Byla 2A-435-262/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Finvesticija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kubita“ ieškinį atsakovui UAB „Finvesticija“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Kubita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinimu atsakovui UAB „Finvesticija“ (t. 1, b.l. 67-68, 168), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 65515,46 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuo ieškininio reikalavimo 4882,19 Lt dalyje atsisakė. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už atliktus statybos rangos darbus pagal 2008-06-17 sutartį Nr.16-06-08/2, 2008-07-17 sutartį Nr.17-07-08/04 ir 2008-07-02 sutartį Nr.02-07-08/3. Ieškovas teigia, kad jis pagal minėtas sutartis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, ką patvirtina atsakovo darbuotojų parašais patvirtinti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovas už atliktus darbus neatsiskaito.

5Atsakovas UAB „Finvesticija" patiekė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad su ieškovu sudarytose sutartyse nurodyti statybos rangos darbai, už kurių atlikimą ieškovas reikalauja sumokėti, yra neatlikti. Ieškovas grindžia savo reikalavimus S. K. pasirašytais dokumentais - PVM sąskaitomis-faktūromis, darbų perdavimo-priėmimo aktais, tačiau jis nebuvo atsakovo įgaliotas pasirašyti minėtus dokumentus ir juos pasirašė apgautas ieškovo. Atsakovas teigia, kad pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis ieškovas grindžia ieškinį, yra suklastotos, netikslios, jos surašytos atbulomis datomis, nedeklaruotos VMI, todėl negali būti vertinamos, kaip įrodymas. Atsakovas teigia, kad su ieškovu yra atsiskaityta visiškai, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Finvesticija“ ieškovo UAB „Kubita“ naudai 65515,46 Lt skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo 2009-05-11 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1965,46 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt už advokato pagalbą teisme; bylą dalyje dėl 4882,19 Lt priteisimo nutraukė. Teismas konstatavo, kad ieškovas atliko statybos bei elektros instaliavimo darbus atsakovo objektuose pagal tris statybos rangos sutartis, viso už 265515,46 Lt. Atsakovas nesilaikė statybos rangos sutartyse numatytos prievolės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, yra apmokėjęs už dalį darbų, todėl susidariusi skola sudaro 65515,46 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo prievoles pagal sutartis, todėl iš atsakovo ieškovui priteista 65515,46 Lt.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Finvesticija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, netinkamai vertino įrodymus. Teismas sprendime nenurodė, kokių konkrečių sąskaitų – faktūrų pagrindu atsirado atsakovo pareiga mokėti ieškovui. Teismas netyrė, ar PVM sąskaitos – faktūros Nr. 26, 27, 29, 30 yra apmokėtos. Teismas nepašalino akivaizdžių prieštaravimų byloje, nesiaiškino, kodėl ieškinys tai pačiai sumai iš pradžių buvo grindžiamas vienomis sąskaitomis, o vėliau visiškai kitomis. Teismas nepagrįstai ignoravo UAB „Finvesticija" argumentus, įrodančius ieškinio nepagrįstumą. Dalies sąskaitų, kuriomis grindžiamas ieškinys, ieškovas nedeklaravo VMI, tai kokiu pagrindu ieškovas reikalauja apmokėti nedeklaruotas sąskaitas, kai nėra sumokėjęs PVM valstybei. Apeliantas teigia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog sąskaitos – faktūros būdavo apmokamos tik po to, kai jas pasirašydavo bendrovės direktorius L. V. ir jos patekdavo į įmonės buhalteriją. S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pasirašydavo visas be išimties ieškovo jam pateiktas sąskaitas bei darbų priėmimo – perdavimo aktus netikrinęs, ar tinkamai jie atlikti, arba patikėjęs ieškovo pažadu, jog trūkumai bus ištaisyti, nors realiai atliktų darbų trūkumų ieškovas neištaisė. Apeliantas teigia, kad S. K. nors ir pasirašydavo visas atsakovo jam pateiktas sąskaitas, tačiau nemažos dalies jų UAB „Finvesticija" direktoriui ir buhalterijai nepateikdavo. Taip pat apeliantas teigia, kad didelių abejonių kelia kai kurių ieškovo pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų – faktūrų) tikrumas, nes ieškovas atsakovui už tuos pačius darbus yra išrašęs dvi sąskaitas. Be to, tų pačių metų sąskaitos negali būti išrašomos tuo pačiu numeriu. Aplinkybė, kad to paties atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytos dvi sąskaitos, turinčios tą patį numerį, tačiau skirtingas datas, duoda pagrindo galvoti, jog jos yra galimai suklastotos. Taip pat ir pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus tuo pačiu numeriu negali būti numeruojamos skirtingos sąskaitos, todėl apeliantas teigia, kad PVM sąskaita – faktūra Nr. 26 yra suklastota. Tuo pačiu numeriu negali būti skirtingų dienų sąskaitos, kuriose nurodytos kitokios pinigų sumos, todėl ir sąskaita Nr. 27 yra suklastota. Taip pat didelių abejonių kelia ir ieškovo sąskaitos Nr. 31-34. Aplinkybė, jog 2009 m. vasario sąskaitos yra didesnio numerio (31-34) nei tų pačių metų vėlesnio mėnesio (balandžio) sąskaitos (28-30), leidžia įtarti, jog sąskaitos Nr. 31-34 yra išrašytos atgaline data, t.y. galimai suklastotos. Ieškovo pateiktų sąskaitų teismas nevertino, nurodytų aplinkybių netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

10Ieškovas UAB „Kubita“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir motyvuojamas naujai pateikiamais su apeliaciniu skundu įrodymais, todėl su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai negali būti prijungti prie bylos, nes visus šiuos dokumentus atsakovas turėjo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu. Ieškovo keliamas reikalavimas aiškus ir konkretus, todėl šių dokumentų nepateikimas teismui laikytinas kaip proceso vilkinimas ir minėtais dokumentais negalima vadovautis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teigia, kad pagal rangos sutartį atliktų darbų kokybė nebuvo ginčijama, dėl jos iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovas ieškovui pretenzijų nepareiškė, darbai priimti pasirašant atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose nėra jokių pastabų ar išlygų dėl netinkamos darbų kokybės.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

14Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

15Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas UAB „Kubita“ ir atsakovas UAB „Finvesticija" 2008 m. birželio 17 d. sutarė rangos sutartį Nr. 16-06-08/2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus adresu Markininkų km., Trakų raj. kokybiškai, laikantis darbų saugos, aplinkos ir priešgaisrinės priežiūros reikalavimų, o atsakovas įsipareigojo galutinai atsiskaityti su ieškovu per 10 kalendorinių dienų po darbų įvykdymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (t. 1, b.l. 3-4). Šalys taip pat 2008 m. liepos 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. 17-07-08/4, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kokybiškai, laikantis darbų saugos, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės priežiūros reikalavimų elektros instaliacijos bei apšvietimo išvedžiojimą pirmame ir antrame aukštuose adresu Rato g. 5b-2, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo galutinai atsiskaityti su ieškovu per 5 kalendorines dienas po pilno darbų įvykdymo, atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (t. 1, b.l. 9-10). Šalys taip pat 2008 m. liepos 2 d. sudarė rangos sutartį Nr. 02-07-08/3, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kokybiškai, laikantis darbų saugos, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės priežiūros reikalavimų elektros instaliacijos bei apšvietimo išvedžiojimus pirmame ir antrame aukštuose, Trakų raj. Markininkų km., o atsakovas įsipareigojo galutinai atsiskaityti su ieškovu per 10 kalendorinių dienų po pilno darbų įvykdymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos (t. 1, b.l. 13-14). Ieškovas teigia, kad jis minėtomis rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, tačiau atsakovas neatsiskaito už atliktus darbus ir liko skolingas 65515,46 Lt.

16Taigi, sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija turi įvertinti, ar yra atskleista nagrinėjamos civilinės bylos esmė. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog atsakovas rangos sutartimis prisiimtos prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė.

17Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo savo reikalavimą išieškoti 70.397,65 Lt grindė keturiomis PVM sąskaitomis - faktūromis: 2009-02-01 PVM sąskaita - faktūra Nr. 26, 2009-02-01 PVM sąskaita - faktūra Nr. 27, 2009-04-02 PVM sąskaita - faktūra Nr. 29, 2009-04-02 PVM sąskaita - faktūra Nr. 30 (t. 1, b.l. 5, 7, 11, 15). Tačiau panaikinus priimą teismo įsakymą ieškovas reikšdamas ieškinį 70.397,65 Lt sumai ieškininius reikalavimus grindė kitomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Taigi, iš bylos medžiagos nėra aišku, kuriomis ieškovo išrašytomis ir atsakovo neapmokėtomis PVM sąskaitomis –faktūromis ieškovas grindžia savo reikalavimus priteisti 65.515,46 Lt skolos.

19Byloje esanti 2008-09-08 PVM sąskaita - faktūra Nr. 20 31.521,95 Lt sumai, grindžiama 2008-09-08 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 9. Tačiau to paties 2008-09-08 atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto Nr. 9 pagrindu ieškovui buvo pateikta ir 2008-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. 20 tai pačiai 31.521,95 Lt sumai (t. 2, b.l. 6, 7, 9). Taigi, manytina, kad ieškovas atsakovui už tuos pačius darbus yra išrašęs dvi PVM sąskaitas – faktūras. Pažymėtina, kad tų pačių metų sąskaitos negali būti išrašomos tuo pačiu numeriu, o taip pat tai, kad to paties atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pagrindu yra išrašytos dvi sąskaitos, turinčios tą patį numerį, tačiau skirtingas datas, kelia abejonių dėl jų pagrįstumo.

20Byloje esanti 2009-02-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 26 27.325,98 Lt sumai, grindžiama 2009-02-01 atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 18 (t. 2, b.l. 12, 13). Taip pat byloje yra ir 2008-12-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. 26 28.443,16 Lt sumai, ji taip pat grindžiama atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 18 (b.l. 14, 15). Kaip matyti šiose PVM sąskaitose – faktūrose darbų perdavimo - priėmimo akte, atlikti darbai, sąskaitų numeriai, priėmimo - perdavimo aktų numeriai sutampa, tačiau skiriasi pinigų sumos ir dokumentų datos. Taigi ir šios aukščiau paminėtos PVM sąskaitos – faktūros kelia abejonių dėl jų pagrįstumo bei tikrumo.

21Taip pat matyti, kad 2009-02-01 PVM sąskaita - faktūra Nr. 27 21.897,67 Lt sumai neatitinka atsakovui teiktos PVM sąskaitos - faktūros tuo pačiu Nr. 27, tačiau išrašytos 2009-01-28 26.200,69 Lt sumai (t. 2, b.l 16, 18), nors abi PVM sąskaitos - faktūros grindžiamos atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 17. Pažymėtina, kad tuo pačiu numeriu negali būti skirtingų dienų sąskaitų, kuriose nurodytos kitokios pinigų sumos. Taigi šios PVM sąskaitos – faktūros kelia abejonių dėl jų pagrįstumo bei tikrumo.

22Ieškovas taip pat teigia, kad savo reikalavimus sumokėti už atliktus darbus grindžia atsakovo atstovo pasirašytais atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais. Tačiau į bylą ieškovas pateikė eilę atsakovo nepasirašytų aktų ( t. 1, b.l. 111, 113, 120, 129, 131-132). Taip pat nepasirašyta ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 0014 (t. 1, b.l. 140), kuri įtraukta į atsiskaitymų suvestinę (t. 1, b.l. 169). Prie PVM sąskaitos - faktūros Nr. 0010 (t. 1, b.l. 139) iš viso nepateiktas joks darbų perdavimo – priėmimo aktas, nors ši PVM sąskaita – faktūra taip pat įtraukta į suvestinę (t. 1, b.l. 169). Taigi, esant tokiai situacijai, neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui skolingas 65.515,46 Lt. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi tik ieškovo pateikta atsiskaitymų suvestine (t. 1, b.l. 169), neištyręs visų byloje esančių įrodymų ir neįvertinęs atsakovo argumentų.

23Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu motyvu, kad su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai negali būti prijungti prie bylos, nes visus šiuos dokumentus atsakovas turėjo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėl minėtų ginčytinų PVM sąskaitų – faktūrų tikrumo buvo pasisakęs pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (t. 1, b.l. 90, 171-175) bei savo procesiniuose dokumentuose. Juo labiau, kad apelianto nurodytas PVM sąskaitas - faktūras taip pat buvo pateikęs teismui ir ieškovas. Todėl apelianto su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nelaikytini naujais įrodymais, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

24Taigi, neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės vien ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu ir be pakankamų motyvų ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada negali būti teisėta ir pagrįsta, nes ji prieštarauja LR CPK 185 straipsnio nuostatoms.

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo, kuo remdamasis atmeta atsakovo argumentus, nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis tenkina ieškininius reikalavimus. Esant padarytiems materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimams, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas naikintinas. LR CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, neatskleidė bylos esmės, todėl civilinė byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

26Nagrinėjant bylą iš naujo, reikalinga aiškinti nurodytas aplinkybes dėl dokumentų pasirašymo (nepasirašymo), darbų neatitikimo, atsakovui nuosekliai ginčijant tam tikras PVM sąskaitas – faktūras bei darbų perdavimo – priėmimo aktus, tinkamai ištirti jų originalus ir tik po to daryti išvadas apie skolos buvimą bei jos dydį.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Kubita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinimu... 5. Atsakovas UAB „Finvesticija" patiekė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas UAB „Finvesticija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 10. Ieškovas UAB „Kubita“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 13. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 14. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 15. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas UAB... 16. Taigi, sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 17. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikdamas teismui pareiškimą... 19. Byloje esanti 2008-09-08 PVM sąskaita - faktūra Nr. 20 31.521,95 Lt sumai,... 20. Byloje esanti 2009-02-01 PVM sąskaita faktūra Nr. 26 27.325,98 Lt sumai,... 21. Taip pat matyti, kad 2009-02-01 PVM sąskaita - faktūra Nr. 27 21.897,67 Lt... 22. Ieškovas taip pat teigia, kad savo reikalavimus sumokėti už atliktus darbus... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą... 24. Taigi, neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad... 26. Nagrinėjant bylą iš naujo, reikalinga aiškinti nurodytas aplinkybes dėl... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4... 28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą...