Byla e2S-1430-881/2016
Dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo klubas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-16003-599/2016 pagal ieškovo Pakruojo futbolo klubas ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos futbolo federacijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo klubas ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos futbolo federacijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

6Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. rezoliuciją dėl ieškinio priėmimo ir atsisakyti priimti ieškinį, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas arbitražinis susitarimas, kurio pagrindu ginčai, kylantys dėl ar susiję su Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) ar narių įstatų, LFF ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimų, yra sprendžiami Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), esančiame Lausanne mieste, Šveicarijoje.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. procesinį veiksmą (rezoliuciją) dėl ieškinio priėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą.

9Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas įgyti teisę dalyvauti LFF A lygos čempionate bei registruodamas savo komandą LFF A lygos čempionatui, pateikė LFF 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinimą, kuriuo ieškovas, be kitų įsipareigojimų, taip pat įsipareigojo laikytis LFF įstatų, taisyklių ir sprendimų bei LFF įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, ir 2015 m. vasario 26 d. registracijos LFF A lygos pirmenybėms prašymą, kuriuo Klubas taip pat įsipareigojo laikytis ir vykdyti LFF įstatus, reglamentus, taisykles ir sprendimus bei visus ir bet kokius, t. y. tiek sportinio, tiek ir civilinio (piniginio) pobūdžio ginčus, kylančius futbolo sporto santykiuose su LFF, spręsti LFF įstatuose nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo tai, kad sutinkamai su LFF įstatų 59 straipsnio 1 dalies nuostatomis LFF yra pripažinusi Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS), kaip ginčus tarp LFF ir jos narių, LFF organų, lygų, klubų, žaidėjų, oficialių asmenų, žaidėjų agentų, taip, kaip tai nurodyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų nuostatose, kompetenciją turinčią spręsti instituciją, be to, šių įstatų 60 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta ginčų tarp LFF, jos narių, LFF organų, lygų, klubų, žaidėjų, oficialių asmenų ir žaidėjų agentų nagrinėjimo tvarka, be to, vadovaujantis įstatų 61 straipsnio nuostatomis, bet kokie tarp šių asmenų ginčai, kylantys dėl ar susiję su LFF ar narių įstatų, LFF ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimais, yra sprendžiami paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), esančiame Lausanne mieste (Šveicarija), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus, jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba / ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia, todėl, anot teismo, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimams, kuriais prašoma pripažinti 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. vasario 11 d. LFF vykdomojo komiteto sprendimus negaliojančiais, yra numatytas arbitražinis susitarimas.

10Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog minėtas arbitražinis susitarimas būtų negaliojantis ar yra netekęs galios arba negalėtų būti įvykdytas, be to, atsakovė pareiškė prieštaravimą, kad šis ginčas būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. rezoliucijoje įtvirtintą procesinį sprendimą dėl ieškinio priėmimo ir paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p., 334 str. 2 d. 1 p., KAĮ 11 str. 1 d.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas VšĮ Pakruojo futbolo klubas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Jokio arbitražinio susitarimo tarp šalių nėra. Tai, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinimu ir 2015 m. vasario 26 d. prašymu įsipareigojo laikytis LFF įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, nereiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas. Nagrinėjamu atveju jokios laisvos ieškovo valios nebuvo, jokios derybos ir diskusijos tarp šalių dėl to, kaip turi būti nagrinėjami šalių ginčai, nebuvo. Apskritai jokia sutartis nebuvo sudaroma, vyko paraiškos teikimo siekiant įgyti teisę dalyvauti 2015 m. LFF A lygos čempionate procedūra. Šalys šiame procese nebuvo lygiaverčiai partneriai – ieškovas privalėjo paklusti atsakovo, kaip čempionato organizatoriaus, nustatytoms taisyklėms, priešingu atveju, nebūtų turėjęs teisės su savo komanda dalyvauti 2015 metų čempionate. Jei ne šis tikslas, ieškovas nebūtų patvirtinęs atsakovui, kad prisiima įsipareigojimą bet kokius ginčus su atsakovu spręsti brangiame Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme. Ieškovo vertinimu, atsakovo reikalavimas tiek ieškovui, tiek kitiems klubams laikytis tvarkos, pagal kurią visi tarp atsakovo ir klubų kylantys ginčai sprendžiami išimtinai tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme, yra nesąžiningas, nes procesas arbitraže yra ypatingai brangus.
  2. Arbitražinis susitarimas, net jei būtų daroma prielaida, kad jis egzistavo, nebegalioja. Tiek 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinimas, tiek 2015 m. vasario 26 d. prašymas buvo pateikti siekiant konkretaus tikslo – įgyti teisę dalyvauti 2015 m. LFF A lygos čempionate. Todėl net jei ieškovas privalėjo laikytis juose nurodyto įsipareigojimo dėl ginčų sprendimo tvarkos, toks ieškovo įsipareigojimas turėjo galioti konkretų apibrėžtą laiko tarpą, t. y. tol, kol vyko 2015 m. LFF A lygos čempionatas. Tiek ieškinys, tiek juo ginčijami LFF vykdomojo komiteto sprendimai priimti čempionato sezonui pasibaigus, o vienas iš jų (2016 m. vasario 11 d. sprendimas) yra net nesusijęs su 2015 m. A lygos čempionatu.
  3. Arbitražinis susitarimas yra neįgyvendinamas. LFF įstatų 61 straipsnyje įtvirtinta, kad bet kokie ginčai tarp LFF, jos narių, LFF organų, lygų, klubų žaidėjų, oficialių asmenų ir žaidėjų agentų sprendžiami paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme. Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo Reglamento R47 straipsnis taip pat numato, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti šiam teismui federacijos sprendimus, jei tokia pareiškėjo teisė yra numatyta federacijos įstatuose arba tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas ir jei pareiškėjas yra išnaudojęs visas vidines federacijos įstatuose numatytas ginčo nagrinėjimo procedūras, priemones ir galimybes. Nagrinėjamu atveju LFF įstatai nenumato, kokiam LFF organui ir kaip turėtų būti skundžiami LFF vykdomojo komiteto sprendimai. Taigi ieškovas neturi net teorinės galimybės išnaudoti vidines LFF įstatuose numatytas ginčo nagrinėjimo procedūras ir galimybes, o tai savaime yra kliūtis kreiptis į LFF Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą, kaip paskutinę instanciją.

13Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos futbolo federacija prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pasirašydamas ir pateikdamas LFF 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinimą ir 2015 m. vasario 26 d. prašymą, ieškovas pripažino LFF įstatuose nustatytą ginčų nagrinėjimo tvarką bei prisiėmė atitinkamus su tuo susijusius įsipareigojimus. Tokiu būdu ieškovas aiškiai išreiškė savo valią ir sutikimą dėl tarp jo ir LFF kylančių ginčų nagrinėjimo tvarkos bei atitinkamai sudarė arbitražinį susitarimą su LFF. Tai, kad ieškovas pripažįsta tarp LFF ir ieškovo egzistuojantį arbitražinį susitarimą, kaip tai numatyta LFF įstatuose, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas, įgyvendindamas šį arbitražinį susitarimą, yra kreipęsis į Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS) dėl kito LFF organo, t. y. LFF Apeliacinio komiteto, sprendimų panaikinimo. Ieškovas tarp jo ir LFF sudaryto arbitražinio susitarimo nėra nuginčijęs, taip pat nekelia jokio atskiro savarankiško reikalavimo dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu nei šioje, nei kitose civilinėse bylose. Be to, ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti tarp šalių sudaryto arbitražinio susitarimo kaip akivaizdžiai negaliojančio ir niekinio.
  2. Sudarytu arbitražiniu susitarimu ieškovas ir LFF įsipareigojo visus ir bet kokius (tiek sportinio, tiek ir civilinio (piniginio) pobūdžio) ginčus, kylančius futbolo sporto santykiuose su LFF, spręsti LFF įstatuose nustatyta tvarka, nesiejant jų su jokiu konkrečiu terminu ar futbolo čempionatu. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškinio priėmimo stadijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs arbitražinio susitarimo sudarymo faktą bei gavęs LFF prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo teisme, neturėjo vertinti ir atitinkamai nevertino arbitražinio susitarimo turinio. Esant tarp šalių sudarytam ir nenuginčytam arbitražiniam susitarimui, tik arbitražas turi teisę pasisakyti dėl to, ar pagal šalių sudarytą arbitražinį susitarimą, jis turi teisę nagrinėti atitinkamą tarp šalių kilusį ginčą, ar ne.
  3. LFF vykdomojo komiteto sprendimai, nesant LFF įstatuose numatytos jų vidinės apskundimo tvarkos, yra tiesiogiai skundžiami ir dėl jų teisėtumo ginčai tarp LFF ir suinteresuotų asmenų yra nagrinėjami Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS). Be to, kol Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS) neišreiškė savo pozicijos dėl savo kompetencijos šio ginčo atžvilgiu, visiškai nėra pagrindo išvadai, jog tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra neįgyvendinamas. Juo labiau, kad šis ieškovo atskirajame skunde keliamas klausimas ieškinio priėmimo stadijoje yra nevertintinas ir neaktualus.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmetamas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

17Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

18Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, kad šalys jokio arbitražinio susitarimo nebuvo sudariusios, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

19Byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas įgyti teisę dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos A lygos čempionate bei registruodamas savo komandą šiam čempionatui, pateikė Lietuvos futbolo federacijai 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinimą, kuriuo, be kitų įsipareigojimų, taip pat įsipareigojo laikytis Lietuvos futbolo federacijos įstatų, taisyklių ir sprendimų bei Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, ir 2015 m. vasario 26 d. registracijos Lietuvos futbolo federacijos A lygos pirmenybėms prašymą, kuriuo ieškovas taip pat įsipareigojo laikytis ir vykdyti Lietuvos futbolo federacijos įstatus, reglamentus, taisykles ir sprendimus bei visus ir bet kokius, t. y. tiek sportinio, tiek ir civilinio (piniginio) pobūdžio ginčus, kylančius futbolo sporto santykiuose su Lietuvos futbolo federacija, spręsti Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatyta tvarka. Taigi pateiktais dokumentais ieškovas išreiškė valią (įsipareigojo) laikytis Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, o tai, kokie buvo tokio ieškovo įsipareigojimo motyvai (kaip teigia ieškovas – tik tam, kad galėtų dalyvauti 2015 metų Lietuvos futbolo federacijos A lygos čempionate), nepaneigia paties įsipareigojimo fakto.

20Sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta atskira sutartis dėl ginčų nagrinėjimo arbitražine tvarka, nes, kaip pripažįstama arbitražo doktrinoje ir praktikoje, arbitražinis susitarimas gali būti įformintas ne tik bendru šalių pasirašytu dokumentu, bet ir šalims apsikeičiant raštais ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas, esant kitokių rašytinių įrodymų, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, be to, šalių valią spręsti ginčus arbitražine tvarka gali patvirtinti ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalių arbitražinis susitarimas sudarytas ieškovui pateikus Lietuvos futbolo federacijai dokumentus, kuriais jis įsipareigojo (sutiko) laikytis federacijos įstatuose nustatytos ginčų nagrinėjimo arbitraže tvarkos.

21Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus. Aiškindamas, kaip turi būti suprantamas niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai; teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba, kitaip tariant, gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012). Ieškovo nurodomas argumentas, kad Lietuvos futbolo federacijos reikalavimas laikytis ginčų nagrinėjimo arbitraže tvarkos yra nesąžiningas, ką ieškovas grindžia brangiu arbitražo procesu, nėra pagrindas teismui spręsti, kad arbitražinis susitarimas akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, tuo pačiu nėra pagrindas teismui nepripažinti arbitražinio susitarimo.

22Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad arbitražinis susitarimas turėtų būti laikomas nebegaliojančiu. Jau minėta, kad Lietuvos futbolo federacijai pateiktais dokumentais ieškovas įsipareigojo visus ir bet kokius, t. y. tiek sportinio, tiek ir civilinio (piniginio) pobūdžio ginčus, kylančius futbolo sporto santykiuose su Lietuvos futbolo federacija, spręsti Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje pareikšto ieškinio, ginčijami LFF vykdomojo komiteto sprendimai buvo priimti dėl ieškovo 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktų prašymų (-o). Prašymų pateikimo metu (t. y. ginčo klausimų inicijavimo metu) 2015 m. LFF A lygos čempionatas dar nebuvo pasibaigęs, todėl vien dėl to ieškovo argumentai dėl čempionato pabaigos įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui yra teisiškai neaktualūs. Teismo vertinimu, ieškovo aiškinimas, kad čempionatui pasibaigus arbitražinis susitarimas nustoja galioti automatiškai, t. y. neatsižvelgiant į ginčo klausimų / santykių sritį, subjektus, inicijavimo momentą, neatitinka teismų praktikoje taikomo in favor contractus principo, pagal kurį, net kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, visos abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai.

23Remdamasis ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad arbitražinis susitarimas yra neįgyvendinamas. Teismas sutinka su atsakovės aiškinimu, kad federacijos įstatuose ir arbitražo teismo reglamente įtvirtintas apribojimas tiesiogiai kreiptis į arbitražo teismą su skundu yra nustatytas tik tiems atvejams, kai federacijos įstatuose yra numatyta vidinė sprendimų apskundimo procedūra; tokios procedūros nesant, sprendimai skundžiami tiesiogiai Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui. Taigi teigti, kad arbitražinis susitarimas nagrinėjamu atveju yra neįgyvendinamas, nėra faktinio pagrindo.

24Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo VšĮ Pakruojo futbolo... 6. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės... 9. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad... 10. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog minėtas... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas VšĮ Pakruojo futbolo klubas atskiruoju skundu prašo panaikinti... 13. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos futbolo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Atskirasis skundas atmetamas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta... 18. Ieškovas atskirajame skunde tvirtina, kad šalys jokio arbitražinio... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas įgyti teisę dalyvauti Lietuvos... 20. Sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, neturi... 21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali neatsisakyti spręsti... 22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovo... 23. Remdamasis ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais apeliacinės... 24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti...