Byla 3K-3-162/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams G. S., A. S. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus).

6Ieškovė M. S. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš atsakovo G. S. 2 556 000 Lt.

7Ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi ieškovė (atsakovo motina) atsakovui (ieškovės sūnui) padovanojo 2,84 ha sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, prieš sutarties sudarymą atsakovas žodžiu įsipareigojo išsikelti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau neišsikėlė, o 2007 m. spalio 26 d. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos dukterį A. L.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vyko šalių ginčas dėl naudojimosi garažu, dėl įvykusio konflikto ieškovei policija pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, atsakovui nepritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujasi rašytiniais įrodymais dėl įvykio ir nesivadovauja liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), dėl to byloje liko neįrodyta, kad atsakovas ėmėsi smurtinių veiksmų prieš ieškovę (CPK 178 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo nutartyje nurodyta, kad dėl įvykusio konflikto neatliktas ikiteisminis tyrimas, nenustatyta, jog atsakovas sužalojo ieškovę, atsakovas nepripažintas kaltu dėl motinos sužalojimo ir neprisipažįsta padaręs sužalojimą, dėl to teismas nevertino atsakovo poelgio moraliniu aspektu. Aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs kitoje byloje (pagal ieškovės M. S. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, negali būti vertinama kaip atsakovo smerktini gerai moralei veiksmai.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės arba pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

131. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų ieškovės apeliacinio skundo argumentų, neaiškino CK 6.472 straipsnyje įtvirtintos geros moralės turinio, nepasisakė dėl tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų ir pan. Ieškovės sužalojimo faktas buvo užfiksuotas leistinais įrodymais, t. y. medicininėse pažymose ir paliudytas liudytojų (CPK 178 straipsnis), dėl to teismai nepagrįstai reikalavo iš ieškovės pateikti įrodymus, kad atsakovas dėl ieškovės sveikatos sužalojimo būtų pripažintas kaltu teisminiu būdu. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovo veiksmus jam bylinėjantis kitoje byloje su motina (kasatore) dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės kaip neprieštaraujančius gerai moralei, nes, kasatorės teigimu, tokiais veiksmais nesilaikyta CK 1.137 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos naudotis civilinėmis teisėmis, teise į gynybą laikantis įstatymų, gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus.

142. Geros moralės sąvoka dovanojimo santykiuose tarp artimųjų giminaičių yra glaudžiai susijusi su tėvų ir vaikų pareigomis ir jų tinkamu įgyvendinimu. Vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti palikimą įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje, CK 3.162 straipsnyje. Aiškindama šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-886/2006 išaiškino, kad prigimtinė vaikų prievolė yra pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kasaciniame skunde teigiama, kad į pagarbos savo tėvams reikalavimą, be pareigos išlaikyti savo tėvus, įeina ir reikalavimas negrasinti savo tėvams, nedaryti psichologinio spaudimo, nekenkti jų fizinei ir psichologinei sveikatai ir elgtis jų atžvilgiu sąžiningai, nes tai yra bendražmogiška moralinė nuostata. Įvertindami dovanojimo sutartį kaip besąlyginę teismai byloje taip pat neatsižvelgė ir netyrė šalių žodinio susitarimo, kad, atsakovui padovanojus žemės sklypą, jis atsisakys teisnių pretenzijų į namo dalį.

15Atsiliepimu į ieškovės M. S. kasacinį skundą atsakovai G. S. ir A. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

161. Atsakovų teigimu, bet kokie veiksmai, kurie yra savo esme nusikalstami, taip pat ir ieškovės įrodinėjami atsakovų veiksmai gali būti įvertinti kaip neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu. Tačiau asmens padarytų nusikalstamų veiksmų išvadai būtina įstatymo nustatyta tvarka įrodyti asmens kaltę nusikaltimo padarymu. Nusikalstami asmens veiksmai turi būti įrodinėjami baudžiamojo proceso tvarka ir negali būti įrodinėjami civilinio proceso tvarka, priešingu atveju tai prieštarautų nekaltumo prezumpcijai. Ieškovės kaltinimas dėl kūno sužalojimo ir grasinimo laikytinas neįrodytas, priešingai, byloje pateikti įrodymai apie prieš atsakovą G. S. atliktą nusikaltimą (kūno sužalojimą), tai nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu.

172. Dovanojimo sutartis buvo besąlyginė, dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie atsakovo atsisakymą išsikelti iš gyvenamojo namo kaip dovanojimo sąlygos nevykdymą, nes tokios sąlygos buvimas neįrodytas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

21CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės. Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisiškai reikšmingų faktų, kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to byloje, nekonstatavus aptariamą teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, šiuo pagrindu negali būti naikinama dovanojimo sutartis.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje J. G. v. S. M. byloje Nr. 3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui.

24Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad ieškinio pagrindu ieškovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo veiksmus, kuriuos ji įvardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, t. y. kad apdovanotasis nesutiko perleisti turimos nuosavybės teise turto dalies į jam ieškovės sutuoktinio (apdovanotojo tėvo) dovanotus pastatus, nesutiko geruoju pasidalyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei dėl to buvo kreiptasi į teismą, grasino tėvams, vadino juos (dovanotoją ir sutuoktinį) jų orumą žeminančiais žodžiais, dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi 2007 m. spalio 31 d. sukėlė konfliktą, kurio metu sužalojo ieškovei (dovanotojai) ranką, ir pan.

25Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad šalių kilusio ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendimo teisme faktas negali būti pagrindas atsakovo veiksmus vertinti smerktinais geros moralės požiūriu. Šalys nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šiuo klausimu kreipėsi į teismą, kuris išsprendė šalių ginčą, atsakovui nustatyta nuosavybės teisė į pastatų ir žemės sklypo dalį bei nepripažinta, kad sūnaus ir motinos teisminis ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo savaime prieštarautų CK 1.137 straipsnio 5 daliai. CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi išsamiai įvertinant savo galimus elgesio variantus, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų. Gindamas savo teises teismine tvarka asmuo privalo laikytis kreipimosi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis civilinėmis teisėmis turi ribas, nes netinkamai naudodamasis savo civilinėmis teisėmis asmuo gali pažeisti kitų asmenų teises.

26CK 1.137 straipsnyje yra nustatyti kai kurie naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai, taip pat reikalavimai, kurių būtina laikytis naudojantis civilinėmis teisėmis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šie principai taikytini ne tik įgyvendinantiems savo teises asmenims, bet ir susitarimu nusistatantiems tarpusavio teises ir pareigas asmenims.

27Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas apginti, besikreipiančio asmens nuomone, pažeistą teisę ar interesą. Šios teisės įgyvendinimas bylos kontekste nepatvirtina, kad atsakovas (apdovanotasis) dovanotojai atliko veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu, nors dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kasatorė (ieškovė) ir turėjo kreiptis į teismą. Nagrinėdami kilusį ginčą teismai pažymėjo, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl turto atsidalijimo, dėl to negalima teigti, kad atsakovas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ar kitaip netinkamai, priešingai gerai moralei elgėsi įgyvendindamas nuosavybės teises į pastatus. Byloje nenustatyta aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo atsisakyti jam priklausančios nuosavybės teise turto dalies į pastatus jam padovanojus žemės sklypą ir kad taip atsakovas būtų pažeidęs CK 1.5 straipsnį.

28Dėl išdėstytų priežasčių negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė CK 1.137 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertindami atsakovo veiksmus, kai šalys nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir buvo kreiptasi į teismą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, tik tokiais atvejais nebus ginamos asmens civilinės teisės.

29Teisėjų kolegija pažymi tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai visiškai nevertino atsakovo (apdovanotojo) veiksmų, kuriuos ieškovė (apdovanotoja) nurodė kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu: tėvų (dovanotojos ir sutuoktinio) išvadinimą jų orumą žeminančiais žodžiais; konflikto sukėlimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto naudojimo, kurio metu sužalojo ieškovei ranką, ir pan. Šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, išvardytas CK 6.472 straipsnio 1 dalyje, ieškovė (dovanotoja) įrodinėjo CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais dėl šalių konflikto aplinkybių, medicinine pažyma, baudžiamosios bylos medžiaga ir kt.

30Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad aplinkybė, jog apdovanotasis prieš dovanotoją naudojo fizinį smurtą kaip smerktiną geros moralės požiūriu, turi būti įrodinėjama Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o kitų dovanotojo nurodytų apdovanotojo veiksmų apskritai nesiaiškino, jiems patvirtinti ar paneigti nevertino ieškovės pateiktų įrodymų bei nesprendė, ar byloje pakanka duomenų teisiškai reikšmingų faktų konstatavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikant CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismai taip pat netyrė ir neįvertino baudžiamosios bylos, kurioje baudžiamąja tvarka pripažintas kaltu apdovanotojo sesers sutuoktinis, duomenų, tarp jų ir konfliktą mačiusių baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymų, kuriuos reikėjo palyginti su tų pačių liudytojų parodymais nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl konflikto aplinkybių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis S. U., G. U. v. D. N. ir kt. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ byloje Nr. 3K-3-53/2010). Be to, nustatytinos aplinkybės dėl dovanojimo sutarties abiejų šalių tarpusavio santykių raidos, bendravimo šeimoje praktikos, šalių elgesio kilus konfliktui. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovės pateikti ir kiti byloje surinkti leistini įrodymai nagrinėjant šią bylą gali būti ištirti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismo (CPK 176-185 straipsniai). Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31Dėl geros moralės kriterijaus

32Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuotų, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jos orumą ir pan., tai tokie veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK... 6. Ieškovė M. S. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 9... 7. Ieškinyje nurodyta, kad 2003 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo dovanojimo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų ieškovės... 14. 2. Geros moralės sąvoka dovanojimo santykiuose tarp artimųjų giminaičių... 15. Atsiliepimu į ieškovės M. S. kasacinį skundą atsakovai G. S. ir A. S.... 16. 1. Atsakovų teigimu, bet kokie veiksmai, kurie yra savo esme nusikalstami,... 17. 2. Dovanojimo sutartis buvo besąlyginė, dėl to kasaciniame skunde... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo... 21. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 24. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad ieškinio pagrindu ieškovė... 25. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad... 26. CK 1.137 straipsnyje yra nustatyti kai kurie naudojimosi civilinėmis teisėmis... 27. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į... 28. Dėl išdėstytų priežasčių negalima sutikti su kasacinio skundo... 29. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės... 30. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad aplinkybė, jog apdovanotasis prieš... 31. Dėl geros moralės kriterijaus ... 32. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...