Byla 2A-1043-781/2014
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „D.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį atsakovams A. F. (A. F.) ir Z. P., trečiasis asmuo S. A., dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2ieškovas UAB „D.“ (toliau - Ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų Z. P. ir A. F. (A. F.) (toliau - atsakovai) solidariai 8 057, 68 Lt sumą, kuria atsakovai nepagrįstai praturtėjo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 13 d. 20.30 val. iki 2003 m. lapkričio 14 d. 08.00 val. iš Ieškovo teritorijos, esančios ( - ), buvo pavogtas automobilis ( - ) v/n ( - ) priklausantis trečiajam asmeniui S. A. (toliau – Trečiasis asmuo). Dėl automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl automobilio pagrobimo buvo pareikšti atsakovams. Tiriant minėtą įvykį, 2004 m. balandžio 17 d. kratos metu požeminių garažų masyve, garaže Nr. 34, esančiame ( - ), automobilis rastas išardytas, be variklio, tačiau ikiteisminis tyrimas minėtų asmenų atžvilgiu buvo nutrauktas. Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo dėl prarasto automobilio iš atsakovo UAB „D.“ (Ieškovas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šį ieškinį 2007 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi sprendimą pakeitė, priteisdamas iš UAB „D.“ Trečiojo asmens naudai 5 659, 68 Lt nuostolių atlyginimo ir 2 211, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 8 057, 68 Lt sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis 2007 m. gruodžio 3 d. gavo antstolės D. M. raginimą įvykdyti sprendimą dėl Trečiajam asmeniui nuostolių išieškojimo, ir 8 057, 68 Lt sumą jam atlygino. Teigė, kad atsakovai, veikdami kartu, bendrai padarė Ieškovui žalą, todėl jie traukiami solidariaisiais bendraatsakoviais.

3Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei pateiktą praleidus senaties terminą. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų skaičiavimu, senaties terminas suėjo dar 2010 metų gruodžio mėnesį, Ieškovui 2007 m. gruodžio 3 d. gavus antstolio raginimą atlyginti Trečiajam asmeniui žalą ir per raginime nustatytą 10 dienų terminą ją atlyginus. Taip pat mano, kad tenkinti ieškinį CK 6.242 straipsnio pagrindu nėra galimybės, nes ieškinio dalykas šioje byloje yra žalos atlyginimas, o atsakovai niekaip nesusiję su automobilio, priklausiusio Trečiajam asmeniui, grobimu, jų atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas, nenustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Išspręstas civilinis ginčas tarp Ieškovo ir Trečiojo asmens dėl žalos atlyginimo neturi ir negali turėti įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms, dėl ko jie pagrįstai nebuvo įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis. Nurodo, kad ieškinyje nėra duomenų ir pagrindo teigti, kad atsakovai praturtėjo neteisėtai Ieškovo sąskaita.

4Dubliku Ieškovas su atsakovų pozicija, jog ieškinio dalykas šioje byloje yra žalos atlyginimas, o ne nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas ir su tuo, kad turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, nesutiko. Nurodė, kad būtent šiuo atveju ginčo negalima išspręsti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Pažymėjo, kad deliktų teisės pagrindu ieškinį dėl žalos atlyginimo galima būtų reikšti tiesiogiai automobilį pavogusiems asmenims, tačiau jie šiuo metu teisėsaugos nėra nustatyti. Ieškovas negali savo teisių ginti ir daiktinės teisės normomis, nes automobilis rastas išardytas, Ieškovas nėra jo savininkas. Todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas yra vienintelis civilinių teisių gynimo būdas, kuriuo Ieškovas gali pasinaudoti, o byloje yra visos šiam institutui taikyti sąlygos ir jų buvimą patvirtina ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos medžiaga bei 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės. Ieškovas nesutiko su atsakovų teiginiu, jog byloje nėra duomenų apie atsakovų neteisėtą ir nepagrįstą praturtėjimą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai ardė ir pardavinėjo automobilį, automobilio dalys buvo įvertintos rinkos kaina, todėl Ieškovas pagrįstai mano, jog automobilio detalės buvo parduotos rinkos kaina ir atsakovai gavo pelną Ieškovo sąskaita. Be to pažymėjo, kad atsakovai nepateikia jokių dokumentų, įrodančių automobilio detalių įsigijimo teisėtumą, nenurodo iš kurio asmens jie įsigijo automobilį ar jo detales.

5Tripliku atsakovai palaikė savo ankstesnę poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai nurodė, kad vėlesne 2007 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog atsakovai neturi jokių teisinių sąsajų su šia byla ir joks joje priimtas sprendimas negali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

6Trečiasis asmuo savo poziciją išdėstė teismo posėdžio metu, kuriame nurodė sutinkantis su ieškiniu. Paaiškino, kad Ieškovui automobilis buvo perduotas remontui dėl mechaninės pavarų dėžės gedimo, automobilis buvo techniškai tvarkingas, sukomplektuotas, sudėta brangi garso įranga.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų pinigines sumas, kurios buvo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartimi priteistos iš atsakovo UAB „D.“ (Ieškovo) ieškovo S. A. (Trečiojo asmens) naudai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1275-727/07. Taigi, iš byloje esančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovas reiškia regresinį ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas piniginių sumų, t. y. 8 057, 68 Lt (5 959, 68 Lt + 2 211, 80 Lt), kurios iš pastarojo priteistos Trečiajam asmeniui civilinėje byloje Nr. 2-1275-727/07. 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš Ieškovo priteistas sumas šioje byloje Ieškovas įvardija savo patirtais nuostoliais, kurie, Ieškovo teigimu, atsirado dėl atsakovų neteisėtų nesąžiningų veiksmų. Todėl ieškinyje įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp Ieškovo ir atsakovų teismo buvo kvalifikuoti kaip regresinis reikalavimas atlyginti Ieškovui žalą (nuostolius). Atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais būtų padarę žalą Ieškovui. Ieškovo argumentą, kad atsakovai praturtėjo Ieškovo sąskaita, nes neturėdami nuosavybės teisių į Trečiajam asmeniui priklausantį automobilį patvirtinančių dokumentų, pasisavino ir ardė Trečiajam asmeniui priklausantį turtą ir pastarajam padarė žalą, teismas vertino kaip Ieškovo ketinimą įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas deliktinėje prievolėje. Remdamasis baudžiamosios bylos Nr.10-1-3425-03 medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas dėl S. A. (nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens) automobilio ( - ) v/n ( - ) vagystės įtariamųjų A. F. (buvusi pavardė F.) ir Z. P. atžvilgiu yra nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pardavinėjo automobilio detales. Nagrinėjamoje byloje atsakovai paaiškino, kad jie vertėsi automobilių detalių pardavimu, todėl supirkinėjo automobilius detalėms, automobilį ( - ) v/n ( - )įgijo be variklio, pavarų dėžės, trūko kėbulo detalių. Nurodė, kad policijos pareigūnų šis automobilis iš garažo buvo paimtas tokios pat būklės, kaip ir jo įsigijimo metu, t. y. pusiau išardytas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog automobilis ( - ) v/n ( - ) buvo rastas išardytas, be variklio. Dalį automobilio detalių policijos pareigūnai grąžino Trečiajam asmeniui. Byloje kitokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra. Taigi, teismas priėjo išvados, kad jis neturi teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus dėl Trečiojo asmens automobilio pagrobimo. Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Trečiajam asmeniui atsirado žala. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažinta, kad sprendimas toje civilinėje byloje, kuria buvo išspręstas UAB „D.“ ir S. A. ginčas dėl nuostolių atlyginimo, neturi ir negali turėti įtakos A. F. ir Z. P. teisėms ir pareigoms, todėl minėti asmenys į bylą nebuvo įtraukti dalyvauti trečiaisiais asmenimis. Ieškovo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartimi nustatyta, kad A. F. ir Z. P. įgijo automobilį galiojusio CK 4.97 straipsnio numatyta tvarka (iš neteisėto nesąžiningo valdytojo), nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimą. Ta aplinkybė, jog automobilis įgytas iš neteisėto nesąžiningo pardavėjo, turėtų teisinę reikšmę tuo atveju, jeigu daikto savininkas reikštų vindikacinį ieškinį (CK 4.95, 4.97 straipsniai) arba būtų sprendžiamas restitucijos klausimas sandorio (automobilio pirkimo pardavimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu atveju (CK 6.145 straipsnis). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsakovų kaltės. Teismas atmetė Ieškovo teiginį, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto (CK 6.242 straipsnis) taikymas šioje byloje atitinka visas jo taikymo sąlygas. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad Ieškovą ir atsakovus būtų sieję kokie nors civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad vykdant prisiimtus įsipareigojimus, atsakovai gavo daugiau ir neteisėtai iš Ieškovo, nei tas turėjo būti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai praturtėjo ir kad jie praturtėjo Ieškovo sąskaita. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais pagrindais teismas atmetė Ieškovo ieškinį. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad Ieškovas sprendimą įvykdė, gavęs 2007 m. gruodžio 3 d. antstolio raginimą. Taigi, Ieškovo ieškinio senaties terminas baigėsi 2010 m. gruodžio mėnesį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis). Ieškovas atstatyti ieškinio senaties termino neprašė. Todėl Ieškovo ieškinys buvo atmestas ir tuo pagrindu, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas.

8Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nenuoseklus. Ginčo sprendime teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Trečiajam asmeniui kilo žala, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų vykdomą automobilio detalių pardavimą. Nors ne kartą nurodydamas, jog neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos žalai atsirasti, teismas vis tiek sprendime nurodė, kad Ieškovas kreipėsi ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, o dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Todėl teismas nepagrįstai mano, kad ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju Ieškovas tikslingai kreipėsi su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovai Ieškovui padarė žalą. Žalą Ieškovui padarė tretieji nenustatyti asmenys, kurie pavogė transporto priemonę. Tai yra Ieškovo su atsakovais nesieja nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai, todėl turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra ir kita nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga – Ieškovo kaip kreditoriaus veiksmai yra teisėti. Jis ėmėsi visų pastangų išsaugoti automobilį, neperleido jo tretiesiems asmenims, atlygino pavogto automobilio savininkui žalą. Atkreipė dėmesį, kad byloje turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, kadangi atsakovų veiksmai netenkina visų civilinės atsakomybės sąlygų, ir dėl to ji negali kilti. Mano, kad šiuo atveju Ieškovas negali ginti savo teisių regreso pagrindu dėl to, kad regresas nukreipiamas būtent į žalą padariusį asmenį, o šiuo atveju atsakovai nepagrįstai praturtėjo, tačiau žalą Ieškovui padarė automobilį pavogę tretieji asmenys, o ne atsakovai. Nurodė, kad Ieškovas atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Anot Ieškovo, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas pagrįstas ir tuo, kad atsakovai praturtėjo būtent Ieškovo sąskaita, nes pelną už automobilio detalių pardavimą siekė gauti ir gavo Ieškovo sąskaita. 2006 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovai įgijo automobilį iš nesąžiningo valdytojo, jie pasisavino ir ardė Trečiajam asmeniui priklausantį daiktą. Taigi, atsakovai gavo pelną Ieškovo sąskaita, todėl yra įrodytas nepagrįsto praturtėjimo faktas. Dėl šių priežasčių 8 057, 68 Lt ieškinio suma yra pagrįsta. Ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu, kad baudžiamojoje byloje neištirtomis aplinkybėmis remtis negalima, tačiau baudžiamosios bylos dokumentuose buvo nustatyti konkretūs faktai. Tarp jų ir civilinėje byloje, kurioje iš Ieškovo buvo priteistos lėšos Trečiajam asmeniui dėl automobilio pagrobimo. Ieškovas neprašo atlyginti jam patirtos žalos, tačiau remiasi minėtu sprendimu kaip įrodymu kitų pateikiamų įrodymų kontekste. Tuo pagrindu Ieškovas reikalauja priteisti nepagrįstai gautas lėšas, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai būtų pardavę kokią nors detalę nuo Trečiajam asmeniui priklausančio automobilio. Nežiūrint į šias neginčijamas bylos aplinkybes, Ieškovas siekia sau kompensacijos visos automobilio vertės dydžio. Mano, kad Ieškovo reikalavimo pagrindas yra regresinis nuostolių atlyginimo reikalavimas, dėl kurio nepagrįstumo ir neteisėtumo pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atkreipė dėmesį, kad Ieškovas neginčija sprendime nurodyto ieškinio senaties termino praleidimo, tad vien dėl šios aplinkybės apeliacinis skundas turi būti atmestas.

10Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nėra pateikęs.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-3425-03 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto VPK KP NTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje 2003 m. lapkričio 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies požymius, o būtent, kad 2003 m. lapkričio 13 d. nuo 20.30 val. iki 2003 m. lapkričio 14 d. 08.00 val. iš UAB „D.“ teritorijos, esančios ( - ), buvo pavogtas automobilis ( - ) v/n ( - ) priklausantis S. A. (Trečiajam asmeniui) (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-3425-03 l. 1, b. l. 9). Įtariamai dėl automobilio vagystės šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti atsakovams (baudžiamoji byla Nr. 10-1-3425-03, b. l. 125, 142, b. l. 10-11, 12). Tiriant įvykį, 2004 m. birželio 17 d. kratos metu požeminių garažų masyve, garaže Nr. 34, esančiame ( - ), pavogtas automobilis buvo rastas išardytas, be variklio (baudžiamoji byla Nr.10-1-3425-03, b. l. 64, b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 21 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byla atsakovų atžvilgiu dėl automobilio pagrobimo, nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, nutraukta (baudžiamoji byla Nr.10-1-3425-03, b.l. 157-158). Taip pat nustatyta, kad ieškovas S. A. (Trečiasis asmuo) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „D.“ (Ieškovas) dėl nuostolių už prarastą automobilį atlyginimo, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „D.“ ieškovui S. A. 12 074, 68 Lt nuostolių bei 762, 24 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, II t., b. l. 112-114). Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „D.” ieškovo S. A. naudai priteista 4 755 Lt žalos atlyginimas garso aparatūros vertės, panaikino ir ieškinį šioje dalyje atmetė, kitą sprendimo dalį dėl 7 180 Lt už prarastą automobilį panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, II t., b. l. 169-181, b. l. 13-16). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu priteisė S. A. iš UAB „D.“ 7 319, 68 Lt nuostolių bei 2 265, 18 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, III t., b. l. 45-48). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi šį sprendimą pakeitė, priteistą iš atsakovo UAB „D.“ ieškovo S. A. naudai 7 319,68 Lt nuostolių sumą sumažino iki 5 659, 68 Lt, priteistą bylinėjimosi išlaidų 2 265, 18 Lt sumą sumažino iki 2 211, 80 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1275-727/07, III t., b. l. 103-108, b. l. 17-22). Antstolė D. M. 2007 m. gruodžio 3 d. pateikė UAB „D.“ raginimą įvykdyti sprendimą geruoju – 8 057, 68 Lt sumą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 26). Ieškovo teigimu 8 057, 68 Lt suma, t. y. 7 871, 48 Lt teismo priteisti nuostoliai ir 186, 20 Lt vykdymo išlaidos, Trečiajam asmeniui atlyginta.

14Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, pagrįstai šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip kilusius iš regresinio reikalavimo atlyginti Ieškovui žalą (nuostolius) ir atmetė Ieškovo reikalavimą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Aiškinant šio civilinės teisės instituto prigimtį ir taikymo sąlygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.).

15Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, o tai reiškia, kad šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptarto civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Ypač svarbu, jog tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, priteisiant nuostolius, taikant sutarčių, deliktų nustatytus gynybos būdus), nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės nebūtų apgintos visiškai. Tai reiškia, jog be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu.

16Bylos duomenimis, Ieškovas kreipėsi į teismą, nes jis siekia atgauti iš atsakovų jo Trečiajam asmeniui sumokėtą 8 057, 68 Lt nuostolių sumą. Ieškovo pareikštas reikalavimas atlyginti turėtus nuostolius - tai prašymas priteisti jo nuostolių, patirtų Ieškovui Trečiajam asmeniui sumokėjus 8 057, 68 Lt dėl netinkamai saugomo automobilio pagrobimo, atlyginimą, šių nuostolių dydį apibrėžiant transporto priemonės rinkos verte atėmus Trečiajam asmeniui grąžintų automobilio detalių likutinę vertę. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad atsakovai praturtėjo būtent šia suma, kadangi pelną už automobilio detalių pardavimą ardant transporto priemonę siekė gauti ir gavo Ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie vogto automobilio detalių pardavimą ir atsakovų praturtėjimą Ieškovo sąskaita. Ieškovas klysta teigdamas, kad jeigu automobilis atsakovų garaže būtų rastas neišardytas ir neišparduotas, tada būtų akivaizdu, kad jie nebuvo nepagrįstai praturtėję. Iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutarties matyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog 2011 m. lapkričio 12 d. Trečiasis asmuo atvarė remontui savo automobilį į Ieškovo garažą, kitą dieną automobilis buvo dalinai išardytas (nuimta greičių dėžė) (b. l. 19). Taigi, jau Ieškovo garaže automobilis neturėjo visų dalių. Nors Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartyje ir nurodyta, kad atsakovai ardė Trečiajam asmeniui priklausantį ir iš jo pavogtą automobilį, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina tam tikrų detalių pardavimo fakto ir atsakovų pelno iš to gavimo. Pažymėtina, kad Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtent atsakovai pilnai išardė pavogtą automobilį, jis nedetalizavo, kokios detalės, kam ir kada, jo manymu, buvo parduotos, ir kokį pelną už tai gavo atsakovai. Tokiu būdu byloje nesant duomenų apie piniginių lėšų gavimą realizuojant vogtos transporto priemonės detales, nėra nustatyta bei įrodyta ir atsakovų pareiga grąžinti Ieškovui atsakovų gautą turtą. Ieškovui neįrodžius, kokią naudą, pelną gavo atsakovai iš Trečiojo asmens pavogto automobilio, jis negali reikalauti priteisti šį pelną savo naudai ir prašyti taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.

17Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta ginčo sprendime padarytą išvadą, jog Ieškovas nagrinėjamu atveju reiškia regresinį ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, todėl byloje būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokios nuomonės buvo ir Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodęs Ieškovui, kaip jis gali apginti savo pažeistas teises - nustačius vagystės kaltininką, Ieškovas turės teisę reikalauti iš jo žalos, susijusios su nuostolių Trečiajam asmeniui už automobilio praradimą, atlyginimu (CK 6.245 str.) (b. l. 21). Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija ir pats teigia, kad žalą jam padarė automobilį pavogę asmenys, o ne atsakovai; atsakovai šiuo atveju tik nepagrįstai praturtėjo. Byloje pripažinus, kad Ieškovas materialinę žalą patyrė ne dėl atsakovų veiksmų, ir remiantis bylos duomenimis nustačius, jog ji atsirado dėl trečiųjų asmenų, pavogusių automobilį, veiksmų, Ieškovas negali perkelti atsakovams atsakomybės už neteisėtų veiksmų atlikimą ir atsiradusios žalos atlyginimo naštą. Ieškovas neteisus nurodęs neturintis galimybės ginti savo pažeistas teises regreso pagrindu, kadangi regresas nukreipiamas būtent į žalą padariusį asmenį, o šiuo atveju atsakovai nepagrįstai praturtėjo, todėl Ieškovo reikalavimai nukreipiami jų atžvilgiu. Neįrodžius atsakovų nepagrįsto praturtėjimo fakto, ir kito pagrindo, kuriuo remiantis jie turėtų atsakyti prieš Atsakovą, Ieškovas siekdamas susigrąžinti Trečiajam asmeniui išmokėtą sumą, savo reikalavimus turi nukreipti į kitą subjektą – transporto priemonę pavogusį (pavogusius) asmenį (asmenis). Suprantama, kad baudžiamojoje byloje atlikus visus baudžiamojo proceso veiksmus, ir nenustačius dėl vagystės kaltų asmenų, Ieškovo galimybė grąžinti Trečiajam asmeniui sumokėtas lėšas yra apsunkinta, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja atsakovų pareigos nagrinėjamoje byloje atsakyti pagal ieškinį taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą.

18Remdamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ginčo teisiniams santykiams CK normų dėl nepagrįsto praturtėjimo, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, nepagrįsti. Pritartina pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime padarytai išvadai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuotini kaip regresinis reikalavimas atlyginti Ieškovui žalą, o ne nepagrįstas praturtėjimas. Ginčo sprendime teismas detaliai išanalizavo atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą bei konstatavo, kad jos taikymas byloje yra neįrodytas. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka tik su nepagrįsto praturtėjimo instituto netaikymu ir neįrodinėja prielaidų civilinės atsakomybės atsiradimui buvimo, todėl apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisako.

19Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

20Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 327 straipsnis).

21Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, atsakovams, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo UAB „D.“ (į. k. 125827852) atsakovui A. F. (A. F.) (a. k. ( - ) ir atsakovui Z. P. (a. k. ( - ) po 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „D.“ (toliau - Ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš... 3. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė... 4. Dubliku Ieškovas su atsakovų pozicija, jog ieškinio dalykas šioje byloje... 5. Tripliku atsakovai palaikė savo ankstesnę poziciją, išdėstytą... 6. Trečiasis asmuo savo poziciją išdėstė teismo posėdžio metu, kuriame... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2013 m.... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti... 10. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nėra pateikęs.... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-1-3425-03 medžiagos matyti, kad Vilniaus... 14. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą,... 15. Taigi, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų... 16. Bylos duomenimis, Ieškovas kreipėsi į teismą, nes jis siekia atgauti iš... 17. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta... 18. Remdamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 20. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio... 21. Atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, atsakovams, remiantis CPK 93 straipsnio 1... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš ieškovo UAB „D.“ (į. k. 125827852) atsakovui A. F. (A. F.)...