Byla e2-865-820/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovui A. P. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovei J. L. ir jos atstovui advokato padėjėjui Č. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams J. L., I. L., Ž. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui.
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog J. L. galimai nusikalstama smurtinio pobūdžio veika atėmė gyvybę ieškovo motinai V. P.. Ieškovą su motina siejo labai glaudūs ryšiai, jis prarado vienintelį artimą žmogų, daugiau artimųjų nebeturi, todėl ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kuriuos įvertino 10 000 EUR suma ir ją prašė priteisti. J. L. sau gyvybę atėmė, tačiau atsakovai paveldėjo jo turtą, todėl jie turi atlyginti ieškovui padarytą žalą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog be kitų priežasčių, žalos atlyginimas jam padėtų padengti savo turimas skolas.
  3. Iki 2016 m. kovo 10 d. ieškovas neturėjo duomenų, kas yra paveldėtojai, todėl negalėjo pareikšti ieškinio reikalavimų paveldėtojams. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2016 m. vasario 18 d., o įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 18 d. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-11760-816/2016, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nes jis pareikštas mirusiam asmeniui. Sužinojęs apie įpėdinius, ieškovas nepraėjus mėnesiui kreipėsi į teismą. Akivaizdu, jog ieškovas buvo aktyvus savo teisių gynėjas. Teismui pripažinus, jog terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes terminas praleistas ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Atsakovai žinojo, jog J. L. įtariamas nužudymu ir nužudytoji turėjo vaikų, kurie gali reikalauti žalos atlyginimo.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė J. L. yra įstatyminė Ž. L. atstovė. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nuosprendžiu nebuvo nustatyta, jog J. L. padarė nusikaltimą, todėl jis nelaikytinas kaltu.
  2. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jie neprivalo atsakyti už mirusio J. L. veiksmus.
  3. Ieškovas gali savo teises ginti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.
  4. Ieškinys pareikštas praėjus daugiau, nei penkiems mėnesiams po J. L. mirties, t. y. praleidus CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą. Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarbumą, bet ir padarinius, kuriuos sukeltų termino atnaujinimas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Iš gimimo liudijimo (1 t., p. 8) matyti, kad ieškovas yra V. P. sūnus.
  3. V. P. mirė 2015 m. spalio 01 d. (1 t., p. 9).
  4. Ieškovas 2015 m. spalio 16 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54110-15 buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu patyrusiu 50 000 EUR neturtinę žalą (1 t., p. 10-13). Iš šių nutarimų matyti, jog ieškovą atstovavo advokatas Paulius Vinkleris.
  5. Vilniaus apygardos prokuratūra 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes įtariamasis J. L. 2015 m. spalio 04 d. mirė. Iš nutarimo matyti, jog J. L. pripažino padaręs galimai nusikalstamą veiką – atėmęs gyvybę ieškovo motinai V. P..
  6. Iš ( - ) rašto (1 t., p. 20) matyti, jog ieškovas augo vaikų socialinės globos namuose, tačiau nuolat bendravo su mama V. P., reguliariai kas antrą savaitgalį vykdavo pas motiną, jo ryšiai su motina buvo geri.
  7. Iš liudytojos S. M. S. parodymų matyti, kad ieškovas bendravo su mama ir jų santykiai gerėjo, o jos netektis padarė įtaką jo emocinei būklei (1 t., p. 107).
  8. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
  9. Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Taigi pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, taikant šį terminą nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais, todėl teismas turi teisę spręsti šį klausimą nepriklausomai nuo to, ar atsakovas atsikirtinėjo šia aplinkybe teisminio bylos nagrinėjimo metu, ar ne.
  10. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, šį klausimą teismas nagrinėja, jei yra prašymas dėl jo atnaujinimo.
  11. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
  12. Šioje byloje nustatyta, kad J. L. mirė 2015 m. spalio 04 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo reikalavimus paveldėtojams baigėsi 2016 m. sausio 04 d. (CK 5.63 str. 1 d.). Ieškinį ieškovas pareiškė 2016 m. balandžio 12 d., t. y. praleidęs terminą nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Ieškovą tiek ikiteisminio tyrimo byloje, tiek šioje byloje atstovavo tas pats advokatas, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog šiems reikalavimams pareikšti yra nustatytas įstatyminis trijų mėnesių terminas. Ieškovo atstovo teiginiai, jog terminas skaičiuotinas nuo tada, kai paveldėtojai priima palikimą yra atmestini, nes teisės normoje yra aiškiai nurodyta, jog terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikimo atsiradimo diena laikoma asmens mirties diena (CK 5.3 str.). Šio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti.
  13. Teismas nustatė, jog ieškovas pirmą kartą ieškinį pareiškė 2016 m. vasario 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11760-816/2016. Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jis pareikštas mirusiam J. L.. Pakartotinai ieškinį ieškovas šioje byloje pareiškė 2016 m. balandžio 11 d., kai sužinojo paveldėtojus. Be to, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. sausio 18 d. taigi iki 2016 m. sausio 18 d. ieškovas buvo aktyvus ir gynė savo teises įstatymų nustatyta tvarka, todėl iki 2016 m. sausio 18 d. ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog jo teisės bus ginamos. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai išduoti 2016 m. vasario 18 d., apie tai įrašai apie nuosavybės teisių pasikeitimą išviešinti 2016 m. vasario 29 d. (1 t., p. 37-58). Byloje nėra duomenų, jog termino atnaujinimas esmingai pažeistų atsakovų teises. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad savo reikalavimus buvo pareiškęs įstatymo nustatytu terminu ikiteisminiame tyrime, kad terminas baigėsi dar nesibaigus ieškovo teisių gynimui ikiteisminiame tyrime, kad ieškinį pareiškė nedelsdamas po ikiteisminio tyrimo procedūrų pabaigos, kad terminas praleistas nežymiai, darytina išvada, jog ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymo praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d.).
  14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  15. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog J. L. atėmė gyvybę V. P. ją pasmaugdamas. Akivaizdu, jog gyvybės atėmimas yra neteisėtas veiksmas, yra tiesioginis ryšys tarp neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių (CK 6.246 – 6.248 str.).
  16. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog gyvybė atimta pasmaugiant ir atėmus gyvybę auka dar buvo išniekinta ją išrengiant. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas gyveno ne su motina, bet globos namuose, tačiau susitikimai buvo nuolatiniai ir dažni, santykiai tarp ieškovo ir jo motinos buvo geri (1 t., p. 20). Iš ieškovo krikšto mamos parodymų (1 t., p. 107) matyti, kad ieškovo santykiai su mirusia motina buvo artimi ir jos mirtis jam sukėlė emocinius išgyvenimus. Motinos netektis ieškovui sukėlė didelius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, todėl, teismo vertinimu, jis patyrė neturtinę žalą. Ieškovas prašė priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Be minėtų aplinkybių, ieškovas grįsdamas reikalaujamos neturtinės žalos dydį įrodinėjo, jog jo sunki finansinė padėtis, mama žadėjo jam padėti finansiškai, lėšos jam reikalingos padengti asmeninius įsiskolinimus (1 t., p. 100-116). Asmeninių įsiskolinimų buvimas nepagrindžia asmens patirtos neturtinės žalos dydžio, bet gali rodyti norą pasipelnyti, pažeidžiant pilnutinio žalos atlyginimo principą (CK 6.251 str.), analogiškai vertintinos ir aplinkybės, jog ieškovo sunki turtinė padėtis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas patyrė 2 500 EUR neturtinę žalą dėl J. L. neteisėtų veiksmų.
  17. Atsakovai yra J. L. paveldėtojai, kurie paveldėjo J. L. turėtą nekilnojamąjį turtą. Paveldėtojai už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 str. 1 d.), todėl už J. L. padarytą neturtinę žalą ieškovui yra solidariai atsakingi J. L. paveldėtojai, t. y. atsakovai iš kurių ir priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
  18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas patenkino 25 procentų ieškovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovų priteistina 56,25 EUR žyminio mokesčio, t. y. po 18,75 EUR iš kiekvieno atsakovo.
  3. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 300 EUR (1 t., p. 74), 100 EUR (1 t., p. 119), 50 EUR (1 t., p. 129), 100 EUR ir 50 EUR, iš viso 600 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovams iš ieškovo priteistina 450 EUR bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumokėjo atsakovė J. L., todėl šios išlaidos priteistinos šiam atsakovui.
  4. Teismas patyrė 8,60 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Likusi dalis yra 2,15 EUR arba 0,72 EUR, kuri priteistina iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).
  5. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui A. P. (a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų J. L. (a. k. ( - ) I. L. (a. k. ( - ) ir Ž. L. (a. k. ( - ) atstovaujamo J. L., 2 500 EUR ( du tūkstančius penkis šimtus euro) neturtinės žalos atlyginimo. Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Priteisti atsakovei J. L. (a. k. 4740824039) iš ieškovo A. P. (a. k. ( - ) 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovų J. L. (a. k. ( - ) I. L. (a. k. ( - ) ir Ž. L. (a. k. ( - ) atstovaujamo J. L., 58,40 EUR (penkiasdešimt aštuonis euro ir 40 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 19,47 EUR (devyniolika euro ir 47 euro centus) iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai