Byla 2A-1753-601/2016
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4Ieškovė V. N. kreipėsi į teismą prašydama:

  • nutraukti 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą J. B. ir V. N. transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį;
  • taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 1 400 Eur ir atsakovę įpareigoti ieškovei grąžinti transporto priemonę Audi A3, valst. Nr.( - );
  • priteisti iš atsakovės 197 Eur nuostolių;
  • priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad interneto portale www.autogidas.lt sutuoktinis D. N. rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę Audi A3, 1998 metų gamybos, papildomai buvo nurodyta, kad transporto priemonė tvarkinga, važiuojanti, techninė apžiūra galioja iki 2016 m. 12 mėn., turi smulkių kėbulo defektų. 2015 m. rugsėjo 17 d. pradėjus eksploatuoti transporto priemonę paaiškėjo paslėpti trūkumai (gedimai), apie kuriuos nebuvo pranešta pirkimo–pardavimo momentu.

5Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės V. N. atsakovei J. B. 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 83-88) Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės įsigytos iš atsakovės prekės (transporto priemonės) atitikimo kokybės reikalavimams ir ieškovės, kaip pirkėjos, teisės grąžinti atsakovei (pardavėjai) prekę (transporto priemonę). Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė buvo 1998 metų gamybos (17 metų senumo), techninė apžiūra galiojo iki 2016 m. 12 mėn., pirkimo–pardavimo metu ieškovės atstovams perduota transporto priemonė buvo eksploatuojama, atitiko jų lūkesčius ir keliamus kokybės reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir/ar jos atstovas pardavimo metu nuslėpė žinomus automobilio trūkumus (gedimus), siekė suklaidinti ir apgauti ieškovę ir/ar jos atstovus (juolab galėjo ir turėjo žinoti apie galimus transporto priemonės trūkumus (gedimus)). Teismas vertino, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. paaiškėjusių transporto priemonės trūkumų (gedimų) – variklio kaitimo, aušinimo skysčio pasišalinimo, ieškovė ir/ar jos atstovai, dalyvavę pirkimo–pardavimo procese, nelaikė esminiais. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė eksploatuojama 17 metų, laikė, kad tokia transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės perdavimo. Teismas vertino, kad transporto priemonę apžiūrėjo ieškovės atstovai, tačiau jie neturi tam specialių žinių. Pirkėjos atstovai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi ir nepasinaudojo galimybe visapusiškai patikrinti transporto priemonės techninės būklės (kokybės), pasitelkiant specialistus, todėl sprendė, kad ieškovė negali pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pirkėjo teisių gynybos būdu. Tai, kad techninė apžiūra galiojo iki 2016 m. gruodžio mėn. nėra absoliuti transporto priemonės kokybės garantija.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė V. N. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės V. N. ieškinį atsakovei J. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo pilnai patenkinti. Priteisti bylinėjimosi ir advokato atstovavimo išlaidas. Apeliantė teikė papildomus įrodymus (b. l. 93-95). Apeliacinio skundo motyvuose nurodė: Atsakovės J. B. atsakyme net neužsimenama, kad atsakovė ar jos atstovas būtų siūlę ieškovei patikrinti automobilio techninę būklę autoservise, o ieškovai tokio pasiūlymo būtų atsisakę. Atsakovės paaiškinimai apie automobilio pardavimo aplinkybes pakito, įsijungus į procesą teisininkams. Kaip ir atsakovė pirkdama 2015 m. kovo mėn. automobilį, taip ir ieškovė pirkdama automobilį pasitikėjo pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenimis. Techninės apžiūros faktas patvirtina techniškai tvarkingos transporto priemonės galėjimą saugiai dalyvauti eisme. Teismas turėjo įvertinti nurodytą aplinkybę, kuri ieškovei, kaip neprofesionaliai pirkėjai, suteikia pagrindą pasitikėti, jog transporto priemonė tinkama eksploatuoti. Vizualinės apžiūros metu ir pavažiavus keletą kilometrų, trūkumai, dėl kurių automobilio nebūtų galima įprastai naudoti, neišryškėjo. Automobilio gedimo priežasties be variklio išardymo negalėjo nustatyti net specialistai, todėl pirkimo metu pirkėja jų tikrai negalėjo nustatyti. Tokie automobilio trūkumai yra esminiai, jiems pašalinti reikia didelių išlaidų. Teismas netyrė ieškovės pateiktų įrodymų, neanalizavo ir neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-360-979/2016, palikti nepakeistą ir ieškovės (apeliantės) V. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti iš ieškovės (apeliantės) V. N. atsakovės J. B. naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas advokato pagalbos išlaidas (b. l. 108-115).

9Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvuose nurodė: patys ieškovės atstovai automobilio įsigijimo dieną nustatė tam tikrus trūkumus, dėl kurių atsakovės atstovas sumažino pradinę kainą 100 Eur. Automobilio apžiūra vyko darbo dieną, todėl objektyvių kliūčių patikrinti automobilio autoservise nebuvo, nors atsakovė siūlė. Ieškovės atstovai automobilio patikrą atlikto patys, išimtinai pasitikėdami savo žiniomis. Visi atsakovei ir jos atstovui žinomi parduodamo automobilio trūkumai sąžiningai buvo atskleisti ieškovei; transporto priemonės techninė apžiūra nėra absoliuti transporto priemonės kokybės garantija, t. y. negarantuoja, jog techniškai tvarkinga transporto priemonė jos techninės apžiūros metu negali sugesti. Pirkėjai turėjo įvertinti, kad perka ne iš profesionalaus pardavėjo ir automobilis dėl itin ilgalaikio jo eksploatavimo gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolimesnio eksploatavimo momentu. Pirkėjai turėjo patys įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis (pvz. specialistais, automechanikais); apeliaciniame skunde ieškovė pati patvirtina tiek savo, tiek atstovų aplaidumą bei nerūpestingumą, kadangi prieš įsigyjant automobilį jiems nebuvo sudaryta jokių kliūčių pravažiuoti su automobiliu keletą kilometrų daugiau ir įsitikinti, koks yra variklio darbas jam pasiekus darbinę temperatūrą (pilnai įkaitus), atidžiau apžiūrėti variklio skyrių, nuvykti į autocentrą ir atlikti CO2 testą. Pirkėjos atstovai nebuvo pakankamai protingi, atidūs ir rūpestingi ir tokia galimybe nepasinaudojo; nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog automobilio trūkumai yra tokie reikšmingi, kad juo negalima važinėti. Automobilis pradėtas eksploatuoti kitą dieną po įsigijimo, nuo 2015-09-17 iki 2015-09-25 nuvažiavo 250 km, kas reiškia, kad parduoto automobilio kokybė atitiko įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami tokios markės, amžiaus, kainos ir intensyviai eksploatuotam automobiliui. Ieškovės nurodyti automobilio trūkumai, apie kuriuos buvo informuoti ieškovės atstovai, nepanaikina automobilio naudojimo pagal jo paskirtį. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde, neįrodė automobilio trūkumų (gedimų) atsiradimo priežasties ir atsiradimo momento; ieškovės papildomai teikiami rašytiniai įrodymai jokių esminių byloje susiklosčiusio ginčo faktinių aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, t. y. jokios įrodomosios galios sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą neturi. E. P. I. Į. raštas yra tik bendro informacinio pobūdžio ir niekaip nėra siejamas nei su ginčo automobiliu, nei su šios bylos aplinkybėmis. Nuotraukos nieko bendro su 2015 m. rugsėjo 25 d. Audi centre Kaune atlikta automobilio patikra neturi, o taip pat negali patvirtinti ieškovės nurodomų aplinkybių, jog automobilio gedimai yra esminiai, paslėpti, o automobilio variklis yra pakeistas, ne tos komplektacijos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo ir pirkėjo teises (CK 6.317 str., 6.327 str., 6.328 str., 6.333 str., 6.334 str.), tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.). Dėl naujų įrodymų pateikimo Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurių nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 5 d. ir prašo juos priimti, t. y. žemėlapio lapą su pažymėtu važiavimo maršrutu prieš perkant automobilį; E. P. IĮ pažymą; 2015 m. rugsėjo 25 d. darytų fotonuotraukų kopijas (b. l. 96-103). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių prašomi nauji įrodymai priimtini, nes sutinka, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

13Dėl pirkėjo teisės atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą Nustatyta, ieškovė 2015 m. birželio 17 d. įdėjo skelbimą į internetinį portalą www.autogidas.lt, kuriame nurodė šią informaciją: transporto priemonė tvarkinga; techninė apžiūra galioja iki 2016 m. 12 mėn.; važinėjo mergina; transporto priemonė neuždrožta, važiuoklė nebarška; turi smulkių kėbulo defektų. 2015 m. rugsėjo 17 d. apie 15.30 val. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės (Audi A3, valst. Nr. ( - )) pirkimo – pardavimo sutartis. Tą pačią dieną apie 18 val., ieškovės sūnui E. važiuojant šiuo automobiliu į Kauną (studijuoti), užkaito automobilio variklis. Ieškovės sutuoktinis D., nuvykęs prie automobilio, pamatė, kad trūksta variklio aušinimo skysčio. Automobilį partempė iki autoserviso, tačiau jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl, atvėsus varikliui, su sustojimais, parvažiavo namo. Pamatė, kad užstrigęs (užrūdijęs) aušinimo radiatoriaus ventiliatorius, todėl jį sutepė ir šis pradėjo veikti, pripylė aušinimo skysčio. Kitą dieną (2015-09-18) ryte sūnus išvažiavo šiuo automobiliu į Kauną, tačiau prie Prienų variklis vėl užkaito. Ieškovės sutuoktinis partempė automobilį į Alytų iki serviso UAB „( - )“ apžiūrai, kur buvo įdėtas termostatas ir pakeistas aušinimo skystis, tačiau gedimas išliko – automobilio variklis kaito ir šalinosi aušinimo skystis. Tą pačią dieną ieškovės sutuoktinis paskambino automobilį pardavusiam vaikinui (pardavėjos atstovui) ir pranešė apie nustatytą gedimą, o sužinojęs, kad variklio gedimas daug kainuos, 2015 m. rugsėjo 20 d. paskambino atsakovės atstovui ir pasakė, kad nori grąžinti automobilį, tačiau šis atsisakė jį paimti atgal. Tuomet ieškovės vyras užsiregistravo 2015 m. rugsėjo 25 d. į Audi centą Kaune automobilio patikrai ir defektavimui. Patikros metu buvo nustatyta visa eilė gedimų (užstrigęs turbinos valdymas; per aušinimo bakelį rūksta išmetimo dujos – reikalingas variklio ardymas tikslesniam gedimo nustatymui; automobilio rida 230 811 km yra neteisinga, nes 2009 m. liepos 25 d. rida buvo 420 328 km ir kt.), konstatuojant, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, todėl jį eksploatuoti nesaugu. Nustatytų gedimų remonto kaina – 2 797,81 Eur, į kurią įeina, be nustatytų gedimų šalinimo, tik variklio ir pavarų dėžės gedimo paieška, bet ne gedimo pašalinimas. 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama paimti automobilį atgal ir grąžinti sumokėtus pinigus bei padengti išlaidas, susijusias su automobilio patikra, tačiau atsakovė 2015 m. spalio 5 d., pateikusi atsakymą, atsisakė tenkinti pateiktą pretenziją. Ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė (jos atstovai) pirkimo metu visiškai neįsitikinusi perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai itin svarbią reikšmę suteikė aplinkybei, jog apeliantė (jos atstovai) nevisapusiškai patikrino automobilio technine būklę (kokybę) (nepasitelkė tam specialistų) ir iš esmės vien dėl to atmetė ieškinį. Pažymėtina, kad pirkėjas turi tik teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 str.), bet ne pareigą, tuo tarpu pardavėjas turi pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus. Ginčas yra kilęs dėl transporto priemonės kokybės, t. y. ar nustatyti trūkumai leidžia pirkėjui pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata (pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Nustatyta, kad esminis trūkumas, dėl ko transporto priemone negali būti naudojamasi, yra variklio kaitimas, aušinimo skysčio pasišalinimas. Ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl sprendžiant ginčą taikytinos bendrosios pirkimo pardavimo sutartį reglamentuojančios CK XXIII skyriaus 1-3 skirsnio nuostatos. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neįvertino to, jog pardavėjas parduodamas daiktą suteikė kokybės garantiją pirkėjui (apeliantui) ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (ją perkeldamas pirkėjui – kokios trūkumų priežastys, kada jie atsirado). Dėl parduodamo daikto kokybės garantijos kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad „Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.217 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. <...>. Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009). CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę, t. y. jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra ginčo, kad nustatyti trūkumai (variklio kaitimas, aušinimo skysčio pasišalinimas) yra neakivaizdūs (paslėpti). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirkėjas (apeliantės atstovai) jų pastebėti, esant varikliui neįkaitusiam iki darbinės temperatūros (šaltam), juo labiau esant išimtam aušinimo sistemos termostatui (kuris tikėtina, jog nebuvo įdėtas, siekiant sumažinti variklio kaitimo temperatūrą virš darbinės (b. l. 97)), neturėjo galimybės. Byloje nėra duomenų, kad pardavėjas apie šią automobilio problemą (trūkumą) pirkėjui pranešė. Priešingai, skelbime (b. l. 11-12) teigiama, kad transporto priemonė tvarkinga, neuždrožta, važinėjo mergina. Šie trūkumai pradėjo aiškėti po automobilio pardavimo, tą pačią dieną, apeliantės sūnui išvažiavus į Kauną, kai automobilio variklis įkaito iki darbinės temperatūros (pravažiavus ilgesnį atstumą). Apeliantės sutuoktinis bandė šalinti šį trūkumą (įpylė aušinimo skysčio, sutvarkė aušinimo radiatoriaus ventiliatorių), tačiau kitą dieną pasikartojus problemai, suprato, kad tai gali būti variklio gedimas ir pranešė apie tai atsakovės atstovui, o dar po dienos pasiūlė pasiimti automobilį atgal. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad, šiuo atveju, už nustatytus trūkumus, nesvarbu, kada jie paaiškėjo, jeigu apie juos pirkėjui nebuvo žinoma, yra atsakingas pardavėjas (atsakovė). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, t. y. „CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-499/2009). Byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų, be to, šį faktą pagrįsti apeliantė (pirkėjas) pateikė specialistų išvadas (UAB „( - )“ 2018 m. rugsėjo 18 d. aktas, UAB „( - )“ pažyma), todėl laikytina, kad ji savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog transporto priemonė turėjo (turi) paslėptų trūkumų. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyti trūkumai atsirado dėl apeliantės kaltės (netinkamo naudojimo ir pan.). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias byloje nustatytas aplinkybes kaip: 1) atsakovė 2015 m. kovo 21 d. įsigijusi transporto priemonę, jau po nepilnų trijų mėnesių siekia parduoti automobilį, 2) automobilis pardavinėjamas be aušinimo sistemos termostato, kas sumažina variklio kaitimą virš darbinės temperatūros, 3) automobilis pardavinėjamas ilgą laiką (3 mėnesius), 4) trūkumai (variklio kaitimas, aušinimo skysčio pasišalinimas) paaiškėja tą pačią dieną po automobilio pardavimo, - sprendžia, jog tikėtina, kad automobilio trūkumai buvo jo pardavimo metu ir atsakovė apie juos žinojo. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d.. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016). Apeliantė prašo taikyti CK 334 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytą jos teisių gynimo būdą, t. y. nutraukti 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą J. B. ir V. N. transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės jai 1 400 Eur, ieškovę įpareigoti atsakovei grąžinti transporto priemonę Audi A3, valst. Nr.( - ) bei priteisti iš atsakovės 197 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra tinkamas, nes: 1) parduotas automobilis su daug trūkumų, kurie paaiškėjo netrukus po pardavimo ir apie juos netrukus (kitą dieną) atsakovė buvo informuota, 2) dalis trūkumų yra esminiai (variklio kaitimas, aušinimo skysčio pasišalinimas), dėl kurių nėra galimybės eksploatuoti automobilio, 3) automobilio trūkumų šalinimo kaina (2 797,81 Eur), kuri neapima tikrosios variklio gedimo priežasties pašalinimo (tik gedimo paiešką), du kartus viršija jo įsigijimo kainą (1 400 Eur), 4) parduotas automobilis su trūkumais, dėl kurių apeliantė negali automobiliu važinėti, t. y. apeliantė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti tvarkingą važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Apeliantės reikalavimas atlyginti 197,08 Eur nuostolius (22 Eur už termostato įdėjimą ir aušinimo skysčio pakeitimą; 118,08 Eur už automobilio transportavimą techninės pagalbos automobiliu į UAB „( - )“; 57 Eur už automobilio patikrą UAB „( - )“) dėl sutarties pažeidimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6. 221 str. 2 d., 6.245 str., 6.251 str. 1 d.). Byloje yra pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas (b. l. 13-18), kurios susidarė būtent dėl parduoto su trūkumais automobilio (siekiant pašalinti ir nustatant jo trūkumus). Ginčo dėl šių nuostolių dydžio ar jų susidarymo priežasties (dėl kieno kaltės jie buvo patirti) nėra. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie nuostoliai buvo patirti dėl automobilio su trūkumais pardavimo, už ką yra atsakinga atsakovė (pardavėja). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), t. y. nutraukti 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą J. B. ir V. N. transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės jai 1 400 Eur, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. ( - ) bei priteisti iš atsakovės 197 Eur nuostolių.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį patenkinus, ieškovei (apeliantei) priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), t. y. 796 Eur bylinėjimosi išlaidų (748 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (b. l. 66), 48 Eur žyminis mokestis apeliacinėsinstancijos teisme (b. l. 104)). Taip pat iš atsakovės priteistinos 4,58 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Apeliacinį skundą patenkinti.

16Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

17Nutraukti 2015 m. rugsėjo 17 d. sudarytą J. B. ir V. N. transporto priemonės Audi A3, valst. Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį.

18Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. ( - ) ieškovei V. N., a. k. ( - ) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) ir įpareigoti ieškovę V. N. grąžinti atsakovei J. B. transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. ( - ).

19Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. ( - ) ieškovei V. N., a. k. ( - ) 197 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) nuostolių.

20Priteisti ieškovei V. N., a. k. ( - ) iš atsakovės J. B., a. k. ( - ) 796 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti valstybei iš atsakovės J. B., a. k. ( - ) 4,58 Eur (keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas ( - )) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas ( - )).

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. N. kreipėsi į teismą prašydama: