Byla 2A-327-613/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livega“ ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Livega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. J. 612,43 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove už prekes, kurias J. J. užsakė telefonu. Ieškovė atsakovo užsakytas prekes ir PVM sąskaitą – faktūrą išsiuntė per UAB „Venipak Lietuva“ kurjerių tarnybą, klientas J. J. prekes gavo, už jas pasirašė ant skenerio ekrano. Tarp ieškovės UAB „Livega“ ir atsakovo J. J. sutartis nebuvo sudaryta, kadangi laikė, kad atsakovas yra patikimas, nes J. J. užsakinėdavo prekes ir savo darbovietės UAB „Vakarų ūkas“ vardu. Atsakovas ir ankščiau vėluodavo atsiskaityti už kitas prekes.
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad nei telefonu, nei kitais būdais 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. LSP0000058021 nurodytų prekių neužsakinėjo ir jų negavo. 2016 m. liepos 29 d. prekių pristatymo patvirtinime yra ne atsakovo parašas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytų aplinkybių.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį ieškovės ieškinį atmetė.
  2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Livega“ neįvykdė įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl reikalavimo dėl skolos priteisimo iš J. J. netenkino.
  3. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad gavusio prekes asmens tapatybė buvo nustatyta. Jokių įrodymų, kad atsakovas užsakė prekes byloje nėra pateikta, tokius įrodymus pateikti teismui įstatymo nustatyta pareiga ieškovei (CK 6.22816 straipsnis).

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Livega“ prašo 2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti papildomus rašytinius įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas bei kurių pateikimo teismui būtinybė atsirado vėliau. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškina ir vertina pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. sąskaitos – faktūros Nr. LSP0000058021 ir siuntų pristatymo ir įteikimo dokumento Nr. 03537177 turinį bei neatsižvelgė į ieškovės atstovo, direktoriaus E. I. argumentus išsakytus bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose.
    2. Teismas neįsigilino į esančius byloje rašytinius įrodymus, nenustatė esminių faktinių aplinkybių, liečiančių prekių siuntimą per kurjerius ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prekes gavo.
    3. Teismas ignoravo ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą – UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Venipak Lietuva aptarnaudamas klientus, dirba su elektroniniais skeneriais. Už siuntos pristatymą ir išdavimą, gavėjas pasirašo ne ant popierinio manifesto, o ant skenerio ekrano. Parašas su visais gavėjo duomenimis perduodamas į elektroninę Venipak sistemą, todėl originalaus popierinio dokumento neegzistuoja ir jo pateikti Venipak neturi galimybės.
    4. Remiantis formuojama teismų praktika, nesant dokumento originalo teismas turėjo vertinti pateiktos pristatymo patvirtinimo kopijos įrodomąją galią. Teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos ir nevertinęs pateiktos kopijos įrodomosios galios pripažino byloje nesant įrodymų. Ieškovė/apeliantė teismui pateikė perdavimo faktą patvirtinančius dokumentus.
    5. Tarp UAB „Livega“ ir fizinio asmens J. J. egzistavo visiškai kiti sutartiniai santykiai dėl prekių užsakymo ir tiekimo, t. y. pagal nusistovėjusią praktiką atsakovas užsakinėjo prekes telefonu arba pirko prekes asmeniškai tiesiogiai UAB „Livega“ buveinėje, pagal jo užsakymą buvo teikiamos jam asmeniškai prekes, t. y. siųstos per UAB „Venipak Lietuva“ kurjerį. Prie teikiamų prekių visada buvo pridedama sąskaita faktūra išrašyta konkrečiai fiziniam asmeniui J. J.. Teismas, neįsigilinęs į faktines aplinkybes, padarė klaidingą, nieko nepagrįstą išvadą, kad ieškovė/apeliantė susiklosčiusius sutartinius santykius tarp UAB „Livega“ ir UAB „Vakarų ūkas“ bando pritaikyti fiziniam asmeniui vartotojui, t. y. atsakovui J. J..
    6. Teismas netinkamai ir klaidingai aiškina liudytojo A. N. duotus teisme parodymus, nes UAB „Livega“ direktorius E. I. pavedė jam paskambinti J. J. ir eilinį kartą priminti, kad UAB „Livega“ 2016 m. liepos 28 d. sąskaita Nr. LSP0000058021 612,43 Eur sumai už gautas prekes nėra apmokėta ir pasidomėti, kada jis galėtų nurodyta sąskaitą apmokėti. Pažymime, kad A. N. kalbėjo telefonu su atsakovu būtent dėl jo, kaip fizinio asmens 612,43 Eur skolos pagal nurodytą sąskaitą faktūrą, o ne pagal UAB „Vakarų ūkas“ įsiskolinimo UAB „Livega“.
    7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus aiškino netinkamai, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą teismas padarė nepagrįstas išvadas bei nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais civilinės teisės principais, neįvykdė teisingumo ir todėl priėmė nepagrįstą ir neargumentuotą sprendimą.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus.
    2. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai yra tik ieškovės prielaidos ir įsivaizdavimas kaip turėtų teismas vertinti vieną ar kitą įrodymą. Akcentuojamos reikšmės neturinčios detalės ir teikiami paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
    3. PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo fakto savaime nepatvirtina, o ieškovas kitų įrodymų nepateikė.
    4. Ieškovės paaiškinimai dėl kurjerių darbo specifikos, elektroninio parašo kvalifikavimo bei tariamų rašybos klaidų nepaneigia teismo argumentų, jog nebuvo nustatyta asmens atsiėmusio prekes asmenybė bei kad prekes užsakė būtent atsakovas.
    5. Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas apklausti liudytojais asmenis, kurie pateiktų tik savo paaiškinimus dėl teismo jau ištirtų įrodymų yra visiškai nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantė UAB „Livega“ nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Vien apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, nesudaro pagrindo konstatuoti žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumą.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė UAB „Livega“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LSP0000058021, pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugpjūčio 22 d. teiktus rašytinius paaiškinimus, 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Livega“ apskaitininkės V. E. rašytinius paaiškinimus, 2017 m. spalio 31 d. išrašą apie kliento būklę, 2017 m. lapkričio 8 d. raštą dėl UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte rašysenos apsirikimo ištaisymo, 2017 m. lapkričio 8 d. UAB „Livega“ atstovo advokato Jevgenijaus Bogdanovo prašymas dėl rašysenos apsirikimo rašte ištaisymo, išrašas iš Venipak.lt apie siuntos užregistravimą.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl ieškovės pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su apeliacinės instancijos teismui skirtais procesiniais dokumentais buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

14Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

  1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, o nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus aiškino netinkamai, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą teismas padarė nepagrįstas išvadas.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, todėl ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo netenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos.
  3. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
  4. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) teigia, kad atsakovas prekes, nurodytas 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LSP0000058021 (b. l. 4), t. y. pulvelizatorių W400 BellAria, laką PU LPU, kietiklį CTH0S04, užsakė telefonu. Suma apmokėjimui iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. – 612,43 Eur. Pirkėju nurodytas atsakovas J. J.. Ieškovė atsakovo užsakytas prekes ir PVM sąskaitą faktūrą išsiuntė per UAB „Venipak Lietuva“ kurjerių tarnybą. Klientas J. J. prekes gavo, už jas pasirašė ant skenerio ekrano. Atsakovas neigia ir patį prekių užsakymo, ir prekių atsiėmimo faktą. Teigia, kad ieškovė į bylą nepateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai. Atsakovas su ieškove dėl prekių užsakymo ir tiekimo bendravo kaip UAB „Vakarų ūkas“ darbuotojas darbdavio interesais. Kelis kartus atsakovas buvo užsakęs gamybai reikalingų prekių savo vardu. Šių aplinkybių šalys neginčijo.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindinė įrodinėtina aplinkybe yra susijusi su tuo, ar atsakovas gavo 2016 m liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LSP0000058021 nurodytas prekes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, ar atsakovas konkrečiu atveju prekes užsakė ar ne, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi gavus prekes, kurių neva neužsakė, atsakovas būtų turėjęs galimybę jas grąžinti ieškovei.
  9. Ieškovė nurodo, kad pagal atsakovo pageidavimą, siuntos atsakovui buvo išsiųstos įmonės UAB „Vakarų ūkas“ adresu pasinaudojus UAB „Venipak Lietuva“ kurjerių paslaugomis. Kurjerio atstovas priėmė iš UAB „Livega“ dvi pakuotes siuntos. UAB „Venipak“ elektroninė sistema siuntai suteikė užsakymo Nr. 011978063, atitinkamai buvo suteikti pakuočių numeriai V00001E7401175 ir V00001E7401176. Bendras siuntos svoris 19,45 kg. Siuntos gavėjas buvo nurodytas J. J., taip pat nurodytas gavėjo adresas ir telefonas +37067762615. Šią aplinkybę atvirtina į bylą pateiktas išrašas iš Venipak.lt sistemos apie užregistruotą siuntą (b. l. 87).
  10. Byloje pateiktas Venipak 2017 m. liepos 29 d. 07:54 įteikimo patvirtinimas (Proof of delivery) Nr. 03537177 (b. l. 3), iš kurio matyti siuntos Nr. 11978063, pakuočių Nr. V00001E7401175 ir Nr. V00001E7401176, siuntėjas – UAB „Livega“, Savanorių pr. 174R, Vilnius, LT-03153, 865201008, gavėjas – J. J., ( - ), ( - ) (b. l. 3). Ant įteikimo patvirtinimo nurodytas gavėjo vardas, pavardė – J. J. ir jo parašas.
  11. Iš UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto matyti, kad Venipak Lietuva, UAB, aptarnaudamas klientus, dirba su elektroniniais skeneriais. Už siuntos pristatymą ir išdavimą, gavėjas pasirašo ne ant popierinio manifesto, o ant skenerio ekrano. Parašas su visais gavėjo duomenimis perduodamas į elektroninę Venipak sistemą, todėl originalaus popierinio dokumento neegzistuoja ir jo pateikti Venipak neturi galimybės (b. l. 33). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad kaip nustatyta patikrinimo metu, byloje minima siunta Nr. 016051054, adresuota J. J., te. ( - ), buvo pristatyta į Venipak Klaipėdos terminalą (Vilniaus pl. 8, Klaipėda), kurios paimti 2016 m. liepos 29 d. atvyko pats gavėjas. Venipak kurjeriui nustačius jo tapatybę ir įvedus duomenis į skenerį, buvo duota pasirašyti ant skenerio ekrano. Pasirašius siunta J. J. buvo išduota. Kokių nors pažeidimų išduodant minėtą siuntą nustatyta nebuvo.
  12. Iš UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. lapkričio 8 d. rašto matyti, kad į bylą pateiktame UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašte padarytas rašymo apsirikimas, t. y. klaidingai nurodytas siuntos atsakovui J. J. numeris – vietoje Nr. 3537177 nurodytas Nr. 016051054 (b. l. 85).
  13. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, teigia, kad parašas ant prekių įteikimo patvirtinimo (Proof of delivery) Nr. 03537177 yra ne jo. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad elektroninių parašų teisinę galią apibrėžia du esminiai dokumentai: Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (toliau - įstatymas) ir Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 (toliau – Reglamentas), įsigaliojęs 2016 liepos 1 d., ir tiesiogiai taikomas visoje ES. Tiek įstatymas, tiek reglamentas išskiria kelias rūšis elektroninių parašų, atsižvelgiant į jų saugumo ir pasirašiusio asmens identifikavimo galimybės aspektus. Šios rūšys yra: 1) (paprastas) elektroninis parašas, 2) saugus (pažangus) elektroninis parašas, 3) kvalifikuotas elektroninis parašas. Teismų praktika neplėtoja reglamentavimo elektroninių parašų juridinės galios aspektu ir šiuo klausimu atkartoja įstatymines nuostatas, nurodant, kad kvalifikuotas elektroninis parašas teisine galia prilygsta rašytiniuose dokumentuose esančiam parašui bei gali būti naudojamas teisme kaip įrodymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-947/2014).
  15. Nagrinėjamu atveju parašas atitinka pirmosios rūšies – paprastojo elektroninio parašo sąvoką ir požymius. Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (tekste – EPĮ) 2 straipsnio 4 dalyje elektroninis parašas apibūdinamas kaip duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Elektroninio parašo galia nustatyta EPĮ 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį saugus elektroninis parašas sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Pagal EPĮ 8 straipsnio 2 dalį elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad yra elektroninis, kad nėra paremtas kvalifikuotu sertifikatu; kad nėra paremtas akredituoto sertifikavimo paslaugų teikėjo išduotu kvalifikuotu sertifikatu; kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga. EPĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad elektroninis parašas visais atvejais turi EPĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947/2014).
  16. Vadovaujantis tiesiogiai taikytino Reglamento 25 straipsnio 1 dalimi, nepaisant elektroninio parašo tipo, negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese vien pagrindu, kad jis yra elektroninis ar neatitinkantis kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų. Teismui pateiktas įteikimo dokumentų išrašas bei jame esantis elektroniniu būdu padėtas parašas galioja ir turi įrodinėjimo galią teisme.
  17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytus nutarties 22-26 punktuose, ir atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, nurodytą nutarties 27-29 punktuose, atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovė nepateikė savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, bei sprendžia, kad UAB „Venipak“ pateikti įrodymai atitinka leistinumo ir patikimumo reikalavimus. Tai yra rašytiniai įrodymai, turintys duomenų apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 197 straipsnio 1 dalis), specialių reikalavimų, keliamų šių dokumentų rekvizitams ar formai, nėra nustatyta, todėl negalima daryti išvados, jog jie neatitinka leistinumo reikalavimų. Kad UAB „Venipak“ pateikti įrodymai būtų suklastoti, taip pat nenustatyta CPK 184 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog procesinę pareigą įrodyti, kad parašas ant prekių įteikimo patvirtinimo yra ne atsakovo, turi atsakovas. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nepaneigta ir faktinė aplinkybė, kad su atsakovu buvo susisiekta dėl prekių pristatymo/atsiėmimo nurodytu telefonu +37067762615. 2017 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, ar su atsakovu buvo susisiekta dėl prekių atsiėmimo (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 21:52-22:00).
  18. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas – faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įvykdė pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti prekių perdavimo faktą, t. y. ieškovė pateikė Venipak 2017 m. liepos 29 d. 07:54 įteikimo patvirtinimas (Proof of delivery) Nr. 03537177 (b. l. 3), iš kurio matyti siuntos Nr. 11978063, pakuočių Nr. V00001E7401175 ir Nr. V00001E7401176, siuntėjas – UAB „Livega“, Savanorių pr. 174R, Vilnius, LT-03153, 865201008, gavėjas – J. J., ( - ), ( - ) (b. l. 3). Ant įteikimo patvirtinimo nurodytas gavėjo vardas, pavardė – J. J. ir jo parašas.
  19. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).
  20. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai, susiję su prekių perdavimu/įteikimu atsakovui, patvirtina faktą, jog atsakovui J. J. prekės, nurodytos 2016 m liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LSP0000058021, buvo įteiktos asmeniškai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl ieškinio reikalavimų

  1. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
  2. CK 6.59 straipsnis numato, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
  3. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad ieškovė įrodė, jog prekės buvo perduotos atsakovui J. J., teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi pareigą sumokėti už gautas prekes (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).
  4. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, neteisingai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prekės buvo įteiktos atsakovui, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, ieškovei UAB „Livega“ iš atsakovo J. J. priteistina 612,43 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 5). Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 48). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistinos 20,00 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

  1. Bylos duomenimis ieškovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 20,00 žyminio mokesčio (b. l. 20) ir turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 88). Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 101). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Apeliacinį skundą tenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

21Priteisti iš atsakovo J. J. 612,43 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livega“, juridinio asmens kodas 122280157, naudai.

22Priteisti iš atsakovo J. J. 20,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livega“, juridinio asmens kodas 122280157, naudai.

23Priteisti iš atsakovo J. J. 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livega“, juridinio asmens kodas 122280157, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai