detalųjį planą, ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Prieduose prie minėto Tarnybos rašto yra išimtinai duomenys apie tai, jog pastatytas statinys galimai patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją

97Tarnyba laikosi tos pačios nuomonės, kaip ir pareiškėjas, kad, nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama ne tik pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis, apimtis, tai, ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis, kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo, bet ir tai, ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai paskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą. Taigi nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią turi būti vertinama visuma nurodytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-752/2013).

98Iš prokuroro prašyme sudėliotos sekos matyti, kad pareiškėjas, 2013 m. kovo 1 d. gavęs minėtą Tarnybos 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai pagrįstų duomenų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kad nuo minėto rašto gavimo iki ieškinio bendrosios kompetencijos teismui pateikimo jis nedelsė ir atliko ne tik teismo nurodytus veiksmus, bet ir kitokius veiksmus, aktyviai rinko duomenis ir dokumentus, kurie buvo būtini kreipiantis į teismą.

99Tarnyba laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2013 m. kovo 1 d. gautoje pirminėje informacijoje buvo pakankamai informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą, o jo atlikti veiksmai buvo neesminiai, nukrypo nuo termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-752/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino Tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo intereso gynimo (duomenys neskelbtini) draustinyje“ pateikiamos pirminės informacijos dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pobūdžio, apimties, aplinkybių, ar minėta informacija buvo pakankama kreiptis į teismą, ar prokuroras disponavo (visais) administraciniais aktais, kurių teisėtumą reikėjo ginčyti ir priėmė sprendimą jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio l dalyje nustatytą terminą pareiškimui paduoti, kuris neatitinka jau suformuotos teismų praktikos (2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-251/2010, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-501/2008, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-808/2010, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-342/2014).

100Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotumo dėl kilusio ginčo neturi. Atsižvelgiant į tai, prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje prašo spręsti teismo nuožiūra.

101Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad nei teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nepateikė jokių argumentų dėl praleisto 1 mėnesio termino kreiptis į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo ir neprašė bylą nutraukti. Tačiau minėtas 1 mėnesio kreiptis į teismą terminas nėra taikomas proceso dalyvių prašymu, teismas turi pareigą savo iniciatyva įvertinti, ar pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, laikydamasis kreipimosi metu galiojusios ABTĮ redakcijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatų.

102Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 spręsti teismo nuožiūra.

103VI.

104Teisėjų kolegija

konstatuoja:

105Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016, pagrįstumo klausimas.

106Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

107Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą, priimtą byloje S. H. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą, priimtą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą, priimtą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/020), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-48/2013, 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-139/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-818/2013).

108Taigi proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

109Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, administracinė byla Nr. A-1447-502/2016 buvo užbaigta, minėta nutartis įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

110Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 26 d., todėl pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido trijų mėnesių termino, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalyje.

111Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

112Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146–10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143–127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Taigi, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, pareiškėjui tvirtinant, kad teismų praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vieningos praktikos, pirmiausia būtina nurodyti procesinius sprendimus, kuriuose atitinkamas klausimas spręstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-81-261/2016).

113Prašyme atnaujinti procesą šiuo atveju nepateikta konkrečių bylų pavyzdžių ar įrodymų, patvirtinančių, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Nurodyta tik teismų praktika, kurioje pateikiamas bendras pakankamų duomenų, nuo kada prokuroras pagrįstai gali manyti, jog pažeistas viešasis interesas, gavimo (surinkimo) laiko bei prokuroro kreipimosi į teismą termino skaičiavimo išaiškinimas, tačiau nenurodoma, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo šios praktikos. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje proceso atnaujinimo klausimu pažymima, jog prašydamas atnaujinti procesą dėl to, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar sąlyginis prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti (pvz., 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444–144/2010, 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–54/2010).

114Be to, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nukrypimas nuo termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžios nustatymo taisyklių prašyme grindžiamas iš esmės faktinių aplinkybių byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, vertinimu, t. y. netinkamu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl viešojo intereso gynimo (duomenys neskelbtini) draustinyje“ pateikiamos pirminės informacijos dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pobūdžio, apimties, aplinkybių, vertinimu, nevertinimu to, kad minėta informacija nebuvo pakankama kreiptis į teismą. Tačiau šie teiginiai iš esmės nesusiję su pareiškėjo nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kad būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Jie iš esmės susiję su ginčo situacijos vertinimu, faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau ne su nukrypimu nuo konkrečios teismų praktikos ar jos vienodumo užtikrinimu. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino faktinę situaciją, kada pareiškėjas surinko pakankamai duomenų apie tai, kad pažeistas viešasis interesas, ir nuo kada skaičiuojamas prokuroro kreipimosi į teismą dėl viešojo intereso gynimo terminas ginčo atveju. Taigi, šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiami faktinių aplinkybių vertinimu ir pakartotiniu galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad jei byloje susiklosčiusi faktinė situacija galėjo būti vertinama skirtingai, tai savaime nesuponuoja išvados, jog buvo padaryta esminių materialinių teisės normų pažeidimų.

115Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nepalankia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu.

116Atsižvelgus į nurodytus motyvus, netenkintinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

117Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 162 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

119Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą atmesti.

120Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1447-502/2016 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, T. A., B. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras ,,GIS-Centras“, UAB ,,Provida“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo, neatnaujinti.

121Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos... 7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį... 8. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų... 9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio... 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime... 11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtam žemės sklypui nebuvo taikomi... 12. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip... 13. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.... 14. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad net ir teismui nustačius detaliojo plano... 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 16. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad niekada nėra gavęs duomenų iš Lietuvos... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 18. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiuo metu... 19. Paaiškino, kad draustinio ribos nuo įsteigimo 1992 m. iki dabar nepasikeitė.... 20. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateiktame atsiliepime į... 22. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio dėl viešojo intereso gynimo priėmimas dar... 23. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra 4 skirtingi draustinio ribų variantai,... 24. Atsiliepime taip pat paaiškino, kad draustinio ribų plane užbrėžta linija... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 26. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija,... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos... 30. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis... 31. II.... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu... 33. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad... 34. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) draustinis nuo jo įsteigimo... 35. Kadangi žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje nuo... 36. Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo paskirtis yra nustatyti... 37. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti ir kiti ginčo sklypo žemėlapiai,... 38. Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai prieštaravo galiojusiems teisės... 39. III.... 40. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 41. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis... 42. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl to, kad... 43. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš teismui pateikto UAB „Aerogeodezijos... 44. Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai... 45. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 46. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas priimtas neteisingai... 47. Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateikė apeliacinį skundą,... 48. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai... 49. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog 1992 m. tvirtintas... 50. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti keli draustinio ribų konfigūracijos... 51. Teismas nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų dėl jų... 52. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo... 53. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 54. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys,... 55. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėtos... 56. Akcentavo, kad detaliojo planavimo procese kituose šaltiniuose pažymėtos... 57. Nesutiko su apeliacinių skundų argumentais, kad draustinio ribos nebuvo... 58. Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su teisėtų... 59. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodė, kad nėra... 60. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „GIS-Centras“ pateiktame atsiliepime į... 61. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į... 62. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais,... 63. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 64. Atsiliepime nurodė, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino nurodytus... 65. Atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog... 66. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 67. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 68. IV.... 69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi... 70. Nagrinėjamoje byloje skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 71. Teisėjų kolegija akcentavo, kad byloje keliamas ginčas dėl to, ar... 72. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, iš Valstybinės saugomų... 73. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio... 74. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. (IV t., b. l. 70)... 75. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas... 76. Konstatavusi, kad byla turi būti nutraukta dėl to, jog pareiškėjas praleido... 77. V.... 78. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 79. Pirmiausia nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nebuvo teigta, jog prokuroras... 80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 26... 81. Be to, šios bylos specifiškumą lemia tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 82. Atsižvelgus į nurodytus argumentus ir nustačius, kad nebuvo pagrindo... 83. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 84. Nurodo, kad ABTĮ 136 straipsnis (ginčo metu galiojusi redakcija) numato, kad... 85. Pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šioje... 86. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 87. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno argumento ir nei vieno... 88. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir Lietuvos vyriausiojo... 89. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai liudija, jog... 90. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos... 91. Atsiliepime nurodo, kad prašyme pareiškėjas nurodė, kad prie Valstybinės... 92. Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad vertinant termino kreiptis į teismą... 93. Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. atsiliepime į pareiškėjo... 94. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ABTĮ 156... 95. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 96. Tarnyba palaiko poziciją, išdėstytą pareiškėjo prašyme ir laikosi... 97. Tarnyba laikosi tos pačios nuomonės, kaip ir pareiškėjas, kad, nustatant... 98. Iš prokuroro prašyme sudėliotos sekos matyti, kad pareiškėjas, 2013 m.... 99. Tarnyba laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 100. Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras... 101. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 102. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo dėl Vilniaus apygardos... 103. VI.... 104. Teisėjų kolegija... 105. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros... 106. Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas –... 107. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo taip... 108. Taigi proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik... 109. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui... 110. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas... 111. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2... 112. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir... 113. Prašyme atnaujinti procesą šiuo atveju nepateikta konkrečių bylų... 114. Be to, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nukrypimas... 115. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas,... 116. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, netenkintinas pareiškėjo prašymas... 117. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 119. Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 120. Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje... 121. Nutartis neskundžiama....