Byla 1S-19-397/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios I. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties.

2Teismas,

Nustatė

3Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius BK 641 straipsnį, nuteistas 20 MGL, t. y. 753,20 Eur bauda. Nuosprendžiu iš kaltinamojo S. M. taip pat priteistas 5700 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. Ž. bei proceso (advokato atstovavimo) išlaidos nukentėjusiesiems: I. Ž. – 600 Eur, M. M. – 300 Eur, R. M. – 600 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

4Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi iš dalies patenkintas nuteistojo S. M. prašymas ir 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu I. Ž. iš nuteistojo priteistos ir nesumokėtos 5200 eurų neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytas dalimis 30 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. M. nukentėjusiajai I. Ž. 29 mėnesius kas mėnesį mokėti po 175 eurus, o paskutinį mėnesį – 125 eurus, mokėti pradedant nuo 2019 m. sausio mėnesio.

5Nukentėjusioji I. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį Kauno apygardos teismui ir prašo ją pakeisti, nustatant trumpesnį neturtinės žalos mokėjimo terminą. Nurodo, jog nukentėjusiojo prisipažinimo nelaiko nuoširdžiu, teisme jis net bandė keisti parodymus. Pažymi, jog lėšos sveikatos atstatymui jai reikalingos kiek galima greičiau – dabar arba metų bėgyje. Jai reikalinga kelio ir klubo sąnario keitimo operacija. Išlaidų, būtinų operacijoms ar reabilitacijai po jų, negali nurodyti, nes operacija dar neatlikta, be to, pažymi, jog valstybės apmokamos reabilitacijos trukmė yra ženkliai per maža žmogaus atstatymui.

6I. Ž. skundas tenkinamas iš dalies.

7Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu, o taip atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 284 straipsnio nuostatos, neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir pagrįstai jomis vadovavosi nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis.

8CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, šios kategorijos bylose teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

9Išanalizavęs skundo argumentus bei susipažinę su pateikta medžiaga, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, tenkindamas nuteistojo prašymą, nepakankamai atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir nepagrįstai nutarė išdėstyti nesumokėtos neturtinės žalos dydį 30 mėnesių laikotarpiui, tokiu būdu kaltininko padėtį palengvindamas neproporcingai pažeisdamas nukentėjusiosios interesus.

10Iš tiesų byloje nėra abejonių, jog nuteistasis kaltę pripažino, be to, būdamas pensininkas, neįgalus ir nedirbantis, savanoriškai sumokėjo teismo paskirtą baudą, dalį neturtinės žalos I. Ž. – 500 eurų bei nukentėjusiems priteistas atstovavimo išlaidas. Šios aplinkybės rodo, kad S. M. nevengia įvykdyti teismo sprendimo, tačiau visiškai jį įvykdyti šiuo metu bei sumokėti likusią neturtinę žalą iš karto neturi objektyvių galimybių dėl blogos savo turtinės padėties, kuri dėl nuteistojo amžiaus ir neįgalumo, tikėtina iš esmės ateityje nesikeis. Vis dėl to būtina taip pat atsižvelgti ir į tai, jog neturtinė žala šiuo atveju priteista dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl tokių nuteistojo veiksmų, kurie, nors ir padaryti neatsargia kaltės forma, tačiau yra pavojingi, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o pasekmės nukentėjusiosios sveikatai sunkios – sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – išniro klubo sąnarys, šlaunikaulis, lūžo kryžkaulio slanksteliai, kiti dubens srities kaulai. Jos gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kaip nurodė apylinkės teismas nuosprendyje, liekamieji nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų reiškiniai vis dar išlieka aktualūs. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiosios darbas susijęs būtent su fiziniu aktyvumu, fizine veikla, judėjimu, todėl eismo įvykio pasekmės taip pat turėjo neigiamą poveikį jos darbinei veiklai bei galimybei įsidarbinti, užsidirbti lėšų pragyvenimui.

11Aukštesnysis teismas taip pat pažymi ir tai, jog nuteistojo pateikti duomenys apie jo materialinę padėtį nepakankami pagrįsti aplinkybę, jog jis neturi realių galimybių mokėti ieškinį didesnėmis dalimis nei nurodė savo prašyme. Nors jis yra pensininkas ir neįgalus, turi tik vieną seną automobilį, kurio vertė nėra didelė, tačiau duomenų, kurie pagrįstų jo prašyme nurodytą argumentą, jog neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nepakanka. Nors byloje yra duomenys, kad nuteistasis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog jis neturi nekilnojamojo turto, kuris gali būti įgytas santuokoje ir registruotas sutuoktinio vardu. Be to, iš nuteistojo banko sąskaitos išrašo matyti, jog vienu metu per bankomatą į sąskaitą buvo įnešta 2800 eurų. Mokėtojas nurodytas S. M. (4 t., b. l. 46).

12CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas išdėstomas gali būti tik išimtiniais atvejais ir tik jei nepažeidžia teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principo.

13Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismo sprendimas išdėstyti nuosprendžio dėl I. Ž. priteistos neturtinės žalos mokėjimo vykdymą 30 mėnesių laikotarpiui neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų, pažeidžia nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius gauti neturtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, todėl turi būti pakeistas, sprendimo vykdymą išdėstant trumpesniam – 24 mėnesių laikotarpiui.

14Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3puntku, 9 dalimi,

Nutarė

15I. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

16Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai I. Ž. iš nuteistojo S. M. priteistos ir likusios nesumokėtos 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant S. M. šią sumą sumokėti nukentėjusiajai I. Ž. per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius: 23 (dvidešimt tris) mėnesius kas mėnesį (iki paskutinės mėnesio dienos) mokant po 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų), o paskutinį 24 (dvidešimt ketvirtąjį) mėnesį sumokant 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus), mokėti pradedant nuo 2019 m. sausio mėnesio.

17Kitoje dalyje nutarties nekeisti.

18Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai