Byla 1-10-673/2015
Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Sigitui Kanaporiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. D., B. K. D. ir jų atstovui advokatui Antanui Jarašiui; A. K., jos įstatyminiam atstovui R. K. ir atstovui advokatui Vytautui Bučiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, N. B., a. k. ( - ), gim. ( - ), LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ), gyv. ( - ), neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu,

Nustatė

2Byloje N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012 m. spalio 6 d. apie 17 val., Kėdainių raj., Paobelio kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 29,822 kilometre, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst.. Nr. ( - ), pažeidė (įvykio metu galiojančių) Kelių eismo taisyklių 9, 88.2, 106 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas privalėdamas įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka (KET 88.2), prieš sukdamas į kairę privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106), prieš sukdamas į kairę ir ketindamas apsisukti neįjungė kairės pusės posūkio šviesos signalo, bei pradėdamas apsisukimo į kairę manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido iš paskos važiavusio ir lenkimo manevrą pradėjusio motociklo Suzuki SV1000, valst. ( - ), vairuojamo A. D., ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų motociklininkas A. D. mirė, o motociklo keleivei A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

3Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2012-10-06 apie 16-17 val., važiavo su žmona R. B. į Kėdainius pasiimti vaikų, jis vairavo VW Sharan. Buvo paliję. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Žiede matė važiuojančius motociklininkus, kuriuos išleido iš žiedo ir pastarieji nuvažiavo link Kėdainių, jie nuvažiavo paskui. Važiuojant žmona paprašė apsisukti ir grįžti į namus paimti vaikui vaistus. Apsisukinėjo sankryžoje, suko į kairę. Prieš posūkį, likus apie 20 metrų, jis parodė posūkio signalą. Greitis buvo apie 50 km/h, pradėjo stabdyti. Jo automobilio galiniai žibintai veikė. Jo automobilio ilgis apie 2,5-3 metrai. Anksčiau apsisukimo manevro nedarė, nes ten ištisinė linija. Sankryžoje punktyrinė linija. Tvirtina, kad darydamas posūkio manevrą į žiūrėjo į visus tris veidrodėlius. Toje vietoje apsisukinėti tenka dažnai, nes netoliese gyvena. Jokio motociklininko nematė. Prieš posūkio manevrą pristabdė, bet visiškai sustojęs nebuvo, priartėjo prie vidurio linijos ir sukosi. Beveik apsisukęs, kai mašina jau buvo skersai kelio priešpriešinėje eismo juostoje, pajuto smūgį kažkur į galą. Tvirtina, kad prieš manevrą rodė posūkį, jo automobilio stabdžių žibintai veikė, matomumas buvo pakankamai geras. Priešpriešinėje kelio juostoje automobilių nebuvo. Kai pajuto smūgį, pirmiausia pagalvojo, kad sprogo padanga. Kaltu neprisipažįsta, nes posūkio signalą rodė, jo posūkio signalai veikė, važiavo saugiu greičiu, ten jam buvo leidžiama sukti, sukdamas į veidrodėlius žiūrėjo, galiniai žibintai veikė. Jis nuo 2000 metų turi vairuotojo pažymėjimą, jo automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, jis nebuvo vartojęs alkoholio. Kodėl nepamatė motociklininko - negali paaiškinti. Po įvykio buvo šoke. Šoke buvo apie tris mėnesius, nelabai orientavo aplinkoje, neprisimindavo, ką veikė praėjusią dieną, gydėsi, neprisimena, kaip antrą kartą buvo apklausiamas policijoje, apie pusę metų dėl šoko negalėjo vairuoti. Teisingi yra jo vėlesni parodymai. Ir pirminiuose parodymuose sakė, kad jis suko. Jo automobilio apsisukimo spindulys šeši metrai ar daugiau. Apsisukinėjant jam reikėjo įvažiuoti į šalikelę. Kai pajuto smūgį į priešpriešinę eismo juostą buvo įvažiavęs visas jo automobilis, priešpriešinė eismo juosta jo automobiliu buvo užtverta. Nuo smūgio jo automobilis buvo užsuktas į priešingą pusę. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Su žuvusiojo šeimos nariais nekalbėjo, nebuvo susisiekęs. Jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Vyresnysis vaikas yra neįgalus, jam cerebralinis paralyžius, yra 1 grupės invalidas. Prižiūri po autoįvykio sunkią negalią turintį tėvą, jį globoja.

4Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

5Asmenų parodymai.

6Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. D. nurodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos sutuoktinis A. D., vairavęs motociklą. Buvo nuvykusi į įvykio vietą. Jai kelias valandas buvo didelis šokas. Santuokoje su žuvusiuoju ji išgyveno 2,6 m. Prieš tai 5 metus gyveno kartu. Reiškia civilinį ieškinį 150 000 Lt neturtinei ir 25 476,50 Lt turtinei žalai atlyginti, kurį prašo tenkinti. Turtinė žala – laidojimo išlaidos, motociklo sugadinimas, apranga, skrodimo išlaidos, transportavimo išlaidos, ritualinės paslaugos, aukos bažnyčiai, giedoriai, maitinimo paslaugos laidojant – kremuojant, pastatytas paminklas, sutvarkyta kapavietė. Neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, sutriko ir dvasinė, ir fizinė sveikata. Pas psichoterapeutus nesikreipė, joks psichikos sutrikimas jai diagnozuotas nebuvo, vartojo homeopatinius vaistus, rimto gydymo jai neskyrė. Vėliau prasidėjo nemigos sutrikimai, nerimas, pylė prakaitas, temperatūra sukildavo, jautėsi nedarbinga. Stresas išprovokavo ginekologinį susirgimą. Šiuo metu jaučiasi geriau, bet žala padaryta visam gyvenimui. Su sutuoktiniu sutarė gerai, turėjo daug planų, renovavo jos tėvų namą, buvo pasiskolinę pinigų iš draugų, sutuoktinis gaudavo pajamų apie 3000 Lt per mėn., tai buvo didžioji šeimos pajamų dalis. Žuvęs sutuoktinis buvo atsakingas, net jos nenorėdavo motociklu vežti, jai keista, kodėl jis sutiko vežti A.. Sutuoktinis motociklu nelakstė, važinėjo protingai.

7Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. D. parodė, kad žuvusysis buvo jos sūnus. Prašo priteisti 200 Lt turtinę ir 150000 Lt neturtinę žalą, nes jai tai baisi netektis, nes su sūnumi buvo labai artimi. Jie su vyru seni, neteko pagrindinio rėmėjo ir pagalbininko. Dar turi dukrą. Tvirtina, kad kelyje sūnus buvo labai atidus. Po sūnaus žūties pasikeitė jos fizinė būklė, trinka širdies ritmas. Jos sutuoktinis gauna 1000 Lt, o ji 1060 Lt pensijas. Dėl kaltinamojo šeimos padėties nemažina savo civilinio ieškinio, čia yra jo reikalas. Patyrė 200 Lt turtinę žalą dėl išlaidų kelionėms. Netiki, kad sūnus lenkė, atsargiai vežė vaiką, galėjo daryti lenkimo manevrą, kai jam užkirto kelią. Dėl sveikatos būklės prašė atleisti nuo dalyvavimo tolimesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

8Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. parodė, kad apie eismo įvykį nieko neprisimena. Koks jos civilinis ieškinys nežino. Prieš įvykį jai neskaudėjo galvos, kojos, viską galėjo daryti. Po įvykio negali sportuoti, blogai su atmintim, blogai sekasi mokslas. Jai buvo padarytos dvi kojos ir dvi galvos operacijos. Dėl galvos traumos patirpęs kaulas, juda. Jei kaulas ištirps, reikės išimti ir dėti plastmasę. Prašo atleisti nuo dalyvavimo tolimesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose.

9Nukentėjusysis ir civilinės ieškovės A. K. atstovas R. K. parodė, kad A. K. yra jo dukrą, o žuvusysis buvo jo draugas. Įvykio dieną buvo baikerių šventėje. A. vežė jo dukrą A., važiavo gale. Jis atvažiavę pirmi prie Kėdainių esančiame žiede suko kokius keturis ratus, kol sulaukė A.. Pamatę, kad jis įvažinėja į žiedą, išvažiavo iš žiedo ir nulėkė link Kėdainių. Parodė, kad kai jie su kitu motociklininku G. važiavo prie žiedo, aplenkė Sharan automobilį. Kol žiede sukdami ratus laukė A., automobilis Sharan įvažiavo ir išvažiavo iš žiedo. Jie apsuko ratą žiede ir dar kartą kelyje Sharan aplenkė. Paties įvykio jis nematė. Nesulaukęs atvažiuojant grįžo ir pamatė eismo įvykį. Asfaltas buvo šlapias. Lynojo šiek tiek. Matė, kaip ant asfalto gulėjo žmonės, ties viduriu gal, nors tiksliai neatsimena. Motociklas nuo jų gulėjo toliau. Buvo priėjęs prie kaltinamojo, klausė kas nutiko, tai jis sakė, kad važiavo tiesiai ir kažkas atsitrenkė į jo galą. Labai nesigilino, nes rūpinosi dukra.

10Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 116.) R. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis jam sakė, jog susidūrimo metu jis apsisukinėjo, tikslesni.

11Nurodė, kad kelias jam buvo labai gerai žinomas. D. taip pat buvo kėdainietis, ne kartą važiavęs. Eismo įvykio metu, toje vietoje, kur įvykio įvykis, ženklo, reiškiančio sankryžą, nebuvo, dabar toks pastatytas. Mano, kad jei pradedi lenkimą ten, kur yra punktyrinė linija ir lenkdamas įvažiuoji į kelio ruožą, kur yra ištisinė linija, turi vis tiek pabaigti lenkimo manevrą. Važiuodamas motociklu turi galvoti už keturis priekyje važiuojančius. Visada, jei lenki, žiūri ar nėra keliuko į šoną. Gal A. važiavo dešiniau, jam pasirodė, kad kaltinamasis bando dešiniau sustoti, gal todėl lenkė, nes jei kaltinamasis butų važiavęs viduriu, suvokdamas, jog yra šalutinis keliukas, A. nebūtų rizikavęs lenkti, visi motociklininkai supranta, kad ne visi juos pastebi. Didelio greičio negalėjo būti, nes buvo šlapia kelio danga. Motociklo varantis yra galinis ratas, todėl kai yra šlapia kelio danga, paspaudus greitį, užmeta užpakalinę motociklo dalį. Jis tą gerai žino, nes turėjo daug motociklų. Jei asfaltas sausas, motociklas sustoja tris kartus gerčiau nei mašina, o jei šlapia, sustabdyti sudėtinga. „Britva“ stabdoma nuo priekinio rato, nes galinis prilaiko. O užspaudus priekinį ratą, jeigu slysta, tai iš karto griūni. A. daugiau važinėdavo su krosiniu motociklu. Krosinio motociklo specifika yra ta, kad stabdymas vyksta galiniu ratu, o kai važiuoji su „britva“ ir spaudi galinį stabdį, motociklą labai greitai užneša. Su „britva“ reikia stabdyti priekiniu ratu. A. tą „britvą“ turėjo pusmetis ar tai metai iki įvykio, dažniau važinėjo su krosiniu. Tą dieną D. vis laukdavo, nes jis važiavo atsargiai, atsakingai, o jie lėkė kaip velniai. Dukros vardu reiškia 35 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo už dukros sužalojimą. Kadangi po įvykio dukrai tino smegenys, išpjovė galvos kaulus, tai dabar kūnas nelabai nori priimti to kaulo, jis juda, tirpsta, gali tekti keisti plastmase. Kaukolė jai lūžusi nebuvo. Keturias savaites dukra gulėjo komoje. Kaip gulėjo žmonės įvykio vietoje ant kelio pasakyti negali, praėjo daug laiko, o be to, vienas buvo negyvas, o dukra buvo sužalota, negali tiksliai pasakyti. Į įvykio vietą pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalba, jis tik pamena, kad D. kūnas buvo užkeltas ant neštuvų, bet kas jį užkėlė, neprisimena, jis atsegė šalmą. Iš pradžių D. gulėjo ant šono, bet jie jį atvertė, kas atvertė neprisimena. Paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į Sharan trenkėsi ne tik vairuotojas, bet ir keleivė, nes dukros šalmas pasmakry įtrūkęs, įskilęs.

12Liudytoja S. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalota jos dukra A. K., kuri atsigavusi nieko apie įvykį neprisiminė. Ji taip pat važiavo kitu motociklu. Paties įvykio nematė. Buvo atvykusi į eismo įvykio vietą. Automobilio vairuotojas sakė, kad jis sukosi ir į jį trenkėsi. Asfalto danga buvo drėgna. Dėl patirto sužalojimo sutriko A. atmintis, tai atsiliepia mokymuisi, pasiskundžia, kad skauda galvą, tirpsta galvos kaulas, ji jaučia jo judėjimą. Yra apribota sportavime. Su žuvusiuoju buvo draugai, daugiau bendravo jos vyras. Žuvusysis tą dieną važiavo lėtai, jie suko motociklais ratus žiede jo laukdami.

13Liudytojas G. D. parodė, kad pažinojo žuvusįjį A., kartu važinėdavo motociklais. Įvykio dieną važiavo kartu, A. tą dieną važiavo ramiai, nes vežė draugo dukrą. Įvykio nematė. Sužinojęs apie įvykį ir atvažiavęs į įvykio vietą kalbėjo su Sharan automobilio vairuotoju, kuris sakė, kad bandė suktis. A. nebuvo greičio mėgėjas.

14Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną su sutuoktiniu N. B. važiavo iš Kauno pro Labūnavą. Juos dideliu greičiu pralenkė du motociklai, kuriuos jie praleido. Kai privažiavo žiedinę sankryžą Paobelio-Jonava-Kėdainiai, tie du motociklininkai suko ratus žiede. Jie stovėjo šalutiniam kely, į žiedą įsuko tik motociklininkams išvažiavus iš žiedo link Kėdainių. Važiuojant keliu link Kėdainių motociklininkai jų neaplenkinėjo, jie jau buvo nuvažiavę. Važiuodami sugalvojo apsisukti ir nuvažiuoti į Paobelio kaimą vaistų dukrai, nes jie gyvena Paobelio kaime, o į Kėdainius važiuoti turėjo, nes pas mamą buvo palikti jų nepilnamečiai vaikai. Sugalvoję apsiskuti privažiavo sankryžą, kurioje galima apsisukti, nes ten yra punktyrinė kelio linija, tą kelio ruožą jie žino, nes šalia gyvena. Darė posūkį į kairę, ten yra šoninis keliukas. Vyrui atlikinėjant posūkio manevrą, manevrą jau bebaiginėjant, pajuto didelį smūgį, jų mašiną nubloškė į kitą kelio pusę, į priešpriešinę eismo juostą. Pamanė, kad sprogo padanga, nesuprato kas įvyko. Vyras posūkio manevrą darė prieš tai pristabdęs, prisiparkavęs arčiau ašinės linijos, rodė kairį posūkį – tą ji tvirtina mačiusi, nes matosi ir signalas, ir girdisi posūkio signalo garsas, pati 8 metus turi vairuotojo pažymėjimą. Smūgį pajuto, kad jų automobilio galiniai ratai jau buvo ant ašinės linijos, jie jau beveik buvo apsisukę. Išlipę suprato, kad jį juos atsitrenkė motociklas. Manevro metu jų automobilį galima buvo aplenkti ir iš kairės, ir iš dešinės, kelias ten platus, yra šoniniai keliukai. Tačiau lenkti iš kairės ten negalima, nes yra ištisinė eismo juosta, be to jų automobilis manevro metu buvo priepriešinėje eismo juostoje, tai yra uždengęs priepriešinę eismo juostą. Jie sukosi per punktyrinę kelio liniją. Dešinė eismo juosta jų manevro metu buvo tuščia. Jų automobilis buvo techniškai tvarkingas, viskas veikė. Jai nesuvokiama, kodėl jie tapo kliūtimi, kodėl motociklininkas į juos atsitrenkė. Tuo metu linojo, kelias buvo šlapias, gal nematė, gal paslydo. Motociklininko ji nematė, nestebėjo, kas važiuoja paskui. Automobilyje veikė lango valytuvai, nes buvo dulksna. Priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo. Šeimoje auga du vaikai, ji pati užsiimta individualia veikla, turi parduotuvėlę. Dukra nuo gimimo turi sunkią negalią, pirmą invalidumo grupę, diagnozėje F kodas. Be to, vieninteliai prižiūri uošvį, kuris yra pirmos grupės invalidas, uošvienės nėra.

15Liudytojas D. P. parodė, kad žuvusysis buvo jo sesers vyras. Kai jis atvyko į įvykio vietą, ten stovėjo katafalkas, motociklas jau buvo pastatyta. Sharan automobilio viduje sėdėjo vyras ir moteris. Jie pasakojo, kad matė į Šeduvos pusę nuvažiavusius motociklus, kurie juos išvažiavus iš žiedo pralenkė, jie juos praleido, sakė, kad daugiau paskui važiuojant nieko nematė, kad apsisunkėjo ir pajuto smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni – galėjo sakyti, kad motociklai automobilį pralenkė dar prie žiedo.

16Liudytoja L. R. (policijos pareigūnė) parodė, kad kaip tyrėja buvo atvykusi į įvykio vietą, apžiūrėjo eismo įvykio vietą, apklausė automobilio vairuotoją. Vairuotojas sakė, kad važiavo iš Kauno į Kėdainius pasiimti vaikų, sakė, kad važiavo tiesiai. Neminėjo, kad ketino apsisukinėti, sakė važiavo ir pajuto smūgį į automobilio galą. Jai atvažiavus įvykio vietoje motociklo keleivės jau nebuvo. B. skaitė protokolą, jis buvo šoko būsenoje. Tačiau jis mąstė protavo, jam medikų pagalbos nereikėjo. B. žmona sakė, kad važiavo tiesiai iš teatro pasiimti vaikų, sakė, kad nesuko. Apklausinėjo B. policijoje, ne tuoj pat po įvykio, po to važiavo į ligoninę imti kraujo. Klausinėjo B. ir įvykio vietoje, nebuvo taip, kad B. visiškai nesiorientavo, buvo tik susijaudinęs

17Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio laiku važiavo nuo Jonavos link Šiaulių automobiliu Citroen Xara, kartu važiavo draugė Ž. K.. Prieš Kėdainius prie žiedo praleido vieną motociklininką. Prieš tai, atrodo, nuvažiavo dar motociklininkų. Tiksliai neprisimena, bet mano, jog važiavo paskui motociklą, neprisimena, ar praleido automobilį Sharan. Motociklas priekyje važiavo gal 100-200 metrų atstumu nuo jo. Matė, kaip motociklo priekyje važiavo Sharan, motociklininkas važiavo savo eismo juostos viduriu, po to pradėjo lenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai staiga, netikėtai, motociklui nuo automobilio esant 10-20 metrų, Sharan pasuko į kairę, motociklininkas paspaudęs stabdžius pasviro į dešinę, kaip suprato, bandė guldyti motociklą ir trenkėsi į Sharan automobilio galą, galima sakyti, kad į automobilio kampą. Motociklas prieš susidūrimą buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Sharan apsisuko 180 laipsnių kampu, motociklas nuskriejo, du žmonės, važiavę motociklu, pradėjo suktis ant žemės. Jo manymu, motociklininkas iki susidūrimo galėjo važiuoti 90-100 km/h greičiu. Jis pats išvažiavęs iš žiedo važiavo apie 70 km/h greičiu ir greitėjo. Motociklininkas lenkė važiuodamas priepriešinėje eismo juostoje, bet nebuvo toli nutolęs nuo tos juostos. Neužfiksavo ar motociklas rodė kokius signalus. Nematė jokių automobilio Sharan rodomų signalų. Sharan turėjo rodyti kairį posūkį, jis to nematė, matė tik įsijungusius motociklo stabdžių signalus. Mano, kad Sharan nerodė posūkio signalo. Neužfiksavo, ar buvo įsijungę automobilio stabdymo žibintai. Mano, kad prieš sukdamas automobilis logiškai galėjo važiuoti 20-30 km/h greičiu, prieš sukdamas sustojęs nebuvo. Kaip Sharan apsisukinėjo – ar nuo ašinės linijos, ar pasukęs dešiniau – neužfiksavo, negali pasakyti. Jam atrodo, kad prieš sukdamas Sharan nedarė jokio manevro į vieną ar kitą pusę, suko važiuodamas savo eismo juosta. Kelio danga buvo drėgna. Matomumas geras, tačiau buvo dulksna. Mano, kad susidūrimas įvykio ties ašine linija. Nors motociklą jis praleido, ar degė motociklo priekiniai žibintai nematė, neužfiksavo, jam atrodo, kad degė galiniai. Jo nuomone automobilis kaltas, nes nepraleido lenkiančiojo motociklo. Mano, jog automobilis VW Sharan 180 laipsnių kampu apsisuko nuo smūgio, nuo smūgio ir nuo savo daromo posūkio. Jei VW Sharan būtų rodęs stabdymo ženklus, jis būtų matęs, nes motociklas galėjo užstoti tik vieną automobilio pusę. Niekas netrukdė matomumui. Smūgio metu automobilis Sharan buvo pasisukęs 90 laipsnių kampu, buvo skersai kelio. Tą kartą neatkreipė dėmesio, bet kaip važiavo vėliau, matė, kad ten kelias ženklinamas ištisine juosta. Negerai vertina motociklininko išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą esant ištisiniam kelio ženklinimui. Važiuodamas į automobilį Sharan visą laiką iki įvykio nežiūrėjo, tačiau nemano, kad būtų ką praleidęs. 100 proc. nebuvo sukoncentravęs visą dėmesį į lempas. Ar motociklininkas rodė posūkio signalą neužfiksavo. Ar motociklininkas pradėjo lenkimą prieš ištisinę ženklinimo liniją ar jau esant ištisinei eismo juostai – neužfiksavo. Motociklininko lenkimo manevras nebuvo staigus. Toje kelio vietoje yra ištisinis kelio juostos ženklinimas, po to punktyrinis ir vėl ištisinis. Susidūrimas įvyko ties punktyrine eismo juosta, nes toje vietoje yra įsukimas į keliuką kairėje.

18Liudytoja Ž. K. parodė, kad važiavo su draugu A. iš Kauno link Šiaulių pro Kėdainius. Buvo žiedas. Priekyje jų važiavo motociklas ir mašina. Iš kur jie atsirado, ji neužfiksavau. Pirmas važiavo automobilis Sharan, po to motociklas, kuriuo važiavo du žmonės, po to apie 80 km/h greičiu važiavo jie. Įvykį matė 50 metrų atstumu. Motociklistas ruošėsi lenkti automobilį, rodė posūkį, šiek tiek manevravo, tačiau, kaip jai atrodo, motociklininkas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, matė, kad jis rikiuojasi link vidurio, tačiau automobilis netikėtai sugalvojo sukti į kairę. Automobilis Sharan nerodė signalo sukdamas. Jos matomumui niekas netrukdė. Motociklininkas buvo apie 10 metrų, o gal ir mažiau, nuo automobilio Sharan, kai šis pasuko. Automobilio užsukimas buvo staigus, netikėtas. Į klausimą – ar matė, kad VW Sharan stabdė, ar degė galiniai žibintai – atsakė – buvo labai netikėta, šito nematė. Tvirtina, kad automobilis nerodė posūkio signalo, nes buvo labai netikėta. Jai nepasirodė, kad motociklininko smūgis į automobilį buvo stiprus, manė, kad motociklu važiavę žmonės atsikels. Motociklininkas iš karto nugriuvo, tai yra taip gražiai paguldė motociklą. Po smūgio automobilis apsisuko ir nuvažiavo. Motociklininkas iki susidūrimo galėjo važiuoti iki 90 km/h greičiu ar mažiau. Po įvykio automobiliu važiavę žmonės buvo išsigandę, pasimetę. Negali pasakyti, ar degė priekinės motociklo šviesos. Susidūrimas įvyko ties keliuku, arčiau skiriamosios vidurio kelio juostos. Kokiu atstumu, negali pasakyti. Susidūrimo vietoje smūgio metu automobilis nebuvo visiškai užsisukęs, buvo šiek tiek užsisukęs. Į klausimą iš kurios vietos Sharan suko į kairę - nuo ašinės linijos ar nuo kelkraščio – atsakė, kad prieš posūkį automobilis važiavo savo eismo juosta, suko iš savo eismo juostos, suko nuo ašinės linijos. Prieš posūkį Sharan nestabdė, kaip važiavo, taip ir suko. Jai atrodė, kad Sharan norėjo įvažiuoti į šalutinį keliuką. Nematė, kas važiavo paskui jų automobilį, tik išlipus matė, kad buvo ne viena mašina sustojusi. Į klausimą, ar matė, kaip degė raudona lemputė, kai motociklo vairuotojas rodė posūkį – atsakė, kad negali pasakyti, nurodė, jog matė, kaip motociklininkas ruošėsi lenkti ir rodė posūkį.

19Liudytojas A. R. parodė, kad važiavo automobiliu Peugoet nuo pramonės rajono į Kėdainių miestą, važiavo keliu link Šeduvos. Matomumas buvo vidutinis, buvo apsiniaukę, dulksna, rūkas. Žiede kažką praleido. Atsimena motociklą, nes pagalvojo, kad važiuoja nevasarišku oru, netinkamu motociklu važiuoti oru. Matė važiuojantį motociklą, paskui jį važiavo automobilis, o paskui šį automobilį važiavo jis. Norėjo lenkti, išlindo kairiau, bet pamatė priekyje dar važiuojantį „miniveną“, kaip vėliau paaiškėjo - Sharan. Paskui jį važiavo motociklas. Jam pasirodė, kad Sharan susimėtė, padavė į dešinę, paskui į kairę, paskui sukosi ir pamatė, kaip juodas siluetas pakilo prieš tą automobilį. Suprato, kad įvyko avarija. Keista buvo, nes nebuvo matęs, kad kažkas pakiltų virš automobilio, tas siluetas buvo žmogus. Motociklininko greitis galėjo būti 80-90 km/h. Jis pats buvo nuo įvykio vietos apie 100 metrų, gal mažiau. Nematė nei motociklininko, nei „miniveno“ rodomų kokių nors posūkio ženklų. Sunku pasakyti, ar nematė, ar neatkreipė dėmesio, tačiau to neužfiksavo, nors paprastai seka ženklus, bet tuo metu nematė, gal jie ir nerodė. Motociklininkas atsitrenkė į kairį automobilio galą. Jam atrodo, kad prieš susidūrimą „minivenas“ važiavo tiesiai, nematė, ar jis suko. Susidarė įspūdis, kad automobilis nepraleido jį lenkusio motociklininko. Jam atrodo, kad lenkdamas automobilį motociklininkas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atrodo, kad jis važiavo savo eismo juosta arčiau ašinės eismo juostos. Jam susidarė vidinė nuojauta, kad motociklininkas ruošėsi lenkti. Jei nebūtų ruošęsis lenkti priešai jį važiavusi automobilį, būtų įvykio nepamatęs. Jam atrodo, kad tuo metu ašinė linija buvo ištisinė. Negali pasakyti, ar „minivenas“ buvo pristabdęs prieš susidūrimą. Jam matomumui niekas netrukdė. Nors prieš jį važiavo kitas automobilis, kuris šiek tiek užstojo matomumą, jis pats važiavo kairiau, arčiau ašinės linijos, matė, kas vyksta priekyje. Lenkti norėjo, nes eismo dalyviai judėjo lėtokai, pats važiavo 70-80 km/h greičiu.

20Specialistas M. M. paaiškino, kad savo surašytą specialisto išvadą tvirtina. Tokią išvadą surašė, nes buvo minimaliai duomenų. Pvz. eismo įvykio schemoje nepažymėtos šukės, trūksta tikslaus ir nuoseklaus fiksavimo pėdsakų, likusių po susidūrimo, fotografavimo duomenų. Juodai baltos nuotraukos yra minimaliai informatyvios. Stabdymo žymės yra pagrindas nustatant greitį, o to nesant galima nustatyti tik orientacinį motociklo greitį. Negalima pasakyti kokį tiksliai atstumą motociklininkas ant šono nuslydo, paskaičiavimai dėl greičio tik tikėtini. Skaičiuodamas ėmė atstumą nuo šukių pradžios iki galutinės motociklo padėties, tai tik fiksuotus duomenis. Kokios šukės – eismo įvykio protokole - tiksliai neaprašyta. Pagal byloje buvusius duomenis nenustatė kada iškilo grėsmė eismo saugumui, nenustatė kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo motociklininkas. Jei būtų buvę nustatyta, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, būtų buvę galima nustatyti koks buvo motociklininko sustojimo kelias, tai yra ar jis turėjo techninę galimybę sustabdyti. Tam reikalingas ir Sharan greitis, greitis manevro metu. Neaišku, kas kokioje padėtyje pradėjo lenkimo manevrą, nusukimą, tai yra negalima nustatyti kuris pirmas kokį manevrą padarė, ar automobilis apsisukinėjo nuo krašto. Nėra jokių pėdsakų, neaiškus motociklo slydimo kampas. Neaišku, ar motociklas važiavo savo juosta ar priešpriešine eismo juosta. Iš turimų duomenų nustatyta, jog tik tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Šiuo atveju motociklininko greitis negali būti nustatytas ir pagal apgadinimus, nes motociklas neturi ženklių deformacijų, apgadinimai atsirado slystant, o ne trenkiantis vertikalioje padėtyje. Neaišku, ar motociklininkas atleido akseleratorių, ar pradėjo stabdyti iš karto, pas motociklą yra didelis lėtėjimas stabdant. Motociklas gali sustoti greitai, tačiau po to gali pakilti jo galinis ratas. Esant šlapiam asfaltui staigiai stabdant galima paslysti ir nukristi. Iš turimų duomenų jis negalėjo padaryti išvados, kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; parašė, kad tikėtina, jog motociklininko veiksmai, nes jis važiavo kairiau. Eismo įvykio plane policijos pareigūnais užfiksavo tik atstumą ir lavoną, kuris jau gulėjo ant neštuvų, tai yra jo padėtis galėjo būti pakeista, o svarbi yra pradinė lavono padėtis, svarbi nustatant motociklo greitį, o lavonas gulėjo toje kelio atkarpoje, kur trūko duomenų. Padarė tikėtiną išvadą, kad motociklininkas atsitrenkė į automobilį Sharan, o ne Sharan užkirto kelią motociklininkui, nes motociklininkas važiavo greičiau. Motociklas kontaktavo su Sharan, nelogiška būtų, kad Sharan galiniu kairiu ratu kontaktavo. Laikė, kad tai yra kelių sankryža, lenkti joje negalima. Tikėtina, kad sankryžoje ir įvyko susidūrimas. Tikėtina kad motociklininkas važiavo kairiau ištisinės linijos, o tas draudžiama, turėjo važiuoti dešiniau. Jo manymu, motociklininkas važiavo ten, kur jam negalima, todėl tikėtina, kad jo veiksmai ir yra eismo įvykio kilimo priežastis. Apie vairuotojo kaltę darant posūkį negali pasakyti, nes nėra nei tikslaus greičio, nei tikslios susidūrimo vietos, pagal kurią būtų buvę galima paskaičiuoti motociklo greitį. Negalima nustatyti ar motociklininkas iki susidūrimo važiavo priešpriešine juosta, ar į ją įvažiavo atsiradus kliūčiai. Galimai motociklininkas siekė išvengti kliūties, tačiau kas būtų, jei priešpriešine eismo juosta priepriešine kryptimi atvažinėtų kitas automobilis. Yra taip, kad techniniu požiūriu nusukimas į priešpriešinę kelio eismo juostą yra techniniu požiūriu nepriimtinas. Vairuotojas turi stabdyti savo krypties eismo juostoje, nusukimas nėra priimtinas veiksmas, nors ir tokio duomens nėra, tik tikėtina. Yra taisyklės, kurių privalome laikytis. Jeigu yra kliūtis, tu privalai stabdyti savo transporto priemonę. Jo nuomone motociklininkas negalėjo į automobilį atsitrenkti važiuodamas savo eismo juosta, kadangi tarp motociklo ir automobilio turėjo būti kitas kampas ir nebūtų tokio slystamo kontakto. Buvo atsitrenkta į Sharan galinį kairį ratą ir slenkstį. Jeigu motociklininkas važiuotų savo juostoje ir jam būtų užkirstas kelias tai būtų blokuojantis smūgis, motociklininkas, tikėtina, nepersislinktų toliau ta pačia kryptimi. Deja motociklininko padėtis po susidūrimo buvo pakeista. Kadangi kontaktas buvo į galinį ratą, nustačius, tai tikėtina, kad Sharan jau buvo įvažiavęs į priešpriešinę juostą ir jo galinis ratas su slenksčiu kažkur ten irgi turėjo būti. Duomenų nustatyti, ar lenkimas buvo pradėtas per ištisinę ar per punktyrinę eismo juostą, nėra. Jeigu asmuo pradeda lenkimą per punktyrinę eismo juostą ir prasideda ištisinė eismo juosta, tai jei yra sankryžos su šalutiniu keliu ženklas, lenkti negalima. O jeigu tokio ženklo nėra, važiuojantysis turi įsitikinti, kad ta atkarpa yra laisva, kad galima lenkti. Jo įsitikinimu, jei lenkimą pradėjo esant punktyrinei linijai, prasidėjus ištisinei linijai vairuotojas kuo skubiau turi pabaigti tą manevrą, grįžti į savo eismo juostą. Esant ištisinei eismo juostai lenkti draudžiamą, už tai baudžiama. Kas važinėja tomis pačiomis gatvėmis, žino kur yra sankryžos, o jei nežinai, važiuoji pirmą kartą, nelenki taip drąsiai. Ar motociklininko veiksmai yra eismo įvykio kilimo priežastis negali pasakyti, nes nesant pradinių duomenų negalėjo atkurti viso įvykio mechanizmo, todėl negali pasakyti kuris labiau kaltesnis. Liudytojų parodymus, kad susidaryti vaizdą, taip pat skaito, tačiau jam asmeniškai įtakos liudytojų parodymai nedarė, svarbiausia kas yra plane, kokie yra daiktiniai įrodymai, nes iš liudytojų parodymų greičio nenustatysi, nemano, kad liudytojų parodymais galima nustatyti greitį, atstumus, tai subjektyvu. Kadangi Sharan gavo smūgį į galą, už svorio centro po susidūrimo apsisukto lengviau. Pagal Sharan apsisukimą skaičiuoti motociklo greitį - laibai slidus dalykas. Ant motociklo nėra kažkokių ženklių deformacijų. Buvo smūginis slystamas kontaktas. Be to, buvo šlapia kelio danga, ratų sukibimas su keliu dėl to taip pat mažesnis. Negali atsakyti, ar posūkio nerodymas turėjo įtakos įvykiui. Pagal kelių eismo taisykles, prieš atlikdamas manevrą, tu turi įjungti posūkį ir įsitikinti, kad tai bus saugu, bet tarkim, kad vairuotojas gali ir kilometrą važiuoti su tuo įjungtu posūkiu, bet niekur nesukti. Posūkio rodymas nesuteikia pirmumo, tai tik įspėjimas apie tavo būsimą manevrą. Ar Sharan būtų sugebėjęs apsisukti iš karto ar įvažiuojant į šalutinį keliuką, įtakos išvadai neturi, nes kontaktas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, Sharan sukimo manevrą atliekant iš karto, nes duomenų, kad jis priepriešinėje eismo juostoje buvo sustojęs, nėra. Vairuotojas, jei jis mato, kad pvz. kažkas lėtėja, taip pat turi lėtinti greitį ir tik įsitikinęs daryti tam tikrus manevrus. Jo įsitikinimu, Sharan, net jei važiavo 50 km/h greičiu, posūkio manevro padaryti nepristabdęs negalėjo, būti nelogiška, nebent jis ralio meistras, bet normaliomis sąlygomis pristabdai. O jei tu stabdai, tai jei mašina techniškai tvarkinga, užsidega stop žibintai. Įjungi posūkį, įsitikini ir pradedi prie kažkokio minimalaus greičio atlikinėti posūkio manevrą, koks tas minimalus greitis – nežino. Tai, kad motociklininkas tikėtina buvo įvažiavęs į priepriešinę eismo juostą sprendė pagal kampus, transporto priemonių padėtį, šukių kryptį, ne iš galvos sugalvojo.

21Specialistas V. M. nurodė, kad savo pateiktą išvadą tvirtina. Paaiškino, kad tiriant automobilio VW Sharan apsisukimo manevrą, buvo nustatyta, kad jo manevras nuo posūkio pradžios iki susidūrimo momento truko maždaug tris sekundes. Tai yra detalizuota išvados 2.3 p. Ir šis manevras pavaizduotas 5-tame išvados paveikslėlyje. Susidūrimo metu automobilio greitis buvo 5 km/h, o manevro pradžios metu apie 9 km/h. Apie automobilio greitį susidūrimo metu spręsta atlikus transporto priemonių susidūrimo analizę, kas yra detalizuota specialisto išvados 2.2 p. Esminiai duomenys, pagal kuriuos nustatyti transporto priemonių greičiai, yra tokie: maždaug 54 km/h motociklo greitis betarpiškai po susidūrimo, nustatytas sprendžiant pagal tą atstumą, kurį nuslydo motociklas. Kita esminė sąlyga, tai automobilio VW Sharan apsisukimas maždaug 180 laipsnių kampu. Atliktas modeliavimas kompiuterio programa leidžia teigti, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo maždaug 115 km/h. Taip pat esminiai duomenys yra transporto priemonių padėtys susidūrimo metu. Sprendžiant iš automobilio VW Sharan sugadinimų, susidūrimo metu jis buvo pasisukęs beveik 90 laipsnių kampu motociklo krypties atžvilgiu. Iš tų visų duomenų ir buvo nustatyta, kur buvo susidūrimo vieta. Susidūrimo vieta, transporto priemonių padėtys yra pavaizduota 3-čiam paveikslėlyje. Kiek jam teko išgirsti specialisto M. pasisakymus ir jo surašytą išvadą, tai vien motociklo greičio įvertinimas pagal nuslystą atstumą ir sugadinimo energetinį ekvivalentą yra neišsamus, kadangi neįvertinta nei automobilio sugadinimai, nei automobilio pasisukimas po susidūrimo. Sprendžiant iš tų objektyvių duomenų, kurie yra byloje, vienintelis metodas nustatyti motociklo greitį yra susidūrimo analizės atlikimas, panaudojant tam skirtas kompiuterio programas. Ir adekvatumo pagrindiniai kriterijai yra motociklo nuslystas atstumas nuo susidūrimo vietos, kas leidžia apspręsti, kokiu greičiu betarpiškai jau po susidūrimo judėjo motociklas. Vertinami ir tokie duomenys kaip transporto priemonių masės, šlapia danga, sukibimo koeficientas. Ekspertas gali pasirinkti bet kokius tyrimo metodus. Šiuo atveju galbūt buvo galima naudoti analogišką metodiką, kurią naudoja ir specialistas M., tačiau, kaip jis ir minėjo, energetinius ekvivalentus tiek motociklo, tiek automobilio nustatyti yra sudėtinga. Automobilyje galinėje dalyje yra įrengtas sukabintuvas, kas irgi priduoda standumo automobilio užpakalinei daliai. Smūgis teko į užpakalinę automobilio ašį, kuri irgi pakankamai efektyviai „gesina“ tą smūgį. Todėl vienintelis techniniu požiūriu priimtinas metodas vadinamojo klasikinio susidūrimo modelio naudojimas. Rankiniu būdu tai apskaičiuoti užtruktų labai daug laiko, dėl to yra naudojamos tam skirtos kompiuterio programos kaip Carat-3, kaip PC Crach. Abiejų tų programų yra lietuviškos versijos. Jis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, technikos mokslų daktaras, daugiau kaip 20 metų dėsto automobilių dinamiką ir eismo įvykių ekspertizę. Eismo įvykių tyrimo stažas yra nuo 1993 m. Be to, yra vokiško susivienijimo IBB inžinierių narys, kur privalomai turi vykti į tam tikrus mokymus užsienyje. Taip pat yra abiejų šitų programų tiek Carat-3, tiek PC Crash vertėjas į lietuvių kalbą. Šiuo atveju panaudota programa Carat-3, kadangi jos visiškai pakanka. Motociklo greitis 115 km/h nustatytas įvertinus tai, kad automobilis VW galėjo iš dalies prarasti sukibimą su keliu, tai įvertino naudojant tokį ženkliai sumažintą sukibimo koeficientą. Jeigu šlapio asfalto maždaug 05, tai jis priėmė 01. Imant 05, greitis dar turėtų didėti. Taipogi nevertino to, kad motociklas, atsitrenkiant į automobilį, jau buvo apvirtęs ant šono, o apvirtimo metu greitis irgi iš dalies sumažėja. Kitas dalykas, galimai motociklo vairuotojas galėjo kiek pristabdyti. Kadangi šitų atitinkamų objektyvių duomenų nėra, tai buvo priimtas tas minimalus greitis 115 km/h susidūrimo metu. Surašytoje specialisto išvadoje detalizuojama, kad automobilis atlikinėjo apsisukimo manevrą maždaug tris sekundes. Tai reiškia, kad kirtimas tos ašinės linijos motociklo vairuotojo atžvilgiu kaip tik turėjo būti eismo pavojaus susidarymo momentas. Jis turėjo suvokti, kad tas automobilis apsisuka ir turėjo imtis atitinkamų veiksmų. Važiuojant 115 km/h greičiu per 3 sekundes nuvažiuojami 96 metrai. Kad visiškai sustabdyti motociklą efektyviai stabdant, važiuojant 90 km/h greičiu, reikalingas maždaug 91 metras. Važiuojant 115 km/h, reikalingi 139 metrai. Vadinasi, jeigu būtų važiuota 90 km/h greičiu, tai buvo galima visiškai sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos. Važiuojant tuo 115 km/h greičiu, jau tikėtina, kad sustabdyti nebuvo galimybės. Specialisto išvados 2.5 p. jis nagrinėjo, kad automobilio VW vairuotojas prieš apsisukant turėjo greitį mažinti. Nurodyta, kad šis vairuotojas važiavo 50-60 km/h greičiu, apsisukimo manevro metu maždaug galėjo būti 9 km/h. Kad tą greitį sumažinti nuo 50-60 km/h iki 9 km/h, efektyviai stabdant, reikalinga nuo 1,9 sekundės iki 2 sekundžių ir 4-ių dešimtųjų. Bet savaime aišku, tokiomis sąlygomis efektyvus stabdymas buvo nereikalingas ir nelogiškas. Stabdant neefektyviai, tas stabdymo laikas didėja maždaug dvigubai. Todėl bendras laikas nuo to momento, kai automobilio VW vairuotojas pradėjo mažinti greitį, iki susidūrimo yra maždaug 7-8 sekundės. Jeigu tą laiką panaudosim apskaičiuojant, kokiu atstumu buvo motociklo vairuotojas važiuojant tuo nustatytu 115 km/h greičiu, tai gaunam, kad 217-249 metrus buvo motociklas nuo susidūrimo vietos tuo momentu, kai automobilio VW vairuotojas pradėjo mažinti greitį. Pradėjus mažinti greitį, tikėtina, kad buvo nuspausti stabdžiai ir turėjo užsidegti stabdymo signalo žibintai. Atitinkamai motociklo vairuotojas privalėjo adekvačiai elgtis tokioje situacijoje. Nuo lėtėjimo pradžios iki pasukimo pradžios maždaug yra 3,8- 4,8 sekundės, laikant, kad automobilis nestabdė efektyviai. O po to dar 3 sekundės kiek jau automobilis sukosi atliekant apsisukimo manevrą. Tad bendras laikas gaunasi nuo 6,8 iki 7,8 sekundės nuo to momento, kai automobilio vairuotojas pradėjo mažinti greitį iki susidūrimo. Aišku, priimant už pagrindą nurodytą automobilio greitį 50-60 km/h. Kiti duomenys - manevro atlikimas - yra apskaičiuotas jau atlikus susidūrimo analizę. Tam, kad 115 km/h greitį sumažinti iki visiško motociklo sustabdymo, stabdant neefektyviai, reikalingi 205 metrai, tai reiškia, mažiau nei atstumas, kuriuo buvo motociklas iki susidūrimo vietos automobiliui pradėjus mažinti greitį. Vadinasi, jis turėjo techninę galimybę ir neefektyviai stabdant sumažinti greitį iki nulinio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Iš techninės pusės dar reikia pabrėžti tai, kad nurodytoje kelio situacijoje, motociklininkas, važiuodamas kad ir tuo 115 km/h greičiu, turėjo važiuoti kuo dešiniau važiuojamosios dalies, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Skaičiavimai parodo, kad tai maždaug 70 cm atstumu ratais nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Kelio ženklinimas nurodo, kad toje vietoje lenkimas yra draudžiamas, yra ištisinė linija. Vadinasi, automobiliui pasitraukus prie tos ašinės linijos ir pradėjus apsisukimo manevrą, o motociklui važiuojant 70 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, būtų įvykęs saugus transporto priemonių prasilenkimas. Ir toks eismo įvykis nebūtų įvykęs. Duomenys, rodantys, kad motociklas važiavo priešpriešine eismo juosta yra transporto priemonių padėtys susidūrimo metu. Automobilis buvo pasisukęs vos ne 90, priimam, kad 80 laipsnių kampu kelio ašinės linijos atžvilgiu. Toks pasisukimas neįmanomas grynai savo eismo juostoj, jis jau turėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kaip tai pavaizduota 3-čiame paveikslėlyje. Kita vertus, atlikta transporto priemonių susidūrimo analizė leidžia teigti, kad ta daugiausiai tikėtina vieta yra maždaug vienas metras nuo ašinės linijos. Nuo tos vietos automobilis tiksliausia persislenka į tą savo galutinę padėtį, kuri užfiksuota eismo įvykio schemoje. Beje, persislenka be vairuotojo valdomųjų veiksmų, veikiamas tik inercijos jėgos, stabdomas variklio. Ir įvertinant tai, kad jo priekiniai ratai buvo pasukti atitinkamu kampu, šitie duomenys rodo, kad susidūrimo vieta yra priešpriešinėje eismo juostoje. Objektyviai negalima nustatyti, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir kad jie buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Motociklo vairuotojas betarpiškai prieš susidūrimą judėjo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kas buvo draudžiama. Jam nevažiuojant ta priešpriešine eismo juosta, susidūrimas nebūtų įvykęs, nes nustatyta, kad susidūrimo metu automobilis VW jau buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tai yra pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kita priežastis yra ir viršytas greitis, nes tikėtina, kad važiuojant 90 km/h greičiu, motociklininkas galėjo sustabdyti motociklą iki buvusios susidūrimo vietos. Automobilio VW Sharan greitis sukimo metu nustatytas naudojant tą pačią kompiuterio programą ir automobilio judėjimą modeliuojant dinaminiam režime, atsižvelgiant į automobilio svorį, geometrinius duomenis. Apskaičiavimai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad automobilis galėjo staigiai užkirsti kelią. Toliau kas kaip buvo, parodė, neparodė posūkio, čia jau yra subjektyvūs duomenys. Nėra jokių objektyvių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad automobilio VW vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini techniniu požiūriu ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Atliekant skaičiavimus buvo laikoma, kad VW Sharan vairuotojas manevrą pradėjo būdamas arti ašinės linijos, daugmaž už pusės metro nuo tos ašinės linijos. Paprastai tokios klasės automobilių apsisukimo skersmuo pagal išorinį kėbulo gabaritą yra tarp dešimties ir vienuolikos metrų. Tai daugmaž tokio pločio reikia tam, kad vienu važiavimu apsisukti. Tačiau šitoje situacijoje, nuvažiavus nuo to kelio į tą šalutinį kelią, galima sustoti, galima atbuline eiga pajudėti ir t.t., ir tai neturi įtakos susidūrimo momentui. Prieštaravimo tarp to atstumo nuo žiedo iki tos vietos, kad toks motociklo greitis negalėtų būti išvystytas, nėra, nes tokios klasės motociklai išvysto 100 km/h per 3-5 sekundes. Tam, kad būtų nustatytas transporto priemonių greitis, buvo atliktas ne vienas variantas skaičiavimo, keičiant tiek automobilio, tiek motociklo greitį ir tam, kad motociklo greitis po susidūrimo būtų maždaug 54 km/h, tam kad susidūrimo metu padėtys būtų panašiai tokios, kaip nustatyta pagal automobilio sugadinimus, tam, kad automobilis apsisuktų, optimalus derinys greičio yra 115 km/h motociklui ir 5 km/h automobiliui. Nagrinėjo ir kitokius variantus, kad ten ir 20 km/h, ir 30 km/h, ir motociklo ir mažesnis, ir didesnis. Tai, kokiu šonu trenkėsi motociklas, greičio paskaičiavimo rezultatų nekeistų, nes pagrindiniai skaičiavimo duomenys yra svoris ir judėjimo kryptis. Modeliuojant susidūrimą, motociklo bendras svoris paimtas 335 kg, t. y. motociklo svoris su vairuotoju ir keleiviu. Buvo įvertinta, kad ne tik motociklas, bet ir jo vairuotojas, ir keleivė smūgiavo į tą automobilį. Ar motociklo vairuotojas jau buvo priešingoje pusėje, kai VW Sharan pradėjo sukimosi manevrą, atsakyti vienareikšmiškai pagal objektyvius duomenis negalima. Kadangi automobilio manevras laiko atžvilgiu užtruko apie tris sekundes, motociklas per tą laiką, važiuojant tuo 115 km/h greičiu, nuvažiuoja 96 metrus ir per tokį atstumą persirikiuoti skersai galima kelio per 1-2 metrus, įmanoma net ir tris metrus, dėl ko nustatyti, ar motociklas lenkė tuo metu, ar dar važiavo savo eismo juosta, negalima. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio manevro pradžios metu motociklas jau vykdė lenkimo manevrą ir buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nustatyti to neįmanoma.

22Ekspertas V. M. parodė, jog tvirtina ir palaiko savo pasirašytą ekspertizės išvadą. Ekspertizės išvada tikėtina, nes pateiktų duomenų, komisijos nuomone, neužteko kategoriškai išvadai duoti. Dėl duomenų stokos įvykio mechanizmas nebuvo pilnai atkurtas. Buvo atkurti tik atskiri elementai. Nebuvo nustatyta tiksli susidūrimo vieta, nebuvo atkurtas suartėjimo mechanizmas, nebuvo atkurti abiejų transporto priemonių tikslūs greičiai, nebuvo atkurta kokiais kampais buvo išsidėstę transporto priemonės kelio išilginių matmenų ašies atžvilgiu. Neatkurtas suartėjimo mechanizmas, tai yra nebuvo atkurta iki eismo įvykio automobilio judėjimo trajektorija. Nemano, kad jo ir eksperto M. M. išvados visiškai skiriasi, jos iš esmės nesiskiria. Jie Nustatė tikėtiną automobilio judėjimo trajektoriją atliekant apsisukimo manevrą, rėmėsi turimais duomenimis, užfiksuotais įvykio vietoje. Tai yra, buvo konstatuota, kad transporto priemonės susidūrė, kai motociklas buvo maždaug ties kelio ašine linija. Padėtis buvo nustatyta maždaug pagal žuvusiojo kūno padėtį, kuri buvo užfiksuota eismo įvykyje. Jeigu būtų užfiksuoti įbrėžimai kelio važiuojamoje dalyje motociklui slystant, kurie paprastai atsiranda, kai įvyksta susidūrimas, tuomet būtų buvę galima nustatyti tikslų transporto priemonių išsidėstymą kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, bet šiuo atvejų tų duomenų įvykio vietoje užfiksuota nebuvo. Ta tikėtina automobilio judėjimo trajektorija buvo atkurta remiantis automobilio techninėmis charakteristikomis, tai yra buvo nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilio kairio šono užpakalinė dalis buvo ties kelio ašine linija ir tada, atitraukiant šį automobilį minimaliu posūkio spinduliu, buvo nustatyta tikėtina jo vieta kelio pločio atžvilgiu, iš kurios galėjo būti pradėtas apsisukimo manevras. Tada buvo nagrinėjama situacija, ar per tą tarpą, kuris tikėtina buvo tarp automobilio kairiojo šono ir kelio ašinės linijos, motociklas galėjo saugiai pravažiuoti. Kad pilnai išnagrinėti eismo įvykio aplinkybes, buvo būtina nustatyti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, tai yra, kur buvo motociklas tuo momentu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, būtų buvę galima nustatyti ar motociklo vairuotojas, laiku mažindamas greitį, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu ir apsisukinėjusiu automobiliu. Tiesiog apie motociklo vairuotojo veiksmus pagal pateiktą medžiagą jie negalėjo nieko pasakyti, negalėjo nustatyti nei kur motociklas iki susidūrimo buvo, nei ar jis buvo lenkime. Jeigu motociklininkas ir buvo dalinai išslydęs į priešpriešinę eismo juostą, to, jų nuomone, nebūtų galima laikyti sąmoningu vairuotojo lenkimo manevru, nes tai buvo nebevaldomas veiksmas – slydimas. Jeigu motociklininkas prieš tai važiavo priepriešine eismo juosta, tuomet tokie veiksmai buvo nepriimtini, nes priešingos krypties transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija. Negalima nustatyti kur būdamas nukrito motociklininkas, tai yra būdamas savo ar priešpriešinėje eismo juostoje. Negalima nustatyti ar motociklininkas įslydo į priešpriešinę eismo juostą ar slydo būdamas joje, judėjimo trajektorijos atkurti negalima. Sunku pasakyti ar iki susidūrimo motociklininkas slydo priešpriešine eismo juosta, ar tik motociklo dalis ja judėjo, nes neaiški susidūrimo vieta. Dėl 11 paveikslėlio - tikėtina, kad eismo įvykio metu motociklu važiavęs D. kakta atsitrenkė į automobilio kairio slenksčio užpakalinę dalį. Tas buvo nustatyta iš jo šalmo nuotraukų, nes ant šalmo buvo įbrėžimai su pašalinės mėlynos spalvos medžiagos antsluoksniu. Pagal lavono padėtį po eismo įvykio jie maždaug pavaizdavo automobilio slenksčio užpakalinę dalį kelio pločio atžvilgiu ties menama linija, kurioje buvo rastas lavonas ir ir tokiu būdu buvo nustatyta tikėtina automobilio padėtis kontakto metu. Ir tokios padėties ir buvo gauta tikėtina automobilio padėtis buvusi prieš pat manevrą. Duomenų, kad ant šalmo esantys sužalojimai atsirado ne šio eismo įvykio metu, jiems pateikta nebuvo. Be to, ant automobilio slenksčio buvo rastas įlenkimas. Konstatuota, kad automobiliui buvo sugadinta kairio šono dalis, esanti už rato ir prieš ratą, kai tuo tarpu kai ant paties rato jokių kontakto požymių nustatyta nebuvo. Todėl padarė išvadą, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl kontaktų su skirtingais objektais, tai yra motociklas atsitrenkė į automobilio kairį šoną, esantį už užpakalinio rato, o motociklininkas D. atsitrenkė į kairį šoną, į tą dalį, esančią prieš ratą. Tas buvo nustatyta pagal motociklo ir automobilio sugadinimus. Buvo nustatyta, kad motociklas, gulėdamas ant kairio šono ir judėdamas, apatine dalimi ir priekiniu ratu priekyje atsitrenkė į automobilio duslintuvo užpakalinį bakelį. Ant motociklo variklio aušinimo radiatoriaus dešinio bakelio buvo rasta pėdsakų, kurie susidarė dėl kontakto būtent su duslintuvu. Tai pagal tuos duomenis buvo nustatytos motociklo ir automobilio tarpusavio padėtys kontakto metu, kurio grafiškai pavaizduotos 9-tame paveikslėlyje. Ant šalmo esantys apgadinimai galėjo sugadinti automobilio slenksčio apatinę dalį, nors jie nėra kažkokios didelės apimties. Slenkstis yra skardinis, bet kadangi šalmas nebuvo skilęs, vadinasi šalmo stiprumas buvo didesnis nei slenksčio, šiaip kokybiškai pagaminti šalmai yra pakankamai tvirti. Dėl 10-jame lape esančio teiginio kad „pavaizduotų transporto priemonių tarpusavio padėčių pradiniu susidūrimo momentu negalima pagrįsti jų sugadinimų pobūdžių ir apimtimi“ - transporto priemonių tarpusavio padėtis buvo nustatyta remiantis sugadinimo pobūdžiu ir apimtimis. Pagal kokius parametrus tą darė specialistas M., jis nežino, bet jis pavaizdavo, kad motociklas atsitrenkė tame tarpe ir į automobilio slenkstį, ir į ratą, nors ant rato šoninio paviršiaus jokių požymių kontakto su motociklu nėra. Nėra nei įbrėžimų, nei kažkokios tai pašalinės medžiagos, nei antsluoksnio, tiesiog nėra pagrindo teigti, kad motociklas turėjo sąlytį su automobilio užpakaliniu kairės pusės ratu. Mano, jog motociklas, atsitrenkęs į bakelį, negalėjo atsitrenkti ir į slenkstį, nes ant užpakalinio kairio rato būtų likę pėdsakai. Ir vėl gi, tuomet nebūtų galima pagrįsti automobilio duslintuvo užpakalinio bakelio sugadinimo, tai yra, ant jų esančių įbrėžimų. Matosi, kad buvo su juo įvykęs slystamas kontaktas. Motociklo dešiniojo šono detalės, tai yra variklio aušinimo radiatoriaus dešininis bakelis turėjo analogiško pobūdžio kontakto žymių. Ant šio bakelio buvo rasta įbrėžimų, buvo rastas pašalinės rausvai rudos medžiagos antsluoksnis rūdžių. Tie pėdsakai susiformavo dėl kontakto su aprūdijusiu bakeliu. Į klausimą ar tyrė ar ant šalmo palikti ne vienos spalvos dažai yra nuo automobilio „Sharan“ ir ar tas įbrėžimas paliktas būtent atsitrenkus į konkretų automobilio slenkstį – atsakė, kad transporto trasologinės ekspertizės tyrimo objektas yra pėdsakai, bet ne dalelės, kurios lieka ant sąlytį turėjusių paviršių, tai nėra jų tyrimo objektas. Pėdsakai tiriami vizualiai, tiriama pėdsakų susidarymo kryptis, jų pobūdis. Į klausimą ar yra užtikrintas, kad tie požymiai ant šalmo buvo padaryti šio eismo įvykio metu – atsakė, kad tiesiog tokių duomenų, jog ne to eismo įvykio metu, nėra. Viena iš tarpinių išvadų yra būtent, kad šalmas buvo sugadintas įbrėžtas dėl kontakto su automobilio slenksčio užpakaline dalimi. Pėdsakų apimtys labai panašios su slenksčio sugadinimais. Ant šalmo buvo rasta pašalinės mėlynos spalvos medžiagos. Tokia požymių visuma nurodo kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas šalmas jo viršutiniame dešiniame paviršiuj. Buvo atsižvelgta ir į motociklo vairuotojo sužalojimus, kad buvo sužalota galva. Jei šalmas neskilęs o galva sužalota, reiškia buvo tiesioginis smūgis į šią kūno dalį. Nors nustatė motociklo greitį – didesnis nei 74 km/h, tačiau koks didesnis nurodyti negali, kadangi negalima nustatyti atstumo, kurį motociklas judėjo judėdamas šonu iki atsitrenkiant į automobilį. Nebuvo užfiksuota jokių motociklo judėjimo pėdsakų nei prieš susidūrimą, nei susidūrimo metu, nei po susidūrimo. Buvo konstatuota, kad automobilio ir motociklo sugadinimams padaryti buvo sunaudota kinetinė energija, kurios dydis yra ekvivalentinis motociklo greičiui 15 km/h, nors sugadintos buvo menko stiprumo detalės, pvz. automobiliui buvo nutrauktas duslintuvo užpakalinis bakelis. Jei duomenų pakanka, duoda ir kategoriškas išvadas. Svarbiausi duomenys yra įvykio vietos apžiūros duomenys - protokolas, schemos, nuotraukos, nes jeigu jos kokybiškos galima daug nustatyti. Lyjant, kaip buvo įvykio metu, pėdsakai mažiau matomi. Pvz. motociklui buvo pažeista aušinimo sistema, todėl turėjo išsilieti aušinimo skystis, ant sausos dangos jis būtų matęsis, to duomenyse nėra pažymėta. Į R. K. repliką, kad į Sharan trenkėsi ne tik vairuotojas, bet ir keleivė, nes jo dukros šalmas pasmakry įtrūkęs, įskilęs – atsakė, kad žinojo, jog kartu važiavo keleivė, bet duomenų byloje, jog ir keleivė atsitrenkė į automobilį – nebuvo. Ar automobilio sugadinimu galėjo padaryti keleivė netyrė, nes tokios aplinkybės nežinojo. Esant tokiai situacijai reikėtų tirti ir keleivės šalmą, kad pasakyti ar ne keleivė padarė automobilio sugadinimus. Negali pasakyti ar motociklas lenkė ar važiavo savo eismo juosta, tačiau motociklas su automobiliu susidūrė ties kelio ašine linija, motociklui jau atslydus – iš kur (iš savo eismo juostos ar iš priešpriešinės juostos) negali nustatyti. Liudytojų parodymus perskaitė, bet jais nesirėmė, nes tyrimo pagrindas yra įvykio vietos apžiūros duomenys, transporto priemonės sugadinimai. Tai, kad šiuo atveju tyrė šalmą, turėjo įtakos išvadai, šalmas nebuvo tirtas pirmos ekspertizės metu, nes leido nustatyti, kad motociklu važiavęs asmuo atsitrenkė į automobilio slenksčio užpakalinę dalį. Visi kūnai pagal Niutono pirmąjį dėsnį, vėl gi, jei vyksta tas nevaldomas riedėjimas, savo krypties nekeičia, jie juda pagal prieš tai buvusį greičio vektorių iki kol nesusiduria su kliūtimi. Paguldant motociklą, kaip šiuo atveju ant kairio šono, būtų logiška manyti, kad asmuo, kuris, tarkim, yra aukštesnis nei motociklas, būtų atsidūręs kairiau motociklo, jis tada būtų kairiau kelio ašinės linijos. Tačiau motociklo judėjimo trajektorija nebuvo nustatyta. Negalima nei paneigti, nei atmesti, kad motociklas prieš eismo įvykį judėto dalinai ar pilnai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, galėjo ir važiuoti priešpriešine eismo juosta. Per kokią juostą (punktyrinę ar ištisinę) sukosi automobilis nenustatyta. Į klausimą, kad įvykio metu toje vietoje nebuvo ženklo, kad yra kelias į dešinę – atsakė, kad į tai dėmesio nekreipė, nes toje vietoje transporto priemonių lenkimas yra negalimas, tai yra, negalima išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, negalima lenkti, nes buvo ištisinė linija, todėl jokio įtakos neturi tai ar buvo ženklas, ar ne, ir kokia ten sankryža – trišalė ar keturšalė. Lenkiant - ištisinė linija staiga neatsiranda.

23Rašytiniai įrodymai.

24Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 29 km, lyja, apniukę, kelio būklė – šlapia, vienos eismo juostos plotis – 3,60 m, susidūrimo vieta pažymėta brūkšnine eismo juosta, toliau ištisinė skiriamoji eismo juosta, dešinio kelkraščio plotis – 2,5 m, pažymėta motociklo ir automobilio stovėjimo vietos, padangų pėdsakų nėra, stabdymo žymių nėra, važiuojant nuo Šeduvos pusės yra ženklas – šalutinis kelias iš dešinės (KET 109), nuo Jonavos pusės tokio ženklo nėra, pažymėta, kad detalės ir dalys nuo motociklo (tik ?) kelio dalyje išsidėsčiusios nesimetriškai, plote 7-35 m, daiktų išsidėstymas kitų transporto priemonių ir kitų daiktų atžvilgiu nepažymėtas, daiktai nuo automobilio nepažymėti. Tiksli lavono vieta kitų transporto priemonių ar daiktų atžvilgiu iš esmės nepažymėta, pažymėti keli parametrai kelio atžvilgiu ir vienas parametras automobilio (a. m.), kaip galima suprasti, priekinės ašies atžvilgiu, ant lavono rasto šalmo apgadinimai nepažymėti (b. l. 10); fotonuotraukos juodai baltos, lavonas guli ant neštuvų ties punktyrine eismo juosta, eismo įvykio schemoje nuolaužų plotas tik apibrėžtas, kur kas rasta visiškai nepažymėta. Eismo įvykio vieta apžiūrėta per 20 minučių (I tomas, b. l. 7-18).

25Iš transporto priemonės - motociklo apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo bei aprašo matyti, kad buvo apžiūrėtas motociklas ir išorinių sugadinimo požymių aprašyme išvardintos apgadintos dalys, kokie sugadinimai toms dalims padaryti paminėtame protokole neaprašyta, pirminės motociklo nuotraukos penkios - juodai baltos, padarytos iš esmės tik iš vienos – dešinės motociklo pusės, ar buvo kokie nors motociklo spidometro duomenys – nepažymėta, apžiūra daryta 20 min. (I tomas, b. l. 20-22).

26Iš transporto priemonės – automobilio apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis ir išorinių sugadinimo požymių aprašyme aprašytos apgadintos dalys, sugadinimų išsidėstymas, kryptis, matmenys ir pobūdis neaprašyta, pėdsakų ant transporto priemonės (pvz. dažų antsluoksnis, kt.) – nenustatyta, stabdžių sistema netikrinta, duomenų apie netvarkingą posūkių mechanizmo veikimą - nėra. Apžiūra daryta 20 min. (I tomas, b. l. 31-32).

27Automobilio apraše nurodyti spidometro duomenys – 236127 (? gal odometro ridos duomenys, nes spidometras yra prietaisas, rodantis greitį) (I tomas, b. l. 34).

28Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi transporto priemonės iki įvykio buvo registruotos, techniškai tvarkingos, draustos (I tomas, b. l. 28-30, 39-43, II tomas, b. l. 5, 122).

29Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-10-10 buvo apžiūrėtos transporto priemonės, padarytos fotonuotraukos juodai – baltos, nurodyti vizualiai pastebėti apgadinimai, apgadinimų kryptis ir matmenys nenurodyti, konstatuota, jog automobilio visi posūkių žibintai veikė, stabdžių ir vairo sistemos tvarkingos, ar ant automobilio slenksčio matyti kokios nors kitos spalvos dažų antsluoksnis - nenurodyta. Apžiūra abiejų transporto priemonių atlikta per 25 min. (I tomas, b. l. 44-56).

30Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklininko A. D. mirtis įvyko nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos traumos. A. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I. t. b. l. 182-185).

31Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklo keleivei A. K., dėl galimai eismo įvykio metu patirtos traumos padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I. t. b. l. 130-132).

32Automobilio vairuotojo N. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I. t. b. l. 59).

33Byloje yra duomenis, kad liudytojai, matę eismo įvykį, buvo ieškomi pagal komentarus internete, ir buvo nustatyti komentavę asmenys: R. A., Ž. K., A. M., A. R. (I. t. b. l. 73-79, 82-87, 90-100, 109-113).

34Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ pažymos matyti, kad kelyje Jonava – Kėdainiai – Šeduva, įvykio vietoje esantys keliai tuo metu buvo traktuojami kaip trišalė sankryža, nes nuovaža į dešinę neturėjo dangos (II tomas, b. l. 238).

35Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ kelio schemos matyti, kad atvažiuojant nuo Kėdainių kelyje įvykio metu buvo KET ženklas Nr. 109 – šalutinis kelias iš dešinės, atvažiuojant nuo Jonavos tokio – KET 109 ženklo tuo metu nebuvo; ties įvykio vieta yra ištisinė eismo juosta, kuri ties posūkiu į kairę, tai yra įvykio vietoje (važiuojant iš Jonavos pusės) – pažymėta punktyrine eismo juosta.

36Daiktų apžiūros protokole buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas šalmas, kuris nebuvo apžiūrėtas po įvykio, 2014-05-05 pateiktas nukentėjusiosios D. D., kurį, kaip tvirtino nukentėjusioji, įvykio metu dėvėjo žuvusysis A. D. (III tomas, b. l. 32-37).

37Specialisto M. M. 2013-05-23 Nr. 11-467 (13) išvadoje nurodyta, kad: 1. tikėtini tokie eismo įvykio mechanizmo elementai: motociklas „Suzuki SV 100“, valst. Nr. ( - ), vairuojamas A. D. važiavo nuo Jonavos link Kėdainių. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), vairuojamas N. B.. Priartėjus prie kelio Jonava - Kėdainiai – Šeduva 29 km 800 m ruože esančio šalutinio kelio automobilio VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas pradėjo atlikinėti kairiojo posūkio (apsisukimo) manevrą. Tuo pat metu ta pačia kryptimi paskui automobilį judėjęs ir prie jo artėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. ( - ), nuvirto ir slydo ant šono. Slysdamas ant šono motociklas kontaktavo su automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), kairiojo šono galine dalimi. Po šio kontakto motociklo vairuotojas liko gulėti važiuojamojoje dalyje, o motociklas nuslydo į priekį į užfiksuotą padėtį. Nuo smūgio automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo užfiksuotoje padėtyje. Iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo. 2. Tikėtina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko važiuojamojoje dalyje, ties šukių koncentracijos pradžia, priešpriešinio eismo juostoje. Iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslios susidūrimo vietos (žr. tyrimą). 3. Automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas N. B., apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos, negalėjo apsisukti neišvažiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrūkstamo manevro metu. 4. Motociklas, slysdamas ant šono, susidūrė su automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), kairiojo šono galine dalimi (slenksčiu, galinio bamperio kaire puse). Iš esamų duomenų negalima nustatyti, kokiomis tiksliai dalimis motociklas „Suzuki SV 1000", valst. Nr. ( - ), kontaktavo su automobiliu „VW Sharan“. 5. Prieš pat susidūrimą motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. ( - ), važiavo (judėjo) nemažesniu kaip 74 km/h greičiu. Negalima apskaičiuoti „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. ( - ), važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį. 6. Ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, tai yra susidūrimo su apsisukinėjančiu automobiliu - išvadoje atsakymas - negalima atsakyti į šį klausimą (žr. tyrimą). 7. Tikėtina, kad motociklo „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo A. D. veiksmai - važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kairiau ištisinės linijos (sankryžoje), susidūrė su į kairę sukančiu (apsisukinėjančiu) automobiliu „VW Sharan“ - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Negalima nustatyti kieno iš vairuotojo ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (žr. tyrimą) (II tomas, b. l. 4-8).

38Specialisto (II tomas, b. l. 172, 200-202) V. M. 2013-11-04 išvadoje MV 2013-72 nurodyta, kad: 1. Eismo įvykio, užregistruoto 2012 m. spalio 6 d. apie 17 vai., Kėdainių raj., Paobelio k., kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 29 km, kurio metu susidūrė automobilis „VW Sharan“ valst. Nr. ( - ), kurį vairavo N. B., ir motociklas „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. D., mechanizmas detalizuotas tiriamojoje dalyje ir apibendrintas 2. 6. p., kur nurodyta, jog atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad eismo įvykio, užregistruoto 2012 m. spalio 6 d. apie7 val., Kėdainių raj., Paobelio k., kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 29 km, kurio metu susidūrė automobilis „VW Sharan“ valst. Nr. ( - ), kurį vairavo N. B., ir motociklas „Suzuki SV 1000“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. D., mechanizmas buvo toks: 1) Automobilis VW, jo vairuotojui važiuojant link Kėdainių bei atliekant apsisukimo manevrą, nuo manevro pradžios iki susidūrimo momento su motociklu SUZUKI, judėjo apie 3 s. 2) Betarpiškai prieš susidūrimą, motociklas SUZUKI judėjo apvirtęs ant šono, priešpriešine eismo juosta. Daugiausia tikėtina transporto priemonių susidūrimo vieta - priešpriešinėje eismo juostoje, apie 1,2 m atstumu (kelio pločio atžvilgiu) nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir apie 7 m atstumu nuo šalutinio kelio važiuojamosios dalies krašto (nuo kurio užfiksuotas lavono galvos atstumas 9,10 m - Eismo įvykio vietos plane) - 3 pav. Susidūrimo metu judėjęs apie 115 km/h greičiu motociklas SUZUKI slysdamas ant šono, bei šio motociklo vairuotojas ir keleivė, atsitrenkė į lėtai (apie 5 km/h) greičiu judėjusio automobilio VW kairį šoną ties užpakaliniu kairiu ratu. 3) Po susidūrimo automobilis VW apsisuko apie 160° kampu prieš laikrodžio rodyklę ir persislinko apie 6 m. Po susidūrimo motociklas SUZUKI slydo apvirtęs ant šono kelio važiuojamąja dalimi apie 45 m. 2. Betarpiškai prieš eismo įvykį motociklas „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. D., judėjo ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu. 3. Pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis - motociklo „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. ( - ) vairuotojo A. D. veiksmai, prieštaravę KET 3 priedo 1.3 p. reikalavimui - betarpiškai prieš susidūrimą judėjo priešingos krypties transporto eismui skirta kelio puse, kur tai draudžia kelio ženklinimas (II tomas, b. l. 171).

39Ekspertų V. M. (III tomas, b. l. 138) ir V. Š. 2014-11-14 ekspertizės akto Nr. 11-1410 (14) išvadoje nurodyta, kad (teismo nutartimi suformuluoti klausimai III tomas, b. l. 44-45): 1. Tikėtini tokie eismo įvykio mechanizmo elementai. Motociklas „Suzuki SV 1000“, vairuojamas A. D., judėjo nuo Jonavos link Kėdainių. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo automobilis „VW Sharan“, vairuojamas N. B.. Priartėjus prie kelio Jonava - Kėdainiai - Šeduva 29 km 800 m ruože esančio šalutinio kelio automobilio „VW Sharan“ vairuotojas atlikinėjo apsisukimo manevrą. Tuo pat metu ta pačia kryptimi paskui automobilį judėjęs ir prie jo artėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“ nuvirto (ar buvo paguldytas vairuotojo) ant kairiojo šono ir slydo ant jo apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį. Aprašytoje padėtyje judėjęs motociklas „Suzuki SV 1000“ atsitrenkė į automobilio „VW Sharan“ užpakalinio bamperio plastikinės apdailos kairį šoninį paviršių (transporto priemonių tarpusavio išsidėstymas šiuo momentu grafiškai pavaizduotas 9 pav.). Atlenkęs apdailą, motociklas pateko po automobilio galine iškiša, nulaužė duslintuvo vamzdį prieš užpakalinį bakelį taip pažeisdamas bakelio tvirtinimą, praslydo po besisukančio prieš laikrodžio rodyklę automobilio galine iškiša ir nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Motociklu važiavęs A. D. kaktos dešine puse atsitrenkė į automobilio kairio slenksčio užpakalinę dalį. Nuo smūgio automobilis „VW Sharan“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę nuslydo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos plane. Iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo. 2. Prieš pat susidūrimą automobilio „VW Sharan" užpakalinė dalis ir motociklas „Suzuki SV 1000“ buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, tačiau tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos nustatyti negalima. 3. Automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos, negalėjo apsisukti neišvažiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrūkstamo manevro metu. Įvykio vietoje, sankryžoje automobilio „VW Sharan“ vairuotojas galėjo apsisukti vieno nenutrūkstamo manevro metu apsisukimo manevrą pradedamas nuo kelio ašinės linijos ir apsisukdamas įvažiuodamas į kairėje esantį šalutinį kelią (žr. grafinį vaizdą 10 pav.). 4. Prieš susidūrimą su automobiliu „Suzuki SV 1000“ motociklas slydo ant kairiojo šono apatine dalimi ir priekiniu ratu į priekį (žr. 9 pav.). 5. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados pirmame punkte aprašant eismo įvykio mechanizmą. 6. Prieš pat susidūrimą automobilis „VW Sharan“ buvo pasisukęs į kairę kampu, artimu statmenam. 7. Motociklo „Suzuki SV 1000“ greitis prieš eismo įvykį buvo didesnis kaip 74 km/h. Negalima nustatyti, koks buvo automobilio „VW Sharan“ greitis prieš eismo įvykį. 8. Atsakyti į šį klausimą negalima (žr. tyrimą). 9. Atsakyti į šį klausimą negalima (žr. tyrimą). 10. Atsakyti į šį klausimą negalima (žr. tyrimą). 11. Atsakyti į šį klausimą negalima (žr. tyrimą). 12. Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraštinės kairės padėties, sudarė kliūtį iš paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000“, vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 13. Tikėtina, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas N. B., apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo kraštinės kairės padėties, sudarė kliūtį iš paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui „Suzuki SV 1000“, vairuojamam A. D., dėl ko su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. 14. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Sharan“ vairuotojas V. B. prieš apsisukdamas neturėjo objektyvios galimybės matyti jam iš paskos važiavusio motociklo „Suzuki SV 1000“. 15. 2013-11-04 specialisto išvadoje MV 2013-72 pateikiamo transporto priemonių susidūrimo modeliavimo ir eismo įvykio matematinės analizės, ekspertų komisijos nuomone, negalima laikyti metodologiškai pagrįstais ir patikimais. Ekspertų komisijos nuomone, specialisto išvados dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties (sąlygos) taip pat negalima laikyti pagrįsta (žr. tyrimą). 16. Atsakymas į šį klausimą pateiktas išvados penkioliktame punkte. 17. Atliekant tyrimą ekspertai atsižvelgė į visą byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, taip pat nurodė kokių objektyvių duomenų trūksta išsamiai kategoriškai atsakyti į visus pateiktus klausimus.

40Iš papildomos 2015-05-14 specialisto V. M. išvados MV 2015-16 matyti, kad 1. Negalima pagrįsti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) surašytų teiginių, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), kairio slenksčio užpakalinės dalies sugadinimai susidarė vien dėl motociklininko A. D. atsitrenkimo į šį slenkstį. Objektyvūs duomenys – šio automobilio kairio slenksčio užpakalinės dalies ir gretimų detalių sugadinimų pobūdis ir intensyvumas leidžia teigti, kad bent didesnės šių sugadinimų dalies susidarymą lėmė būtent motociklo atsitrenkimas į automobilį. 2. Negalima pagrįsti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) surašytų teiginių, kad automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), pasisukimą po susidūrimo su motociklu „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. ( - ), ir jo vairuotoju didesne dalimi lėmė šio automobilio sukamasis judėjimas (kampinis greitis) jo apsisukimo metu, bet ne smūginis poveikis. Techniniu požiūriu šio automobilio pasisukimą po susidūrimo lėmė būtent motociklo sugeneruotas smūginis poveikis. 3. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-14 Ekspertizės akte Nr. 11-1410 (14) motociklo „Suzuki SV 1000“ valst. Nr. ( - ), greitis prieš susidūrimą apskaičiuotas neteisingai, nes neįvertintas atitinkamas kinetinės energijos kiekis automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), sugadinimų susidarymui bei jo linijiniam ir kampiniam poslinkiams, judėjimo po susidūrimo metu (III tomas, b. l. 114-122).

41Įrodymų įvertinimo motyvai.

42Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

43BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingais padariniais ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą.

44Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad N. B. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 88.2., 106 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 p.), prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais <..> (KET „Įspėjamieji signalai“ 88.2. p.), <...> prieš sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

45Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad vairuodamas automobilį „VW „Sharan“ nuo Jonavos pusės į Kėdainius ir nusprendęs apsisukti leistinoje vietoje, nes toje vietoje kelią žymį brūkšninė linija ir yra posūkis į kairėję pusėje esantį šalutinį keliuką, rodė posūkio į kairę signalą, sumažino greitį, žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, kliūties sukti dėl paskui važiuojančios kitos transporto priemonės – motociklo, nematė, suko ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, dėl ko jo automobilį apsuko ir jis atsidūrė dešinėje kelio pusėje.

46Ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykio kilimą.

47Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 p. reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas turi būti iš kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.

48Dėl KET 88.2. p. (prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais <..>) ir 106 p. (<...> kad prieš sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimų pažeidimų. Kaltinamasis tvirtino, jog prieš sukdamas rodė posūkio signalą, jo parodymus, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino žmona R. B.. Aprašomojoje dalyje išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, posūkio signalai veikė. Dėl rodyto ar nerodyto posūkio signalo be kaltinamojo ir jo sutuoktinės, kurie yra suinteresuoto bylos baigtimi, parodymų, buvo apklausti bešališki įvykį matę liudytojai: liudytojas R. A. teismui nurodė, kad jis vairavo automobilį, važiavo nuo Jonavos link Kėdainių ir neužfiksavo, ar 100-200 metrų atstumu nuo jo buvęs motociklininkas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir lenkdamas, rodė kokius nors signalus, nematė, kad ir automobilis VW Sharan būtų rodęs kokius nors signalus – tai yra kairį posūkio signalą, neužfiksavo - ar buvo įsijungę automobilio stabdymo žibintai, matė tik įsijungusius motociklo stabdžių signalus. Jo matomumui įtakos galėjo turėti motociklas, nes jis galėjo užstoti vieną automobilio pusę. Apklausta liudytoja Ž. K., kaip keleivė važiavusi kartu su liudytoju R. A., motociklą iki įvykio (skirtingai nei R. A.) matė 50 metrų atstumu. Jos manymu, motociklininkas ruošėsi lenkti, rodė posūkio signalą (kurio nematė tame pačiame automobilyje važiavęs R. A.), matė, kad VW Sharan nerodė posūkio signalo, o ar matė degančius automobilio stabdymo žibintus - atsakė, kad automobilio posūkis jai buvo labai netikėtas, kad nematė. Liudytojas A. R., kuris teisme tvirtino, jog jo matomumui niekas netrukdė, parodė, jog iki įvykio nematė nei automobilio, nei motociklo rodomų posūkio signalų (kaip ir liudytojas R. A.), nors motociklo signalus matė liudytoja Ž. K.. Aiškinantis dėl motociklo judėjimo kelio iki įvykio - liudytojas R. A. tvirtino, jog lenkdamas motociklininkas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o VW Sharan pasukus – buvęs 10-20 metrų iki automobilio motociklininkas paguldė motociklą į dešinę pusę, VW Sharan susidūrimo metu buvo pasiskęs 90 laipsniu kampu, tvirtino, jog motociklas prieš susidūrimą buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Gi apklausta R. A. keleivė Ž. K. teismui nurodė priešingai, tai yra, jog motociklininkas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, rikiavosi link vidurio, kur ir įvykio susidūrimas, kad susidūrimo metu automobilis buvo tik šiek tiek pasisukęs, nebuvo visiškai užsisukęs, kaip sakė liudytojas R. A., buvo nurodyta specialistų ir ekspertų išvadose. Liudytojas A. R., važiavęs už R. A. ir Ž. K., nurodė, kad motociklininkas norėjo lenkti automobilį, jam atrodo, kad motociklininkas nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, važiavo arčiau ašinės eismo juostos, kuri toje vietoje buvo ištisinė.

49Ar galima daryti išvadą, kad visi įvykį matę liudytojai, iki paties eismo įvykio, apie kurio kilimą akivaizdu nežinojo, ypač įdėmiai ir nuosekliai sekė eismo situaciją, stebėjo abiejų vienas paskui kitą važiavusių transporto priemonių rodomus signalus, ar R. A. ir Ž. K., važiavę pakankamu atstumu paskui motociklą, o A. R. - paskui R. A. ir Ž. K., turėjo galimybę laisvai stebėti vairuotojų pasirinktus elgesio variantus, nes įvykio dalyviai vienas kitą užstojo. Išanalizavęs liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojai skirtingai nupasakoja ypač svarbias tas pačias aplinkybes, todėl dėl teismui suprantamo žmogiškojo subjektyvumo tiek detalių matyme, tiek ir mąstyme bei suvokime, būtent jais remtis ir daryti kategorišką išvadą nėra galimybės, nebent jų parodymais būtų galima remtis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tačiau tokių - dėl abiejų vairuotojų rodyto ar nerodyto posūkio signalo, motociklininko buvimo ar nebuvimo priešpriešinėje eismo juostoje - nėra, vienareikšmiškai nebuvo nustatyta nei viename iš kitų rašytinių įrodymų - atliktų specialistų ir ekspertizės tyrimų rezultatų. Kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų teismas neanalizuoja, nes nei vienas jų paties įvykio nematė.

50Net jei automobilio ar motociklo vairuotojai nerodė posūkio signalų, šis jų pažeidimas, teismo įsitikinimu, negalėtų būti laikomas eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi, nes KET 93. p. nurodyta, jog signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės! Jei vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, būtina spęsti, kieno iš vairuotojų veiksmai šioje situacijoje buvo nepriimtini.

51Nekyla ginčo, kad VW Sharan turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, nes toje vietoje kelias pažymėtas brūkšnine eismo juosta (KET 3 priedas 1.7. p.), o iki šios brūkšninės eismo juostos ir toliau už jos kelias buvo ir yra pažymėtas ištisine eismo juosta. Pagal automobilio VW Sharan gabaritus akivaizdu, kad važiuojant ir norint sukti ar apsisukti, tokio automobilio vairuotojas tiesiog privalo sumažinti greitį. Mažinant greitį spaudžiamas stabdymo pedalas, todėl, jei mašina buvo techniškai tvarkinga, kas nėra paneigta, turėjo nuolat ar epizodiškai veikti ir automobilio stop signalai automobilio gale. Paskutinės ekspertizės ekspertas V. M. teismui nurodė, kad vienu apsisukimu nemažinant greičio gali apsisukti tik ralio specialistas. Jei automobilio vairuotojas ir nestabdė, dėl ko būtų degę stabdžių signalai, kuriuos turėjo matyti liudytojai, akivaizdu, kad prieš sukdamas nemažų gabaritų (I tomas, b. l. 16) automobilio vairuotojas turėjo važiuoti bent jau pakankamai lėtai, kas ir galėjo įtakoti kitus eismo dalyvius sumanyti aplenkti lėtai važiuojantį VW Sharan. Tokį manevrą, kaip galima manyti, ir pasirinko paskui važiavęs motociklo vairuotojas, kurio draugai – byloje apklausti liudytojai, jau buvo nuvažiavę iš jo matomumo zonos, nes jei motociklininkas automobilio greičiu būtų važiavęs savo eismo juosta - dešiniau kelio krašto, kaip to reikalaujama KET (XIV. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje, 122., 125. p.), VW Sharan užsukus į priešpriešinę eismo juostą, jis būtų ir nuvažiavęs savo eismo juosta, kadangi susidūrimo metu motociklo važiavimo eismo juostoje kliūčių nebuvo, tai yra VW Sharan, atsižvelgiant į tai, kad motociklininkas atsitrenkė į automobilio galinę dalį, motociklininko eismo juostoje (kuri yra apie 3,60 m) kliūtimi motociklui nebebuvo, nes visas automobilis iš esmės jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Jei VW Sharan būtų sudaręs kliūtį priešpriešinėje eismo juostoje važiavusioms transporto priemonėms, jis būtų buvęs akivaizdžiai kaltas.

52Jei motociklininkas pradėjo lenkimo manevrą, apie ką tvirtina teismo paminėti eismo įvykį matę liudytojai, tai ar toks manevras toje kelio atkarpoje gali būti pateisinamas, ar toje kelio atkarpoje būtų buvęs svarbus motociklininko rodytas ar nerodytas posūkio (lenkimo) signalas, kurį turėjo pamatyti automobilio vairuotojas? Kaip jau paminėta, posūkio signalo rodymas niekam pirmumo teisės nesuteikia (KET 93 p.). Automobilis motociklininkui, taip kaip jis važiavo, buvo kliūtis iš dešinės (KET 109 p. „Važiavimo pradžia ir manevravimas“). Susidūrimas įvyko tik pasibaigus (galimai) ištisinei eismo juostai, kuri už kelių metrų tęsėsi toliau. Duomenų, kad automobilis būtų sukęs kirsdamas ištisinę eismo juostą, byloje nėra. Jei tai buvo motociklininko atliekamas lenkimo manevras, toje kelio atkarpoje – apie 45 metrus iki posūkio (II tomas, b. l. 241), į kurį suko VW Sharan, kur kelias, kaip minėta, buvo pažymėtas ištisinė eismo juosta, kurią, ketindamas aplenkti automobilį, motociklininkas galėjo kirsti, kaip tai tvirtino liudytojas R. A., tai toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kaip tai nurodyta KET 3 priedo 1.1. p. Jei vairuotojas tokiomis sąlygomis pradėjo lenkimo manevrą ar lenkdamas įvažiavo į ištisine eismo juosta pažymėtą kelio atkarpą, jis privalėjo sumažinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. Net jei motociklininkas ištisinio ženklinimo linijos ir nekirto, kaip tai nurodė liudytoja Ž. K., kaip prielaidą išsakė liudytojas A. R., kai yra tokia ištisinė linija, remiantis KET 122. p., vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos, ko, kaip būtų galima suprasti iš prieštaringų liudytų parodymų, motociklininkas nedarė, važiavo arba priešpriešinėje eismo juostoje, arba savo eismo juosta šalia - tai yra kairiau - ištisinės ašinės kelio linijos, tai yra elgėsi ypač neatsargiai. Nekirtęs priešpriešinės eismo juostos ar važiavęs dešiniau jos, motociklininkas, važiavęs duotomis oro ir kelio sąlygomis pasirinktu saugiu greičiu, būtų ir nuvažiavęs savo eismo juosta, nes automobilis, sukdamas įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kaip jau buvo aptarta, kliūtį sudarė tik priepriešinės eismo juostos transporto priemonėms. Be to, įvykio vieta yra trišalė sankryža (III tomas, b. l. 238) ir nors nuo Jonavos pusės iki įvykio vietos nebuvo KET 109 ar 110 ženklo, kuriam esant lenkti draudžiama - KET 145.1. p., toks ženklas apie įvykio vietoje esantį šalutinį keliuką (KET 109), o tuo pačiu draudimą toje vietoje lenkti, buvo atvažiuojant nuo Kėdainių pusės. Nukentėjusysis R. K. nurodė, kad ginčo kelias jam buvo labai gerai žinomas, o A. D. taip pat buvo kėdainietis, ne kartą tuo keliu važiavęs, todėl, teismo manymu, ir vairuotojas A. D. žinojo kelio specifiką ir toje vietoje esančius ribojimus. Be to, ir R. K., žuvusiojo draugas, tą dieną važiavęs kartu tik kitu motociklu, klaidingai nurodė savo suvokimą - ką reikia daryti vairuotojui, jei lenkiant kitą transporto priemonę prasideda ištisinė eismo juosta, nes jo suvokimu, reikia pradėtą lenkimo manevrą baigti, nors KET reikalauja, kaip teismas jau nurodė, manevrą nutraukti ir grįžti į savo eismo juostą. Teismas pritaria R. K. nuomonei, kad važiuodamas motociklu asmuo turi galvoti už keturis priekyje važiuojančius. R. K. nurodė, kad visada, jei lenkia, žiūri, ar nėra keliuko į šoną, visi motociklininkai supranta, kad ne visi juos pastebi, paaiškino jog motociklo varantis yra galinis ratas, todėl kai yra šlapia kelio danga, paspaudus greitį, užmeta užpakalinę motociklo dalį, tą gerai žinojo A. D., tai yra, kai yra šlapia, sustabdyti sudėtinga. R. K. paaiškino, kad „britva“ (kurią vairavo A. D.), stabdoma nuo priekinio rato, nes galinis prilaiko, o užspaudus priekinį ratą, jeigu slysta, tai iš karto griūni, gi A. D. daugiau važinėdavo su „krosiniu“ motociklu, kurio specifika yra ta, kad stabdymas vyksta galiniu ratu, o kai važiuoji su „britva“ ir spaudi galinį stabdį, motociklą labai greitai užneša, su „britva“ reikia stabdyti priekiniu ratu, liudytojas nurodė, kad A. D. tą „britvą“ turėjo tik pusmetis ar tai metai iki įvykio. Akivaizdu, jog motociklo vairuotojas, veždamas keleivę, važiuodamas tokia transporto priemone, kurios stabdymo savybės buvo kitokios, nei jam įprasto krosinio motociklo ar automobilio, ir kuri nėra saugi fiziškai dėl pačios motociklo konstrukcijos, važiuodamas šlapia danga, lynojant, turėjo būti ypatingai atsargus, privalėjo laikytis saugaus atstumo su kitomis transporto priemonėmis, kad atsiradus kliūčiai galėtų saugiai sustabdyti. Nežiūrint to, kad visą dieną važinėdamas motociklu ir vežiodamas keleivę A. D., kaip nurodė kartu buvę liudytojai – A. D. draugiai, elgėsi atsargiai, jo pasirinktas elgesio variantas prieš pat eismo įvykį teismui neatrodo priimtinas. Tačiau kokie tiksliai buvo abiejų eismo įvykių dalyvių veiksmai ir ar jie abu teisingai pasirinko elgesio variantus, kurių netinkamų pasirinkimu kaltinamas tik vienas kaltinamasis, atsižvelgiant į tai, kad KET galimai pažeidė abu eismo dalyviai, apie ką tvirtino ir valstybinis kaltintojas, kuomet, sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo klausimą, vieno iš asmenų padaryta veika – Kelių eismo taisyklių pažeidimas – turėtų būti pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga (tuomet, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas minėta veika pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų), kuriam iš transporto priemonę vairavusių asmenų tenka atsakomybė už pažeidimą ir kurio iš asmenų galimas KET pažeidimas buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga, teismo įsitikinimu - vienareikšmiškai ir kategoriškai šioje byloje nėra nustatyta. To nenustatė nei vienas iš trijų specialiųjų žinių reikalaujančių tyrimų (specialistų ir ekspertų).

53Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, nes eismo įvykio specialisto ar ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio įrodytumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008). Vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas ir pan., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

541) Specialisto M. M. išvadoje nurodyti tikėtini eismo įvykio mechanizmo elementai, nes iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo, tikėtina, kad susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje, nors iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslios susidūrimo vietos, negalima apskaičiuoti motociklo važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį, negalima atsakyti, ar motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, tikėtina, kad motociklo vairuotojo A. D. veiksmai - važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, kairiau ištisinės linijos (sankryžoje), susidūrė su į kairę sukančiu (apsisukinėjančiu) automobiliu - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tuo pačiu nurodant, jog negalima nustatyti, kieno iš vairuotojo ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 2) Specialisto V. M. išvadoje nurodyta, jog susidūrimo momentu motociklas judėjo link apsisukinėjančio automobilio jau apvirtęs ant šono priešpriešine eismo juosta, kad daugiausia tikėtina transporto priemonių susidūrimo vieta - priešpriešinėje eismo juostoje, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis – motociklo vairuotojo A. D. veiksmai, prieštaravę KET 3 priedo 1.3 p. reikalavimui - betarpiškai prieš susidūrimą judėjo priešingos krypties transporto eismui skirta kelio puse, kur tai draudžia kelio ženklinimas. 3) Ekspertai V. M. ir V. Š. ekspertizės akto išvadose nurodė, tikėtiną eismo įvykio mechanizmą, kurio metu paskui automobilį važiavęs motociklininkas, automobilio vairuotojui atlikinėjant apsisukimo manevrą, prie automobilio artėjęs motociklas nuvirto (ar buvo paguldytas vairuotojo) ant kairiojo šono ir slydo atsitrenkdamas į automobilio užpakalinio bamperio plastikinės apdailos kairį šoninį paviršių, kad iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio eismo įvykio kilimo mechanizmo, kad prieš pat susidūrimą automobilio užpakalinė dalis ir motociklas buvo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, tačiau tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos nustatyti negalima, kad apsisukinėdamas į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos, automobilio vairuotojas negalėjo apsisukti neišvažiuodamas už važiuojamosios dalies ribų vieno nenutrūkstamo manevro metu, kad prieš susidūrimą su automobiliu motociklas slydo ant kairiojo šono, kad prieš pat susidūrimą automobilis buvo pasisukęs į kairę kampu, artimu statmenam, kad negalima nustatyti, koks buvo automobilio greitis prieš eismo įvykį, kad tikėtina, jog automobilio vairuotojas, apsisukimo manevrą pradėdamas ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraštinės kairės padėties (?), sudarė kliūtį iš paskos prie jo artėjusiam ir kairiau judėjusiam motociklui, dėl ko su juo susidūrė, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

55Nors proceso dalyviai nurodė, kad specialistų ir ekspertų išvados skirtingos, teismas daro išvadą, jog jos vienodos ta prasme, kad visos suformulavo tik tikėtinas išvadas, o toks tyrimo rezultatas neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent kaltinamasis buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, tai yra specialistų ir ekspertų išvadų duomenys neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kaltinamojo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Tikėtinos specialistų išvados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, apie ką išvadose visi tyrėjai ir pasisakė.

56Paskutinės ekspertizės metu buvo tirtas anksčiau, dėl teismui nesuprantamų priežasčių, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neišimtas ir neapžiūrėtas žuvusio A. D. šalmas, likęs pas nukentėjusiąją D. D., kuris teismui buvo pateiktas tik 2014-05-05, nors pats įvykis įvyko 2012-10-06. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu 2015-05-18 paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišėmė ir neapžiūrėjo ne tik A. D., bet ir motociklo keleivės A. K., kuriai įvykio metu taip pat buvo sužalota galva, šalmo, kuris, kaip nurodė jos tėvas nukentėjusysis R. K., taip pat buvo apgadintas. Papildomo tyrimo dėl šios aplinkybės proceso dalyviai atlikti teismo nebeprašė, nors ekspertai paskutiniame ekspertizės akte galimą eismo įvykį modeliavo remdamiesi ant žuvusiojo šalmo rastais sugadinimais, galimai padarytais eismo įvykio metu.

57Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad didžiausia kliūtimi nustatyti įvykio priežastis buvo būtent nekvalifikuotai ikiteisminio tyrimo pareigūnų apžiūrėta įvykio vieta, apie ką taip pat pasisakė teisiamojo posėdžio metu apklausti tiek abu specialistai, tyrę įvykio aplinkybes, tiek ir ekspertas. Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūros sunkias pasekmes sukėlusio eismo įvykio, transporto priemonių, atliktos per 20 min.

58Dėl ekspertų teiginio, jog automobilio vairuotojas, apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo jo važiavimo eismo juostos kraštinės kairės padėties (III tomas, b. l. 95, 11 pav.), pagal kurį buvo sumodeliuota eismo įvykio situacija ir padaryta tikėtina išvada dėl kaltinamojo neteisėto veikimo. Tai, kad kaltinamasis automobiliu galėjo važiuoti tokia trajektorija - prieš posūkį darant lanką į dešinę ar iš karto važiuojant dešiniau, o paskui sukant į kairę (kaip tai nurodyta aukščiau paminėtame paveikslėlyje), byloje nėra jokių duomenų. To nenurodė nei kaltinamasis, nei liudytojai. Liudytoja Ž. K. nurodė, kad prieš posūkį automobilis važiavo savo eismo juosta, suko iš savo eismo juostos, suko nuo ašinės linijos. Liudytojas A. R. nurodė, kad jam atrodo, jog prieš susidūrimą automobilis važiavo tiesiai. Todėl modeliuoti tokią eismo situaciją, kuri neparemta jokiais įrodymais, įvertinus objektyvių rašytinių įrodymų trūkumą, nepatikima.

59Suformuluotų aptartų tikėtinų išvadų, teismo įsitikinimu, nepatvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, nes liudytojų parodymai, kaip jau teismas pasisakė, yra subjektyviai žmogiškai prieštaringi ir neišsamūs dėl techninės prigimties duomenų, reikalingų specialistams, pateikimo, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepakankami, užfiksuoti nekvalifikuotai.

60Nenustačius momento, kada iškilo grėsmė eismo saugumui, negalint nustatyti, kokiu greičiu važiavo motociklininkas, nesant stabdymo žymių, negalint spręsti ar motociklininkas turėjo galimybę išvengti susidūrimo, nežinant kokiame atstume iki susidūrimo vietos buvo motociklininkas, automobiliui pradėjus daryti posūkį į kairę, nenustačius ar motociklininkas lenkė, o jei lenkė, tai kurioje kelio vietoje tai darė, nes jei lenkė automobilį išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nors toje vietoje yra ištisinis kelio ženklinimas, kuris, sankryžoje pasibaigus posūkiui į kairę, tęsiasi ir toliau, tai yra vietoje, kur pradėjęs lenkimo manevrą ir privažiavus ištisine linija pažymėtą kelio ruožą, motociklininkas privalėjo sumažinti greitį ir nedelsiant grįžti atgal į savo eismo juostą, nežinant gal motociklininkas automobilį siekė aplenkti savo eismo juostoje, todėl važiavo kairiau, kas taip pat buvo nepriimtina pagal KET, negalint atsakyti, ar tai buvo ta situacija, kai motociklininkas turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis kelių eismo taisyklių, nepažeis jų ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, ar tikrai motociklo vairuotojas turėjo pirmumo teisę toje kelio atkarpoje jo pasirinktam judėjimui, negalint atsakyti, kodėl kaltinamasis kaltas neįvykdęs pareigos duoti kelią jį lenkiančiam motociklui, jei nėra aišku, ar buvo tas lenkimas, kaip tai nurodyta kaltinime, o jei motociklininkas važiavo kairiau ir nesiekė lenkti, kodėl jis nesiėmė priemonių laikytis saugaus atstumo nuo priešais jį – dešiniau (kliūtis iš dešinės), kaip tvirtino liudytojai, važiavusio automobilio, kad galėtų sustabdyti atsiradus kliūčiai, kodėl nevažiavo kairiau, kur jam automobilis, sukdamas į kairę, nebūtų sutrukdęs, kodėl motociklininkui, kuris turėjo iš esmės laisvą savo juostą, kliūtimi automobilis tapo būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, į kurią motociklas pagal kelio žymėjimą negalėjo įvažiuoti, o gal motociklininkas priepriešinėje eismo juostoje atsidūrė jau slysdamas? Taigi, nei specialistams, nei ekspertams negalėjus vienareikšmiškai atsakyti, kada buvo pradėtas lenkimo manevras (jei buvo), kuris objektyviai pirmas (sukantysis ar lenkiantysis) pradėjo savo manevrą, kas būtų ypatingai svarbu sprendžiant klausimą dėl autoįvykio dalyvių kaltės, kas nebuvo nustatyta, nėra aišku ir iš byloje ištirtos medžiagos, nesant aišku, ar automobilio vairuotojas turėjo realią galimybę pamatyti jį neleistinoje vietoje lenkti pradėjusį motociklininką, jei tas lenkimas apskritai buvo, nesant vienareikšmiškai paneigtai aplinkybei, kad automobilis rodė posūkio signalą, kaip tvirtino kaltinamasis, nesant byloje tokių duomenų, kad automobilio vairuotojas, matydamas važiuojantį motociklininką, pasuko staiga, kaip ir negalint daryti vienareikšmiškos išvados iš tik po įvykio apklausto kaip liudytoju kaltinamojo parodymų, kad jis visiškai nežiūrėjo į atgalinio vaizdo veidrodėlį prieš darydamas posūkį, nes tai yra tik prielaida, ir kt., teismas negali byloje padaryti kategoriškos vienareikšmiškos išvados.

61(Baudžiamosios bylos Nr. 1A-869-318/2011 (teisminio proceso Nr. 1-55-1-00409-09-6) (VAT), Nr. 1A-10-152/2013 (teisminio proceso Nr. 1-86-1-00456-08) (ŠAT), 2K-245/2012 (teisminio proceso Nr. 1-86-1-00456-2008-1) (LAT 2012-05-15), 2K-555/2012 (2012-11-20 LAT).

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais, prielaidomis ar tikėtinumais. Baudžiamojoje teisėje svarbus ir in dubio pro reo principas reiškia, kad jeigu egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai.

63Teismas, šiuo atveju turėdamas diskrecijos teisę asmens veiką vertinti kaip nusikalstamą, pabrėžia, kad vertindamas asmens veiką teismas privalo byloje surinktų įrodymų visumą vertinti įrodymų pakankamumo kontekste, todėl daro išvadą, kad nors buvo dedamos pastangos išsiaiškinti įvykio priežastį, byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmai, preziumuojant, jog visi kelių eismo dalyviai kelyje laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant nustatytų aplinkybių visetui, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis nėra pakankami bei neginčijami pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, dėl ko, N. B. turi būti išteisintas neįrodžius, kad būtent jis yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

64Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t. b. l. 35-36), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

65Civilinis ieškinys. Byloje buvo pareikšti: nukentėjusiosios – sutuoktinės (I tomas b. l. 142) D. D. patikslintas civilinis ieškinys 14677,80 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 137-141, II t. b. l. 90-94); nukentėjusiosios – žuvusiojo A. D. motinos (I tomas, b. l. 180) B. K. D. civilinis ieškinys 200 Lt turtinei žalai atlyginti ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 169-171); motociklo keleivės nukentėjusiosios A. K., jos įstatyminio atstovo (I t. b. l. 114) R. K. civilinis ieškinys 35000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti (I. t. b. l. 118-119), prašant priteisti iš kaltinamojo ir UAB DK „PZU Lietuva“.

66Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė civilinius ieškinius patenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

67Teismui nusprendus kaltinamąjį išteisinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai dėl žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo atmestini.

68Daiktiniai įrodymai. Transporto priemonės: motociklas, perduotas saugoti nukentėjusiajai D. D.; automobilis, perduotas saugoti kaltinamajam N. B. (I tomas, b. l. 25-26, 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini asmens, kuriems jos perduotos, paminėti asmenys įpareigotini transporto priemones saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Žuvusiojo A. D. šalmas, saugomas Kėdainių r. apyl. teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį atgauti pageidavusiai nukentėjusiajai D. D. (III tomas, b. l. 32). Ekspertams skirti du CD su fotonuotraukomis (III tomas, b. l. 31, 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

69Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

Nutarė

70N. B. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d.

71Kaltinamajam N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

72Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius: D. D. dėl 14677,80 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; B. K. D. dėl 200 Lt turtinės ir 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; A. K. ir jos įstatyminio atstovo R. K. dėl 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. B. ir UAB DK „PZU Lietuva“, atmesti.

73Daiktinius įrodymus – transporto priemones: motociklą, perduotą saugoti nukentėjusiajai D. D. bei automobilį, perduotą saugoti kaltinamajam N. B., įpareigojant D. D. ir N. B. transporto priemones saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti asmenims, kuriems jos perduotos, tai yra D. D. ir N. B.. Žuvusiojo A. D. šalmą, saugomą Kėdainių r. apyl. teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai D. D.. Du CD su fotonuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

74Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima... 2. Byloje N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012 m. spalio 6 d. apie 17 val.,... 3. Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2012-10-06 apie 16-17... 4. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.... 5. Asmenų parodymai.... 6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. D. nurodė, kad eismo įvykio metu... 7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. D. parodė, kad žuvusysis buvo... 8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. parodė, kad apie eismo įvykį... 9. Nukentėjusysis ir civilinės ieškovės A. K. atstovas R. K. parodė, kad A.... 10. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 116.) R. K.... 11. Nurodė, kad kelias jam buvo labai gerai žinomas. D. taip pat buvo... 12. Liudytoja S. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalota jos dukra A. K.,... 13. Liudytojas G. D. parodė, kad pažinojo žuvusįjį A., kartu važinėdavo... 14. Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną... 15. Liudytojas D. P. parodė, kad žuvusysis buvo jo sesers vyras. Kai jis atvyko... 16. Liudytoja L. R. (policijos pareigūnė) parodė, kad kaip tyrėja buvo atvykusi... 17. Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio laiku važiavo nuo Jonavos link Šiaulių... 18. Liudytoja Ž. K. parodė, kad važiavo su draugu A. iš Kauno link Šiaulių... 19. Liudytojas A. R. parodė, kad važiavo automobiliu Peugoet nuo pramonės rajono... 20. Specialistas M. M. paaiškino, kad savo surašytą specialisto išvadą... 21. Specialistas V. M. nurodė, kad savo pateiktą išvadą tvirtina. Paaiškino,... 22. Ekspertas V. M. parodė, jog tvirtina ir palaiko savo pasirašytą ekspertizės... 23. Rašytiniai įrodymai.... 24. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta –... 25. Iš transporto priemonės - motociklo apžiūros ir techninės būklės... 26. Iš transporto priemonės – automobilio apžiūros ir techninės būklės... 27. Automobilio apraše nurodyti spidometro duomenys – 236127 (? gal odometro... 28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi transporto priemonės iki įvykio... 29. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-10-10 buvo apžiūrėtos... 30. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklininko A. D.... 31. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklo keleivei A.... 32. Automobilio vairuotojo N. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (I. t. b. l. 59).... 33. Byloje yra duomenis, kad liudytojai, matę eismo įvykį, buvo ieškomi pagal... 34. Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ pažymos matyti, kad kelyje Jonava –... 35. Iš VĮ „Kauno regiono keliai“ kelio schemos matyti, kad atvažiuojant nuo... 36. Daiktų apžiūros protokole buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas šalmas,... 37. Specialisto M. M. 2013-05-23 Nr. 11-467 (13) išvadoje nurodyta, kad: 1.... 38. Specialisto (II tomas, b. l. 172, 200-202) V. M. 2013-11-04 išvadoje MV... 39. Ekspertų V. M. (III tomas, b. l. 138) ir V. Š. 2014-11-14 ekspertizės akto... 40. Iš papildomos 2015-05-14 specialisto V. M. išvados MV 2015-16 matyti, kad 1.... 41. Įrodymų įvertinimo motyvai. ... 42. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato,... 43. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo... 44. Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo... 45. Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad vairuodamas automobilį... 46. Ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus, nulėmusius eismo... 47. Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 p. reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria,... 48. Dėl KET 88.2. p. (prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas... 49. Ar galima daryti išvadą, kad visi įvykį matę liudytojai, iki paties eismo... 50. Net jei automobilio ar motociklo vairuotojai nerodė posūkio signalų, šis... 51. Nekyla ginčo, kad VW Sharan turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko,... 52. Jei motociklininkas pradėjo lenkimo manevrą, apie ką tvirtina teismo... 53. Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys turi būti... 54. 1) Specialisto M. M. išvadoje nurodyti tikėtini eismo įvykio mechanizmo... 55. Nors proceso dalyviai nurodė, kad specialistų ir ekspertų išvados... 56. Paskutinės ekspertizės metu buvo tirtas anksčiau, dėl teismui nesuprantamų... 57. Šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad didžiausia kliūtimi... 58. Dėl ekspertų teiginio, jog automobilio vairuotojas, apsisukimo manevrą... 59. Suformuluotų aptartų tikėtinų išvadų, teismo įsitikinimu, nepatvirtino... 60. Nenustačius momento, kada iškilo grėsmė eismo saugumui, negalint nustatyti,... 61. (Baudžiamosios bylos Nr. 1A-869-318/2011 (teisminio proceso Nr.... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40... 63. Teismas, šiuo atveju turėdamas diskrecijos teisę asmens veiką vertinti kaip... 64. Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 65. Civilinis ieškinys. Byloje buvo pareikšti: nukentėjusiosios – sutuoktinės... 66. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė... 67. Teismui nusprendus kaltinamąjį išteisinti, nukentėjusiųjų ir civilinių... 68. Daiktiniai įrodymai. Transporto priemonės: motociklas, perduotas saugoti... 69. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK... 70. N. B. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281... 71. Kaltinamajam N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 72. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius: D. D. dėl... 73. Daiktinius įrodymus – transporto priemones: motociklą, perduotą saugoti... 74. Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali...