Byla 2A-1040-524/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. L., L. L., A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-24-906/2014 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. L., L. L., A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. V. L., miręs ( - ), po jo motinos (pareiškėjos senelės) F. L., mirusios ( - ), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti tam, kad pareiškėja, kaip J. V. L. įpėdinė pagal įstatymą, F. L. vardu galėtų tęsti nuosavybės teisių į 2,51 ha žemės, esančios Truikinų k., Skuodo r., atkūrimą ir ją paveldėti. F. L. 1991-10-15 ir 1991-11-11 kreipėsi su prašymu į Skuodo rajono agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių į 2,51 ha žemės sklypą atkūrimo. F. L. dar būdama gyva išreiškė savo valią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka grąžintą žemę perleisti savo sūnui J. V. L. Po F. L. mirties jos palikimą pareiškimu pas notarą priėmė jos sutuoktinis J. L., miręs ( - ), – dėl jo palikimo priėmimo paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjos tėvas J. V. L. F. L. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Jis rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, F. L. turėta 2,51 ha žeme siekė privatizuoti asmeninio ūkio žemę. Tokiu būdu J. V. L. siekė, kad būtų įgyvendintas palikimo priėmimas.

4Suinteresuoti asmenys L. L., R. L. ir A. L. sutiko su pareiškimu, nurodė, kad pareiškėjos išdėstytos aplinkybės yra teisingos.

5Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

6Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-03-14 sprendimu pareiškimo netenkino. teismas nurodė, jog įstatymas numato du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: 1) faktiškai pradėjus valdyti arba 2) padavus pareiškimą, notarui, t. y. įstatymas nenumato galimybės palikimą priimti mišriu būdu. Kadangi F. L. turtą paveldėjo jos sutuoktinis kreipęsis į notarą, laikytina, kad jis priėmė visą palikimą net ir tą, kuris tuo metu dar nebuvo žinomas ar neįtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys L. L. ir A. L. patvirtino, kad jų brolis J. V. L. vežė tėvą pas notarą tvarkyti dokumentų dėl palikimo priėmimo, tačiau net ir būdamas pas notarą, pats nepareiškė valios priimti palikimą. Byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad J. V. L. per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą būtų atlikęs kokius nors veiksmus pretenduodamas paveldėti F. L. teisę į žemės atkūrimą. Tai, kad F. L. iki mirties žodžiu buvo išreiškusi valią žemę paveldėti sūnui J. V. L., nepatvirtina, jog jis pasinaudojo šia teise. F. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje niekur nefigūruoja J. V. L. pavardė. Byloje nėra duomenų ne tik apie J. V. L. veiksmus, atliktus per 6 mėnesius po motinos mirties, bet ir apskritai per visą žemės atkūrimo procesą iki 1999-01-18 išvados pateikimo. Po išvados pateikimo net ir sužinojęs, kad žemė motinai yra atkurta iki mirties (2003-11-04) taip pat neatliko jokių veiksmų. Minėtas 2000-08-29 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus (Lenkimai) raštas notarui, kuriame pažymima, kad gauta pažyma apie atkuriamą F. L. žemę ir kad J. V. L. pageidauja šia žeme privatizuoti savo naudojamą asmeninį ūkį, patvirtina tik tiek, kad jis domėjosi dėl galimybės perkelti atkuriamą žemę, tačiau nepatvirtina, kad būtų atlikęs aktyvius veiksmus. Be to, pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, 105 punktą J. V. L. net neturėjo teisės dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes jis nebuvo F. L. įpėdinis, neturėjo tai patvirtinančio dokumento. Todėl šiuo atveju nelogiška įrodinėti asmens atliktus aktyvius veiksmus paveldint turtą, atkuriant nuosavybės teises į žemę, kurių šis asmuo net neturėjo teisės atlikinėti. Net pati pareiškėja pripažino, kad tėvas nesusitvarkė žemės paveldėjimo, nes neturėjo notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Liudiję matininkai taip pat negalėjo pasakyti, kokią žemę matavo pareiškėjos tėvui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad J. V. L. ne tik negalėjo faktiniu valdymu paveldėti palikimo, nes buvo kitas įpėdinis padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet ir faktiniai jo veiksmai, atlikti per 6 mėnesius po palikimo atsiradimo, nepatvirtino F. L. palikimo ar jo dalies paveldėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ginčo teisenoje, teismas yra aktyvus, todėl atmetė pareiškėjos atstovės argumentus, jog nereikia įrodinėti faktų, kurių niekas neginčija.

7Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu ar kitu būdu priimti palikimą. Jei vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti – nereikalaujama, kad atlikti faktiniai veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą F. L. atkurtos nebuvo (jos neatkurtos ir šiuo metu), taigi palikimą sudarė ir teisė atkurti nuosavybės teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir pėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas; taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis. Toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. Byloje reikšmingi įpėdinio veiksmai, atlikti ir po 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą.

8Teismas nurodė, kad F. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje niekur nefigūruoja J. V. L. pavardė, tačiau jos ir negalėjo būti, kadangi po piliečių, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, mirties nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos apskrities viršininko 1999-01-18 išvados, kuri patvirtina, jog J. V. L. atliko veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Ši pažyma išduota praėjus daugiau kaip 5 metams po F. L. mirties, nustatyta tvarka perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Skuodo rajono žemėtvarkos skyrius Aleksandrijos seniūnijoje išnagrinėjo F. L. prašymą atkurti nuosavybės teisę ne natūra, bet neatlygintinai nuosavybėn gauti lygiavertį Lenkimų seniūnijoje, t. y. J. V. L. gyvenamojoje vietoje. 1999-01-18 išvada buvo pateikta Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui Lenkimų seniūnijoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusios F. L. vardu. Liudytojas A. P. paliudijo, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žemėtvarkos skyriuje lankėsi pareiškėjos tėvas, ir žemėtvarkos skyriaus vadovas jo teiravosi, ar yra laisvos matuotinos žemės J. V. L. priimtame sprendime.

9Apeliantė pažymi, kad byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys iš esmės sutiko, kad pareiškėjos tėvas priėmė F. L. palikimą, todėl teismas gali nebereikalauti kitų įrodymų ir remtis šalių pripažintais faktais, o atsisakydamas priimti šalies faktų pripažinimą teismas turi priimti motyvuotą nutartį. Todėl sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo.

10Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje nagrinėjamu atveju F. L. palikimą, t. y. net ir tą, kuris tuo metu dar nebuvo žinomas ar neįtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, priėmė jos sutuoktinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokio konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi apeliantė jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga pasisakyti, apeliaciniame skunde nenurodė.

11Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjos kilmės dokumentuose, t. y. jos tėvo, nurodyto jos gimimo liudijime, J. V. L. (b.l. 7) pavardė ir jo 1935 m. gimimo įraše (b.l.15) nurodyta pavardė L. bei jo motinos pavardė F. L., yra nurodytos skirtingai, tačiau šioje byloje nustatyta, jog ginčo dėl pareiškėjos ir jos tėvo kilmės byloje nėra, notaro pažymėjimas dėl įpėdinių įrodo, jog pareiškėja yra notaro pripažinta pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (b.l.18), todėl, jei iškils būtinybė kitose institucijoje tvarkant nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo dokumentus, pareiškėjos kilmės dokumentai turės būti taisomi.

14Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir bylą dėl pareiškėjos kaip pirmosios eilės įpėdinės po J. V. L. mirties, jog jis faktiškai priėmė palikimą po savo motinos mirties (CPK 444 str. 2 d. 8 p.), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

15Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys neįrodo pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. neįrodo, kad J. V. L. faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo motinos F. L. mirties. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, t. y. iš esmės neanalizavo Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-08-29 pažymos (b. l. 21), suinteresuotų asmenų paaiškinimų (b.l.44-47), liudytojo A. P. parodymų (b. l. 108-109). Byloje nustatyta, kad F. L. mirė 1993-07-05 (b.l.5), ji jau buvo pateikusi prašymą dėl žemės grąžinimo (b.l.23), po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinis J. L. ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į investicinę sąskaitą (b.l.11). J. L. mirė 1999-07-05 (b.l. 14). F. L. mirties metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimas šiais būdais gali būti priimamas keleto įpėdinių, todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik J. L. priėmė palikimą, nes kreipėsi į notarą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui atsiradimo momentas nustatytas kaip palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos tėvas neturėjo dokumentų dėl palikimo priėmimo, tačiau tai nereiškia , jog jis nepriėmė palikimo.

16Byloje įrodyta, kad po F. L. mirties liko kaip palikimas jos turtinė teisė –nuosavybės teisių atkūrimas į jai iki nacionalizacijos priklausiusią žemę. Į šią turtinę teisę paveldėjimo dokumentai neišduoti, byloje nustatyta, kad ginčo dėl šios turtinės teisės paveldėjimo tarp F. L. ir J. L. vaikų, nurodytų byloje suinteresuotais asmenimis, byloje nėra. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog F. L. valia buvo žemę palikti pareiškėjos tėvui. Šie paaiškinimai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kartu su liudytojo A. P. parodymais, kuris teisme parodė, jog pareiškėjos tėvas kreipėsi į jį dėl žemės matavimo, lankėsi Žemėtvarkos skyriuje dėl motinos žemės atkūrimo, nors ir nepamena tiksliai ar motinai esant gyvai, ar po jos mirties, tačiau sugretinus F. L. mirties datą- 1993-07-05 ir šio liudytojo darbo metus Žemėtvarkos skyriuje (nuo 1992 metų virš trejų metų), nepaneigta tikimybė, jog pareiškėjos tėvas kreipėsi į jį po savo motinos mirties, nes liudytojas nurodo, jog kiek pamena, pareiškėjos tėvui asmeninio ūkio žemės jau tuo metu lyg buvo jau pamatuota. Be to, byloje yra rašytinis įrodymas (b. l. 21), įrodantis, jog jo mirusios motinos vardu 1994-01-12 buvo gauta pažyma dėl žemės, todėl įvertinus suinteresuotų asmenų paaiškinimą didesnė tikimybė, jog pareiškėjos tėvas teikė šią pažymą agrarinės reformos tarnybai. Be to, šią aplinkybę, jog nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai buvo pradėti iš esmės tvarkyti, įrodo šių dokumentų tvarkymo byla, kuri buvo pradėta 1998 m., t. y. po F. L. mirties (b.l. 84). Byloje nustatyta, jog pareiškėjos tėvui buvo skirta asmeninio ūkio žemė ir ginčo dėl to byloje nėra, byloje nėra įrodymų, jog tik J. L. - J. V. L. tėvas - išimtinai tvarkė nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus, o pažyma (b. l. 21) įrodo, jog 1999-01-18 buvo gauta išvada Nr. 1656 dėl F. L. žemės (ji mirė 1993-07-05) ir šioje pažymoje nurodyta, jog būtent J. V. L. (pareiškėjos tėvas) pageidauja F. L. žeme privatizuoti savo naudojamą asmeninį ūkį. Šis rašytinis įrodymas įrodo jo aktyvius veiksmus, t. y. faktinį palikimo priėmimą po savo motinos mirties, o šioje pažymoje nurodytą informaciją patvirtina paminėtos išvados parengimo dokumentai (b. l. 84-98), įrodantys, jog išvados parengimo byla pradėta 1998 metais. Išvadoje (b. l. 85) nurodyta, jog F. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,51 ha žemės jau užimta asmeninio ūkio žeme. Byloje įrodyta, kad tik pareiškėjos tėvas turi asmeninio ūkio žemės, todėl įrodyta, jog jis tvarkė žemės grąžinimo po savo motinos mirties dokumentus, nes be jo valios išreiškimo asmeninio ūkio žemė į grąžintiną natūra žemę negali būti įskaityta. Įvertintina ir F. L. sutuoktinio mirties data-1999-07-05 (b. l. 14), o išvada parengta 1999-01-18, todėl labiau tikėtina, jog pareiškėjos tėvas kreipėsi į žemėtvarką , be to, ir paminėtas liudytojas šios aplinkybės nepaneigė. Šioje byloje nesant ginčo tarp paveldėtojų nėra teisiškai reikšminga po kurio iš tėvų L. mirties būtų nustatytas šis juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėja pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, neprašydama nustatyti tokio fakto po J. L. mirties. Liudytojų parodymai, suinteresuotų asmenų paaiškinimai šios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nors šioje byloje yra ir rašytinių įrodymų, įrodančių, jog pareiškėjos tėvas palikimą po savo motinos mirties priėmė faktiniu valdymu. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo, disponavo, prižiūrėjo ir kt. ).Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Rašytiniu įrodymu byloje įrodžius ( b. l. 21) aktyvius pareiškėjos tėvo veiksmus dėl paveldėtos turtinės teisės, atmesti pareiškimą nėra teisinio pagrindo. Šioje byloje yra teisiškai reikšminga, jog nėra ginčo tarp įpėdinių dėl paveldėjimo nei po J. L., nei po F. L. mirties. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ( CPK 326 str. 1d. 2 p.). Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų pareiškimui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, – nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, turint tikslą paveldėti F. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 444 str. 2 d. 8 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą panaikinti ir pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. L. priėmė palikimą po F. L., mirusios 1993-07-05, mirties ir jį valdė iki savo mirties 2003-11-04, paveldėjimo dokumentų išdavimo tikslu.

Proceso dalyviai
Ryšiai