Byla 3K-3-132/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį; tretieji asmenys – Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šalių ginčas susijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ; 2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija) nuostatų aiškinimu ir taikymu sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir pirkimų tikslą sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai panaudojant pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnis), taip pat dėl perkančiosios organizacijos įpareigojimo sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį, jai priėmus sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

6Ieškovas UAB „Autokausta“ dalyvavo atsakovo VšĮ Kauno regiono tvarkymo centro 2010 m. birželio 11 d. paskelbtame Supaprastintame atvirame konkurse „5 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 2 kompostavimo aikštelių Kauno regione statybos darbai“ (pirkimo Nr. 90611). 2010 m. rugsėjo 10 d. atsakovo Viešojo pirkimo komisija įvertino dalyvių pasiūlymus, ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka sudarė pasiūlymų eilę ir ieškovą pripažino laimėtoju. 2010 m. spalio 5 d. atsakovas ieškovui pateikė susipažinti viešojo darbų pirkimo sutarties projektą, nurodė, kad kvietimą pasirašyti sutartį pateiks kitu raštu, tačiau 2011 m. vasario 11 d. viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė, jog pirkimo procedūros nutraukiamos. 2011 m. vasario 15 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pagal VPĮ 41 straipsnio 1 dalį paaiškinti priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo darbų pirkimo sutarties priežastis. 2011 m. kovo 2 d. atsakovas ieškovui nurodė, kad ginčijami veiksmai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau ir – APVA) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – VPT) sprendimais, taip pat jam pateikė APVA ir VPT raštus.

7Ieškovo teigimu, APVA ir VPT sprendimuose nurodyti galbūt padaryti perkančiosios organizacijos pažeidimai buvo formalūs ir neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, todėl jos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras ir nesudaryti viešojo darbų pirkimo sutarties su juo, kaip viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų APVA ir VPT vertinimu, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias viešojo pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodiką, patvirtintą VPT direktoriaus 2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo redakcija) (toliau – Metodika). Teismas šią išvadą padarė įvertinęs Konkurso sąlygų II skyriaus 1 skirsnio 10 punktą, kuriame nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas – 27 mėnesiai, ir 3 skirsnio 13.8 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pataisymai dėl kainos pakeitimo netaikomi, taip pat vadovaudamasis Metodikos nuostatomis, įpareigojančiomis nustatyti sutarties kainos perskaičiavimą, jei jos terminas ilgesnis kaip vieneri metai. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, nustačiusi fiksuotą viešojo pirkimo sutarties, vykdysimos ilgiau kaip vieneri metai, kainą darbams, privalėjo įtvirtinti jos perskaičiavimo mechanizmą, o to nepadariusi nesilaikė Metodikoje įtvirtintų reikalavimų, pažeidė VPĮ nuostatas, taikomas viešojo pirkimo sutarčių sąlygoms (VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 85 straipsnio 1 dalis), taip pat racionalaus lėšų panaudojimo principą, ir tai – savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

10Teismas sutiko ir su VPT išvadomis dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnis). Teismas šią išvadą padarė, nes perkančioji organizacija Konkurso sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 12.1 punkte nurodė, kad konkurso dalyvis privalo pasiūlymą pateikti pagal pirkimo dokumentuose pateiktas pasiūlymo A (techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija) ir B (pasiūlymo kaina) formas. Pagal Konkurso sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 23.2 punktą pirmajame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje turi būti atplėšiami vokai su A formos informacija, antrajame – vokai, kuriuose nurodytos kainos (B formos informacija). Antrasis komisijos posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Perkančiosios organizacijos pirkimo dalyviams keliami techniniai duomenys įtvirtinti Konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 2.7 priede (Rangovo projektiniai pasiūlymai), kurio 7 punkte įtvirtinta, kad rangovo pasiūlyme, pateikiant techninę informaciją apie konkurso dalyvio siūlomus techninius ir organizacinius sprendimus, privalo būti nurodyti sąmatiniai skaičiavimai (darbų kainų žiniaraščiuose nurodytų darbų ir įkainių detalizavimas), o šie iš esmės atitinka B formos informaciją, kuri turi būti nagrinėjama antrajame komisijos posėdyje. Teismas nurodė, kad pirmajame komisijos posėdyje atskleista tiekėjų informacija apie sąmatinius skaičiavimus galėjo turėti įtakos vertinant techninius pasiūlymus. Be to, kai kurie tiekėjai šią sąlygą suprato skirtingai ir pasiūlymų A formoje finansinės pasiūlymo informacijos nepateikė, o perkančioji organizacija dėl to šių pasiūlymų neatmetė.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Autokausta“ apeliacinį skundą, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir argumentams dėl ginčo pirkimo sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms VPĮ nuostatoms, kolegija atmetė ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančia senos redakcijos Metodika; nurodė, kad teismas, nepažymėdamas apie Metodikos nuostatų kitimą, padarė klaidą, nelemiančią neteisingo bylos išnagrinėjimo; taip pat atmetė apelianto argumentus dėl netinkamo Metodikos nuostatų aiškinimo, nes jos 7 punkte nurodytos nuostatos, kad esant būtinybei vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai, nebuvo pirkimo dokumentuose pateiktose pirkimo sutarties sąlygose. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo nustatant pirkimo sąlygas dėl informacijos pateikimo atskirose pasiūlymų dalyse. Skaidrumo principo pažeidimą lėmė nurodymas pateikti informaciją dėl sąmatinių skaičiavimų ne toje pasiūlymo dalyje, nes šios informacijos atskleidimas ne antrajame, o pirmajame viešojo pirkimo komisijos posėdyje galėjo daryti įtaką vertinant dalyvių pasiūlymuose pateiktus techninius duomenis. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras teisėtas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

141. Kasatoriaus vertinimu, teismų padarytos išvados padarytos netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ nuostatas, nepagrįstai sureikšminant perkančiosios organizacijos padarytus formalius pažeidimus, kuriuos pagal VPĮ galima ištaisyti, nenutraukiant pirkimo procedūrų. Šie pažeidimai nedaro įtakos konkurso rezultatams, todėl teismų išvada dėl pirkimo procedūrų nutraukimo pagrįstumo yra neteisėta, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ normomis, sudaryti viešojo pirkimo sutartį), bendriesiems bei viešųjų pirkimų principams, pažeidžia ieškovo interesus (inter alia dėl pasiūlytos kainos išviešinimo) ir neužtikrina viešojo intereso, o perkančiajai organizacijai leidžiama piktnaudžiauti teise bet kuriuo metu nutraukti pirkimo procedūras. Teismai, vertindami perkančiosios organizacijos pirkimo metu atliktų veiksmų, dėl kurių buvo nutrauktos pirkimo procedūros, teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kokių realiai padarinių šie veiksmai sukėlė (konkurencinio pranašumo kriterijus). Perkančiosios organizacijos sprendimai panaikinami tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ normos.

152. Ieškovo nuomone, Konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkto nuostata, kad pataisymai dėl kainos pakeitimo netaikomi, turėtų būti aiškinama taip, jog toks ribojimas taikytinas tik viešojo pirkimo metu, tačiau netaikytinas sudarius sutartį ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Be to, VPĮ 18 straipsnio nuostatose reglamentuojamas sutarties turinys, o viešojo pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl nurodyta VPĮ norma taip pat negalėjo būti pažeista. Kita vertus, viešojo pirkimo sutartyje neįtvirtinus kainodaros taisyklių pagal Metodiką, VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta galimybė, gavus VPT sutikimą, keisti sutarties nuostatas tiek, kiek tai nepažeistų viešųjų pirkimų principų ir tikslų. Kainodaros taisyklės nebuvo įtrauktos į pirkimo dokumentus, todėl, sudarant sutartį, joje galėjo būti įtvirtintos.

163. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neargumentavo, kodėl ginčo pirkimo sąlyga (Konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 2.7 priedo 7 punktas), pagal kurią tiekėjai pasiūlymo B formos informaciją (sąmatiniai skaičiavimai) turėjo nurodyti A formoje, sudarė viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimo prielaidas. Skaidrumo principo turinys neleidžia spręsti, kad perkančiosios organizacijos veiksmais ši pamatinė VPĮ norma buvo pažeista. Ginčo pirkimo sąlyga aiški, nėra duomenų, kad dalyviai ją būtų skirtingai supratę. Be to, darbų kainų žiniaraščiuose nurodytas darbų ir įkainių detalizavimas būtinas, siekiant įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nes, jei darbai nebūtų detalizuoti ir jų įkainiai nebūtų pateikti, dalyviams būtų sudarytos sąlygos pateikti aiškiai per žemos kainos pasiūlymus, nenurodant, kokiu būdu darbai bus įvykdomi. Kita vertus, VPĮ nedraudžiama perkančiajai organizacijai tiekėjų paprašyti pasiūlymų A formos dalyje pateikti sąmatinių skaičiavimų, nes šie dar nereiškia galutinės pasiūlymo kainos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

17Atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras bei tretieji asmenys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Viešųjų pirkimų tarnyba įstatymų nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

21Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstina dėl šių perkančiosios organizacijos sprendimų: a) pirkimo dokumentuose pateiktose viešojo darbų pirkimo sutarties sąlygose nenustatyti kainodaros taisyklių, įtvirtintų Metodikoje (VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 85 straipsnio 1 dalis); b) pirkimo dokumentuose įtvirtinti pirkimo sąlygą, pagal kurią informacija, vertintina antrajame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, turi būti atskleista toje pirkimo dalyje, kuri bus vertinama pirmajame komisijos posėdyje; c) nutraukti paskelbto viešojo pirkimo procedūras po to, kai APVA ir VPT, patikrinusios perkančiosios organizacijos vykdyto viešojo pirkimo medžiagą, nustatė VPĮ bei kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų ir perkančiajai organizacijai rekomendavo (APVA) bei ją įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras (VPT) (VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Šioje byloje taip pat nagrinėtinas tiekėjo galbūt pažeistų teisių tinkamos gynybos įgyvendinimo klausimas.

22Dėl kainodaros taisyklių taikymo

23Kainodaros taisyklių nenustatymas pirkimo dokumentuose – pirmasis perkančios organizacijos pažeidimas, nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, dėl kurio VPT įpareigota perkančioji organizacija nutraukė pirkimo procedūras. Atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus ir ginčui aktualų viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pasisako dėl pareigos nustatyti kainodaros taisykles viešojo pirkimo sutartyje, galimybių viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti kainodaros taisykles, jei jų anksčiau nebuvo nustatyta pirkimo dokumentuose, taip pat pasisako dėl to, kokių padarinių pirkimo eigai sukelia kainodaros taisyklių neįtvirtinimas pirkimo dokumentuose, t. y. ar perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras šiuo pagrindu teisėtas.

24VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte, kurio nuostatų taikymas aktualus tiek tarptautinių, tiek supaprastintų pirkimų, išskyrus mažos vertės pirkimus, atvejais (VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 85 straipsnio 1 dalis), įtvirtinta, kad viešojo pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu įstatyme įtvirtintu reguliavimu perkančiajai organizacijai suteikta teisė viešojo pirkimo sutartyje kainą nustatyti ir atitinkamai vykdyti pirkimo procedūras dviem būdais – pirkimą vykdyti už konkrečią fiksuotą kainą ar nustatyti kainodaros taisykles, pagal kurias butų apskaičiuojama kaina (VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

25Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose, apibrėžiančiose sudarysimos sutarties sąlygas (šiuo atveju ir pirkimo sutarties projekte), nenustatė kainodaros taisyklių. Kasatorius visų pirma ginčija teismų padarytas išvadas dėl VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto taikymo tuo aspektu, kad nurodyta teisės norma aktuali viešojo pirkimo sutarčiai, o ne pirkimo sąlygoms (pvz., sutarties projektui), todėl, nesant sudarytos sutarties, VPĮ 18 straipsnio nuostatos negalėjo būti pažeistos. Su šiuo argumentu negalima sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte, į kurį daroma nuoroda VPĮ 85 straipsnio (supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka) 1 punkte, įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Vadinasi, perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti informaciją, nustatytą VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje.

26Kasacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus dėl galimybės iš anksto nenustatytas kainodaros taisykles įtraukti į sutartį jos sudarymo metu. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose kainodaros taisyklių nenustato, sudarant viešojo pirkimo sutartį kontrahentai į ją negali jų įtraukti, nes taip pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo principą de facto būtų pakeistas pirkimo sąlygų turinys. VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

27Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkte nurodyta sąlyga – pataisymai dėl kainos pakeitimo netaikomi – aiškintina taip, jog kainos pakeitimai negalimi tik konkurso metu, ir nereiškia, kad kaina sutartyje apskritai negali būti keičiama. Kasacinio teismo pasisakyta, kad jeigu ši imperatyvioji VPĮ nuostata (dab. VPĮ 18 straipsnio 3 dalis, buv. VPĮ 15 straipsnio 3 dalis) būtų aiškinama tik kaip reiškianti perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“, akcinė bendrovė „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011). Kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga. Tokios sąlygos pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, gali pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principus (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

28Atsižvelgiant į tai, viešojo pirkimo sutartyje nesant nustatytų kainodaros taisyklių dėl to, kad jos nebuvo įtvirtintos pirkimo dokumentuose, kainos perskaičiavimai yra galimi tik tokiu atveju, jei kontrahentai, laikydamiesi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų (pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu jos sąlygos gali būti keičiamos, jeigu, jas pakeitus, nebus pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas VPT sutikimas), pakeistų viešojo pirkimo sutartį, joje įtvirtindami sąlygas, kaip bus perskaičiuojama sutarties kaina. Jeigu šalys nesiektų tokio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo ar jam negautų VPT pritarimo (sutarties pakeitimas besąlygiškai priklauso nuo VPT sutikimo, jam nesant, bet kokie sąlygų pakeitimai, reikalaujantys jai pritarti, niekiniai), sutarties kaina negalėtų būti keičiama. Bet kokiu atveju tokio pobūdžio sutarties pakeitimas galimas tik į priekį, bet ne atgaline tvarka.

29Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, kad kainodaros taisyklių neįtvirtinimas viešojo darbų pirkimo sutarties projekte laikytinas esminiu, o ne formaliu pirkimo procedūrų pažeidimu, tiesiogiai susijusiu su VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu racionalaus lėšų panaudojimo tikslu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada padaryta neatsižvelgus į VPĮ reguliavimą. Nurodyta, kad pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą viešojo pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Metodiką. Iš šios normos matyti perkančiosios organizacijos galimybė pasirinkti, ar pirkimą vykdyti už nekintamą fiksuotą kainą, ar sutartyje nustatyti kainodaros taisykles, pagal kurias būtų apskaičiuojama viešojo pirkimo sutarties kaina. Taigi, jei perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo sutartį, kurioje nėra įtvirtintų kainodaros taisyklių, o tik nurodyta fiksuota kaina, jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidžiantys VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą ar Metodikos nuostatas, nes pagal teisinį reguliavimą – VPĮ – tokios pareigos jai nekyla (ji turi tik teisę jas įtvirtinti). Atsižvelgiant į tai, kad fiksuotos kainos sutartis gali būti sudaryta be kainodaros taisyklių, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali jų taip pat neįtvirtinti. Tokiu atveju tiekėjai, rengdami pasiūlymus, turi įvertinti riziką, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį fiksuota kaina, ją keisti bus galimi tik tada, jei sutarties keitimui pritars abi šalys ir bus gautas VPT pritarimas.

30Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo teisėjų kolegija primena, kad kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog teismai gali perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą vertinti ir dėl to priimti sprendimą tik racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pagrindu, nes galimos tokios situacijos, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūras atlieka vadovaudamasi VPĮ reikalavimais inter alia užtikrindama viešųjų pirkimų principų laikymąsi, tačiau viešojo pirkimo sutartį sudaro (ketina sudaryti) neracionaliai panaudodama pirkimui skirtas lėšas, t. y. iš dalies nepasiekia viešųjų pirkimų tikslo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011).

31Teisėjų kolegija nesutinka su teismų padaryta išvada dėl perkančiosios organizacijos veiksmų – sprendimo viešojo pirkimo sutarties projekte neįtvirtinti fiksuotos kainos perskaičiavimo taisyklių – kvalifikavimo, šioje bylos dalyje skundžiamų procesinių sprendimų motyvacija keičiama. Pažymėtina, kad sudarysimos sutarties šalys paprastai nežino ir nekontroliuoja aplinkybių, kurioms esant kaina pagal kainodaros taisykles galėtų būti perskaičiuojama. Dėl to negalima sutikti su pozicija dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pažeidimo, juolab kad tam tikrais atvejais būtent kainodaros taisyklių neįtvirtinimas galėtų būti ekonomiškai naudingesnis perkančiajai organizacijai, ir tai reikštų racionalų lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog konkursą laimėjęs ar kiti dalyviai ginčytų aptariamą perkančiosios organizacijos sprendimą. Dėl šio tiekėjai nebuvo apriboti pateikti pasiūlymus, siūlydami fiksuotą (galutinę) kainą.

32Dėl pirmiau šioje nutarties dalyje išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų, jos veiksmai nelėmė racionalaus lėšų panaudojimo tikslo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras šiuo pagrindu neteisėtas.

33Dėl projekto sąmatinių skaičiavimų išviešinimo ir vertinimo pirmajame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, kai siūloma kaina nustatoma antrajame jos posėdyje

34Pirkimo sąlygos, pagal kurią tiekėjai įpareigoti pateikti projekto sąmatinius skaičiavimus pasiūlymų A formos dalyje (techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija), nors siūloma kaina turi būti pateikta pasiūlymų B formos dalyje, nustatymas – antrasis ginčijamas perkančios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo pagrindas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad dėl tokios pirkimo sąlygos susidarė situacija, kad kai kurių tiekėjų pateikti duomenys, vertintini antrajame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje, buvo išviešinti ir vertinti pirmajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl to buvo pažeistas skaidrumo principas, nes atskleista tiekėjų finansinė informacija galėjo turėti įtakos ir techninių pasiūlymų vertinimui. Be to, byloje nustatyta, kad ne visi tiekėjai vienodai suprato ginčo pirkimo sąlygą ir nepateikė projekto sąmatinių skaičiavimų pasiūlymų A dalyje, tačiau perkančioji organizacija dėl neatitikties pirkimo sąlygoms tokių pasiūlymų neatmetė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aptariama pirkimo sąlyga iš tiesų sudaro galimybę viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimui.

35Kasacinis teismas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl skaidrumo principo pažeidimo bei sprendžia, kad ji padaryta neatsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl viešųjų pirkimų principų ir perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo.

36Teisėjų kolegija nurodo, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra absoliutaus pobūdžio, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų, nepriklausomai nuo kitų VPĮ normų, pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, toks pažeidimas laikytinas esminiu ir jo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais bei juos panaikinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis šių pažeidimo prielaida ir padariniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

37Pagal kasacinę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktiką, sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos VPĮ nuostatose ar pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, iš esmės negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai. Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti perkančiosios organizacijos veiksmų pobūdį bei padarinius. Atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

38Pirmiau nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų įrodinėjimo ir nustatymo taisyklių taikymas ypač aktualus sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo. Kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar ex officio atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, dėl pirkimo sąlygų turinio ir apimties pokyčių jis privalo tokį pirkimą nutraukti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 3K-3-249/2011).

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų padaryta išvada dėl pirkimo sąlygos teisėtumo vertinimo priimta tinkamai ir visapusiškai nenustačius skaidrumo principo pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių buvimo. Pažymėtina, kad teismai procesinių sprendimų negali priimti grįsdami juos prielaidomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimai, kad ginčo pirkimo sąlyga galėjo turėti įtakos techninių pasiūlymų vertinimui, sudaro prielaidas skaidrumo principo pažeidimui nesuderinami su motyvuoto sprendimo reikalavimais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad ginčo pirkimo sąlyga apskritai ir kaip darė įtaką techninių pasiūlymų vertinimui, kad šis buvo atliktas netinkamai, nesilaikant kitų pirkimo sąlygų. Teismai nenagrinėjo klausimo, ar projekto sąmatiniai skaičiavimai reiškia galutinę pasiūlymo kainą, ar, kasatoriaus teigimu, buvo tik priemonė įsitikinti pasiūlymo ekonominiu pagrįstumu. Kitaip tariant, nenustatyta, ar perkančioji organizacija, matydama projekto sąmatinius skaičiavimus, galėjo suprasti, kokia bus galutinė pasiūlymo kaina. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nevertinta aplinkybė, kad dėl Konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 2.7 priedo 7 punkto perkančioji organizacija negavo tiekėjų pretenzijų. Be to, nenustatyta, kad ginčo pirkimo sąlyga kitiems potencialiems tiekėjams suvaržė jų galimybes pateikti pasiūlymus.

40Pažymėtina, kad, teismams konstatavus ginčo pirkimo sąlygos neteisėtumą ir tai, kad tiekėjai nevienodai suprato jos turinį, turėjo būti sprendžiama, koks šių dviejų nustatytų aplinkybių santykis. Jei pirkimo sąlyga iš tiesų pažeidžia imperatyviąją teisės normą – skaidrumo principą, tai teisiškai nereikšminga, kad kai kurie tiekėjai pateikė finansinius duomenis, o kiti – ne, nebent būtų nustatyta, jog dėl tokios pirkimo sąlygos dalyvių, pateikusių pasiūlymus, ar tiekėjų, nedalyvavusių pirkime, subjektinės viešųjų pirkimų teisės būtų suvaržytos, t. y. dėl ginčo pirkimo sąlygos vieni tiekėjai pasiūlymo nepateikė, o kiti tiekėjai (dalyviai), kurie pasiūlymą pateikė, netinkamai juos suformulavo. Jei tokių aplinkybių nenustatyta, o tik konstatuotas pirkimo sąlygos neteisėtumas, tai tiems tiekėjams, kurie neįvykdė neteisėtos pirkimo sąlygos reikalavimo (nepateikė projekto sąmatinių skaičiavimų), negali būti priešpastatytas pasiūlymo turinio trūkumas, o tie tiekėjai, kurie aptariamus duomenis pateikė, negali būti pripažįstami pateikę netinkamą pasiūlymą, nes net pati perkančioji organizacija pasiūlymo vertinimo metu atsižvelgė į pirkimo sąlygose nenurodytų su projektu susijusių papildomų duomenų pateikimą.

41Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų pozicija dėl ginčo pirkimo sąlygos taikymo įtakos techninių pasiūlymų vertinimui nepagrindžiama bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „Laugina“, pateikusi mažiausią bendrą pasiūlymo kainą, gavo mažiausiai balų už techninius pasiūlymo duomenis (pasiūlymo A formos dalis), nors vienintelė iš sudarytos pasiūlymų eilės tiekėjų (1 vieta – UAB „Autokausta“; 2 vieta – UAB „Laugina“; 3 vieta – „AB „Kauno tiltai“; T. 2., b. l. 66-67) pateikė projekto sąmatinius skaičiavimus, taigi, priešingai nei kasatorius, už juos turėjo gauti papildomų balų. Neginčytina tai, kad projekto sąmatinių skaičiavimų pateikimas, jo pagrįstumas ir detalumas – vienas iš kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija turėjo atsižvelgti, vertindama pasiūlymų A formos informaciją. Tačiau, tiekėjui, pavyzdžiui, siekiant gauti pasiūlymo A formos dalies aukščiausią įvertinimą „puikiai“ bei surinkti maksimalų balų skaičių – 55 (vėliau atitinkamai perskaičiuojamus į ekonominio naudingumo balus), projekto sąmatinių skaičiavimų pateikimas buvo vienas iš daugybės vertintinų parametrų, į kuriuos įėjo net pasiūlymo sąlygas viršijantys kriterijai („pateikta vieninga projekto koncepcija, papildomai apimanti svarbius aspektus, neįvardytus reikalavimuose“) (T. 1, b. l. 155-157).

42Nurodyta, kad teismas pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta ir ją panaikina, jei nustato, kad dėl jos tiekėjai negalėjo pateikti ar tinkamai suformuluoti pasiūlymų. Nors sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prielaida, kad projekto sąmatinių skaičiavimų pateikimas galėjo daryti įtaką techninių duomenų vertinimui, tačiau pažymėtina, kad dėl kitų priežasčių (pvz., neatitikties kvalifikacijos reikalavimams) neatmestų tiekėjų pasiūlymų vertinimo rezultatai rodo, jog projekto sąmatinių skaičiavimų pateikimas ar nepateikimas iš esmės nelėmė nelygiateisiško, diskriminuojančio ar kitaip tiekėjų interesus varžančio pasiūlymų vertinimo. Šią kasacinio teismo poziciją patvirtina nenuginčyti bylos duomenys: UAB „Laugina“, vienintelė pateikusi projekto sąmatinius skaičiavimus, gavo atitinkamai du ir daugiau kaip tris kartus mažiau balų, palyginus su kitais šių duomenų nepateikusiais tiekėjais (AB „Kauno tiltai“, UAB „Autokausta“). Vadinasi, ginčo pirkimo sąlyga, net jei ir galėjo daryti įtaką pasiūlymų vertinimui ir jo rezultatams, jos nepadarė, t. y. nesant ginčo pirkimo sąlygos, nurodytų trijų vertintų tiekėjų pasiūlymų nagrinėjimo rezultatas iš esmės liktų toks pats. Taigi aptariama ginčo pirkimo sąlyga ir jos taikymas nedarė įtakos pirkimo rezultatams.

43Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada dėl Konkurso sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 2.7 priedo 7 punkto kvalifikavimo pažeidžiančiu skaidrumo principą laikytina nepagrįsta, nepakankamai motyvuota, šioje bylos dalyje skundžiamų procesinių sprendimų motyvacija keičiama, pripažįstant, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras šiuo pagrindu neteisėtas.

44Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo ir tiekėjų interesų tinkamos gynybos įgyvendinimo

45Byloje nustatyta, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras priimtas, remiantis APVA ir VPT sprendimais (T. 1, b. l. 19). Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo procedūras nutraukė ne APVA ar VPT, o perkančioji organizacija. Šiame kontekste kasacinis teismas konstatuoja, kad, nors skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimtas dėl pirmiau nurodytų institucijų nustatytų pažeidimų ir rekomendacijos (APVA) bei įpareigojimo (VPT) nutraukti pirkimo procedūras, tačiau konkrečių neigiamų padarinių tiekėjui kyla ne dėl viešojo administravimo subjektų pozicijos išreiškimo perkančiajai organizacijai, bet dėl šios sprendimo nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju tiekėjas ir valstybės institucijos tiesiogiai nesaistomi administracinių ar civilinių prievolinių santykių, tiekėjas nebuvo nei administracinės procedūros subjektas, nei šių institucijų priimamų sprendimų adresatas, šių valstybės institucijų sprendimų priėmimo metu neturėjo galimybės reikšti savo pozicijos bei prieštaravimų. Pažymėtina ir tai, kad tiekėjas apie APVA ir VPT raštų turinį ir jų priimtus sprendimus informuotas atitinkamai po keturių mėnesių ir dvidešimties dienų nuo priėmimo.

46Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio, tiekėjas, manydamas, kad jų (subjektų) įpareigotos perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neteisėtas, pažeidžia jo turtinius interesus, aptariamą perkančiosios organizacijos sprendimą gali skųsti VPĮ V skyriaus nuostatų nustatyta tvarka. Kita vertus, dėl siekio užtikrinti tiekėjų veiksmingą pažeistų teisių gynybą, šie savo interesus teismine tvarka gali ginti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, kai perkančioji organizacija nesutinka su valstybės institucijų sprendimais ir juos skundžia teisme (tokiu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras dar nepriimtas), tiekėjas turi teisę procese prisidėti prie perkančiosios organizacijos bei kartu ginčyti administracinį aktą. Primintina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjui pripažįstamas platus procesinis ir materialinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo metu netgi ne dėl jo priimtus sprendimus, bet galinčius keisti jo teisių apimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-404/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

47Nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia situacija: perkančioji organizacija, nekvestionuodama APVA ir VPT pozicijos, priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad perkančioji organizacija de jure sutiko su šių institucijų raštuose nurodytais VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimais, taip pat su jų (institucijų) pozicija, jog nustatyti pažeidimai esminiai, padarė įtaką pirkimo rezultatams. Tokio kasacinio teismo vertinimo nekeičia tai, kad perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su valstybės institucijų nustatytais pažeidimais, yra įsitikinusi dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, tačiau, neturėdama kitos išeities, įpareigota VPT priėmė skundžiamą sprendimą (T. 1, b. l. 42).

48Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimas perkančią organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” ir Vokietijos įmonės Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft skundus atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos hidrotechnika”, Latvijos įmonei AS „BMGS”, Danijos įmonei „PER AARSLEFF A/S”, Statybos darbų įmonei „Lokys”, UAB „Merko statyba”, bylos Nr. A5-918/2004 ). Perkančioji organizacija privalo arba tokį teisės aktą vykdyti, arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Atsižvelgiant į tai, de jure negalimos tokios piktnaudžiavimo teise situacijos, kai perkančioji organizacija kartu nevykdytų ir teisme neginčytų viešojo administravimo subjekto jai skirto įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras. Tais atvejais, kai neskundžiant administracinio akto įvykdomas jame nurodytas įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras, perkančiajai organizacijai nekyla objektyvių teisinių padarinių, ginčas dėl tokio akto, kaip nebeturinčio objekto, praranda prasmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, bylos Nr. AS146-20/2012). O tais atvejais, kai perkančioji organizacija skundžia aptariamą viešojo administravimo subjekto įpareigojimą, tiekėjas negali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimo, nes jis dar objektyviai nepriimtas.

49Vadinasi, galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdai, naudotini priklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija įvykdė viešojo administravimo subjekto nurodymą: jei perkančioji organizacija sprendimą priėmė, t. y. įvykdė administraciniame akte nurodytą įpareigojimą, tiekėjas skundžia perkančiosios organizacijos sprendimą; jei ji tokio sprendimo dar nepriėmė, tiekėjas kartu su perkančiąja organizacija ginčija kompetentingų institucijų įpareigojimą. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija nepasinaudojo teise teisme skųsti viešojo administravimo subjektų sprendimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija galėjo skųsti tik VPT įpareigojimą, bet ne APVA rekomendaciją nutraukti pirkimo procedūras. APVA rašte nėra imperatyviai suformuluotų perkančiajai organizacijai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, todėl šis raštas negali būti laikomas skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu, o pripažintinas informacinio pobūdžio dokumentu, pats savaime jai nesukeliančiu teisinių padarinių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, bylos Nr. AS62-18/2012).

50Taigi kasatorius, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, įgyvendino savo kaip tiekėjo pažeistų teisių gynybą. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjas (kasatorius) tuo pasinaudojo netinkamai. Sprendžiant dėl skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo, darytina išvada, kad jos sprendimas yra teisėtas tiek, kiek jis grindžiamas valdingo pobūdžio privalomo vykdyti teisės akto įgyvendinimu. Primintina, kad perkančioji organizacija, įvykdžiusi VPT įpareigojimą, de jure sutiko su šios institucijos nustatytais viešojo pirkimo procedūros pažeidimas, dėl kurių ji (VPT) ir priėmė sprendimą įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras. Dėl to tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras. VPT nustatytų pažeidimų nuginčijimas reiškia ieškovo procesinę pareigą dėl ieškinio pagrindo, bet ne dėl dalyko, t. y. tiekėjas neteikia reikalavimo panaikinti įvykdytą administracinį aktą, nes, nurodyta, ginčas dėl jo prarado objektą, bet savo reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą grindžia VPT nustatytomis, tačiau nenuginčytomis aplinkybėmis.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nė vienos instancijos teisme tinkamai neginčijo visos VPT nustatytų ir perkančiosios organizacijos neapskųstų VPĮ pažeidimų visumos. Ieškinyje pirmosios instancijos teismui ieškovas neginčijo VPT nustatytų perkančiosios organizacijos pažeidimų (jų nustatyta aštuoni) kiekvieno atskirai, o juos visus skundė bendrai, abstrakčiai kvestionuodamas VPĮ pažeidimų pobūdį ir jų sukeliamus padarinius tiekėjams. Tokia pasirinkta teisių gynyba nepaneigė anksčiau teismine tvarka nenuginčytų aplinkybių, reikšmingų vertinant perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo tik du VPT nustatytus pažeidimus, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose ieškovas iš esmės tik dėl jų pasisako. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo ribas, nenagrinėjo kitų VPT nustatytų, perkančiosios organizacijos nenuginčytų pažeidimų, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad jie nepaneigti. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, jog kiti dalyviai teisme neskundė dėl jų pačių priimtų sprendimų, ieškovas turėjo ginčyti ir tokius perkančiosios organizacijos sprendimus, nes jie susiję su tiekėjo subjektinėmis teisėmis viešojo pirkimo procedūrose. Kitų tiekėjų pasiūlymai, VPT manymu, buvo atmesti neteisėtai, todėl galutinis pirkimo rezultatas pakito, palyginti su tinkamai atliktomis procedūromis.

52Dėl procesinės bylos baigties

53Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juose nepagrįstai spręsta dėl perkančiosios organizacijos veiksmų kvalifikavimo, todėl šiose bylos dalyse teismų motyvacija pakeičiama pripažįstant, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras dėl VPĮ pažeidimų, susijusių su kainodaros taisyklėmis ir paankstintu projekto sąmatinių skaičiavimų išviešinimu ir vertinimu, neteisėtas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas (kasatorius) nenuginčijo visų VPT nustatytų perkančiosios organizacijos pažeidimų, dėl kurių ji įvykdė šios institucijos įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas teisėtas, nes juo buvo įgyvendintas valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo motyvais pirmosios ir apeliacinės instancijos procesinių sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis, nepaisant motyvavimo trūkumų, paliktini nepakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

54Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

55Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 41,18 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

57Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistus.

58Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) 41,18 Lt (keturiasdešimt vieną litą 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šalių ginčas susijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ;... 6. Ieškovas UAB „Autokausta“ dalyvavo atsakovo VšĮ Kauno regiono tvarkymo... 7. Ieškovo teigimu, APVA ir VPT sprendimuose nurodyti galbūt padaryti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas sutiko ir su VPT išvadomis dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Kauno... 14. 1. Kasatoriaus vertinimu, teismų padarytos išvados padarytos netinkamai... 15. 2. Ieškovo nuomone, Konkurso sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 13.8 punkto... 16. 3. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje... 17. Atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras bei tretieji asmenys... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstina dėl šių perkančiosios... 22. Dėl kainodaros taisyklių taikymo... 23. Kainodaros taisyklių nenustatymas pirkimo dokumentuose – pirmasis... 24. VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte, kurio nuostatų taikymas aktualus tiek... 25. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad perkančioji organizacija pirkimo... 26. Kasacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus dėl... 27. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad konkurso... 28. Atsižvelgiant į tai, viešojo pirkimo sutartyje nesant nustatytų kainodaros... 29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritarė ir apeliacinės... 30. Dėl racionalaus lėšų panaudojimo tikslo teisėjų kolegija primena, kad... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su teismų padaryta išvada dėl perkančiosios... 32. Dėl pirmiau šioje nutarties dalyje išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 33. Dėl projekto sąmatinių skaičiavimų išviešinimo ir vertinimo pirmajame... 34. Pirkimo sąlygos, pagal kurią tiekėjai įpareigoti pateikti projekto... 35. Kasacinis teismas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 36. Teisėjų kolegija nurodo, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra... 37. Pagal kasacinę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktiką,... 38. Pirmiau nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų įrodinėjimo ir... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų padaryta išvada dėl pirkimo... 40. Pažymėtina, kad, teismams konstatavus ginčo pirkimo sąlygos neteisėtumą... 41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų pozicija dėl ginčo pirkimo sąlygos... 42. Nurodyta, kad teismas pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta ir ją... 43. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad... 44. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras... 45. Byloje nustatyta, kad skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas... 46. Dėl tokio pobūdžio tiekėjo ir viešojo administravimo subjektų santykio,... 47. Nagrinėjamoje byloje susidarė kitokia situacija: perkančioji organizacija,... 48. Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimas perkančią organizaciją... 49. Vadinasi, galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdai,... 50. Taigi kasatorius, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nė vienos instancijos teisme... 52. Dėl procesinės bylos baigties... 53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 54. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 55. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir Lietuvos... 58. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...