Byla 2A-1961-260/2012
Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-464-570/2012 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei R. M., tretiesiems asmenims ( - ) savivaldybės notaro biuro notarei L. S., VĮ „Registrų centras“ dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė A. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 35-38, t.I) prašė CK 1.91 straipsnio ir CK 6.472 straipsnio pagrindais panaikinti 2011-04-27 sudarytą dovanojimo sutartį (reg.Nr.2166), kuria ji padovanojo savo dukrai atsakovei R. M. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius ( - ). Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2005 m. priėmė į savo namus gyventi dukrą R. M. su dviem mažamečiais vaikais ir sugyventiniu V. N.. Nuo to laiko ji nuolatos iš atsakovės ir jos sugyventinio patirdavo psichologinį smurtą, terorizavimą, reikalavimus padovanoti jiems sodybą, kurioje gyveno. Atsakovė su sugyventiniu niekados neturėjo darbo, ji iš savo pensijos jų visą šeimą išlaikydavo. Atsakovė grasino, kad jeigu nepadovanos namų valdos, ji padegs namus kartu su motina ir tada niekam jų nereikės. Kadangi su dukra santykiai buvo įtempti, ji su sugyventiniu abu buvę teisti, ji realiai bijojo šių grasinimų. Neatlaikiusi dukros grasinimų ir įtampos, patikėjusi pažadais, kad perrašius namų valdą jos kartu gyvens ir viskas bus gerai, nuvažiavo į ( - ) notarų biurą ir pasirašė dovanojimo sutartį. Po dovanojimo sutarties pasirašymo dukra namais nesirūpino, nesodino daržų, nepirko malkų žiemai, nemokėjo mokesčių už elektrą. O praėjus dviem mėnesiams po dovanojimo sutarties pasirašymo, ją paliko ligoninėje ir išvažiavo su vaikais gyventi į Panevėžio rajoną. Atsakovė ieškovės nelankė, iš ligoninės nepasiėmė ir daugiau visiškai nesidomėjo. Ieškovė neturi kur gyventi, kadangi namų valdoje, kurią padovanojo atsakovei, atjungta elektra, nuo nepriežiūros sprogęs šildymo katilas, išdaužyti langai. Jeigu būtų grąžinta padovanota namų valda, ji ją panaudotų kaip užstatą turtu į senelių namus, kuriuose apsigyventų.

5Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra labai sudėtingo charakterio, todėl gyvenant kartu dažnai tarp jų ir sugyventinio kildavo konfliktai. Patvirtino, jog motinai negrasino ir dovanojimo sutarties sudaryti nevertė. Priešingai, pati mama kol gyva norėjo susitvarkyti su turtu, kad jo nepaveldėtų dukra iš pirmos santuokos, su kuria ji daug metų nebendrauja.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu (b.l. 146-148, t.I) ieškinį tenkino visiškai. Teismas panaikino tarp ieškovės A. J. ir atsakovės R. M. 2011 m. balandžio 27 d sudarytą žemės sklypo bei gyvenamojo namo su ūkiniais statiniais, esančiais ( - ) dovanojimo sutartį, patvirtintą ( - ) savivaldybės notaro biuro notarės L. S.; taikė restituciją ir grąžino ieškovei A. J. dovanotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius ( - ); priteisė ieškovei iš atsakovės 150 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad 2011-04-27 ieškovė padovanojo savo dukrai R. M. žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius ( - ). Atsakovė dovaną priėmė, šiose patalpose toliau su šeima gyveno. Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų, ( - ) PK pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog ieškovę atsakovės R. M. sugyventinis V. N. apstumdė, reikalavo pinigų, grasino. Dėl šių veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Iš liudytojų I. L., A. B., R. G. parodymų teismas nustatė, jog atsakovė su motina nuolatos konfliktavo, atsakovė reikalavo finansinės paramos, nes niekur nedirbo, turėjo du mažamečius vaikus, todėl pragyvenimui jai reikėjo pinigų. Būdama sveika ir darbinga, jokio darbo atsakovė nesusirado. ( - ) PK pateikti duomenys patvirtino, jog R. M. ir jos sugyventinis yra teisti. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieškovė gyveno kartu su atsakove atokiame vienkiemyje, jos galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas buvo apsunkintos sveikatos būkle, amžiumi, asmenų, galinčių ją prižiūrėti ir rūpintis nebuvimu. Todėl atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieškovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog kad atsakovė savo motiną paliko be jokio turto ir galimybių užsitikrinti amžiaus ir sveikatos būklę atitinkančias sąlygas, kadangi po dovanojimo sutarties sudarymo 2011 m. liepos mėnesį motiną paliko ( - ) ligoninėje ir jos iš ten nepasiėmė, išvyko gyventi pas buvusio sugyventinio giminaičius į Panevėžio rajoną, vėliau persikėlė į Kupiškio rajoną. Atsakovė beveik metus laiko motinos nelankė, ja visiškai nesidomėjo, neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų jai sugrįžti gyventi į buvusius namus. Teismas tokius atsakovės veiksmus laikė smerktinais geros moralės požiūriu ir pagrindu panaikinti dovanojimo sandorį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu (b.l. 1-7, t.II) atsakovė R. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo pakankamų įrodymų, jog prieš ieškovę buvo vartojamas toks smurtas (psichologinis grasinimas), kuris nulėmė jos valią sudaryti 2011-04-27 dovanojimo sandorį. 2011 m. sausio mėn. savo iniciatyva motina A. J. pasakė, kad ji nori perleisti turtą atsakovės asmeninėn nuosavybėn, pasakė, kad ji yra vyresnio amžiaus žmogus, jai turtas nebereikalingas, kad „turto į kapus nenusineš“, kad perleis atsakovės nuosavybėn sodybą, kad atsakovė galėtų elgtis kaip visateisė savininkė ir juos prisitaikyti savo gyvenimui (saugiai investuodama lėšas į namų pagerinimą). 2011-04-27 dovanojimo sutartis buvo patvirtinta ( - ) sav. notaro biuro notarės L. S., kuri prieš patvirtindama sutartį išaiškino sandorio sąlygas, aiškinosi šalių valią. Ieškovė apie jokią prievartą ar realius grasinimus neva naudotus jos atžvilgiu nieko notarei nesakė, sandorį sudarė laisva valia. Be to 2011-04-27 sandoris yra notarinės formos ir laikytinas turintis didesnę įrodomąją galią įrodymas. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Oficialius rašytinius įrodymus galima paneigti tik išimtiniais atvejais liudytojų parodymais. Kadangi notarė L. S. patikrino A. J. valią, o sandorio sudarymo metu nebuvo nurodyta apie jokius valios trūkumus dėl prieš ją panaudoto smurto ar realaus grasinimo, tai laikytina, kad jokio smurto ar realaus grasinimo nebūta. Teismo posėdyje ieškovė logiškai ir nuosekliai nepatvirtino, kad prieš ją buvo naudojamas nuolatinis psichologinis smurtas, grasinama padegti sodybą. Ieškovė paneigė, kad grasinimai ir smurtas buvo nuo 2005 m., ji patvirtino , kad iki 2011 m. jokio smurto ir grasinimų nebuvo. Iš ieškovės paaiškinimų galima suprasti, kad grasinimas padegti namus galėjo būti vienkartinis, prieš sudarant sandorį pas notarą, tačiau šis ieškovės atsakymas duotas po menamo klausimo. Užduodant klausimus apie smurto ir grasinimų pobūdį, ieškovė negalėjo paaiškinti, kad buvo grasinama padegti namus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. spalio 27 nutarimu nustatyta, kad ieškovę dukters sugyventinis apstumdė, grasino, reikalavo pinigų. Šiuo nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl nutarimas nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie nuo 1995 m. trukusius nuolatinius grasinimus ir smurtą yra neįtikėtinos. Ieškovė nebuvo izoliuota nuo aplinkos, turėjo galimybę bendrauti telefonu, gaudavo pensiją, skambindavo policijai, savaitėmis gydydavosi ligoninėje. Todėl ieškovė galėjo kitiems asmenims pranešti apie nuolatinį smurtą, prievartą, galėjo kreiptis gynybos į policiją. Liudytojų paaiškinimai taip pat nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Liudytojas L. B. negalėjo konkretizuoti, kokia prievarta buvo vartojama prieš ieškovę, tik patvirtino, jog ieškovė 2011 m. rudenį jam sakė, kad per prievartą padovanojo savo sodybą. Be to liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi pats norėjo pirkti sodybą. Liudytojos I. L. parodymai nelaikytini patikimais, kadangi aplinkybės, jog atsakovė yra sakiusi, kad nudės mamą arba padegs ją, nėra galimybės patikrinti. Pati liudininkė nėra girdėjusi grasinimų ieškovei. Liudytoja D. V. tiesiogiai nematė, kad būtų grasinama A. J., sužinojo iš A. J. apie grasinimą tik po sandorio sudarymo. Taip pat teisme D. V. paliudijo, kad kas savaitę telefonu bendraudavo su A. J., kad apie smurtą jos atžvilgiu ir grasinimus A. J. nieko nesakė. Neįtikėtina, kad artimam asmeniui, su kuriuo ieškovė bendrauja kas savaitę, nebūtų pasiguodusi apie smurtą, jeigu jis tikrai vyko. Taip pat apie jokius grasinimus A. J. tiesiogiai nematė A. B.. Jis paliudijo, kad A. J. norėjo sudaryti testamentą, kad per klaidą sudarė dovanojimą, negalėjo pasakyti, kad sandorį A. J. sudarė per prievartą. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieškove rūpintis nereikėjo, jai nenustatytas specialios slaugos ar pagalbos poreikis, yra gana stiprios sveikatos moteris, gavo senatvės pensiją. Teismas nustatęs, kad atsakovė atliko neabejotinai griežtai smerktinus griežtos moralės požiūriu veiksmus prieš ieškovę, o būtent, kad atsakovė su motina grubi, ja visiškai nesirūpina, nesidomi jos sveikata, gyvenimo sąlygomis, ją paliko likimo valiai be jokio turto, nepagrįstai išėjo už ieškinio pagrindo ribų. Ieškinys nebuvo grindžiamas jokiomis aplinkybėmis, kurias teismas pripažino neabejotinai smerktinomis geros moralės požiūriu. Faktinio ieškinio pagrindo nurodymas ar (ir) jo pakeitimas, remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, yra ieškovo, o ne teismo teisė ir prerogatyva. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė bendravo su motina šaltai ir nepagarbiai, kad yra grubi motinai, neatitinka tikrovės ir tai niekuo nepagrįsta. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Tokie veiksmai kaip grubumas su motina, šaltas ir nepagarbus bendravimas su motina galėtų būti vertinami tik kaip smerktini, bet tikrai ne kaip neabejotinai griežtai smerkiami, todėl nėra pagrindo dovanojimui panaikinti. Atsakovė pripažįsta, kad išvyko iš ( - ) tačiau tam buvo objektyvios priežastys. Dovanota sodyba buvo netinkama gyventi, jos suremontavimui reikėjo lėšų. Atsakovė tinkamas gyvenimo sąlygas turėjo užtikrinti ir savo dviem nepilnamečiams vaikams. Atsakovė nesiekė palikti mamos likimo valiai, bet siekė pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, neturėjo kitos išeities. Atsakovė siekė gauti paskolą, tačiau paskolos negavo teismui iškėlus bylą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 18-21, t.II) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė savo iniciatyva pasakė, jog nori perleisti turtą apeliantės asmeninėn nuosavybėn, nes ji yra vyresnio amžiaus žmogus, jai turtas nereikalingas, į kapus jo nenusineš, perleis jį apeliantės nuosavybėn, kad ji galėtų turtą prižiūrėti. Tai yra visiškai faktinių aplinkybių neatitinkantys teiginiai, neturintys nieko bendra su ieškovės tikslais, priežastimis pasirašant dovanojimo sutartį. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino esminį sutarties sudarymo momentą bei priežastį - grasinimus susidoroti tiek su ja pačia, tiek su jos turtu, psichologinį smurtą, šie jos teiginiai buvo patvirtinti ir kita byloje užfiksuota medžiaga. 2009 m. spalio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina tai, jog A. J. buvo kreipusis į policiją dėl jos atžvilgiu vartojamo fizinio smurto, reikalavimo perduoti pinigus apeliantei. Šis smurtas pasireiškė iš apeliantės sugyventinio V. N. pusės. Kreipdamasi į policijos įstaigą ieškovė turėjo tikslą apsiginti nuo smurto jos atžvilgiu, tačiau jos parodymų dėl nusikalstamų veiksmų, kaip ir reikėjo tikėtis, nepatvirtino nei apeliantė, nei jos vaikai. Todėl nesurinkus įrodymų, tyrimas ir buvo nutrauktas. Ieškovės teiginiai byloje buvo patvirtinti ir kitais svarbiais duomenimis - liudytojų parodymais. Iš esmės dauguma liudytojų patvirtino ieškovės reikalavimų pagrįstumą bei jos parodymus dėl smurto vartojimo fakto. Įvertinus tiek pačios ieškovės, tiek liudytojų parodymus, yra akivaizdu, kad jie iš esmės patvirtina vieni kitus, be to smurtą patvirtina ir prie bylos prijungtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai, kad grasinimai ieškovei buvo, byloje nustatyta ne tik, kad netiesioginių įrodymų t.y. liudytojų B., V., B. parodymais, bet ir tiesioginiais įrodymais - liudytojos L. apklausomis. Abejoti šios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip nurodė liudytoja, ji su apeliante buvo draugiškuose -kaimyniškuose santykiuose. Su apeliante praktiškai kiekvieną dieną susitikdavo gerti kavą, jokių piktumų ar konfliktų nebuvo, todėl apkalbėti apeliantę pagrindo nenustatyta. Būtent draugiškų pokalbių metu apeliantė ir pasakė L. apie tai, kad darys viską, kad gautų motinos sodybą, o jeigu ne - viską sudegins. Šie liudytojos parodymai iš esmės atitinka ir pačios ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Liudytojai, kurie sandorio sudarymo priežastis sužinojo iš pačios ieškovės, pateikė analogiškus parodymus, kurie buvo užfiksuoti ir liudytojos L. apklausoje. T.y. aplinkybes, jog sandoris sudarytas prievartos pasėkoje, patvirtino ir liudytojai B., V., B. Šiuo atveju byloje surinkti netiesioginiai įrodymai patvirtina esančius tiesioginius parodymus, todėl vertinant juos bendrai nekyla abejonių ieškinio bei teismo sprendimo pagrįstumu. Nors apeliantė teismo posėdžio metu intensyviai neigė tikslą parduoti sodybą, gautą iš motinos, tai paneigė liudytojas B. savo parodymais teisme. Tai tik parodo tikrąjį apeliantės tikslą - gauti sodybą, o vėliau ją apardavus, gauti lėšų. Apeliaciniame skunde pateiktos ištraukos iš posėdžio garso įrašo iš esmės nepaneigia surinktų įrodymų viseto, be to negalima vertinti atskirų įrašų dalių kaip vieningos ir neginčytinos visumos, nenagrinėjant to bendrame bylos įrodymų kontekste.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13Byloje nustatyta, kad ieškovė A. J., gimusi 1925 metais, 2011-04-27 padovanojo savo dukrai, gimusiai 1958 metais, žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Ginčas byloje yra dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kai prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu dėl to, kad sandoris buvo sudarytas dėl grasinimų ir smurto, ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašoma panaikinti dovanojimą, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus.

14Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kad atsakovė savo motiną paliko be jokio turto ir galimybių užsitikrinti amžiaus ir sveikatos būklę atitinkančias sąlygas, kadangi po dovanojimo sutarties sudarymo 2011 m. liepos mėnesį motiną paliko VšĮ ( - ) ligoninėje ir motinos iš ten nepasiėmė, išvyko gyventi pas buvusio sugyventinio giminaičius į Panevėžio rajoną (vėliau persikėlė į Kupiškio raj.), nuo tada beveik metus motinos nelankė, ja visiškai nesidomėjo, neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų jai sugrįžti gyventi į buvusius namus. Jis vertino, kad tai yra veiksmai smerktini geros moralės požiūriu, kas yra pagrindas panaikinti dovanojimo sandorį.

15Apeliantė teigia, jog teismo nustatyta aplinkybė , kad atsakovė bendravo su motina šaltai ir nepagarbiai, kad yra grubi motinai, neatitinka tikrovės ir tai niekuo nepagrįsta. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Tokie veiksmai kaip grubumas su motina, šaltas ir nepagarbus bendravimas su motina galėtų būti vertinami tik kaip smerktini, bet tikrai ne kaip neabejotinai griežtai smerkiami, todėl nėra pagrindo dovanojimui panaikinti.

16Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl dovanojimo panaikinimo CK 6.472 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 6.472 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš nurodytų būtinų sąlygų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Atsakovės, kuri yra ieškovės (dovanotojos) dukra, palikimas po namų valdos padovanojimo senos motinos ligoninėje, nesudarymas motinai, neturinčiai kito gyvenamo būsto, sąlygų grįžti į turėtus namus, o taip pat ir nesirūpinimas šia, teisėjų kolegijos vertinimu yra veiksmai neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu. Atsakovė nors ir aiškina, kad jos išvykimas gyventi į kitą vietovę buvo sąlygotas būtinybės užtikrinti jos pačios nepilnamečių vaikų geresnes gyvenimo sąlygas, tokia priežastis negali būti pripažinta svarbia, dėl ko atsakovė nesirūpino savo motina. Rūpinimasis senais tėvais yra ir įstatyminė asmens pareiga, ir žmogiškumo, padorumo bei geros moralės kriterijus atitinkantis veiksmas.

17Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo kartu gyvenančios atsakovės ir realiai jos grasinimų galėjo bijoti, kadangi ieškovė gyveno kartu su atsakove atokiame vienkiemyje, jos galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas buvo apsunkintos sveikatos būkle, amžiumi, asmenų, galinčių ją prižiūrėti ir rūpintis nebuvimu. Todėl atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieškovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimą.

18Apeliantė nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog prieš ieškovę buvo vartojamas smurtas (psichologinis grasinimas), kuris nulėmė jos valią sudaryti 2011-04-27 dovanojimo sandorį.

19Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt.). Šioje byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš eilės konkrečių sprendime nurodytų įrodymų padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai turėjo grasinimų, psichologinio spaudimo požymių ir nulėmė ieškovės valios sudaryti vienintelės namų valdos dovanojimo sandorį susiformavimą.

20Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tikrai motyvuotai pripažino, jog yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 str. numatytu pagrindu. Pačios ieškovės paaiškinimai apie jai ne kartą darytą psichologinį poveikį, reikalaujant padovanoti namų valdą, yra labai svarbus įrodymas tokio pobūdžio byloje. Ieškovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino netiesiogiai ir liudytojai. To pakanka, kad, įvertinus ieškovės senyvą amžių, pripažinti, jog ieškovei, kaip ši suvokė, tikrai buvo daromas poveikis, siekiant priversti padovanoti namų valdą dukrai – atsakovei, sudaryta dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta laisva ieškovės valia.

21Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu. Todėl jis atmestinas, o apskųstasis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas nekeistinas.

22Atmetus atsakovės apeliacinį skundą , iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t.y. surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

24apeliacinį skundą atmesti.

25Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovės R. M. (a.k. ( - ) ieškovei A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 35-38, t.I) prašė CK... 5. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė yra labai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu (b.l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (b.l. 1-7, t.II) atsakovė R. M. prašo panaikinti... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 18-21, t.II) ieškovė prašo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. J., gimusi 1925 metais, 2011-04-27... 14. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kad atsakovė savo motiną... 15. Apeliantė teigia, jog teismo nustatyta aplinkybė , kad atsakovė bendravo su... 16. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 17. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog ieškovė buvo... 18. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog prieš ieškovę... 19. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Jis lemia... 20. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės apeliacinis skundas... 22. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą , iš atsakovės ieškovei priteistinos... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. apeliacinį skundą atmesti.... 25. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą... 26. Priteisti iš atsakovės R. M. (a.k. ( - ) ieškovei A. J. (a.k. (duomenys... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....