Byla 2KT-131/2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teisme 2012 m. liepos 3 d. gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2015-129/2012 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurioje 2012-07-03 teismo posėdyje ieškovo T. M. atstovas P. M. pateikė ieškovo T. M. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Ieškovas T. M. pareiškime nurodo, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikė skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko Stanislovo Juocevičiaus ir šio teismo teisėjos Bronislavos Todesienės pareigų neatlikimo. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu yra byloje atsakovei atstovaujantis advokatas V. M., todėl ieškovas abejoja, kad ši byla gali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.

3Pareiškimas netenkintinas.

4Nušalinimo instituto tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų ir protingų abejonių. Ieškovas T. M. nušalinimą grindžia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kurios nariu yra atsakovės atstovas, pateiktu skundu. Pažymėtina, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikla grindžiama nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir kitais principais, iš kurių seka išvada, kad komisijos narys, iškilus abejonėms dėl jo galimybės dalyvauti, nagrinėjant atitinkamą teikimą, turėtų spręsti nusišalinimo klausimą. Pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 38 punktą, jei teisėjui drausmės byla iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nušalinamas, apie nušalinimą pažymint Komisijos priimtame sprendime. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikto teikimo (skundo) priėmimo klausimas dar net neišspręstas. Net ir tuo atveju, jei toks teikimas būtų priimtas ir teisėjai Bronislavai Todesienei ir/ar teismo pirmininkui Stanislovui Juocevičiui būtų keliama drausmės byla, tai nesudarytų pagrindo nušalinti visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, tuo labiau, kad civilinę bylą Nr. 2-2015-129/2012 paskirta nagrinėti teisėjų kolegija, kurios dviems nariams ieškovas neprašo iškelti drausmės bylos ir pareiškime nenurodo jokio jų nušalinimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo nušalinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Priešingu atveju, vien skundo (teikimo) padavimo pagrindu nušalinus visą teismą, tokia nušalinimo klausimą sprendžiančių subjektų formuojama praktika sudarytų sąlygas dalyvaujantiems byloje asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tokiu būdu iš esmės sudarant sąlygas pasirinkti teismą ir teisėją, kuris nagrinėtų konkrečią civilinę bylą. Tokia situacija teisinėje valstybėje būtų netoleruotina.

5Nagrinėjamu atveju nenustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo pagrindų, todėl pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas ir byla neperduotina nagrinėti kitam teismui.

6Sprendžiant teisėjui ir/ar teismui pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

7Ieškovas T. M. šioje byloje jau reiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nušalinimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi buvo pripažintas nepagrįstu ir netenkintas. Vos išsprendus teismo nušalinimo klausimą, ieškovas 2012-07-03 teismo posėdyje, į kurį atvyko dalyvaujančių byloje asmenų atstovai, vėl pareiškė nepagrįstą nušalinimą. Dėl ieškovo pareikšto pakartotinio nušalinimo turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas, taip sutrikdant teismo darbą, gaišinant dalyvaujančių byloje asmenų laiką. Akivaizdu, kad ieškovas savo veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012 sąmoningai siekia, kad byla šiame teisme nebūtų išnagrinėta iš esmės. Konstatuotina, kad ieškovas nušalinimo teise antrą kartą pasinaudojo ne pagal jos paskirtį ir piktnaudžiaudamas. Dėl to, 2012-07-03 teismo posėdyje ne tik negalėjo būti išnagrinėta civilinė byla, trukdomas teismo laikas, bet ir pažeidžiami kitose bylose dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai, kad jų bylos bus išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Išdėstytų motyvų pagrindu ir remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, ieškovui, kaip piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui, skirtina bauda. Baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t.y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, turtinę padėtį ir t.t. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Nagrinėjamu atveju nustatytas tiek ieškovo nesąžiningumas, tiek veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, į įstatyme nustatytą viršutinę sankcijos ribą, į baudos, kaip teismo nuobaudos paskirtį, ieškovui T. M. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skirtina 1000 Lt dydžio bauda.

8Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 95 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

9Ieškovo T. M. pareiškimo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012 netenkinti.

10Ieškovui T. M. (a.k. ( - ) paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

11Ieškovas T. M. per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai