Byla Ik-2227-562/2012
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui Danieliui Dolgich,

4atsakovo atstovui Raimondai Ruzgytei,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mindaugui Navickui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ ir „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundu (I t., b. l. 1?7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

101) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 4S-170 (toliau – Skundžiamas sprendimas);

112) įpareigoti atsakovę Tarnybą duoti sutikimą pakeisti 2009 m. vasario 11 d. viešojo pirkimo sutarties SP-46 sąlygas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktame rašte Nr. 2-5308 „Dėl 2009 m. vasario 11 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SP-46 „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas“ pakeitimo (toliau – ir Prašyme), nurodytu būdu.

12Nurodė, kad 2009 m. vasario 11 d., po įvykdyto viešojo pirkimo „Pauosčio kelyno rekonstrukcijos darbai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis) su konkursą laimėjusiu konsorciumu, kurį atstovavo „Eisenbahn – und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“ (toliau – ir Tiekėjas). 2011 m. gruodžio 2 d. Prašymu, kreipėsi į atsakovą, prašymas sutikti, kad būtų pakeisti Sutarties II, III, IV etapuose numatyti paslaugų atlikimo terminai ir Sutarties III etapo paslaugos būtų išskaldytos į dvi stadijas. Atsakovas Skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti sutikimą pakeisti prašomas Sutarties nuostatas, motyvuodamas tuo, jog Sutartyje nurodyta, kad visi su jos vykdymu susiję terminai laikytini esmine Sutarties sąlyga, o sąlygos, kaip nurodyta pačioje Sutartyje, negali būti keičiamos, Sutartyje taip pat nurodyta, kad Sutarties kaina negali būti keičiama. Teigė, kad su Skundžiamu sprendimu nesutinka, nes jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. Pabrėžė, kad prašydamas leisti pakeisti Sutartyje prašomas sąlygas siekė užtikrinti Sutarties šalių interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą bei garantuoti tinkamą viešojo intereso, susijusio su tinkamu paslaugų, atitinkančių Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, atlikimu, nepažeidžiant kitų tiekėjų, dalyvavusių konkurse interesų. Teigė, kad Tarnyba neatsižvelgė ir nevertino Sutarties sąlygų, numatančių paslaugų atlikimo terminus, nevertino aplinkybių, kurios atsirado nepriklausomai nuo Sutarties šalių valios, dėl iš anksto neprognozuotų, nenumatytų valstybės institucijų veiksmų, dėl ko buvo uždelstas Projekto Specialiojo plano patvirtinimas (paaiškino, kad atliekant Sutartyje numatytus projektavimo darbus, buvo numatyta miško žemę paversti kitomis naudmenomis, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu nustatė, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertinimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai nustatomi, prieštarauja Konstitucijai. Todėl tik įsigaliojus naujai Miškų įstatymo redakcijai, kuri atitiko minėto nutarimo nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T2-282 patvirtino Projekto Specialųjį planą, kas leido vykdyti Sutarties II, III, IV etapus). Pažymėjo, kad būtent ne nuo Sutarties šalių valios priklausančios aplinkybės, kurių nekontroliavo ir negalėjo numatyti ir įvertinti, lėmė objektyvų negalimumą laikytis Sutartyje numatyto galutinio darbų įvykdymo termino, todėl 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. SP-380 „Dėl 2009 m. vasario 11 d. pasirašytos Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP-46 vykdymo“ (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatytas papildomas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Darė išvada, kad Sutarties pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad jis nėra susijęs su Sutarties šalimi, objektu ar šalių ekonominiu balansu, dėl ko galėtų būti traktuojamas kaip „esminė sąlyga“, iš tiesų yra sąlygotas iš anksto nenumatytų, nuo Sutarties šalių valios nepriklausančių aplinkybių (rėmėsi ESTT byla C-454/06, Pressetext), todėl laikytinas leistinu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies kontekste. Remdamasis ESTT praktika teigė, kad pakeitimai nors ir nenumatyti Sutartyje, laikomi teisėtais jei pati sutartis yra kompleksiška, o paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, naujos procedūros sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas ar itin apsunkintų sutarties užbaigimą. Teigė, kad formalus reikalavimas ir nepagrįstas VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymas, apsunkintų Sutarties užbaigimą. Nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties pakeitimas būtinas, naujo pirkimo skelbimas sukeltų nepatogumų ar techninių sunkumų tinkamam Projekto užbaigimui, pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, todėl netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, nukrypo nuo ESTT formuojamos praktikos. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstą Skundžiamo sprendimo priėmimą sąlygojo ir tai, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis buvo taikyta atsietai nuo LR CK 6.204 bei 6.228 straipsnių. Rėmėsi sutarties šalių interesų pusiausvyros principu ir teigė, kad šiuo atveju tiekėjas, kuris turėjo pareigą laiku ir tinkamai atlikti Sutartyje numatytas paslaugas, buvo neproporcingai suvaržytas, nes nei pasiūlymų pateikimo, nei paslaugų atlikimo metu, iki nebuvo priimti valstybės institucijų sprendimai, negalėjo žinoti apie aplinkybes, trukdančias paslaugas atlikti suplanuotais terminais, todėl nepakeitus Sutartyje numatytų terminų, minėtasis principas būtų pažeistas. Pažymėjo, kad tiekėjo vėlavimai atlikti veiksmus nėra susiję su jo kalte, ir yra išimtinai neprognozuotų valstybės institucijų priimtų sprendimų rezultatas. Atsakovas nevertino, kad nepratęsus Sutartyje numatyto paslaugų atlikimo termino, Sutartis butų pažeista ir kiltų Tiekėjo atsakomybės ir netesybų klausimas, todėl, pareiškėjo nuomone, situacijoje, kai nei viena iš Sutarties šalių nėra atsakinga dėl sutarties pažeidimo, tačiau Sutartis yra pažeista, yra vienintelis sprendimas – atitinkamai pakeisti Sutartį. Taip pat nurodė, kad atsakovas, neatsižvelgė, į tai, kad būtinumą pakeisti Sutarties sąlygas, numatančias galutinį paslaugų atlikimo terminą, lėmusios aplinkybės atitinka tiek CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1?4 punktus, tiek Tarnybos Rekomendacijų 12.1?12.4 punktuose nurodytas sąlygas: aplinkybės atsirado po Sutarties sudarymo; aplinkybių Sutarties šalys negalėjo protingai numatyti; Sutarties šalys negali aplinkybių kontroliuoti; nei vienai iš Sutarties šalių nebuvo aiškiai priskirta tokių aplinkybių atsiradimo rizika. Todėl Skundžiamas sprendimas, prieštaraujantis taip pat ir CK 6.228 straipsnio nuostatoms, naikintinas. Pabrėžė, kad Sutarties pakeitimas laikytinas suderinamu su viešųjų pirkimų principais, nes visiems konkurso dalyviams buvo sudarytos vienodos sąlygos. Teigė, kad bet kuris tiekėjas, paaiškėjus iš anksto nenumatytoms, neprognozuotoms aplinkybėms, siektų koreguoti paslaugų atlikimo grafiką ir galutinį paslaugų atlikimo terminą. Būtent Sutarties pakeitimu buvo užtikrintas Sutarties įvykdymas ir išvengta bet kurios iš šalių teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo išvada, kad nėra teisinio pagrindo Sutarties kainą perskaičiuoti taikant 21 procentų PVM mokėjimo tarifą, vietoje 18 procentų. Nurodė, kad nustatytos kainos koregavimo, atsižvelgiant į mokesčio pasikeitimą, galimybė numatyta Sutartyje (Sutarties preambulės B dalyje, Sutarties 1 punkte, Konkurso sąlygų 2 priedo preambulėje), tačiau atsakovas jų neanalizavo. Atkreipė dėmesį, kad minėtos specialiosios Sutarties nuostatos įtvirtintos ir 2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo generalinio direktoriaus įsakyme Nr. Į – 818. Teigė, kad atsakovo išvada, jog toks pakeitimas negalimas, ne tik paremta pavieniu ir nesistemišku Sutarties nuostatų aiškinimu, bet ir prieštarauja atsakovo direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimams. Nesutiko ir su Tarnybos išvada, kad Susitarimas prieštarauja VPĮ 18 straipsnio 8 daliai, nes jis pasirašytas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo Sutarties šalių valios, t. y. valstybės institucijų atstovams dėl teisinio reglamentavimo neišdavus teritorijų planavimo sąlygų. Dėl ko buvo stabdomi ir patys teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesai. Susitarime dėl termino pratęsimo fiksuota, kad atlikti Sutartyje numatytus darbus joje aptartais terminais neįmanoma, todėl taikant CK 6.253 straipsnį, trečiajam asmeniui nebus taikoma civilinė atsakomybė dėl negalėjimo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, o siekiant išvengti neapibrėžtumo sutartiniuose santykiuose, Susitarimo šalys numato kitus darbų atlikimo terminus. Nurodė, kad VPĮ nereglamentuoja teisinių santykių, kai dėl susiklosčiusių iš anksto nenumatytų aplinkybių, tampa neįmanoma laikytis Sutarties nuostatų ir ją vykdyti numatytais terminais. Todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos ne VPĮ, o CK nuostatos. Pažymėjo, kad LR CK 6.253 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatų taikymas, kai sutartis neįvykdoma dėl aplinkybių, kurių negalima kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu, būtų betikslis ir neatliktų savo funkcijų, jei, vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, nebūtų įmanoma pratęsti sutarties įvykdymo terminų.

13Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 152?156), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Skundžiamą sprendimą.

14Nurodė, kad iš pirkimo dokumentų (skelbimo apie pirkimą, Sutarties 1 priedo 19.2, 20.1?20.2 punktų, Sutarties 6 punkto, Pirkimo sąlygų 2 priedo), akivaizdu, kad pats pareiškėjas, rengdamas pirkimo dokumentus, priėmė sprendimą griežtai reglamentuoti paslaugų pagal Sutartį teikimo terminus, įvardydamas juos esminėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad Sutarties sudarymo metu galiojusio VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 11 punkte buvo numatytas imperatyvus reguliavimas, kad viešojo pirkimo sąlygos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, todėl tokios galimybės nebuvo ir šiuo atveju. Rėmėsi LAT senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31 (toliau – Apžvalga), kurioje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sutarties sąlygų, ypač tų, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus, ir darė išvadą, kad gali būti keičiamos tik tokios sąlygos, kurios: nėra esminės; keičiant sąlygas nebus pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo ir proporcingumo principai; viešojo pirkimo-pardavimo sąlygų pakeitimams yra gautas Tarnybos sutikimas. Pažymėjo, kad norint pakeisti nustatytas sąlygas, būtinos visos nurodytos sąlygos. Taip pat pabrėžė, kad negali būti keičiamos esminės viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, kurias esminėmis perkančioji organizacija yra nurodžiusi viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje (rėmėsi ESTT byla C-454/06, Pressetext). Teigė, kad pakeitus Sutartyje nustatytus paslaugų teikimo terminus, būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti viešųjų pirkimų principai, nes žinodami apie ilgesnius paslaugų teikimo terminus, galimai daugiau tiekėjų būtų buvę suinteresuoti dalyvauti pirkime ir pateikti pasiūlymus. Remdamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009, kurioje nurodyta, kad Vyriausybės nutarimų priėmimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, o nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai, nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad būtinybė ilginti paslaugų teikimo terminus kilo dėl neprognozuotų, nuo Sutarties šalių valios nepriklausančių valstybės institucijų veiksmų. Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis nepagrįstai aiškinta ir taikyta atskirai nuo CK 6.204, 6.228 straipsnių. Nurodė, kad VPĮ esant lex specialis, CK nuostatos viešojo pirkimo-pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek to nereglamentuojama VPĮ, t. y. subsidiariai, o VPĮ 18 straipsnyje ir poįstatyminiame teisės akte – Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo Viešųjų pirkimo tarnybai taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) – aiškiai ir imperatyviai įtvirtina viešųjų pirkimo-pardavimo sutarčių keitimo tvarka ir sąlygos. Dėl pareiškėjo argumento, kad tiek pirkimo dokumentuose, tiek Sutartyje buvo nustatytos kainos koregavimo taisyklės, nurodė, kad remiantis Sutarties 1, 20.2 punktais ir Sutarties 1 priedo „Sutarties sąlygos“ 7.1 punktu darytina išvada, kad, Sutarties kainos perskaičiavimas dėl pasikeitusio PVM mokėjimo tarifo nenumatytas. Atsakovo nuomone, Sutarties sąlygų dviprasmiškumas, nenumatytas aiškus Sutarties kainos perskaičiavimas pasikeitus PVM mokėjimo tarifui, Sutarties nuostatų suformulavimas taip, kad tiekėjai pagrįstai manytų, kad Sutarties kaina nebus koreguojama, lėmė teisėtą ir pagrįstą Skundžiamą sprendimą. Rėmėsi ESTT 2004 m. balandžio 9 d. sprendimu Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99. Pažymėjo, kad negavus Tarnybos sutikimo Sutarties šalių sudarytas Susitarimas pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir sukeliančiu teisnius padarinius Sutarties šalims.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu (I t., b. l. 190?198) pareiškėjo skundą atmetė.

17Sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykdė konkursą dėl Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimo paslaugų, todėl jam buvo žinoma, kad sutarties vykdymui yra būtini atitinkami savivaldybės institucijų leidimai, todėl galėjo viešojo pirkimo sąlygose nustatant terminus tai numatyti. Tačiau būtent perkančioji organizacija pasirinko besąlygišką terminų reglamentavimą, todėl atsakovas pagrįstai nedavė sutikimo pakeisti nustatytus terminus. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad būtinybė keisti sutarties sąlygas pratęsiant paslaugų teikimo terminus, kilo dėl nenumatytų, iš anksto neprognozuotų valstybės institucijų veiksmų, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš sąlygų atleisti nuo civilinės atsakomybės yra neturėjimas galimybės veiksmų ginčyti teismo ar administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad buvo skundžiami Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmai dėl specialiojo plano rengimo bei derinimo procedūrų ar atsisakymas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nagrinėjamai situacijai taikyti CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pabrėžė, jog tai, kad Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas, yra pasakęs LAT (civilinė byla Nr. 3K-3-505/2009), tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką (1996 m. kovo 28 d. sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. p. I-1949; 2005 m. birželio 2 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713), taip pat rėmėsi Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų taisyklių „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ 4 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl force majeure aplinkybių nepagrįsti. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai VPĮ 18 straipsnio 8 dalį aiškino ir taikė atskirai nuo CK 6.204 ir 6.228 straipsnių, pažymėjo, kad VPĮ yra lex specialis. CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialaus įstatymo, CK nuostatos taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. CK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ pirmumo naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos bus taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo. Viešojo pirkimo sutarties keitimo draudimo išimtis – VPĮ 18 straipsnio 8 dalies speciali sutarties keitimo procedūra, todėl pareiškėjo argumentai dėl CK 6.204 ir 6.228 straipsnių taikymo nepagrįsti. Dėl pareiškėjo prašymo perskaičiuoti paslaugų sumas taikant 21 procento PVM mokėjimo tarifą, teismas pabrėžė, kad VPĮ nuostatos, pagal kurias sudarant sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlymuose nustatytos pirkimo sąlygos, yra imperatyvaus pobūdžio ir joms prieštaraujančios viešojo pirkimo sutarties sąlygos yra niekinės ir negaliojančios. Remdamasis Sutarties 1, 7, 7.2 ir 11.3 punktais, darė išvadą, kad Sutartyje aiškiai apibrėžtos sąlygos, kad sutarties kaina – tai sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą, ir imperatyviai nustatyta, jog bendra sutarties kaina negali būti keičiama. Kadangi pirkimo sutarties, sudarytos viešojo konkurso būdu, sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, nes mokestinės teisės normų pasikeitimas dėl tarifų dydžio nesudaro teisinio pagrindo modifikuoti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje, atmestini pareiškėjo argumentai dėl galimybės pakeisti sutarties kainą pasikeitus PVM dydžiui. Teismas taip pat rėmėsi VPĮ 18 straipsnio (2008-07-03 redakcija) 6 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad ginčo atveju sutartyje nebuvo numatytas kainos perskaičiavimas, atmetė pareiškėjo argumentus, kad konkurso sąlygų 2 priedo “Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties forma” preambulės (B) dalyje buvo numatyta, kad Tiekėjas neprisiima rizikos, susijusios su pridėtinės vertės mokesčio pasikeitimais, kuriems įsigaliojus, atitinkamai perskaičiuojamas PVM, mokamas nuo likusios pagal sutartį sumos”. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas pripažino, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą duoti sutikimą pakeisti Sutarties sąlygas Prašyme nurodytu būdu.

18III.

19Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1?8), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą patenkinti. Be skunde pateiktų argumentų, apeliaciniame skunde papildomai pažymi:

201. teismas neįvertino aplinkybės, kad Susitarimo sudarymu faktiškai buvo sprendžiami ne Sutarties terminų pratęsimo, o civilinės atsakomybės netaikymo klausimai. Pažymi, kad dėl susiklosčiusios situacijos tiekėjas objektyviai negalėjo Sutartyje numatytų darbų atlikti Sutartyje nustatytais terminais, todėl nepriklausomai nuo to ar Susitarimas būtų sudarytas ar ne, Sutarties darbų II, III ir IV etapai būtų ir faktiškai bus įvykdyti pavėluotai, todėl kilo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Apeliantas remiasi CK 6.205 ir 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir teigia, kad šiuo atveju tiekėjas nuo atsakomybės turėtų būti atleistas dėl valstybės veiksmų. Mano, kad nagrinėjamu atveju Sutarties šalys neturėjo teisinio pagrindo ginčyti valstybės veiksmus, nes jie buvo teisėti, todėl teismo išvada, jog tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys mėginimą teismo (ar administracine) tvarka ginčyti Klaipėdos savivaldybės veiksmus (neveikimą) dėl Specialiojo plano rengimo ir derinimo procedūrų, lemia teisinio pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 3 dalį nebuvimą, yra nepagrįsta. Pabrėžia, kad Susitarimas pasirašytas vykdant sutarties šalių pareigą kooperuotis ir siekiant teisinių santykių aiškumo, nes dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, nesant tiekėjo kaltės Sutartyje numatytų darbų atlikti joje numatytais terminais nebuvo įmanoma. Toks susitarimas nėra draudžiamas teisės normomis, jo sudarymui nebūtinas atsakovo sutikimas nebūtinas;

212. tinkamas Sutarties įvykdymas siejamas ir su viešuoju interesu, kuris šiuo atveju pasireiškia pirmiausia tuo, kad Sutartimi siekiama įgyvendinti Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektą (tai viešuoju interesu pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-572/2010), taip pat siekiu įsisavinti Lietuvai Europos Sąjungos fondų skiriamą finansavimą infrastruktūros projektams. Apeliantas taip pat pažymi, kad 100 procentų AB „Lietuvos geležinkelių“ akcijų nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, todėl jam patiriant nuostolius, juos netiesiogiai patiria ir valstybės biudžetas, taip nukenčia visuomenės interesai. Būtent dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, svarbus visapusiškas ir objektyvus vertinimas, ar tikrai Susitarimo sudarymas be atsakovo sutikimo kvalifikuotinas kaip VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pažeidimas;

223. teismo išvada, kad pareiškėjui Sutartyje nenumačius terminų pakeitimo galimybės, atsakovas pagrįstai atsisakė pakeisti nustatytus terminus nepagrįsta. Ji prieštarauja atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijoms ir VPĮ 18 straipsnio 8 dalies paskirčiai. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei Sutartyje būtų iš anksto numatyta jos terminų keitimo galimybė, koreguojant terminus atsakovo leidimas apskritai nebūtų reikalingas, nes VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatyta keitimo tvarka yra skirta ir turi būti taikoma būtent tada, kai sutartyje tokia sąlygų keitimo galimybė nenumatyta, bet dėl tam tikrų aplinkybių yra neišvengiamai būtina. Ši nuostata, apelianto nuomone, turi užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą, apimantį ir tarptautinių institucijų skiriamą paramą. Minėta nuostata aiškintina kaip suteikianti atsakovui specialią išimtinę teisę, kartu ir pareigą, vertinti ar konkrečiu būdu keičiant viešojo pirkimo sąlygas nebus pažeisti viešųjų pirkimų principai, ar pakeitus sutartį neleistinai nepasikeis šalių interesų pusiausvyra. Pažymi, kad vien tai, jog šalys sutarė sutarties įvykdymo terminus laikyti esmine sąlyga, neturėtų lemti absoliutaus draudimo keisti šią sąlygą, kai abi šalys sutinka tai padaryti, o objektyvios aplinkybės patvirtina tam esant teisėtą pagrindą. Pabrėžia, kad esmine įvardytos sąlygos pakeitimas lemia viešųjų pirkimų teisės požiūriu draudžiamą interesų pusiausvyros pakeitimą. Neįvertinta aplinkybė, kad Sutarties neįvykdymu laikomas bet koks sutartinės prievolės neįvykdymas, o terminų kvalifikavimas esminiais reikšmingas tik sutartinės atsakomybės taikymui. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai remtasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-505/2009, nes bylų aplinkybės iš esmės skiriasi;

234. tiek Sutarties preambulės (B) dalyje, tiek Sutarties 1 punkte atsispindi Konkurso sąlygų priedo „Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties forma“ preambulės (B) dalyje ir to paties priedo 1 dalyje numatytos sąlygos, kurios yra specialiosios bendrųjų sutarties sąlygų, draudžiančių keisti sutarties kainą ir numatančių rizikos dėl mokestinių prievolių vykdymo priskyrimą tiekėjui, atžvilgiu bei numato išimtį, kada bendra sutarties kaina (su PVM) gali būti keičiama. Todėl teismo išvadą, kad Sutarties sąlygos nenumatė kainos perskaičiavimo taisyklių nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, kad net jei kainos perskaičiavimo pasikeitus PVM taisyklė nėra pakankamai konkreti, aiški ar dviprasmiška, pasikeitus PVM, tiekėjas turėtų teisėtą pagrindą reikalauti kainos perskaičiavimo remdamasis contra proferentem taisykle. Remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2009 m. rugpjūčio 31 d. konsultacija reg. Nr. KD-6456. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad šiuo atveju kainų koregavimas dėl pasikeitusio PVM nereiškia viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

24Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20?25), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi:

251. apeliantas neteisingai argumentuoja, kad Susitarimu faktiškai buvo sprendžiami ne sutarties terminų, o civilinės atsakomybės netaikymo klausimai, nes Susitarimo 1 punkte įtvirtinti kiti (ilgesni), nei Pirkimo dokumentuose ar Sutartyje, paslaugų atlikimo ir Sutarties galutinio įvykdymo terminai;

262. nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas ir atsakovas itin formaliai atsižvelgė į Sutarties nuostatą, kad galutinis Sutarties įvykdymo terminas yra esminė sutarties sąlyga. Remiasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011. Sutinka su teismo išvada, kad perkančiajai organizacija draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygas, toks draudimas laikytinas sutarties šalių autonomijos ir jos turinio išraiškos išimtimi. Ši išvada atitinka teismų formuojamą praktiką;

273. apelianto nurodytas VMI išaiškinimas negali būti taikomas viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo atvejams, nes kaip nurodė teismas, VPĮ yra lex specialis. Remiasi VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012;

284. remiasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad keisti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, gavus atsakovo sutikimą, galima tik viešojo pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Šiuo atveju, pripažįstant Susitarimą negaliojančiu, prašymas atsakovui paduotas tik 2011 m. gruodžio 2 d., t. y. pasibaigus Sutarties galiojimo terminui. Todėl, net ir vadovaujantis procesinėmis taisyklėmis, sutikimas pakeisti Sutarties sąlygas negali būti išduotas.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo EPG Eisenbahn und Bauplanungs-Gesellschaft mbH pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (II t., b. l. 26?28), kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su apeliaciniu skundu ir jame išdėstyta pozicija, pateikia iš esmės pritariamojo pobūdžio argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

311. VPĮ 18 straipsnio 8 dalis numato viešojo pirkimo sutarčių nuostatų keitimo sąlygos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad Susitarimu siekta sureguliuoti ir sureguliuotas civilinės atsakomybės netaikymas, o ne Sutarties keitimo klausimas, ši nuostata nėra aktuali ir atitinkamai negali būti laikoma pažeista;

322. Sutarties šalys, pačios priskyrusios paslaugų atlikimo terminus esminėms sutarties sąlygoms, susiklosčius netikėtai, nuo jų valios nepriklausančiai situacijai, pačios sutinka ir siekia pakeisti terminus, apsaugant Sutarties šalių interesus, užtikrinant jų pusiausvyrą ir išsaugant Sutarties vykdymo tęstinumą, todėl esminis keistinų sąlygų pobūdis netrukdo siekti jų teisėto pakeitimo ir jas pakeisti.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo tenkinti apelianto prašymą, t.y. panaikinti 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują spredimą, kuriuo apelianto skundas būtų patenkintas.

34Nurodo, kad palaiko apelianto apeliacinio skundo ir trečiojo suinteresuoto asmens EPG Eisenbahn und Bauplanungs-Gesellschaft mbH pareiškimo argumentus.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas atmestinas.

38Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija atsakovo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 4S-170 „Dėl prašymo sutikti, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos“ (I t., b. l. 120?121), kuriame atsakovas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti, kad pagal apelianto Prašymą (I t., b. l. 96?102) būtų pakeistos tarp apelianto ir trečiojo suinteresuoto asmens EPG Eisenbahn und Bauplanungs-Gesellschaft mbH 2009 m. vasario 11 d. sudarytos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP-46 sąlygos dėl Sutarties II, III ir IV etapuose numatytų paslaugų atliko terminų, galutinį Sutarties ir paslaugų terminą pratęsiant iki 2012 m. lapkričio 9 d. ir III etapo paslaugas išskaidant į dvi stadijas, numatant kiekvienos jų vykdymo terminus ir mokėjimo sumas bei mokėjimų sumų perskaičiavimo, taikant 21 procentų PVM mokėjimo tarifą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėjo duoti sutikimą nurodytiems Sutarties pakeitimams.

39Siekiant teisingai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, teismas turi įvertinti ar atsakovo atsisakymas duoti leidimą keisti Sutartį Prašyme nurodyta apimtimi yra teisėtas.

40Teisėjų kolegija pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl apelianto argumentų dėl Skundžiamu sprendimu sukeliamų neproporcingai didelių išlaidų, neįgyvendinto siekio Lietuvai įsisavinti Europos Sąjungos fondų skiriamą finansavimą, nuostolių, kuriuos netiesiogiai patiria valstybės biudžetas, kitų ekonominio pobūdžio argumentų.

41Sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo duoti leidimą, pareiškėjo prašytiems Sutarties pakeitimams, svarbu įvertinti prašomų pakeisti sutarties sąlygų pobūdį, jų keitimo galimybes.

42Byloje nustatyta, kad pirkimo procedūra pradėta 2008 m. rugsėjo 11 d., todėl šiuo atveju yra aktualus VPĮ redakcijos, galiojusi nuo 2006 m. sausio 31 d., 18 straipsnio 6 dalies 11 punktas, numatęs, kad pirkimo sutartyje turi būti nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Tai reiškia, įstatymai imperatyviai numatė, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu Sutarties sąlygos (visos, ypač esminės) negali būti keičiamos. Apeliantas, rengdamas pirkimo dokumentus, minėta įstatyminę nuostatą įgyvendino prikimo dokumentuose, Sutarties projekto 6 punkte (I t., b. l. 31), nurodydamas, kad Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, ši nuostata išliko nepakitusi ir Sutartyje (I t., b. l. 78).

43Prašymo atsakovui pateikimo metu galiojančios VPĮ redakcijos 18 straipsnio 8 dalis numatė, kad „Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.“ Ši nuostata aiškintina, kaip įtvirtinanti bendrąjį draudimą keisti viešojo pirkimo sąlygas jos galiojimo metu, tačiau kartu numatanti išimtinę galimybę, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą, keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, tuo atveju, jei toks keitimas nepažeis viešųjų pirkimų principų ir tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31 (toliau ? ir Apžvalga).

44Nagrinėjamu atveju minėtoji išimtis negali būti taikoma remiantis toliau pateikiamais argumentais.

45Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokios, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės. Jei būtų priešingai, t. y. nebūtų išankstinio paskelbimo apie keitimo galimybę, ir perkančioji organizacija ketintų nukrypti nuo pagrindinės paskelbtos sąlygos, jai nebūtų galima toliau tęsti sutarties vykdymo taikant kitas sąlygas. Jei būtų priešingai, sutarties pirminių sąlygų turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą. <...>. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas Pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).

46Nagrinėjamoje byloje, iš paties apelianto pateiktų Pirkimo dokumentų, visų pirma, Sutarties projekto 6 punkto („Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos“) (I t., b. l. 31); Sutarties priedo Nr. 1 19.2 punkto („Šalys sutaria, kad visi su šios Sutarties vykdymu susiję terminai (įskaitant galutinį Sutarties įvykdymo terminą) yra esminė sutarties sąlyga)) (I t., b. l. 90)“; pirkimo objekto apibrėžimo 2.3 punkto, kuriame apibrėžta visos Sutarties trukmė ir kiekvieno iš keturių etapų trukmė (I t., b. l. 13), Priedo Nr. 2 2 punkte įvardytos kiekvieno etapo trukmės (I t., b. l. 31), Priedo Nr. 2 5 punkto („Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos“) (I t., b. l. 31), Priedo Nr. 1 20.1 ir 20.2 punktų („Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 20.2 punkte (20.1 p.); Kai pakeitimas neįtakoja Sutarties įvykdymui ir galutinio Sutarties įvykdymo termino, Projekto vadovas turi teisę inicijuoti bet kokios Paslaugų dalies pakeitimą, reikalingą tinkama Sutarties atlikimui, nekeisdamas sutarties dalyko, apimčių ir kainos. Į tokius pakeitimus gali įeiti vieno darbo elemento papildymai, atitinkamai sumažinant kitą elementą, paslaugų atlikimo kokybės, kiekio, nurodytos sekos, metodo ar jų atlikimo laiko pakeitimai (20.2 p.)) (I t., b. l. 90), darytina vienareikšmiška išvada, jog apeliantas, skelbdamas viešąjį pirkimą, sutarties įvykdymo terminą, taip pat, keturių etapų, iš kurių susideda sutartis įvykdymo terminus, laikė esmine Sutarties sąlyga, kuri, kaip pats aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama.

47Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios pačios perkančiosios organizacijos nustatytos esminės sąlygos, kurios keitimo galimybė, jei tokia būtų numatyta viešojo pirkimo kvietime, galimai būtų leidusi konkurse dalyvauti ir kitiems tiekėjams, ir/ar jiems pateikti kitokius pasiūlymus, keitimas nagrinėjamu atveju pažeistų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tenkintos visos VPĮ 18 straipsnio 8 dalies sąlygos, todėl Sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos. Atitinkamai, atsakovo atsisakymas patenkinti Prašyme pateiktus apelianto prašymus yra teisėtas ir pagrįstas.

48Kartu pastebėtina, tai, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis, kurios pagrindu apeliantas Prašymu kreipėsi į atsakovą, numato, jog Viešųjų pirkimų tarnyba sutikimą pakeisti sutarties sąlygas gali duoti, tik sutarties galiojimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju apeliantas į atsakovą Prašymu kreipėsi tik 2011 m. gruodžio 2 d., kai buvo pasibaigęs tiek maksimalus Sutarties įvykdymo terminas, tiek kiekvieno etapo, taip pat ir tų, kurių terminus apeliantas prašė pratęsti terminai. Atsakovas neturi įgaliojimų atnaujinti jau pasibaigusių terminų. Jie (terminai), esant visoms tokius pakeitimus leidžiančioms sąlygoms, gali būti tik pratęsiami sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl apelianto Prašymas negalėjo būti patenkintas, atitinkamai ir skunde pateikti reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

49Svarbu pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad vien tai, jog Sutarties šalys sutarė sutarties įvykdymo terminus laikyti esmine sąlyga, neturėtų lemti absoliutaus draudimo ją keisti, kai abi šalys sutinka tai padaryti. Akivaizdu, jog toks esminių sutarties sąlygų vertinimas, leidžiantis abiem sutarties šalims sutarus jas keisti, sudarytų sąlygas pažeisti viešųjų pirkimų principus, viešųjų pirkimų esmę, kas vertintina kaip neteisėti šalių, ypač perkančiosios organizacijos, veiksmai.

50Dėl kito Prašyme pateikto Sutarties pakeitimo ? pakeisti Sutartį III etapo paslaugas išskaidant į dvi stadijas, numatant kiekvienos jų vykdymo terminus ir mokėjimo sumas bei mokėjimų sumas perskaičiavimo, taikant 21 procentų PVM mokėjimo tarifą – pažymėtina, kad jis taip pat neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovo pagrįstai atmestas.

51Apžvalgoje nurodyta, kad viena iš esminių tiekėjo pasiūlymo ir sutarties sąlygų – pirkimo objekto, dėl kurio sudaroma viešojo pirkimo sutartis, kaina – negali būti keičiama, nepaisant to, kad pasikeitė rinkos sąlygos arba kad perkančioji organizacija gavo papildomų lėšų arba dėl kitų priežasčių. Kita vertus, priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, to nedraudžiant VPĮ, viešojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti, pavyzdžiui, kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis (pvz., mokestinių prievolių pakeitimas). Tokie atvejai nekvalifikuotini kaip sutarties keitimas, nes ši sąlyga (kainodaros ar panašaus pobūdžio taisyklė) atitiktų atidedamąją sutarties sąlygą.

52Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto prašomas leidimas Sutarties pakeitimui negalėjo būti duotas ne tik dėl aukščiau nurodytų argumentų, t.y. dėl Sutarčiai taikomos VPĮ redakcijoje įtvirtinto absoliutaus draudimo keisti Sutarties sąlygas jos galiojimo metu ir dėl pačios perkančiosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose esančios analogiškos nuostatos, tačiau ir dėl pirkimo dokumentuose numatyto reguliavimo, susijusio būtent su šia Sutarties dalimi:

53Priedo Nr. 3 7.1 punkto (“Bendra Sutarties kaina negali būti keičiama”), 7.2 punkto („Į Sutarties kainą turi būtį įskaičiuota Paslaugų kaina, visos išlaidos ir mokesčiai. Tiekėjas į Sutarties kainą privalo įskaičiuoti visas su Paslaugų teikimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant: visas su dokumentų, kurių reikalauja Perkančioji organizacija, rengimu ir pateikimu susijusias išlaidas; aprūpinimo priemonėmis, reikalingomis Paslaugoms teikti, išlaidas“) (I t., b. l. 37) ir 11.3 punktą („Tiekėjas pats savo sąskaita vykdo visas mokestines prievoles Lietuvoje, kurios atsirado ar gali atsirasti vykdant šią Sutartį, ir prisiima visą riziką, susijusią su mokestinių prievolių, jei tokių būtų Lietuvos Respublikoje vykdymu“) (I t., b. l. 40). Minėtos nuostatos leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad perkančioji organizacija sutarties kainą laikė esmines Sutarties sąlyga, kuri Sutarties galiojimo metu negali būti keičiama, o riziką, susijusią su Lietuvos Respublikoje pasikeitusiu mokestiniu reguliavimu, prisiima tiekėjas, todėl galimai neigiamos pasekmės, atsiradusios dėl padidėjusio PVM tarifo, net ir dalinai, negali būti perkeliamas perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog tiek pirkimo dokumentuose, tiek Sutartyje buvo nustatytos kainos koregavimo taisyklės, atitinkančios atsakovo direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką.

54Atsakant į apelianto argumentą, jog atsakovas priimdamas Skundžiamą sprendimą VPĮ 18 straipsnio 8 dalį taikė atsietai nuo CK 6.240 bei 6.228 straipsnių pažymėtina, kad, CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita, be to kaip nurodyta Apžvalgoje, VPĮ yra lex specialis, todėl viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taikomos jo normos, o CK ir kitos teisės normos tik tada, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo ar VPĮ nuostatose įtvirtintos blanketinės normos. Šiuo atveju sąlygos kada atsakovas gali duoti sutikimą galiojančių sutarčių pakeitimams aptartos VPĮ, todėl CK nuostatos nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamos tik subsidiariai.

55Kartu pastebėtina, kad šioje byloje teismas negali vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos konsultacija reg. Nr. KD-6456 dėl nurodytų aplinkybių, jog Sutartyje buvo aptarti atvejai, susiję su galimais mokesčių pakitimais ir VPĮ lex specialis pobūdžio konsultacijos atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši konsultacija pateikta vertinant konkretų atvejį, kuris nėra analogiškas tam, kuris nagrinėjamas šioje byloje.

56Apeliacinio skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009. Pastebėtina, kad šia nutartimi teismas rėmėsi, grįsdamas išvadą, kad Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Šiai išvadai pagrįsti teismas taip pat rėmėsi ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 28 d. Sprendimu Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. p. I-1949; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. birželio 2 d. Sprendimu Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. I-4713), todėl net ir sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtoji LAT nutartis nagrinėjamoje byloje neturi precedentinės galios, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo prieitos išvados, kuri yra motyvuota ir pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka.

57Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Susitarimu buvo sprendžiami ne Sutarties terminų pratęsimo, o civilinės atsakomybės klausimai, pastebėtina, jog šios bylos kontekste, konstatavus, kad Sutarties pakeitimai, kuriems atsakovo buvo prašoma pritarti, negalėjo būti padaryti ir atsisakymas duoti sutikimą buvo teisėtas, Susitarimas vertintinas tik ta apimtimi, kiek įtvirtino draudžiamus Sutarties pakeitimus (numatant ilgesnį Sutarties įvykdymo terminą ir perskaičiuojant kainą pagal 21 procento PVM), o civilinės atsakomybės klausimai, kurie, kaip nurodo apeliantas, buvo aptarti Susitarime, nėra vertintini.

58Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog Skundžiamas sprendimas teisėtas, pagrįstas ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl yra galiojantis, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti antrojo išvestinio apelianto reikalavimo duoti sutikimą pakeisti Sutartį Prašyme nurodyta apimtimi.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Kubickienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui Danieliui Dolgich,... 4. atsakovo atstovui Raimondai Ruzgytei,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mindaugui Navickui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundu (I t., b. l. 1?7)... 10. 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m.... 11. 2) įpareigoti atsakovę Tarnybą duoti sutikimą pakeisti 2009 m. vasario 11... 12. Nurodė, kad 2009 m. vasario 11 d., po įvykdyto viešojo pirkimo „Pauosčio... 13. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 152?156),... 14. Nurodė, kad iš pirkimo dokumentų (skelbimo apie pirkimą, Sutarties 1 priedo... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu (I... 17. Sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykdė konkursą... 18. III.... 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1?8), kuriuo prašo... 20. 1. teismas neįvertino aplinkybės, kad Susitarimo sudarymu faktiškai buvo... 21. 2. tinkamas Sutarties įvykdymas siejamas ir su viešuoju interesu, kuris šiuo... 22. 3. teismo išvada, kad pareiškėjui Sutartyje nenumačius terminų pakeitimo... 23. 4. tiek Sutarties preambulės (B) dalyje, tiek Sutarties 1 punkte atsispindi... 24. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20?25),... 25. 1. apeliantas neteisingai argumentuoja, kad Susitarimu faktiškai buvo... 26. 2. nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas ir atsakovas itin formaliai... 27. 3. apelianto nurodytas VMI išaiškinimas negali būti taikomas viešojo... 28. 4. remiasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad keisti... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo EPG Eisenbahn und Bauplanungs-Gesellschaft mbH... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su apeliaciniu skundu ir jame... 31. 1. VPĮ 18 straipsnio 8 dalis numato viešojo pirkimo sutarčių nuostatų... 32. 2. Sutarties šalys, pačios priskyrusios paslaugų atlikimo terminus esminėms... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą... 34. Nurodo, kad palaiko apelianto apeliacinio skundo ir trečiojo suinteresuoto... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas atmestinas.... 38. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija atsakovo 2012 m. sausio 12 d.... 39. Siekiant teisingai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, teismas... 40. Teisėjų kolegija pastebi, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas... 41. Sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo duoti leidimą, pareiškėjo prašytiems... 42. Byloje nustatyta, kad pirkimo procedūra pradėta 2008 m. rugsėjo 11 d.,... 43. Prašymo atsakovui pateikimo metu galiojančios VPĮ redakcijos 18 straipsnio 8... 44. Nagrinėjamu atveju minėtoji išimtis negali būti taikoma remiantis toliau... 45. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad perkančioji... 46. Nagrinėjamoje byloje, iš paties apelianto pateiktų Pirkimo dokumentų, visų... 47. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios pačios perkančiosios... 48. Kartu pastebėtina, tai, kad VPĮ 18 straipsnio 8 dalis, kurios pagrindu... 49. Svarbu pažymėti, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 50. Dėl kito Prašyme pateikto Sutarties pakeitimo ? pakeisti Sutartį III etapo... 51. Apžvalgoje nurodyta, kad viena iš esminių tiekėjo pasiūlymo ir sutarties... 52. Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto prašomas leidimas Sutarties pakeitimui... 53. Priedo Nr. 3 7.1 punkto (“Bendra Sutarties kaina negali būti keičiama”),... 54. Atsakant į apelianto argumentą, jog atsakovas priimdamas Skundžiamą... 55. Kartu pastebėtina, kad šioje byloje teismas negali vadovautis Valstybinės... 56. Apeliacinio skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 57. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas... 58. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, jog Skundžiamas sprendimas... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....