Byla e2YT-330-1024/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, D. P

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, dalyvaujant pareiškėjui V. J., pareiškėjų atstovui advokatui Mariui Griciui, suinteresuotam asmeniui D. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J., A. J., V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, D. P..

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjai V. J., A. J., V. J. kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. J. mirties ( - ), priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad ( - ) mirė jų mama S. J.. Po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis P. J.. ( - ) mirė P. J.. Po tėvo mirties visi bendrai buvo sutarę, kad tvarkys dokumentus viena sesuo, o jie po to pasidalins palikimą, nes taip ekonomiškiau, tačiau sesuo pakeitė savo nuomonę ir šiuo metu tik ji viena yra užsivedusi paveldėjimo bylą pas notarą. Po tėvo mirties liko paveldimas turtas – 5 žemės sklypai, esantys ( - ), namų apyvokos daiktai. Po P. J. mirties jie prižiūri ir valdo iki šiol žemės sklypus, naudojasi šiuo turtu, paveldėjo dalį namų apyvokos daiktų, todėl palikimą priėmė faktiškai pardėdami paveldimą turtą valdyti.

5Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

7Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

8Pareiškėjų V. J., A. J. , V. J. atstovas advokatas Marius Gricius palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, papildomai paaiškino, kad ( - ) mirė pareiškėjų tėvas P. J.. Po jo mirties liko penki žemės sklypai ( - ). Po tėvo mirties pareiškėjai buvo nuvykę į mišką, apžiūrėjo krituolius, kokį miško valymą riekia atlikti, šias aplinkybes patvirtina prie bylos pridėta Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos pažyma.

9Pareiškėjas V. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu jau yra praėję trys mėnesiai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl kreipėsi į teismą, nors su seserimi D. P. buvo visi sutarę, kad ji viena kreipsis į notarą ir priims palikimą ir paskui jie turtą pasidalins. Tėvukas savo turtą, t.y. penkis žemės sklypus paliko visiems vaikams. Buvo su seserimi susitarę vykti pas notarą, tačiau sesuo neatvyko, o jis dirba užsienyje, todėl vėliau negalėjo atvykti.

10Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad iš pradžių ji galvojo, kad visos žemės turi likti visiems kartu su broliais, tačiau gavusi pareiškimą persigalvojo, kadangi broliai meluoja, apšmeižė ją. Turėjo visi kartu vykti pas notarą, tačiau ji apsirgo ir nenuvyko. Mirus tėvui ji prižiūrėjo likusį turtą, moka mokesčius. Gavusi pareiškimą ji buvo nuvykusi pas advokatą pasikonsultuoti ir ji suprato, kad broliai nori ją eliminuoti iš paveldėjimo.

11Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

13Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai V. J., A. J., V. J. ir suinteresuotas asmuo D. P. yra S. J. ir P. J. vaikai. S. J. mirė ( - ), P. J. mirė ( - ). Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Kisieliūtės pažymos matyti, kad po P. J. mirties į notarų biurą kreipėsi duktė D. P. ir 2016-11-30 priėmė mirusiojo P. J. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei D. P. nėra išduotas. Po P. J. mirties liko palikimas – 1,4900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,8500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 0,9800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 1,5200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ).

14Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., reglamentuojantis palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. Palikimas šiais būdais gali būti priimamas keleto įpėdinių. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007, Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1040-524/2014).

15Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

16Šioje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, jų neginčija ir suinteresuotas asmuo D. P., kad jos ir pareiškėjų tėvų S. ir P. J. valia buvo turimas žemes bei mišką, esančius ( - ), palikti savo vaikams. Nors testamento palikėjai nesurašė, tačiau pareiškėjas V. J., suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvų valia buvo žemes ir mišką palikti vaikams.

17Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjai po tėvo mirties rūpinosi paliktais žemės sklypais bei mišku, buvo nuvykę į mišką, žiūrėjo sausuolius, krituolius, kokius miško valymo darbus reikia atlikti, šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta Rietavo savivaldybės administracijos rietavo seniūnijos pažyma, kad pareiškėjai rūpinasi po tėvo mirties likusia žeme. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. G., P. J. sesuo patvirtino, kad S. ir P. valia buvo palikti seseriai D. P. namą, kuriame dabar ji ir gyvena, o žemės ( - ) kaime turėjo atitekti visiems vaikams. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. J., E. G. nurodė, kad nematė pareiškėjų dirbačių žemės ar valančių miško, tačiau E. G. teigė, kad miške 2016 metais nebuvo, todėl šių liudytojų parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškime nurodytų aplinkybių. Teismas pažymi, kad pareiškėjų tėvas P. J. mirė ( - ), ir kaip teisingai nurodė teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. G., P. J. sesuo, po P. mirties rudenį laukų niekas neapsodina, žiemą taip pat žemės nedirbsi. Aplinkybė, kad žemės sklypai buvo naudojami daugiau ar mažiau intensyviai, nepaneigia fakto, kad pareiškėjai žemės sklypais ir mišku nesirūpinosi kaip savu turtu. Be to, liudytoja Z. G. nurodė, kad A. J. ankščiau buvo atsodinęs tėvo mišką.

18D. P. teiginius, kad pareiškėjai nesirūpina po tėvo mirties likusiu turtu paneigia pačios D. P. teismo posėdžio metu pateikta Rietavo savivaldybės administracijos rietavo seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad po P. J. mirties nuosavybės teise jam priklausančia žeme ir miško plotu ( - ), šiuo metu naudojasi vaikai V. J., V. J., A. J., D. P.. Pažymėtina, kad D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad visada galvojo kad žemes bei mišką paveldės jie visi broliai ir sesuo, jį pasidalins lygiomis dalimis, tačiau gavusi pareiškimą savo nuomonę pakeitė, nes mano, kad ją pareiškėjai apšmeižė. Taip pat nurodė, kad pasikonsultavusi su advokatu, suprato, kad broliai nori ją eliminuoti iš paveldėtojų. Teismas atkreipia suinteresuoto asmens dėmęsį į tai, kad D. P. jau yra priėmusi palikimą paduodant pareiškimą notarui, o pareiškėjų veiksmai priimant palikimą pradedant jį faktiškai valdyti, neatima iš suinteresuoto amens D. P. teisės paveldėti pagal įstatymą jai priklausančią palikimo dalį. Kaip minėta aukščiau, jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais

19Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatuoja, kad, nesant raštiško įpėdinių (pareiškėjų) atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jie palikimo nepriėmė kitu CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu, nes nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina subjektyvią pareiškėjų valią priimti palikimą faktiniu valdymu. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors pareiškėjai V. J., A. J., V. J. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po P. J. mirties ( - ) atsiradusį palikimą priėmė jo vaikai pareiškėjai V. J., A. J., V. J.. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjai galėtų įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo P. J. mirties likusį turtą.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

21pareiškimą tenkinti.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J., asmens kodas ( - ) mirties ( - ), atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjai V. J., asmens kodas ( - ) A. J., asmens kodas ( - ) V. J., asmens kodas ( - ) faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

23Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Plungės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjai V. J., A. J., 5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos... 7. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į pareiškimą... 8. Pareiškėjų 9. Pareiškėjas V. J. teismo posėdžio metu prašė... 10. Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdžio metu nurodė,... 11. Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 12. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai... 13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 14. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos... 15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti... 16. Šioje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, jų neginčija ir... 17. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia... 18. D. P. teiginius, kad pareiškėjai nesirūpina po tėvo... 19. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448... 21. pareiškimą tenkinti.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P.... 23. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...