Byla 2A-14-856/2018
Dėl įpareigojimo perduoti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ dokumentus

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-478-671/2017 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieškinį atsakovui A. T. dėl įpareigojimo perduoti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ dokumentus.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „TransRental“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. T. perduoti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „TransRental“ ieškovės dokumentus, nurodytus 2015 m. gruodžio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akte Nr. 15/12/16-01, išskyrus akte numeriais 118, 121, 122, 128, 132, 133, 134, 138 ir 142 pažymėtus dokumentus; įpareigoti atsakovą A. T. perduoti ieškovei apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 14 d., kurie iki šiol nebuvo perduoti ieškovei, ir kuriais buvo patvirtintos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ūkinės operacijos arba ūkiniai įvykiai, ieškovės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestines, kuriomis buvo apibendrinti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, ieškovės finansinių ataskaitų rinkinius, kuriuose buvo pateikti uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ metinius pranešimus bei sutartis; nustatyti atsakovui 7 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aukščiau minėtiems dokumentams pateikti ir nustatyti 29 Eur baudą, skaičiuojamą už kiekvieną šio termino pažeidimo dieną; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (I t. 1–4, 126–133 b. l., II t., 17–25 b. l.).
  1. Nurodė, kad ieškovės UAB „TransRental“ direktoriumi iki 2016 m. birželio 14 d. buvo atsakovas A. T.. 2016 m. birželio 14 d. ieškovės akcininkų sprendimu ieškovės direktoriumi paskirtas K. V.. Atleidus atsakovą iš ieškovės direktoriaus pareigų, jam atsirado pareiga naujajam ieškovės direktoriui perduoti visus ieškovės dokumentus. Naujasis ieškovės direktorius ne kartą geranoriškai ragino atsakovą perduoti ieškovės dokumentus ir turtą, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir stabilumą. Naujasis direktorius K. V. pasitelkė į pagalbą antstolį, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovės dokumentus ir turtą K. V. perduoti iki 2016 m. liepos 4 d. Šio įsipareigojimo atsakovas neįvykdė iki šiol. Neturint įmonės dokumentų ir turto, 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovės akcininkai nusprendė ieškovę pripažinti likviduojama, K. V. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir paskirtas ieškovės likvidatoriumi. Likvidatorius pakartotinai išsiuntė atsakovui pretenziją dėl ieškovės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau atsakovas nereagavo. Ieškovei svarbu turėti visus (arba kaip įmanoma daugiau) įmonės dokumentus, siekiant sudaryti įmonės likvidavimo pradžios balansą, atlikti likviduojamos įmonės auditą ir taip nustatyti įmonėje turimą (likusį) turtą, iš kurio vėliau būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, o likęs turtas (jo vertė) paskirstoma akcininkams.
  1. Atsakovas A. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi su ieškovės veikla susiję dokumentai yra ieškovės pagrindinio akcininko E. Ž. ar ieškovės likvidatoriaus K. V. žinioje bei uždarosios akcinės bendrovės „Bilan“, vedančios ieškovės buhalterinę apskaitą, žinioje. Nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ direktoriumi. Jis nepriimdavo savarankiškų sprendimų, įmonės veiklai vadovavo E. Ž.. Neturi įmonės dokumentų, nes faktiškai viskas buvo atiduota jo atleidimo iš darbo dieną. Jo tariamo vadovavimo metu dalis įmonės dokumentų buvo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Bilan“, kuri teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas, o kita dalis dokumentų, kurie buvo perduoti pagal dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, 2015 m. sudarytą su E. S., buvo perduoti E. Ž.. Per tam tikrą laiką visi 141 segtuvai su dokumentais buvo pervežti į E. Ž. namus, kad būtų galima patikrinti, kiek ir ko yra pasisavinęs E. S.. Dalį dokumentų pervežė jis, dalį – E. Ž.. Kad dokumentai buvo pervežti E. Ž. gyvenamosios vietos adresu, gali paliudyti E. S. ir S. K.. Kai dokumentai buvo pervežti, jis pasiūlė E. Ž. pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, tačiau jam buvo atsakyta, kad ne jis čia vadovauja. E. Ž. analizavo nurodytus dokumentus, o jis fotografavo. Apie tai, kad dokumentai yra pas E. Ž., žinojo ir K. V.. Jo atleidimo dieną ieškovei buvo perduoti raktai, antspaudai ir degalų kortelės. Dokumentų perdavimo – priėmimo aktų pasirašymas ieškovės iniciatyva buvo nukeltas vėlesniam laikui. Atleidimo iš pareigų dieną, jam jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, ieškovės dokumentai ir turtas buvo E. Ž. žinioje (I t., 34–43 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ atsakovui A. T. 3700,34 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 8,57 Eur valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (II t., 128-138 b. l.).
  1. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas ieškovės prašomų dokumentų neturi, nes juos perdavė ieškovės akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kamjorda“ direktoriui E. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Bilan“. Nors byloje nėra tikslių duomenų, ar visi ieškovės prašomi perduoti dokumentai yra jos akcininko E. Ž. žinioje, tačiau teismas konstatavo, kad remiantis vien tik šia aplinkybe nėra pagrindo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovės dokumentus, kurių jis neturi.
  1. Teismas nustatė, kad atsakovas A. T. iš ieškovės vadovo pareigų atleistas 2016 m. gegužės 20 d., o K. V. ieškovės direktoriumi pradėjo dirbti 2016 m. birželio 14 d. Nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 14 d., ieškovės vadovo pareigų oficialiai neužėmė joks asmuo, o atsakovas turimus ieškovės dokumentus buvo perdavęs ieškovės dalyviui – akcininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kamjorda“ direktoriui E. Ž.. Teismas laikė, kad atsakovas yra įvykdęs pareigą perduoti ieškovės dokumentus, o dokumentų perdavimo – priėmimo akto nepasirašymas nelaikytinas pareigos perduoti dokumentus pažeidimu.
  1. Teismas sprendė, kad ieškovė turėtų reikalauti įpareigoti E. Ž. perduoti turimus jos dokumentus. Be to, E. Ž. minėjo, kad pas jį yra ieškovės dokumentų, tačiau K. V. nesiėmė aktyvių veiksmų perimti E. Ž. žinioje esančius ieškovės dokumentus.
  1. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas, buvęs likvidatorius K. V., tiksliai nežinojo, kokie ieškovės dokumentai yra pas E. Ž., todėl teikdamas teismui ieškinį įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Aplinkybė, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiavo procesu, todėl atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmetė.
  1. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos nagrinėjimo laiką, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir sąžiningą procesinių pareigų atlikimą, teismas nemažino teisinės pagalbos išlaidų dydžio, priteistino iš ieškovės.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „TransRental“ prašo priimti naujus įrodymus, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kviesti liudytojus, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atmetus apelianto reikalavimą dėl teismo sprendimo panaikinimo – sumažinti atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2000 Eur (III t., 136–155 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Buvęs UAB „TransRental“ vadovas E. S. 2015 m. gruodžio 16 d. perdavimo - priėmimo aktu visus dokumentus perdavė atsakovui, vadinasi, nuo to momento dokumentai buvo atsakovo žinioje, o pirmosios instancijos teismas savo sprendime tą akivaizdžiai ignoravo, nepaisant to, kad ši aplinkybė yra vienas iš pagrindinių įrodymų tokio pobūdžio bylose. Būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas, jo vadovavimo laikotarpiu turėjo užtikrinti, kad visi įmonės dokumentai būtų jo ir įmonės žinioje, juos saugoti, o pasikeitus vadovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, perduoti naujajam vadovui. To atsakovas nepadarė, t. y. naujajam vadovui nenurodė, kur ir kokie tiksliai įmonės dokumentai yra, nepasirašė dokumentų priėmimo - perdavimo akto, dėl ko pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas. Akcininkas turi teisę peržiūrėti įmonės dokumentus, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tokie dokumentai nebėra įmonės vadovo žinioje. Priešingai, nepaisant to, kur fiziškai dokumentai yra, jie ir toliau lieka įmonės vadovo žinioje ir jis privalo užtikrinti jų apsaugą bei tinkamą perdavimą pasikeitus įmonės vadovui.

910.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tinkamas dokumentų perdavimas yra perdavimas naujam įmonės vadovui arba įmonės dalyviui, kai naujas įmonės vadovas nėra paskirtas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, atsistatydindamas iš vadovo pareigų, UAB „TransRental“ dokumentus, esančius pas buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „Bilan“, perdavė tinkamai, juos tiesiog ten palikdamas, yra neteisinga. Net ir laikant, kad atsakovo atšaukimo iš pareigų metu naujas įmonės vadovas dar nebuvo paskirtas, tai tik reikštų, kad atsakovas privalėjo dokumentus, esančius pas buhalterines paslaugas teikiančią įmonę UAB „Bilan“, perduoti įmonės dalyviui, o ne palikti pačioje įmonėje UAB „Bilan“.

1010.3. Jei laikyti, kad atsakovo atšaukimo iš pareigų dieną nebuvo išrinktas naujas vadovas ir atsakovas privalėjo įmonės dokumentus perduoti įmonės dalyviui, tai jis turėjo padaryti tinkamai, t. y. tokių dokumentų perdavimą įforminti perdavimo - priėmimo aktu, kad būtų aišku, kokie dokumentai lieka akcininko žinioje, o kokie – ne, kokių dokumentų trūksta. Tuo tarpu atsakovas, laikęs ir saugojęs dokumentus pas E. Ž. namuose, jį atšaukus iš vadovo pareigų, ten juos ir paliko, visiškai nesiaiškinęs, kokie konkrečiai dokumentai ten yra ir galiausiai ar jie išvis ten yra, kadangi dokumentus atsakovas į E. Ž. namus vežė dar 2016 m. sausio - kovo mėn. Toks atsakovo elgesys jokiu būdu negali būti laikomas tinkamu vadovo pareigų atlikimu.

1110.4. Teismas sprendime patvirtino, kad E. Ž. buvo faktinis UAB „TransRental“ vadovas, o tokią išvadą iš esmės padarė remdamasis tik liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis tik liudytojų parodymais aplinkybei, kad E. Ž. buvo UAB „TransRental“ faktinis vadovas, nustatyti, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, suabsoliutindamas vienus įrodymus, t. y. subjektyvius liudytojų parodymus, iš esmės nevertindamas jų patikimumo ir teisingumo, ir neatkreipdamas dėmesio, kad be minėtų liudytojų parodymų jokių kitų reikšmingų įrodymų, kad E. Ž. buvo faktinis UAB „TransRental“ vadovas, byloje nėra. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. Ž. nebuvo faktinis įmonės vadovas, o vienintelis ir tikrasis vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. birželio 14 d. buvo atsakovas.

1210.5. Apelianto vertinimu, už atsiliepimo rengimą 1210 Eur suma yra per didelė, kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei apimties, nei keliamų teisinių klausimų prasme. Atstovavimui tokioje byloje ypatingas teisinis pasirengimas nėra būtinas, keliami klausimai nebuvo nauji ar išskirtiniai, jam nebuvo būtinumo atlikti didelės apimties teisės normų analizės, atsiliepime iš esmės dėstomos tik faktinės aplinkybės, nepateikta aktualios teismų praktikos, nagrinėjant bylą nekilo būtinumo remtis specialiomis žiniomis. Apelianto vertinimu, ši suma turėtų būti mažinama iki 500 Eur. Atsakovas, prašydamas priteisti 21 Eur kelionės išlaidas į teismo posėdį, nepateikė išsamaus šių išlaidų paskaičiavimo, t. y. kiek kilometrų buvo nuvažiuota, kiek laiko kelyje buvo praleista ir pan., atsakovo atstovas tiesiog apsiribojo bendru jo kelionės įkainojimu, t. y 21 Eur. Atsižvelgiant į tai, tokios išlaidos negali būti priteisiamos. Kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei apimties, nei keliamų teisinių klausimų prasme, todėl valandinis atstovavimo teisme/pasirengimo (parengiamajam) teismo posėdžiui (į kurį inter alia įeina ir patikslino ieškinio analizė bei susitikimas su klientu) įkainis turėtų siekti 80 Eur.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. T. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą, priteisti 2783 Eur bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1003-357/2017 (IV t., 51–70 b. l.). Nurodė, kad sprendime teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė nesiekia ginti realiai pažeistas teises (gauti, perimti savo žinion dokumentus, kurių neturi), tačiau tesiekia įpareigoti atsakovą pasirašyti nežinomo turinio dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, kai faktiškai dokumentai yra perduoti E. Ž. jau prieš beveik dvejus metus - 2016 m. pradžioje. Teismas konstatavo, kad neįrodytas byloje ieškovės teisių pažeidimas, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Apeliantė nurodo, kad neva nėra perėmusi dokumentų, tačiau aplinkybę, kad šie dokumentai yra E. Ž. žinioje, patvirtino pats E. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Tai, kad ieškovės dokumentai yra E. Ž. žinioje, pripažino ir pats E. Ž. 2017-05-29 teismo posėdyje. Ieškovės vadovas K. V. 2016 m. vasarą pripažino, kad yra perėmęs visą ieškovės dokumentaciją. Kad ieškovės dokumentai buvo gabenami E. Ž., paliudijo ir liudytojas S. K., nurodydamas, kad fiziškai krovė dalį dokumentų į E. Ž. automobilį. Tai pagrįstai nustatyta sprendime. Tai, kad ilgą laiką (mažiausiai iki 2016 m. liepos mėn., t. y. du mėnesius po atsakovo atšaukimo iš UAB „TransRental“ vadovo pareigų) nebuvo keliamas klausimas dėl dokumentų perdavimo, parodo, kad ieškovė savo žinioje turėjo dokumentus. Teismas sprendime pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo žinioje ieškovės dokumentų neturi. Apeliantė 2017-04-10 teismo posėdyje pripažino, jog iš UAB „TransRental“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Bilan” pati perėmė dokumentus ir tokių dokumentų iš atsakovo perdavimo šioje byloje nereikalauja. Kai UAB „Kamjorda“ per E. Ž., pasinaudodama akcininko teise susipažinti su ieškovės informacija, perėmė dokumentus ir tokių dokumentų nesugrąžino atsakovui, ėjusiam vadovo pareigas iki jo įgalinimų pabaigos, UAB „Kamjorda“, o ne atsakovas turi pareigą užtikrinti dokumentų perdavimą naujai į pareigas tos pačios UAB „Kamjorda“ paskirtam vadovui ar likvidatoriui. Atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios paaiškino, kad visi su ieškovės veikla susiję dokumentai, kurių ieškovė nurodo neva neturinti, yra E. Ž. žinioje, kur buvo pristatyti E. Ž. nurodymu. Dokumentų perdavimas pagrindinio ieškovės akcininko atstovui yra tinkamas pareigos perduoti dokumentus įvykdymas.
  1. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo formaliai išrinktas eiti vadovo pareigas, ieškovės veiklai faktiškai vadovavo E. Ž., tai pagrįstai nustatyta sprendimu. Kai atsakovas jau įvykdė UAB „TransRental“ faktinio vadovo įpareigojimą perduoti ieškovės dokumentus E. Ž., neteisėtas ir nepagrįstas yra reikalavimas šioje byloje įpareigoti atsakovą dar kartą perduoti dokumentus jau kitam E. Ž. nurodytam asmeniui. Subjektyvi apelianto nuomonė dėl liudytojų patikimumo, nurodant su nagrinėjama byla nesusijusias aplinkybes, nėra pagrindas atsisakyti vadovautis nuosekliais liudijimais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl apeliantės kaltės teko teikti didelį skaičių procesinių dokumentų ir analizuoti didelį skaičių apeliantės pateiktų dokumentų bei įrodymų, bylinėjimosi išlaidų suma, atitinkanti rekomendacijas, priteista pagrįstai. Apeliantės prašymas apklausti liudytojus galėtų būti svarstomas tik apeliantei ginčijant teismo atsisakymą šiuos asmenis apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teisme toks prašymas nebuvo pareikštas. Apeliantė prašyme nenurodo šaukiamų liudytojų ryšio su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, nėra aišku, koks ryšys yra tarp liudytojų, apeliantės ir byloje esančių įrodymų, apeliantės įrodinėjamų aplinkybių. Apeliantės teisė būti išklausytai žodiniame procese buvo įgyvendinta tinkamai. Kai teisė būti išklausytai nebuvo apribota, nėra pagrindų, dėl ko turėtų vykti bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, todėl prašymas yra atmestinas. Atsakovas prašo iš Šiaulių apygardos teismo išreikalauti apelianto į civilinę bylą Nr. e2-1003-357/2017 pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašus, tikslu papildomai pagrįsti bylos aplinkybes, kad ieškovė savo žinioje turi reikalaujamus dokumentus.

13Teismas

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliantės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – susirašinėjimo ir atsakovo ruoštų sutarčių kopijas, atsakovo užrašų kopijas, bankinių pavedimų kopijas, dokumentų, patvirtinančių atsakovo faktinį vadovavimą, kopijas, nurodė, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad faktinis UAB „TransRental“ vadovas buvo E. Ž., pastarasis kartu su žodiniais paaiškinimais apeliantei pateikė ir papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog jis nebuvo įmonės faktinis vadovas.
  1. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės. Pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog faktinis UAB „TransRental“ vadovas buvo E. Ž., atsakovas A. T. nurodė atsiliepime į ieškinį (I t., 34-35 b. l.), taigi, ieškovė įrodymus, paneigiančius šią aplinkybę, galėjo teikti ir pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismas jų nevertino, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog teismas būtų atsisakęs juos priimti, apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos teismas netenkina (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas tikslu nustatyti faktines bylos aplinkybes atsakovo A. T. vadovavimo laikotarpiu, bei tam, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų galimybę padaryti tinkamas ir pagrįstas išvadas išklausant dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų parodymus. Atsakovas nesutiko su apelianto prašymu, nurodydamas, jog apelianto teisė būti išklausytam nebuvo apribota, todėl nėra pagrindų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustatyti faktai ir apklausti liudytojai nesuteikia pagrindo dar kartą apklausti liudytojus ir kviesti naujus asmenis, prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė naudoja tikslu padidinti atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi byloje dalyvaujantys asmenys bei šalių kviesti liudytojai, šalys pateikė išsamaus turinio ir didelės apimties procesinius dokumentus, iš kurių apeliacinės instancijos teismas turi pakankamai duomenų spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  1. Apeliantas reiškia reikalavimą apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojus: J. S., A. K. ir L. S..
  1. Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Prašyme nenurodžius, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Kad būtų laikomasi proceso kooperacijos ir koncentracijos principų, šauktinus į teismą liudytojus ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokia teisė gali būti įgyvendinama ir bet kuriame procesiniame ar paruošiamajame dokumente (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktai, 112 straipsnis).
  1. Kiekviena šalis turi teisę ir pareigą savo nurodomas aplinkybes grįsti atitinkamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui 2017-04-25 pateikė prašymą iškviesti liudytoju E. Ž., tačiau nei ieškinyje, nei patikslintuose ieškiniuose, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė prašymo apklausti liudytojais J. S., A. K. ir L. S. (CPK 190 straipsnis), t. y. nesinaudojo įstatymo suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis reikšmingiems bylos išnagrinėjimui faktams nustatyti (I t., 138–140 b. l.).
  1. CPK 265 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tuo tarpu apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nenagrinėja bylos iš esmės, nenustatinėja bylos aplinkybių ir iš naujo nevertina šalių pateiktų įrodymų, nes tai yra atliekama pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apelianto prašymas apklausti liudytojus netenkinamas.
  1. Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo išreikalauti iš Šiaulių apygardos teismo ieškovės UAB „TransRental“ į civilinę bylą Nr. e2-1003-357/2017 pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašus, nurodydamas, jog šioje byloje pateikti duomenys papildomai pagrįstų aplinkybę, kad UAB „TransRental“ savo žinioje turi reikalaujamus iš atsakovo dokumentus.
  1. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kadangi atsakovo nurodoma byla Nr. e2-1003-357/2017 (dabartinis Nr. e2-417-357/2018) yra Šiaulių apygardos teismo žinioje, byla yra elektroninė, apeliacinės instancijos teismas bet kuriuo momentu gali susipažinti su šioje byloje esančiais įrodymais, todėl atsakovo prašymas į bylą išreikalauti procesinius dokumentus ir jų priedų nuorašus netenkinamas.
  1. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, jo vadovavimo laikotarpiu turėjo užtikrinti, kad visi įmonės dokumentai būtų jo ir įmonės žinioje, juos saugoti, o pasikeitus vadovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, perduoti naujajam vadovui. To atsakovas nepadarė, t. y. naujajam vadovui nenurodė, kur ir kokie tiksliai įmonės dokumentai yra, nepasirašė dokumentų priėmimo - perdavimo akto, dėl ko pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas.
  1. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Už apskaitos organizavimą pagal BAĮ įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnis). Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (BAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas (BAĮ 19 straipsnio 4 dalis).
  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas A. T. nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo ieškovės UAB „TransRental“ vadovu. Aplinkybę, kad atsakovas A. T. iš UAB „TransRental“ vadovo pareigų buvo atleistas 2016 m. gegužės 20 d., patvirtina Sodros duomenys bei 2016-05-20 UAB „TransRental“ neeilinio visuotinio susirinkimo protokolas (I t., 28, 52–53 b. l.).
  1. Vadovaujantis BAĮ 19 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus įmonės vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas, metinius pranešimus bei kitus dokumentus buvęs įmonės vadovas turi perduoti naujai paskirtam vadovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas A. T. iš ieškovės vadovo pareigų buvo atleistas 2016 m. gegužės 20, naujasis bendrovės vadovas K. V. ieškovės direktoriumi pradėjo dirbti 2016 m. birželio 14 d., todėl laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 14 d. UAB „TransRental“ vadovo pareigų oficialiai niekas neužėmė. Taigi, paskutinę atsakovo A. T. darbo dieną (2016-05-20) naujasis UAB „TransRental“ vadovas, kuriam turėjo būti perduoti ieškovės dokumentai, nebuvo paskirtas. Atsakovas A. T., net ir turėdamas UAB „TransRental“ dokumentus savo žinioje, jų nebūtų galėjęs perduoti, nes naujasis direktorius jo atleidimo iš darbo dieną nebuvo paskirtas. Naujasis vadovas K. V. ieškovei UAB „TransRental“ pradėjo vadovauti 2016-06-14. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas, neperduodamas ieškovės dokumentų ir nepasirašydamas priėmimo-perdavimo akto, pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Atsakovas A. T., nesutikdamas su ieškovės ieškinyje reiškiamais reikalavimais, nurodė, kad ieškovės UAB „TransRental“ dokumentų neturi, o neturėdamas šių dokumentų jų perduoti negali. Atsakovo teigimu, dalis ieškovės dokumentų buvo buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Bilan“ žinioje, kita dalis dokumentų, kuriuos jis yra perėmęs pagal 2015 m. gruodžio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, buvo perduoti ieškovės akcininkės UAB „Kamjorda“ vadovui E. Ž.. Kad dokumentai buvo perduoti buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei UAB „Bilan“, patvirtina byloje pateiktas 2016-06-28 aktas Nr. 16/06/28-01 (I t., 134 b. l.). Minėtame akte UAB „Bilan“ įgaliotas asmuo Ž. G. patvirtino, kad 2016-06-28 buvęs UAB „TransRental“ direktorius A. T. perdavė šiame akte nurodytus dokumentus (apskaitos dokumentai 2015 m., 2016 m., darbo santykių dokumentai). Apeliantė 2017-04-10 teismo posėdyje pripažino, jog iš UAB „TransRental“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Bilan” pati perėmė dokumentus ir tokių dokumentų iš atsakovo šioje byloje nereikalauja (2017-04-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 18.30 iki 20.00). Dokumentų buvimą pas ieškovės akcininkę UAB „Kamjorda“ direktorių E. Ž. patvirtino liudytojai E. S., S. K., K. V., šią aplinkybę pripažino ir pats E. Ž., nurodydamas, jog į jo namus buvo pervežti visi dokumentai, kuriuos E. S. perdavė A. T., jo namuose esančius dokumentus jis analizavo 4 mėnesius (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas nuo 03.18.40). Be to, E. Ž. 2017-05-29 teismo posėdyje nurodė, kad po A. T. atleidimo praėjus mėnesiui, A. T. E. Ž. Plungės degalinėje „perdavė paskutinius 2 parduotuvinius maišelius dokumentų“ (2017-05-29 teismo posėdžio garso įrašas nuo 03.08.01.). Aplinkybę, kad ieškovės akcininko UAB „Kamjorda“ vadovui E. Ž. buvo perduoti dokumentai, patvirtina ir E. Ž. parodymai, duoti 2017-02-13 ikiteisminio tyrimo metu, nurodžius, jog jis asmeniškai peržiūrėjo bendrovės dokumentus ir pamatė, kad E. S. vadovavimo laikotarpiu buvo iššvaistytas ir pasisavintas įmonės turtas (I t., 80–82 b. l.). Neturėdamas įmonės dokumentų, ieškovės akcininko vadovas E. Ž. nebūtų turėjęs galimybių nustatyti įmonei padarytą žalą bei įvertinti padarytos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas A. T. neturi ieškovės reikalaujamų dokumentų, nes ieškovės dokumentus perdavė E. Ž..
  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo ieškovės UAB „TransRental“ dokumentų perdavimo akcininkės UAB „Kamjorda“ vadovui E. Ž., pagrįstai vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad po įmonės vadovo pasitraukimo iš vadovo pareigų, jei šių pareigų oficialiai neužėmė kitas asmuo, būdamas apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, įmonės vadovas, pasibaigus jos įgaliojimams, įmonės dokumentus ir turtą turėjo perduoti kitiems įmonės valdymo organams ar dalyviams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-621-180/2017). Teismų praktikoje nustatyta, kad pareiga perduoti įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Dokumentų perdavimas juridinio asmens dalyviams tuo atveju, kai nėra paskirtas naujas įmonės vadovas, yra laikomas tinkamu dokumentų perdavimu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės UAB „TransRental“ dokumentai buvo perduoti akcininkės UAB „Kamjorda“ vadovui E. Ž., kad atsakovas A. T. nedisponavo įmonės dokumentais, todėl negalėjo įvykdyti jam tenkančios pareigos perduoti įmonės dokumentus, bei į tai, kad laikotarpiu nuo 2016-05-20 iki 2016-06-14 ieškovės vadovo pareigų neužėmė joks kitas asmuo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas A. T. yra įvykdęs pareigą perduoti UAB „TransRental“ dokumentus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.
  1. Kad įmonės dokumentų perdavimas juridinio asmens dalyviui, šiuo konkrečiu atveju E. Ž., kai naujasis vadovas nėra paskirtas, yra tinkamas, apeliaciniame skunde pripažino ir pati apeliantė, tačiau nurodė, kad atsakovas, perduodamas įmonės dokumentus įmonės dalyviui, turėjo tai padaryti tinkamai, t. y. tokių dokumentų perdavimą įforminti perdavimo-priėmimo aktu, kad būtų aišku, kokie dokumentai lieka akcininko žinioje, o kokie – ne, kokių dokumentų trūksta ar netrūksta. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai - 2016-05-20 dokumentų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 16/05/20-01 - patvirtina, kad atsakovas A. T. buvo pasiruošęs perduoti ieškovės dokumentus pagal jo pateiktą perdavimo-priėmimo aktą, tačiau, atsakovo teigimu, jis nebuvo pasirašytas dėl paties ieškovės akcininko E. Ž. pasikeitusio elgesio (II t., 73–83 b. l.).
  1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad E. Ž. buvo faktinis UAB „TransRental“ vadovas, nes tokią išvadą teismas iš esmės padarė remdamasis tik liudytojų parodymais, visiškai neatsižvelgdamas į tokių liudytojų tarpusavio ryšį ir galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.
  1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu šį apeliacinio skundo argumentą, nes tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir atsakovo A. T. parodymais bei paties E. Ž. nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas A. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo funkcijos buvo labai aiškiai apibrėžtos E. Ž.: atsakovas turės atlikti mokėjimus ieškovės vardu, taip užtikrindamas, kad E. S. bei kiti ieškovės darbuotojai nepasisavintų ieškovei priklausančių lėšų, kontroliuoti ieškovės pirkimus bei įvertinti, ar perkami daiktai ir paslaugos yra reikalingi ieškovės vykdomai serviso veiklai, apie ieškovės darbuotojų sudaromus įtartinus sandorius informuoti E. Ž. bei teikti visą E. Ž. reikalingą informaciją. Atsakovo teigimu, nors jis buvo išrinktas ieškovės vadovu, tačiau faktinio ieškovės vadovo funkcijas vykdė E. Ž.. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo kontroliuoti, jog darbuotojai nepasisavintų įmonei priklausančių lėšų, tame tarpe ir E. S. darbą, pripažino ir pats E. Ž. 2017-05-29 teismo posėdžio metu. Aplinkybės, kad E. Ž. į darbą priėmė K. V., kad su S. K. derėjosi dėl darbo užmokesčio, kad būtent E. Ž. davė nurodymą K. V. vykti į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje bei kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, patvirtina aplinkybę, kad faktinis UAB „TransRental“ vadovas buvo E. Ž., o ne atsakovas A. T..
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas faktiniu vadovu E. Ž., vadovavosi subjektyviais liudytojų parodymais, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Net ir vertinant, kad parodymus davę liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, aplinkybę, kad faktinis ieškovės vadovas buvo E. Ž., o ne A. T. patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Darbo ginčų komisijos 2016-09-12 sprendime nurodyta, jog perėmus visą įmonės (UAB „TransRental“) dokumentaciją paaiškėjo, kad E. S. yra padaręs įmonei didelę žalą, dėl kurios UAB „TransRental“ planuoja kreiptis į teismą, o akcininko (E. Ž.) sprendimu su E. S. nebus atsiskaityta tol, kol nebus baigtas civilinis ginčas dėl žalos atlyginimo (I t., 44–47 b. l.). Iš 2017-02-13 liudytojo apklausos protokolo matyti, kad dėl galimo bendrovės turto iššvaistymo į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi būtent E. Ž., o ne tuo metu UAB „TransRental“ direktoriaus pareigas ėjęs asmuo. Šalių atstovų advokatų tarpusavio susirašinėjimas taip pat įrodo, kad tariantis dėl taikaus bylos išsprendimo būdo, šį klausimą taip pat turėjo spręsti E. Ž. (II t., 87–90 b. l.). Taigi, aplinkybę, kad faktinis ieškovės UAB „TransRental“ direktorius buvo E. Ž., patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir liudytojų parodymams neprieštaraujantys rašytiniai bylos įrodymai.
  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, jog už atsiliepimo rengimą 1210 Eur suma yra per didelė, kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei apimties, nei keliamų teisinių klausimų prasme, apeliantės vertinimu, ši suma turėtų mažinama iki 500 Eur.
  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.
  1. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį negali viršyti 1983,25 Eur. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje atsiliepimo į ieškinį parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovas sumokėjo mažesnę sumą, nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio dydis. Pastebėtina, kad advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tai ne tik tam tikra suma už procesinio dokumento surašymą. Tai visa eilė advokato veiksmų – susipažinimas su ginčo situacija ir pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje, analizavimas, atsiliepimo rengimas, priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui. Tai patvirtina ir į bylą pateikta 2017 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurioje yra įvardintas teisinių paslaugų, suteiktų A. T., pobūdis – atsiliepimo į ieškinį parengimas, dokumentų analizė, parengimas pateikti teismui, procesinių prašymų formulavimas ir pateikimas (I t., 96 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl šios išlaidos priteistos pagrįstai. Apelianto nurodoma 500 Eur suma laikytina neadekvačia atsakovo suteiktų paslaugų apimčiai.
  1. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad atsakovas nepateikė išsamaus kelionės išlaidų (21 Eur) paskaičiavimo, nenurodė, kiek kilometrų nuvažiavo, kiek laiko sugaišo kelyje ir pan. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo kelionės išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais Lietuvos geležinkelių elektroniniais bilietais, iš kurių matyti kad atsakovo atstovas nesinaudojo nuosavu transportu, todėl patirtas kelionės išlaidas apeliacinės instancijos teismas vertina kaip minimalias (II t., 37, 38 b. l.). Visiškai pritartina atsakovo argumentui, jog aplinkybė, kad atsakovo atstovo darbo vieta yra Vilniuje, neturėjo esminės įtakos atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo atstovo advokato G. M. darbo vieta taip pat nėra Telšių mieste, advokatas G. M. suteiktų paslaugų ataskaitoje taip pat paskaičiavo kelionės ir susitikimo paimti perdavimo akto kopiją išlaidas, kurios sudarė 80 Eur (II t., 43 b. l.).
  1. Apeliantė nesutinka su atsakovo atstovavimo teisme išlaidų paskaičiavimu, nurodydama, jog didžiausias rekomenduotinas tokių išlaidų dydis yra 82,28 Eur, tuo tarpu atsakovo atstovas taikė 100 Eur dydį. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino atsakovui taikyto valandinio įkainio (100 Eur/1 val.) dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir sąžiningą procesinių pareigų atlikimą, iš ieškovo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos nemažintinos.
  1. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3700,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl apeliantės argumentas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
  1. Atsakovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei skirti maksimalią 5000 Eur baudą, ½ baudos skiriant atsakovui A. T..
  1. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
  1. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Tai, kad ieškovė apskundė procesinį sprendimą bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais, patvirtina tik tai, kad ieškovė pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei maksimalią CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.
  1. Atsakovas prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo iš apeliantės priteisti 2783 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, išskyrus 700 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidas už 2017-08-22 atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (atstovas nurodo, kad tai atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu (2017-08-22) galiojo 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą negali viršyti 395,71 Eur, kuri ir priteistina atsakovui vietoj paskaičiuotos 847 Eur sumos. Atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2331,71 Eur (2783 Eur - 451,29 Eur = 2331,71 Eur).
  1. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“, juridinio asmens kodas 300545345, A. T., asmens kodas ( - ) 2331,71 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt vienas euras 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai