Byla A-1447-502/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų T. A. ir B. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, T. A., B. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, valstybės įmonei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrui „GIS-Centras“, UAB ,,Provida“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 30-675 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, pagal kurią buvo nustatyti sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2.2-1.2.7 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Indeksas G1), statinių aukštis – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – ne daugiau 9 m, statinio aukščio absoliutinė altitudė – 191,9 m, užstatymo tankis – 335 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 30-1825 „Dėl sklypo Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ( - ) duomenų nustatymo“ dalį, kuria buvo nustatyti sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2.3-1.2.5 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos – leistinas pastatų aukštis – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistinas užstatymo tankis – 35 proc., leistinas užstatymo intensyvumas – 0,4; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastrinis numeris Nr. ( - ), esančio ( - ) padalijimo“ dalį, kuria nustatyti suformuoto sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2. punkto dalį, nustatančią šio sklypo paskirtį – kitos paskirties žemės: gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

5Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) nuomone, gyvenamasis namas, esantis ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), Dvarčionių draustinyje kalvos šlaite, pastatytas galimai neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir tuo pačiu viešąjį interesą. Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju žemės nuosavybės dokumentuose žemės sklypui nėra įrašyti specialieji žemės ir miško naudojimo apribojimai dėl veiklos geomorfologiniame draustinyje, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr. A63-1555/2010 yra konstatuota, kad pareigą laikytis veiklos reikalavimų (dar įsigyjant žemės sklypus) nagrinėjamu atveju nustatė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 įsteigdama Dvarčionių valstybinį geomorfologinį draustinį.

6Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius. Ginčo žemės sklype naujos statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente, todėl nagrinėjamoje vietoje gyvenamojo namo statyba negalima. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad draustinio ribų planas įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras). Kadastras pradėjo funkcionuoti 2008 m. vasario 26 d., bet iki 2003 m. įsteigtų saugomų teritorijų negalima sieti su įregistravimo Kadastre datomis, nes visos saugomos teritorijos buvo įsteigtos dar 2005 rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet Kadastras tik buvo kuriamas.

7Remiantis valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis, 0,1533 ha žemės sklypas adresu ( - ), Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-316-01 buvo padalintas į du sklypus – 0,0605 ha kadastro Nr. ( - ) ir 0,0928 ha kadastro Nr. ( - ) ir abiem sklypams nustatytas naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. liepos 1 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN/660/08-0329 0,0605 ha žemės sklype. Pažymėjo, kad minėtiems sklypams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo įrašytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos), tačiau sklypui Nr. ( - ) Specialiųjų sąlygų XXXVII skyriaus (geomorfologiniai draustiniai) sąlygos neįrašytos.

8Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 30-675, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 30-1825, Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 22 d. įsakymo atitinkamomis dalimis buvo nepagrįstai nustatyta naudojimosi paskirtis, būdas ir pobūdis bei nepagrįstai neįrašyta specialioji naudojimosi sąlyga, numatyta Specialiųjų sąlygų XXXVII skyriuje. Taip buvo sudarytos prielaidos vykdyti statybas, prieštaraujančias teisės aktų nustatytiems draudimams. Pareiškėjo teigimu, minėti administraciniai aktai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui, 32 straipsnio 1 daliai ir 9 daliai, todėl naikintini.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtam žemės sklypui nebuvo taikomi Saugomų teritorijų įstatyme taikomi apribojimai, nes sklypas nepateko į draustinio teritoriją. Taip pat konvertuojant draustinio ribas į skaitmeninę formą galėjo atsirasti tam tikrų neatitikimų, kurie neturėtų būti laikomi pažeidimais. Iš oficialių draustinio žemėlapių kontūrų nėra įmanoma tiksliai identifikuoti draustinio ribų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ėmėsi aktyvių veiksmų tik 2013 m., o iki to laiko nekvestionavo 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtinto draustinio ribų plano teisėtumo.

11Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip atsakinga institucija už saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, neįgyvendino savo pareigų, nes neužtikrino, kad draustinio ribų planai būtų rengiami pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą, kad draustinio ribos būtų koordinuotos. Neatitikimai atsirado ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, bet dėl institucijų, atsakingų už saugomų teritorijų priežiūrą ir kontrolę, nepakankamo veikimo.

12Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1D-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 65 punktą, detaliojo plano organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos ir yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės detaliojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Iš byloje pateiktų dokumentų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) 2004 m. gruodžio 30 d. VĮ Registrų centro išrašo bei namų valdos žemės sklypo plano matyti, kad detaliojo plano rengimo tikslas atitiko teisės aktų reikalavimus, neprieštaravo bendrojo plano sprendimams. Rengiant detalųjį planą, buvo atliktos visos teisės aktuose numatytos procedūros, todėl detalusis planas yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų.

13Atsakovas taip pat pažymėjo, kad net ir teismui nustačius detaliojo plano pažeidimus ir pripažinus detalųjį planą negaliojančiu (atitinkamai negaliojančiu taptų ir statybos leidimas), tai negalėtų būti traktuojama kaip atsakovo kaltė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į teisės aktuose įtvirtintas organizatorių ir rengėjų pareigas bei atsakomybę, pagrįstai pasitiki, kad jų pateikta informacija bei duomenys yra teisingi ir teisėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi techninius projektus, pakartotinai jų netikrina ir pagrįstai pasitiki išvadų teisėtumu.

14Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateiktame atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsakovas atsiliepime nurodė, kad niekada nėra gavęs duomenų iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) apie Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribas. Atsakovo manymu, ginčo sklypas nėra Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorijoje. Vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. NŽT atstovauja Lietuvos Respubliką teisminiuose ginčuose, kylančiuose dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Žemės sklypas, esantis adresu ( - ), yra privatus, jame nėra valstybinės žemės sklypo dalies, kurią patikėjimo teise valdytų NŽT, todėl nors ji yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas, šioje byloje nėra trauktina atsakovu.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į prašymą su prašymu sutiko ir prašė panaikinti prašyme nurodytus aktus.

17Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiuo metu yra rengiamų Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų organizatorius. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nedalyvauja statybų procese, todėl kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri informavo, kad namas, esantis adresu ( - ), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus savivaldybės administracijai apsvarsčius ir išdavus leidimą statyboms. Namas, esantis adresu ( - ), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4764-(100) pripažintas tinkamu naudoti.

18Paaiškino, kad draustinio ribos nuo įsteigimo 1992 m. iki dabar nepasikeitė. Teritorija, kurioje buvo suformuotas minimas žemės sklypas, draustinyje yra nuo pat draustinio įsteigimo, nuo 1992 m. saugomų teritorijų ribų planai ar kiti dokumentai įsigalioja ne nuo saugomų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimo Kadastre dienos.

19Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo draustinio planavimo dokumentus. Nors nagrinėjamu atveju žemės sklypui ir nėra įrašyti specialieji žemės ir miško naudojimo ribojimai, jų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos Specialiosios sąlygos. Taip pat nurodė, jog žemės sklype naujos statybos nebuvo numatytos jokiame teritorijų planavimo dokumente, o namas pastatytas šlaite, kuriame statybos iš esmės negalimos (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis).

20Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateiktame atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

21Atsiliepime nurodė, kad ieškinio dėl viešojo intereso gynimo priėmimas dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Viešojo intereso gynimas susijęs su draustinio ribų tiksliu nustatymu, kadangi neaišku, kokiomis draustinio ribomis reikia vadovautis, negalima nustatyti ir viešojo intereso pažeidimo. Be to, draustinio ribų plano nepaskelbimas Valstybės žiniose bei jo neįregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniame registre lemia, kad susiduriama su jo autentiškumo, identifikavimo ir galiojimo problemomis. Manė, kad prieš ginant viešąjį interesą, reikia atkreipti dėmesį į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius.

22Atkreipė dėmesį, kad byloje yra 4 skirtingi draustinio ribų variantai, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pasirinko tinkamą draustinio ribų plano variantą. Taip pat nėra aišku, kuo remiantis buvo pasirinktas būtent 1991 m. draustinio ribų planas. Toks planas nebuvo derinamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Aplinkos apsaugos departamento, atsakingo už valstybinį aplinkos apsaugos tvarkymą, nes ant jo nėra derinimą patvirtinančių parašų. Todėl pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė apie 1992 m. patvirtintas konkrečias draustinio ribas yra grindžiama prielaida, bet ne įrodymais.

23Atsiliepime taip pat paaiškino, kad draustinio ribų plane užbrėžta linija yra stora, dėl to galima 30–50 m paklaida. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nenurodė, kokiomis metodikomis rėmėsi nustatinėdama draustinio ribą, todėl esant tokiems neatitikimams ir abejonėms, negali būti naikinamas netoli tokios teorinės ribos atsidūrusio ginčo žemės sklypo detaliojo plano projektas. Teismo eksperto statusą turintis konsultantas G. T., lygindamas Topografinio žemėlapio duomenis su Kadastro įskaitmeninta draustinio riba, rado neatitikimų, tai reiškia, kad tikslinant draustinio ribą nebuvo išvengta klaidų. Pareiškėjas ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apsirinka manydami, kad žemės sklypas patenka į draustinio ribas. Manė, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nes registro tvarkytojas nerado draustinio registracijos, todėl negalima piliečiams kelti aukštesnių rūpestingumo standartų nei Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniam registrui.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

25Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, surašydama statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tikrindama ginčo detalųjį planą, neturėjo tikrinti išduotų planavimo sąlygų teisėtumo, ji, turėdama pareigą patikrinti, ar parengtas detalusis planas atitinka planavimo sąlygas, tai atliko ir pažeidimų nenustatė. Akcentavo, kad remiantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, minėtas sklypas pateko į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją (kitos paskirties žemė), todėl gyvenamųjų namų statyba šiame sklype iš esmės buvo leidžiama. Taip pat iš prie prašymo pridedamo 1998 m. parengto Dvarčionių geomorfologinio draustinio plano matyti, kad jame nebuvo pažymėtos žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ribos, nors minėtas žemės sklypas tuomet jau buvo suformuotas. Atkreipė dėmesį, kad remiantis draustinio plane esančiais duomenimis, draustinio ribų plotas kito.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateiktame atsiliepime nurodė, jog dėl kilusio ginčo suinteresuotumo neturi ir veiklos funkcijas atliko kompetencijos ribose.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ (toliau – ir VĮ „GIS-Centras“) savo paaiškinime informavo, kad šios administracinės bylos išsprendimas jiems neturės įtakos, kadangi prašyme suformuluoti prašymai nėra susiję su įmonės teisėmis ir pareigomis. VĮ „GIS-Centras“ saugomų teritorijų ir draustinių (įskaitant ir Dvarčionių geomorfologinį draustinį) ribų niekada netikslino, netvarkė ir neturėjo galimybių jų keisti. Lietuvos erdvinės informacijos portalas teikia naudotojams Saugomų teritorijų valstybės kadastro erdvinius duomenų rinkinius, kurie teikiami tiesiogiai iš Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje saugomų ir administruojamų duomenų bazių. Lietuvos erdvinės informacijos portalas ir jo tvarkytojas VĮ „GIS-Centras“ atlieka tik duomenų perdavėjo funkciją, todėl VĮ „GIS-Centras“ nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, atsiliepime į prašymą prašė jį tenkinti.

29Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis ir teiginiais, jog teisės aktais įsteigus Dvarčionių draustinį ir nustačius jo ribas, į kurias pateko teritorija, kuriai ginčijamais administraciniais aktais patvirtintas detalusis planas, nustatyti žemės sklypo duomenys, padalintas žemės sklypas nustatant jo paskirtį kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT, priimdami ginčijamus aktus, nesivadovavo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl priimti aktai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui, 32 straipsnio 1 ir 9 daliai. Atsakovai ginčijamais aktais sudarė sąlygas vykdyti statybas, kurios pagal teisės aktus nėra galimos vykdyti ginčo teritorijoje ir taip sukėlė neigiamą poveikį saugotinam objektui – unikaliam reljefo formų raiškiam dubakloniui.

30II.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 30-675 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, pagal kurią buvo nustatyti sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2.2–1.2.7 punktus, kuriais nustatyta sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Indeksas G1), statinių aukštis – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – ne daugiau 9 m, statinio aukščio absoliutinė altitudė – 191,9 m, užstatymo tankis – 35 proc., užstatymo intensyvumas – 0,4; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 30-1825 „Dėl sklypo Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ( - ) duomenų nustatymo“ dalį, kuria buvo nustatyti sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2.3–1.2.5 punktus, kuriais nustatytas sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, urbanistiniai architektūriniai apribojimai ir sąlygos – leistinas pastatų aukštis – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistinas užstatymo tankis – 35 proc., leistinas užstatymo intensyvumas – 0,4; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastrinis numeris Nr. ( - ), esančio ( - ) padalijimo“ dalį, kuria nustatyti suformuoto sklypo Nr. ( - ) duomenys, tai yra įsakymo 1.2. punkto dalį, nustatančią šio sklypo paskirtį – kitos paskirties žemės: gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

32Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1992 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, šio draustinio ribų planas yra įregistruotas Kadastre. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 29 d. priimto nutarimo „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 1486 3 punktu pavedė Aplinkos apsaugos ministerijai 2 punkte nurodytus draustinių ribų planus (įskaitant ir Dvarčionių geomorfologinio draustinio planą) pateikti atitinkamų apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms (įskaitant Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybę). 1995 m. birželio 8 d. ir 1995 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudarytos valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartys Nr. PO1195-6424 ir Nr. 001/95-7879, kuriomis Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdyba ir Vilniaus miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pardavė T. A. 1 153 kv. m ir 380 kv. m ploto žemės sklypus, esančius tarp Kairėnų ir Dvarčionių, gyvenamųjų namų kvartale, sklypo Nr. ( - ), kurių bendras plotas siekė 1 533 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. balandžio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 30-675 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, kurio 1.2.2–1.2.7 punktai, nustatantys sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G1), statinių aukštį – 3 m, įskaitant mansardą, statinio aukštį nuo žemės paviršiaus – ne daugiau kaip 9 m, statinio aukščio altitudę – 191,9 m, užstatymo tankį – 35 proc., užstatymo intensyvumą – 0,4, yra ginčijami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. spalio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1825 „Dėl sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ( - ) duomenų nustatymo“, kurio 1.2.3–1.2.5 punktai, nustatantys sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, rekonstrukcija, eksploatacija, urbanistinius apribojimus ir sąlygas – leistiną pastatų aukštį – 3 aukštai, įskaitant mansardą (9 m nuo žemės paviršiaus), leistiną užstatymo tankį – 35 proc., leistiną užstatymo intensyvumą – 0,4, yra ginčijami bei Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-316-01 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo“, kurio 1.2 punktas, nustatantis suformuoto žemės sklypo Nr. ( - ) paskirtį – kitos paskirties žemės, gyvenamąją teritoriją – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, yra ginčijamas.

33Teismas pažymėjo, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis nuo jo įsteigimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu nebuvo nei karto pakeistas, o jo ribos nebuvo koreguotos. Šis nutarimas yra teisės aktas, apibrėžiantis ir nustatantis žemės, patenkančios į juo įsteigtas saugomas teritorijas, teisinį režimą, specialiąsias naudojimosi sąlygas, o kartu ir žemės sklypo savininkų pareigas bei jiems tenkančius apribojimus. Taip pat gali būti vertintinas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ Nr. 1486, nes jo pirmuoju punktu pagal pateiktas schemas analogiškai buvo įsteigti nauji draustiniai, o antruoju punktu patvirtintas esamų draustinių sąrašas (tame sąraše yra ir Dvarčionių geomorfologinis draustinis). Kartu šiuo nutarimu Aplinkos ministerijai pavesta pateikti draustinių ribų planus apskričių viršininkų administracijoms bei rajonų savivaldos institucijoms. Tik minėtais nutarimais patvirtinti draustinių planai yra teisės aktai, kuriais buvo nustatyti saugomų teritorijų planai ir ribos. Kaip matyti iš minėtų nutarimų brėžinių, žemės sklypas, esantis adresu ( - ), nuo pat Dvarčionių geomorfologinio draustinio įkūrimo 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui, kurio kadastro Nr. ( - ), nebuvo įrašyta speciali naudojimosi sąlyga – geomorfologinis draustinis. Nepaisant to, kad rengiant minėto žemės sklypo planą nebuvo nustatyti specialūs žemės naudojimo reikalavimai, tokie reikalavimai, sąlygos ir pareigos savininkui kilo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo” Nr. 1486. Aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kita, nepaneigia šiam žemės sklypui nustatyto specialaus naudojimo režimo apribojimų. Specialiųjų sąlygų neįrašymas į Nekilnojamojo turto registro duomenis nesukuria žemės sklypo savininkui teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų apribojimų žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją. Žemės sklypo savininkai privalo domėtis teritorijų režimu, juolab, kad draustinio režimas turi įtakos vykdant statybos, remonto darbus.

34Kadangi žemės sklypas yra Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorijoje nuo 1992 m., t. y. iki trečiajam suinteresuotam asmeniui įsigyjant žemės sklypus, ir Specialiosios sąlygos buvo nustatytos viešai skelbiamais teisės aktais, todėl vien šių sąlygų neišviešinimas nekilnojamojo turto viešajame registre neatleido atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens nuo pareigos laikytis teisės aktais nustatytų veiklos apribojimų, kurie turėjo būti žinomi tiek žemės sklypo savininkams, tiek atsakovams, nes duomenys apie draustinių ribas yra viešai prieinami. Dėl to teismas atmetė atsakovų argumentus dėl neaiškių draustinio ribų bei žemės sklypo buvimo draustinio teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorijos riba aiškiai matyti iš byloje esančių 1992 m. patvirtintų planų. Taigi, atlikdami darbus, žemės sklypo savininkai ir atsakovai aiškiai žinojo apie nustatytas Specialiąsias sąlygas kaip objekto, esančio draustinio teritorijoje. Argumentą, kad 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu patvirtinti draustiniai ir jų planai galėjo būti prieinami tik įregistravus juos į Kadastrą (visi draustiniai buvo įregistruoti tik 2005 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, o Kadastras visiškai pradėjo funkcionuoti tik 2008 m.) laikė nepagrįstu, nes originalias Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu patvirtintas draustinių žemėlapių ribas saugojo valstybės įmonėje Valstybės žemės fonde (toliau – ir VĮ Valstybės žemės fondas) (anksčiau vadinosi Valstybinis žemėtvarkos institutas).

35Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoti veiklą jose. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje draustinio sąvoka apibrėžta kaip saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Dvarčionių geomorfologinis draustinis atitinka šio įstatymo draustinio sąvokos apibrėžimą, todėl jo apsaugai yra taikomas Saugomų teritorijų įstatymas. Remiantis minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu yra numatytas absoliutus draudimas statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymas „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymas „Dėl sklypų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ( - ) duomenų nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 22 d. įsakymas „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo“ patvirtina, kad atsakovui išduodant aktus nebuvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, tokiu būdu buvo pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas imperatyvus draudimas. Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinta tiek žemės sklypo savininkui, tiek atitinkamus leidimus ir įsakymus išduodančioms institucijoms pareiga elgtis atsakingai, apdairiai, sąžiningai naudotis savo teisėmis ir privilegijomis tiek, kiek leidžiama ir nepažeisti įstatymuose esančių draudimų. Teismas pabrėžė, kad tokie veiklos apribojimai žemės savininkams kyla iš 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, nes priėmus šį nutarimą saugomos teritorijos įgijo apsauginį teisinį statusą, saugantį jas kaip ypatingas, visai valstybei ir visuomenei svarbias ir reikšmingas teritorijas. Šiuo nutarimu siekiama apsaugoti ir išsaugoti unikalų gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, tipiškas arba unikalias ekosistemas, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius bei kultūrinius kompleksus ir objektus (vertybes), sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse, propaguoti ir remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, propaguoti ekologinę žemdirbystę ir įgyvendinti kitus valstybinių parkų nuostatuose numatytus jų steigimo tikslus. Todėl ginčijamais sprendimais taip pat buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 ir 9 dalys. Nustačius Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kadangi įstatymų leidėjo siekiai ir buvo nubrėžti vardan valstybės, visuomenės ir viešojo intereso apsaugos ir išsaugojimo.

36Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti ir kiti ginčo sklypo žemėlapiai, kuriuose žemės sklypas, esantis adresu ( - ), nepatenka į Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritoriją, o yra šalia draustinio ribos. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad pateikti žemėlapiai nesutampa su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ patvirtintu žemėlapiu, nes jų ribos ginčo teritorijoje neįtraukia žemės sklypo, esančio ( - ), į Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribą. Pažymėjo, kad būtent šiais, nesutampančiais su tikrąja Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorija, žemėlapiais ir vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininkas priimdami ginčijamus aktus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. balandžio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. 30-675 „Dėl sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ) detalusis planas ir jo sprendiniai, iš kurių brėžinių, pateiktų teismui, matyti, kad buvo naudotasi žemėlapiu, kuris yra analogiškas UAB „Aerogedezijos institutas“ parengtam topografiniam žemėlapiui. Taigi valstybinę teritorinę priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms buvo žinoma, kad dalis sklypo patenka į draustinio teritoriją, todėl jam taikomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymai priimti vadovaujantis negaliojančiais teisės aktais, t. y. ne originaliais Dvarčionių geomorfologinio draustinio žemėlapiais, bet tokiais, kurių ribos faktiškai nesutampa su 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu patvirtintomis draustinių teritorijos ribomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad draustinio ribos nebuvo keičiamos nuo pat jo įsteigimo.

37Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai prieštaravo galiojusiems teisės aktams, juos priimant buvo vadovaujamasi netinkamais teisės aktais, dėl to skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko aktų punktai naikintini, siekiant apsaugoti 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ įsteigtas saugotinas valstybės teritorijas.

38III.

39Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

40Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remiantis padarytos vienokios ar kitokios išvados. Teismas neatsižvelgė į atsakovo poziciją, kad iš oficialių Dvarčionių geomorfologinio draustinio žemėlapių/kontūrų nėra įmanoma tiksliai ir aiškiai identifikuoti tikslių Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų. Atkreipė dėmesį, kad Dvarčionių geomorfologinio draustinio riba patvirtinta 1992 metais įsteigus draustinį, kuri buvo išvesta esamų žemėvaldų ir žemėnaudų ribomis bei stabiliais linijiniais objektais – keliais ir gatvėmis, naudojantis topografiniais vietovės planais, ribos buvo nustatytos analogine forma ir labai dideliu masteliu, be to, riba (ribos) nebuvo koordinuotos, tačiau teismas sprendime nevertino pateiktų planų ir galimybės juose, o ne pareiškėjo pateiktose ištraukose iš šiuo metu skaitmenizuotų planų, identifikuoti ginčo sklypą (( - )), konkrečiai nenurodė, kurioje vietoje yra minėtas sklypas ir kaip tai nustatė.

41Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintas Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema, tai reiškia, kad teismas neįvertino visų pateiktų argumentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos teritorijoje buvo įvesta nauja geodezinių koordinačių sistema, patvirtinanti topografinių planų ir žemėlapių skaidymo lapais principinę sistemą 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtintas Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema, o ne 1988 m. dešifruotais fotoplanais, kaip nurodyta Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų plane. Taigi teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepateikė aiškių argumentų, kaip byloje esančiuose draustinio žemėlapiuose, kurie parengti labai dideliu masteliu ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nėra koordinuoti, nustatė ginčo ribą. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su draustinio ribų konvertavimu į skaitmeninę formą, ir dėl to galėjo atsirasti tam tikrų neatitikimų.

42Atsakovas taip pat nurodo, kad iš teismui pateikto UAB „Aerogeodezijos institutas“ brėžinio yra aiškiai matyti, kad ginčo sklypas nepatenka į draustinio ribas, todėl kyla abejonių, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis ir teisingai identifikavo ginčo vietą ne tik topografiniuose planuose, bet ir Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų plane. Teismas taip pat nevertino ir tų aplinkybių, kad rengiant detalųjį planą buvo atliktos visos teisės aktuose numatytos visuomenės informavimo procedūros, todėl su detaliojo plano sprendiniais galėjo susipažinti ir teikti pasiūlymus suinteresuota visuomenė, įskaitant ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.

43Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai matavimai atlikti 1995 m., detalusis planas patvirtintas 2006 m., tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba iki 2013 m. nesiėmė jokių aktyvių jai teisės aktais priskirtų veiksmų organizuojant draustinio apsaugą ir tvarkymą, nekvestionavo draustinio ribų plano teisėtumo. Teismas turėjo įvertinti ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiksmus. Teismas netinkamai vertino susidariusią situaciją (namas pastatytas 2009 metais), neatsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius, nesivadovavo teisės principais. Pažymėjo, kad šiuo atveju negali būti labiau ginami institucijų, atsakingų už saugomų teritorijų apsaugą, interesai, kurios nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti tikslių Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų, atlikti jo kadastrinių matavimų, nustatyti į draustinio teritoriją patenkančių žemės sklypų Specialiųjų sąlygų apribojimų.

44Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti.

45Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas deklaratyviai išdėstęs, kaip turi būti vertinami byloje pateikti įrodymai, priėmė sprendimą vadovaudamasis prieštaringais, byloje surinktų įrodymų visetu nepagrįstais teiginiais, atmesdamas ir net plačiau nevertindamas atsakovų bei trečiųjų asmenų išdėstytų aplinkybių. Byloje pateikti keli planai, skirtingai apibrėžiantys draustinio ribą. Todėl esminės reikšmės turi aplinkybė, ar ginčo žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją. Būtina įvertinti, kuris iš planų buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, kuriuo įsteigtas Dvarčionių geomorfologinis draustinis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas planas būtų paskelbtas Valstybės žiniose ir tinkamai išviešintas, t. y. nepaneigta prielaida, kad autentiško patvirtinto plano turinys galėjo būti neprieinamas atitinkamiems subjektams. Teismas nurodė, kad draustinio planas įregistruotas Kadastre, tačiau Kadastras įsteigtas tik 2002 m. rugpjūčio 1 d., todėl plano įregistravimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, jog buvo patvirtintas būtent minėtas brėžinys. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad draustinių planai būtų pateikti viršininkų administracijoms ir savivaldybėms. NŽT nėra gavusi duomenų iš Aplinkos ministerijos apie draustinio ribas, ir dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įrodyti dokumentais šio fakto, todėl šiuos įrodymus turėtų pateikti pareiškėjas. Akcentavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra NŽT, objektyviai negalėjo būti žinomos draustinio ribos. Nesant viešos, objektyvios, prieinamos informacijos apie tikslias draustinio ribas, negalimas teisės aktų pažeidimo konstatavimas.

46Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

47Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimai tenkinti dėl to, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo administraciniai aktai pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas Specialiąsias sąlygas, nes ginčo žemė patenka į Dvarčionių draustinį. Teigia, kad apeliantai tiek savo atsiliepime, tiek teikdami paaiškinimus pagrindė, jog vertinant byloje pateiktus įrodymus akivaizdu, kad Dvarčionių ribų planas negali būti laikomas galiojančiu kaip nepaskelbtas, o ginčo žemė sklypas nepatenka į minėtą draustinį (draustinio riba eina žemiau žemės sklypo ribos). Dėl to Specialiosios sąlygos negalėjo būti taikomos ginčo administracinių teisės aktų atžvilgiu. Teismas ignoravo įrodymus dėl Dvarčionių draustinio ribų plano registracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre, neatsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, pagal kurias tik pagal visas specialiojo plano rengimo procedūras parengtas ir patvirtintas planavimo dokumentas gali būti laikomas galiojančiu. Konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, teismas suklydo, kadangi pasirėmė tik vienu iš ginčo žemės detalaus plano brėžinių, kuriame tik aiškumo tikslais, tačiau akivaizdžiai klaidingai (ne toje vietoje) pavaizduota žemės sklypo vieta Lietuvos topografinio žemėlapio ištraukoje. Teismas taip pat nevertino, kad yra neaiškus draustinio ribų plano autentiškumo klausimas, kadangi nei vienas į bylą pateiktas planas neturi visų būtinų derinimų.

48Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog 1992 m. tvirtintas Dvarčionių ribų planas laikytinas išviešintu ir galiojančiu, nes buvo saugomas VĮ Valstybės žemės fonde. Draustinio ribų planui prilygino ir laikė tokią pačią juridinę galią turinčiu 1998 m. rengtą ir 1997 m. naujai tvirtintą draustinio ribų planą. Nurodo, kad šios teismo išvados prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, imperatyvioms Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatoms. Teismas privalėjo aiškintis, ar draustinio ribų plano saugojimas VĮ Valstybės žemės fonde atitinka įvardintus esminius kriterijus, kad būtų galima jį laikyti galiojančiu ir viešai paskelbtu teisės aktu, tačiau to nepadarė. Teismas nevertino apeliantų argumentų ir pateiktų įrodymų, kad draustinio ribų planas negali būti laikomas galiojančiu kaip planavimo dokumentas, nes nebuvo laiku registruotas. Planai turėjo būti įregistruoti iki 1997 m. kovo 30 d., to nepadarius, neregistruoto planavimo dokumento atžvilgiu negali būti taikomas 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, o neregistruoti planai negali būti laikomi privalomais planavimo dokumentais. Aplinkybę, kad draustinio ribų planas nebuvo registruotas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi draustinio ribų planas nebuvo paskelbtas, jis yra negaliojantis ir negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, taigi nėra visuotinai privalomas. Todėl 2006–2007 metais tiesiog nebuvo galiojančio planavimo dokumento, kurio pagrindu būtų taikomos pareiškėjo įvardintos specialiosios sąlygos.

49Pažymėjo, kad byloje yra pateikti keli draustinio ribų konfigūracijos variantai, skelbti ne specialaus teritorijų planavimo dokumentuose: viena riba paskelbta Vilniaus miesto bendrajame plane, kita – Lietuvos Respublikos topografiniame plane, ir šios ribos skiriasi iš esmės. Tiesioginio įrodymo, kokia būtent riba buvo patvirtinta 1992 metais, byloje nėra, kadangi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos į bylą pateiktas planas (korektūra) neturi visų būtinų derinimų. Kadangi vienareikšmiškų įrodymų, jog būtent 1991 m. draustinio ribų planas buvo patvirtintas 1992 metais, nėra, bet kokios abejonės vertintinos atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė apie 1992 metais patvirtintas konkrečias draustinio ribas yra grindžiama tik prielaida, bet ne įrodymais, kad būtent pareiškėjo ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos į bylą pateiktas 1991 metų draustinio ribų plano projektas ir buvo patvirtintas. Teismas nevertino argumentų, patvirtinančių, kad net ir pateiktas draustinio ribų planas neįrodo, jog ginčo žemės sklypas patenka į draustinį.

50Teismas nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų dėl jų teisėtų lūkesčių gynimo. Žemės privatizavimo sutartyse nebuvo jokios nuorodos į jokias Specialiąsias sąlygas ar saugomą teritoriją. Šių sutarčių pagrindu tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilo teisėti lūkesčiai, jog jų niekaip ir jokiomis specialiosiomis sąlygomis neapribotos nuosavybės teisės į privatizuotą žemę nebus apribotos niekaip kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais. Nepaskelbus ir tinkamai neįregistravus draustinio ribų plano, jie negalėjo įtarti, jog gali kilti klausimas dėl ginčo žemės sklypo patekimo į draustinio teritoriją.

51Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodė, kad su jais sutinka ir prašo tenkinti. Kadangi atsakovo apeliaciniame skunde dalis išdėstytų argumentų sutampa su minėtų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, papildomai dėl jų nepasisako.

52Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka ir prašo juos atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

53Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys, teigdami, kad šalia pareiškėjo pateiktų draustinio ribų planų (jame nėra Aplinkos apsaugos departamento suderinimo žymos), byloje buvo ir yra kitokių žemėlapių kontūrų, kuriuose ginčo sklypas (pastatytas namas) nepatenka į draustinio ribas, šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų ir savo abejonių tuo klausimu nepagrindžia. Iš bylos duomenų matyti, kad rengiant detalųjį planą ir vėliau planuojant ir vykdant statybas, nebuvo naudojamos ribos iš 1991 m. suderinto plano, patvirtinto 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913, nei prie 1997 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1486 esantis planas. Todėl sutinka su teismo sprendimo teiginiais, kad draustinio ribos buvo nustatytos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ir vėliau nebuvo keistos. Draustinio ribos vėliau buvo perkeltos į Kadastrą, todėl tokios ir turėjo būti naudojamos, o iškilus neaiškumui, turėjo būti kreipiamasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Detaliojo plano rengimo procese buvo naudojamos kituose šaltiniuose pažymėtos draustinio ribos.

54Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėtos draustinio ribos akivaizdžiai skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų draustinio ribų, esančių draustinių ribų planuose prie minėtų 1992 m. rugsėjo 24 d. ir 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimų, ir topografiniame žemėlapyje pavaizduotos draustinio ribos. Bendrąjį planą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, todėl akcentuoja, kad savo 2013 m. gegužės 27 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino, kad draustinio riba buvo patvirtinta 1992 m. įsteigus draustinį ir draustinio ribos buvo oficialiai paskelbtos.

55Akcentuoja, kad detaliojo planavimo procese kituose šaltiniuose pažymėtos kitokios nei pareiškėjo pateiktuose draustinio ribų planuose ribos buvo naudojamos be pagrindo, nes tikros šios saugomos teritorijos ribos buvo nustatytos ir patvirtintos minėtais nutarimais įsteigiant saugomas teritorijas. Veiklą draustiniuose reglamentavo ir dabar reglamentuoja kiti teisės aktai. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1486, kuriuo įsteigti nauji draustiniai ir patvirtintas jau įsteigtų draustinių sąrašas, buvo įregistruotas registre 1999 m. spalio 25 d. Šia data buvo įregistruota daug anksčiau įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų su skirtingais numeriais, tarp jų ir minėtas 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu patvirtintas draustinių sąrašas, kuriam suteiktas Nr. ( - ). Ši informacija visiškai nesikerta su pateikta informacija apie tai, kad Dvarčionių draustinio ribų planas nebuvo atskirai registruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniame registre ir kad pagal registracijos numerį jokių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių skaitmeninėje formoje nebuvo rasta.

56Nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad draustinio ribos nebuvo prieinamos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė informaciją apie galimybę apsilankyti Miškų ir saugomų teritorijų departamento Saugomų teritorijų registro svetainės tinklalapyje, kuriame matyti draustinio kontūras, tą nurodo ir topografinio žemėlapio rengėjas – UAB „Aerogeodezijos institutas“. Šią aplinkybę pripažino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 27 d. rašte, todėl apeliacinių skundų argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

57Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingumo principais, pažymi, kad detaliuoju planu suplanuotas ir vėliau pastatytas namas de facto yra šlaite, o šlaitas netgi tvirtintas betonu. Ši aplinkybė buvo žinoma ir planuojant teritoriją bei projektuojant statinį. Todėl žinant šią aplinkybę, atsižvelgiant į tai, kad draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti unikalias, raiškias reljefo formas, toks projektavimo sąlygas išduodančių institucijų veikimas negali būti pateisinamas ir gintinas.

58Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodo, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

59Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „GIS-Centras“ pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad teismo sprendimas nesusijęs su jų teisėmis ir pareigomis, centras jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Saugomų teritorijų ribos į Georeferencinio pagrindo kadastro, kurio tvarkytojas yra VĮ „GIS-Centras“, objektų sąrašą nepatenka, jie Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų niekada netikslino, netvarkė ir neturėjo jokių galimybių jų keisti (tikslinti). Prašo dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų prašymų spręsti teismo nuožiūra.

60Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

61Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ginčo sklypas patenka į Dvarčionių draustinio ribas. Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas buvo paskelbti Valstybės žiniose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kas sklypas pateko ir patenka į draustinio ribas nuo pat draustinio įsteigimo, todėl priimant ginčijamus administracinius aktus, nebuvo vadovautasi Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Pažymi, kad detaliųjų planų tikslai negali prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra.

63Atsiliepime nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino nurodytus argumentus dėl žemės sklypo patekimo/nepatekimo į Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritoriją. Kritiškai vertina teismo išvadą, kad draustinio teritorijos riba aiškiai matyti iš byloje esančių 1992 metais patvirtintų planų. Byloje esančiuose 1991 m. spalio 28 d. suderintame Vilniaus rajono Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų plane bei Dvarčionių valstybinio geomorfologinio draustinio plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1486, nėra pažymėtos žemės sklypo ( - ), ribos, todėl iš jų neįmanoma nustatyti, kokia žemės sklypo dalis pateko į draustinio teritoriją. Teismas turėjo išsamiai pagrįsti teiginį, kad žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją. Iš byloje pateiktų įrodymų, įskaitant Kadastro duomenų ištraukas, akivaizdu, kad ne visas sklypas patenka į draustinio teritoriją.

64Atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1486, kuriame pavesta Aplinkos apsaugos ministerijai draustinių ribų planus pateikti apskričių viršininkų administracijoms ir rajonų savivaldos institucijoms, buvo įvykdytas bei kokie planai minėtoms institucijoms pateikti.

65Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti.

66Atsiliepime nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai yra tapatūs, todėl išsamiau dėl jų nepasisako.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

69Pateiktame apeliaciniame skunde tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A., be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Tretieji suinteresuoti asmenys prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, byloje būtina ištirti daug naujų aplinkybių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi tretieji suinteresuoti asmenys yra pasinaudoję savo procesinėmis teisėmis, tarp jų teise būti išklausytiems teismo. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas atmestinas.

70Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog Dvarčionių geomorfologinio draustinio teritorijoje vykdoma statybinė veikla, nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus režimo.

71Apeliaciniuose skunduose, be kitų argumentų, kuriais nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, teigiama, jog Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Todėl, prieš vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą, būtina pasisakyti dėl šių argumentų ir ištirti, ar pareiškėjas laikėsi įstatymu nustatytų kreipimosi į teismą terminų.

72ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006). Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

73Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta ABTĮ 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui taikytinos ABTĮ 33 ir 34 straipsniuose nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo ir šio termino atnaujinimo taisyklės, t. y. taikomas bendrasis vieno mėnesio terminas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-828/2014, 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2016).

74Nagrinėjamoje byloje skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai buvo priimti 2006 m. balandžio 12 d. (I t., b. l. 142) ir 2006 m. spalio 6 d. (I t., b. l. 137–138), Vilniaus apskrities viršininko įsakymas – 2007 m. sausio 22 d. (I t., b. l. 78–79). Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apsvarsčius ir išdavus leidimą statyboms, ginčo sklype, esančiame adresu ( - ), pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namas. Minėtas pastatas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4764-(100) pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2013 m. balandžio 18 d. (I t., b. l. 2–11).

75Šioje vietoje teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje keliamas ginčas dėl to, ar suformuotas žemės sklypas, kuriame vėliau buvo pastatytas ginčo pastatas, patenka į Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribas. Pareiškėjo manymu, ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Vilniaus apskrities viršininko priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendinių, gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, todėl minėtų aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Tačiau pabrėžtina, kad tik atsakius į minėtą klausimą dėl ginčo sklypo patekimo į draustinio ribas, būtų galima spręsti dėl ginamų interesų pobūdžio, t. y. ar šiuo atveju kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo. Dėl šios bylos specifikos, Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išskyrus dalį reikalavimų nagrinėti civilinėje byloje, teisėjų kolegijai iš esmės buvo eliminuota galimybė vertinti viešojo intereso buvimą. Visgi nagrinėjamu atveju toks vertinimas nėra tikslingas, nes net ir laikant, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, aptartas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies terminas buvo praleistas.

76Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. kovo 1 d. gavęs 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. (3)-V3-530(12.1) „Dėl viešojo intereso gynimo Dvarčionių geomorfologiniame draustinyje“, 2013 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Pažymėtina, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (3)-V3-530(12.1) (I t., b. l. 12–15) buvo nurodyta visa esminė informacija, susijusi su galimu pažeidimu. Teisėjų kolegija minėtą išvadą daro įvertinusi tai, kad rašte nurodyta, jog teritorija, kurioje vėliau buvo suformuotas minimas žemės sklypas, Dvarčionių geomorfologiniame draustinyje yra nuo pat draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 m., draustinio ribos šioje vietoje nesikeitė. Taip pat nurodyta, jog nagrinėjamoje vietoje gyvenamojo namo statyba negalima, nes naujas gyvenamasis namas pastatytas žemės sklype, esančiame geomorfoginiame draustinyje, kuriame teisės aktai naujų statybų nenumatė. Be to, naujas gyvenamasis namas pastatytas kalvos šlaite (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str.), kuriame statybos iš esmės negalimos. Prie minėto rašto pridėti raštai, kuriais remiantis gauta informacija, ištrauka iš Kadastro ir situacijos schema. Įvertinus pateikto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (3)-V3-530(12.1) turinį, matyti, jog pareiškėjui apie aplinkybes, kurios šioje byloje nurodytos kaip pagrindas imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo, buvo žinoma jau iš minėto rašto. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuris praėjo nuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (3)-V3-530(12.1) gavimo, t. y. 2013 m. balandžio 1 d., iki Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kreipimosi į teismą, matyti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, t. y. praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

77Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui (prašymui) paduoti, iš esmės nurodo 2013 m. balandžio 8 d., t. y. datą, kada gavo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštą „Dėl papildomos informacijos ginant viešąjį interesą Dvarčionių geomorfologiniame draustinyje“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. balandžio 8 d. rašto (I t., b. l. 16–17) turinį, pažymi, kad minėtu raštu pateikta tik papildoma informacija, tačiau jokia esminė informacija, kuri nebuvo pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. (3)-V3-530(12.1), nėra pateikiama, todėl nėra pagrindo teigti, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013 m. balandžio 8 d. Minėtas terminas negali būti skaičiuojamas ir nuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. balandžio 5 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (IV t., b. l. 72–73), nes jame tik paaiškinta, kad saugomų teritorijų ribos nustatomos ir keičiamos saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Rengiant bendruosius planus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos saugomų teritorijų ribos pažymimos bendrųjų planų brėžiniuose, jas perkeliant iš specialiųjų planų.

78Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. (IV t., b. l. 70) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti, kuo remiantis ir kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė, spręsdama statybos leidimo ginčo sklype išdavimo klausimą, nustatė draustinio ribą, kuri skyrėsi nuo tuo metu galiojusių Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų, ir kodėl nebuvo vadovautasi oficialiai nustatytomis draustinio ribomis. Taigi šiuo atveju pats pareiškėjo kreipimosi tekstas parodo, jog iš esmės reikalingus duomenis jis tuo metu jau turėjo, tik norėjo išsiaiškinti galimo pažeidimo padarymo priežastis. Teisėjų kolegija, įvertinusi prokuratūroje turėtą medžiagą iki Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. balandžio 8 d. rašto gavimo, konstatuoja, kad prokuroro veiksmai, atlikti po Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto gavimo – kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą – laikytini veiksmais, kurių atlikimas nėra esminis sprendžiant, ar yra pakankamai duomenų, patvirtinančių galimą viešojo intereso pažeidimą. Toks duomenų rinkimas, nors ir yra susijęs su aktualiomis viešojo intereso gynimui ginčo sklypo faktinėmis aplinkybėmis, šiuo atveju nesustabdo prasidėjusio vieno mėnesio termino kreipimuisi į teismą skaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui jau turint minėtą pirminę informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nagrinėjamu atveju Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2013 m. vasario 27 d. rašto Nr. (3)-V3-530(12.1) gavimas prokuratūroje 2013 m. kovo 1 d. laikytinas momentu, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, todėl įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas, laikant, jog nagrinėjamu atveju kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, skaičiuotinas būtent nuo šios datos. Taigi pareiškėjas, kreipęsis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo 2013 m. balandžio 18 d., laikytinas praleidusiu tokio kreipimosi terminą.

79Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti praleidus nustatytą prašymo padavimo terminą, taip pat nustačius, jog pareiškėjas nėra pateikęs prašymo atnaujinti prašymo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

80Konstatavusi, kad byla turi būti nutraukta dėl to, jog pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 101 str. 7 p.), teisėjų kolegija nemato pagrindo pasisakyti dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, nes nustačius procesinį pagrindą nutraukti bylą šie klausimai, kurie aktualūs nagrinėjant bylą iš esmės, tampa nebeaktualūs.

81Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

82Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų T. A. ir B. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

83Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą nutraukti.

84Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 5. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos... 6. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį... 7. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų... 8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime... 10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtam žemės sklypui nebuvo taikomi... 11. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip... 12. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.... 13. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad net ir teismui nustačius detaliojo plano... 14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 15. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad niekada nėra gavęs duomenų iš Lietuvos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 17. Atsiliepime nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiuo metu... 18. Paaiškino, kad draustinio ribos nuo įsteigimo 1992 m. iki dabar nepasikeitė.... 19. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateiktame atsiliepime į... 21. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio dėl viešojo intereso gynimo priėmimas dar... 22. Atkreipė dėmesį, kad byloje yra 4 skirtingi draustinio ribų variantai,... 23. Atsiliepime taip pat paaiškino, kad draustinio ribų plane užbrėžta linija... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 25. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija,... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos... 29. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis... 30. II.... 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu... 32. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad... 33. Teismas pažymėjo, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis nuo jo... 34. Kadangi žemės sklypas yra Dvarčionių geomorfologinio draustinio... 35. Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo paskirtis yra nustatyti... 36. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti ir kiti ginčo sklypo žemėlapiai,... 37. Teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai prieštaravo galiojusiems teisės... 38. III.... 39. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 40. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis... 41. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl to, kad... 42. Atsakovas taip pat nurodo, kad iš teismui pateikto UAB „Aerogeodezijos... 43. Atsakovas akcentavo, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai... 44. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 45. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neteisingai... 46. Tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A. pateikė apeliacinį skundą,... 47. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl tai... 48. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog 1992 m. tvirtintas... 49. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti keli draustinio ribų konfigūracijos... 50. Teismas nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų dėl jų... 51. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo... 52. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 53. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys, teigdami,... 54. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėtos... 55. Akcentuoja, kad detaliojo planavimo procese kituose šaltiniuose pažymėtos... 56. Nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad draustinio ribos nebuvo... 57. Pareiškėjas dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su teisėtų... 58. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodo, kad nėra... 59. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „GIS-Centras“ pateiktame atsiliepime į... 60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į... 61. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų argumentais,... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 63. Atsiliepime nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai įvertino nurodytus... 64. Atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog... 65. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 66. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. Pateiktame apeliaciniame skunde tretieji suinteresuoti asmenys T. A. ir B. A.,... 70. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti... 71. Apeliaciniuose skunduose, be kitų argumentų, kuriais nesutinkama su Vilniaus... 72. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 73. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis,... 74. Nagrinėjamoje byloje skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 75. Šioje vietoje teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje keliamas ginčas dėl... 76. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, iš Valstybinės saugomų... 77. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio... 78. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 27 d. (IV t., b. l. 70)... 79. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog pirmosios instancijos teismas... 80. Konstatavusi, kad byla turi būti nutraukta dėl to, jog pareiškėjas praleido... 81. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 82. Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės... 83. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą... 84. Nutartis neskundžiama....