Byla 2K-245/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, E. K. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynioms paroms.

3Iš UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam A. B. priteista 500 Lt, nukentėjusiajai Z. B. – 1476 Lt, nukentėjusiajam L. B. – 1476 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajam A. B. priteista 2000 Lt, nukentėjusiajai Z. B. – 10000 Lt, nukentėjusiajam L. B. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

7E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 15 d., apie 21.45 val., Telšių rajone, kelio Telšiai-Varniai-Laukuva 7,170 km, vairuodamas automobilį „BMW 525“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Varnių pusės Telšių miesto link, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 275 redakcija) 53 punktą, pagrindiniame kelyje sukdamas į kairę, į šalutinį kelią, nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui „Audi A6“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamam Remigijaus S., taip pažeidė KET 199 punktą ir su juo susidūrė. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu R. S. vairuojamo automobilio keleivis D. B. dėl stipraus galvos sumušimo padarytų sužalojimų, sukėlusių sunkų trauminį šoką ir smegenų komą, 2008 m. birželio 17 d. 20.32 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

8Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9Kasatorius nurodo, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jo apeliacinis skundas, yra nepagrįsti ir neteisėti. Nagrinėjant bylą buvo padaryti BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 241 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 305 bei 331 straipsnių pažeidimai. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o bylos įrodymai įvertinti neobjektyviai, nevertinta jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tik formaliai, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių jo argumentų ir tuo pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.

10Kasatoriaus nuomone, eismo įvykis įvyko dėl to, kad į jo automobilį atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis „Audi A6", kuris nulėkė nuo kelio. Kvalifikuojant jo veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, turėjo būti nustatyta ne tik tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, bet ir priežastinį ryšį taip padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad jis, sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią jį lenkusiam R. S. vairuojamam automobiliui, ir būtent tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui, kurio metu žuvo žmogus, kilti. Kasatorius su šia išvada nesutinka ir nurodo, kad manevrui į kairę pasiruošė tinkamai, nes gerai žinojo kelio ypatumus, prieš 100 m. įsijungė posūkio signalą, įsitikino, kad jo niekas nelenkia ir pradėjo manevrą, kurio metu į jo vairuojamą automobilį ir atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad „Audi A6" vairuotojo R. S. veiksmai taip pat neatitiko KET 181 punkto reikalavimų. Akivaizdu, kad, būdamas girtas, dėl sulėtėjusios reakcijos, neatidumo ir viršyto greičio, R. S. tiesiog nepastebėjo jo (kasatoriaus) įjungto signalo ir pradėto manevro į kairę, tai ir tapo šio eismo įvykio pagrindine priežastimi. Tą patvirtina ir automobilių apgadinimai, R. S. atsitrenkimo į jo vairuojamą automobilį „BMW 525“, vieta.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nevertino liudytojų A. G., G. J., A. B., S. A. parodymų, kad jis atliko visus būtinus KET požiūriu reikalavimus manevrui pradėti ir jį pradėjo. Kasatoriaus nuomone, jis turėjo pirmenybės teisę pradėtą manevrą užbaigti, o R. S. privalėjo apvažiuoti jo vairuojamą automobilį iš dešinės arba palaukti, kol jis baigs manevrą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. S. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau, nei jis posūkio į kairę manevrą. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje, remiantis ekspertų išvadomis, kad, pradėjęs lenkimo manevrą, vairuotojas turi pirmenybės teisę prieš sukantį į kairę, kategoriškai nurodoma, kad jis (kasatorius) savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Darydami tokią išvadą teismai neteisingai aiškino KET nuostatas ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Bylą nagrinėję teismai be pagrindo sureikšmino eksperto ir specialisto išvadas ir vadovavosi jų pateiktu Kelių eismo taisyklių traktavimu, nors jiems netgi nebuvo užduotas klausimas, ar techniniu požiūriu įmanoma nustatyti, kuris iš vairuotojų pirmas, t.y. ar jis, vairuodamas automobilį „BMW 525", ar R. S., vairuodamas automobilį „Audi A6", pradėjo manevrus (posūkio į kairę ir lenkimo). Kasatoriaus nuomone, tik nustačius šią aplinkybę galima atsakyti į klausimą, kuris iš eismo dalyvių kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Teismai be pagrindo įrodomąją vertę suteikė liudytojo R. S. parodymams, nes šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, ir, konstatavus, kad jis pažeidė KET 181 punkto reikalavimus, turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Kasatoriaus nuomone, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nes byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio jo kaltę. Teismai visas abejones turėjo aiškinti jo naudai ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

12Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo E. K. kaltės grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Išvada, kad eismo įvykis kilo dėl kasatoriaus padarytų KET pažeidimų, pagrįsta eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, 2009 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. 11Š-220 (08), specialisto E. Grigelio ir eksperto I. Gransko paaiškinimais, VĮ „Telšių regiono keliai" pateiktomis schemomis bei kitais byloje esančiais įrodymais. Šie įrodymai surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

14Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje vertinti abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai ir nustatyta, kad būtent nuteistojo E. K. padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė KET, tačiau iš byloje esančios specialisto E. Grigelio išvados matyti, kad E. K. padarytas pažeidimas techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Įrodymų tyrimo metu teisiamajame posėdyje šią išvadą patvirtino ir ekspertas I. Granskas. Specialistas E. Grigelis bei ekspertas I. Granskas konstatavo, kad R. S. viršytas greitis nebuvo eismo įvykio priežastis, nes, nuteistajam užsukus automobilį, lenkusiam jį R. S. nebuvo jokių galimybių išvengti susidūrimo. Atsiliepime pažymima, kad teismas savo išvadas grindė ne tik ekspertų bei specialisto, kurie sprendžia tik techninius eismo įvykio klausimus, išvadomis bei paaiškinimais, bet visais bylos duomenimis.

15Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog jis pirmasis pradėjo manevrą - rodė posūkio signalą ir suko, todėl būtent R. S. pažeidė KET 181 punktą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išsamiai apklaustas ekspertas E. Grigelis apie automobilio „Audi" vairuotojo R. S. veiksmų, susijusių su E. K. vairuojamo automobilio lenkimu prieš susidūrimą, atitiktį KET reikalavimams. Teismo pavedimu buvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, ar nuteistasis E. K., prieš sukdamas į Č. sodybą, būdamas jo paties nurodytoje vietoje, galėjo matyti iš galo atvažiuojančią ir jį lenkiančią transporto priemonę „Audi A6". Eksperimento metu nustatyta, kad automobilis „Audi A6" buvo matomas visomis eksperimentui suformuluotomis sąlygomis. Ekspertas, įvertinęs pateiktus duomenis, paaiškino, jog atlikdamas lenkimo manevrą R. S. KET nepažeidė ir pagal pateiktą medžiagą būtent E. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

16Atsiliepime nurodoma, jog kasatoriaus teiginiai, kad byloje visai nesiaiškinta aplinkybė dėl mišrios abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltės, yra nepagrįsti. Tiek specialistas E. Grigelis, tiek ekspertas I. Granskas pateikė išvadą, kad vairuotojo R. S. viršytas greitis neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nes po E. K. manevro į kairę jį lenkusiam R. S. nebuvo jokių galimybių išvengti susidūrimo net ir važiuojant leistinu greičiu, o į tai, kad R. S. transporto priemonę vairavo neblaivus, teismas atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį.

17Nors kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 ir 331 straipsnių reikalavimai, tačiau nenurodo, į kuriuos jo apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje neatsakyta. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei E. K. apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ne tik atliko įrodymų tyrimą, bet ir rinko papildomus įrodymus dėl įvykio aplinkybių: įpareigojo prokurorą organizuoti papildomą įvykio vietos apžiūrą bei eksperimentą. Visi duomenys teisme buvo ištirti ir nešališkai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. K. skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies bei BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų.

18Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo

20BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ išaiškinta bei ne kartą kasacinės instancijos teismo priimtose nutartyse pasisakyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismo sprendime (nuosprendyje ar nutartyje), priimtame išnagrinėjus bylą, nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakė (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

22Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė KET 53 ir 199 punktų reikalavimus: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pagrindiniame kelyje sukdamas į kairę, į šalutinį kelią, nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui, vairuojamam R. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

23Byloje nustatyta, kad R. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,4 promilės etilo alkoholio) bei viršydamas leistiną 90 km/h greitį, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, jog pagrindinė eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, priežastis buvo tai, kad E. K., sukdamas į kairę, į šalutinį kelią, nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui, vairuojamam R. S., neįsitikinęs, jog daryti tokį manevrą yra saugu. Apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas panaikinti apkaltinamąjį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, buvo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė tik specialisto E. Grigelio pateikta išvada bei šio specialisto ir eksperto I. Gransko žodiniais paaiškinimais, kad byloje nebuvo atlikti parodymų patikrinimai vietoje, siekiant atkurti įvykio situaciją, nes R. S. parodymai dėl kairiojo posūkio rodymo, automobilių išsidėstymo, lenkimo pradžios momento ir kitų svarbių aplinkybių skyrėsi nuo jo parodymų, kad į įvykį mačiusių liudytojų parodymus nebuvo atsižvelgta.

24BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališkų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendžio surašymas turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta.

25Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą nutartyje nurodė, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ištirtų įrodymų visuma, tarp jų ir paties nuteistojo bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie nuosprendyje yra aiškiai išdėstyti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, įrodymai jame yra išdėstyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nėra visiškai teisus teigdamas, kad išvados buvo daromos išanalizavus ir įvertinus jų visumą.

26Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir tai motyvavo tuo, kad „Iš specialisto E. Grigelio išvados matyti, jog kaltinamasis E. K. padarė KET pažeidimus, nes nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui, posūkio manevrą atliko neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Įrodymų tyrimo metu teisiamajame posėdyje šią išvadą patvirtino ir ekspertas I. Granskas, kuris nurodė, kad automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmai neįtakojo autoįvykio kilimo, nes, kaltinamajam užsukus automobilį, lenkusiam jį R. S. nebuvo jokių galimybių išvengti susidūrimo. Šiame eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidė KET, nes liudytojas R. S. vairavo neblaivus, tačiau kaltinamojo E. K. padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais“. Nuteistasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, laiku parodė kairįjį posūkį ir į šalutinį kelią suko būdamas įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) išvadą, kad nuteistasis privalėjo duoti kelią jį lenkiančiam R. S. vairuojamam automobiliui, padarė remdamasis aplinkybe, jog lenkimo vietoje buvo punktyrinė kelio ženklinimo linija, o tai reiškia, kad lenkti buvo galima, bei nurodė, kad tai, ar E. K. buvo įjungęs automobilio kairiojo posūkio signalą, ar ne, situacijos esmės šiuo konkrečiu atveju nekeičia, nes tokį signalą rodantis vairuotojas neįgyja pirmumo teisės jokiu atveju.

27KET 132 punkte nustatyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, tačiau pagal tų pačių taisyklių 180 punkto reikalavimus, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Pagal šių taisyklių 181 punktą. jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad ta aplinkybė, ar kasatorius rodė kairiojo posūkio signalą, byloje liko nenustatyta, nors pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai tvirtino, kad E. K. posūkio signalą buvo įjungęs. Spendžiant, ar lenkimui būtina kelio juostos atkarpa buvo laisva, taigi ir tai, ar įvykio vietoje lenkimas apskritai buvo galimas, reikšmingi liudytojų A. G. ir A. B. parodymai, kad jeigu kasatoriaus automobilis būtų spėjęs įsukti į šalutinį keliuką, tai jų automobilis būtų susidūręs su ją lenkiančiu automobiliu (vairuojamu R. S.), nes atstumas buvo per mažas, o lenkiančios transporto priemonės greitis labai didelis. Nuteistasis E. K. taip pat nurodė, kad prieš atlikdamas manevrą matė priešpriešiais važiuojantį automobilį, todėl nemanė, kad jį kas nors lenks, ir tikėjosi saugiai pasukti į keliuką. Tačiau šie duomenys nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje neaptarti, nepasisakyta dėl jų vertinimo. Kasaciniame skunde E. K. visiškai pagrįstai nurodo, kad tik nustačius, kuris iš eismo dalyvių pirmas pradėjo manevrus (posūkio į kairę ir lenkimo), galima spręsti dėl jų veiksmų atitikties KET reikalavimams bei nustatyti eismo įvykio kaltininką, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių šiai aplinkybei nustatyti.

28Tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, laikoma, kad kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinė nutartis Nr. 2K-151/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, kad R. S. padaryti KET pažeidimai (tai, kad jis vairavo neblaivus ir važiavo viršydamas leistiną greitį) nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su padariniais, nes, nuteistajam E. K. pradėjus važiuoti kairiojo posūkio kreive, jis neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo, tame pačiame nuosprendyje nurodė ir tai, kad neatmestina tikimybė, jog būdamas blaivus R. S. kitaip būtų reagavęs į situaciją, gal būtų aplenkęs automobilį BMW iš dešinės pusės.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija; eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio įrodytumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008). Taip pat pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas ir pan., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

30Šioje eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai automobilio BMW vairuotojas E. K. pradėjo važiuoti kairiojo posūkio kreive, tačiau byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 11(Š)-220 (08) nurodoma, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kokia kairiojo posūkio trajektorija važiavo minėto automobilio vairuotojas, iš kurios vietos kelio ilgio bei pločio atžvilgiu pradėjo vykdyti kairiojo posūkio manevrą. Dėl to negalima nustatyti, kada iškilo grėsmė eismo saugumui ir kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo R. S. vairuojamas automobilis E. K. pradėjus važiuoti kairiojo posūkio kreive. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas I. Granskas, kuris nurodė, kad pagal situaciją ir pateiktą medžiagą nustatyti, kada buvo pradėtas manevras, nebuvo galimybės. Specialisto išvadoje nurodoma, kad lenkimo manevrą atlikusio R. S. vairuojamo automobilio „Audi A6“, važiuojančio leistinu 90 km/h ir sumodeliuotu 115 km/h greičiu, sustojimo kelias nurodytomis kelio sąlygomis yra atitinkamai 70 ir 105 m. Jeigu šioje situacijoje, iškilus grėsmei eismo saugumui (E. K. vairuojam automobiliui pradėjus važiuoti kairiojo posūkio kreive į šalutinį kelią), automobilio Audi A6 vairuotojas R. S. buvo mažesniu nei 70 m atstumu iki susidūrimo vietos, tai tuomet jis, net ir važiuodamas leistinu 90 kam/h greičiu, nebeturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su E. K. vairuojamu automobiliu, laiku stabdydamas savo automobilį. Taigi specialisto išvada dėl šios esminės priežastiniam ryšiui nustatyti aplinkybės yra tik sąlyginė. Byloje esančiame 2009 m. gruodžio 24 d. ekspertizės akte Nr. 11-2220(09) pateikiamas tikėtinas R. S. vairuojamo automobilio atstumas iki susidūrimo vietos – 60,7 m (t. y. tik 3 m iki atstumo, nuo kurio pagal specialisto išvadą R. S. nebuvo techninės galimybės išvengti susidūrimo), kuriuo teismas besąlygiškai rėmėsi grįsdamas savo išvadas, nors iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio galima spręsti, kad šiuo ekspertizės aktu nebuvo remtasi kaip įrodymu. Teisėjų kolegijos nuomone, specialisto išvados duomenys neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp E. K. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Pasisakydamas, ar specialisto išvadoje esantys duomenys gali būti pripažįstami (ar nepripažįstami) įrodymais, lemiančiais sprendimo byloje priėmimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis BPK 20 straipsnio nuostatomis. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gautų duomenų patikimumas turi būti patikrinamas, šiuo konkrečiu atveju išsiaiškinant, ar kiti bylos duomenys - liudytojų A. G., G. J., A. B., S. A. ir paties nuteistojo parodymai - patvirtina ar paneigia specialisto išvadoje nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, išsamiai nepatikrino svarbių bylos aplinkybių ir neišnagrinėjo bylos duomenų, reikšmingų sprendžiant E. K. inkriminuoto nusikaltimo įrodytumo klausimus.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažino teisėtu ir pagrįstu, neišnagrinėjęs visų esminių apeliacinio skundo argumentų, todėl priimta nutartis negali būti pripažįstama teisėta. Nepatikrinęs bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

33Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam A. B. priteista 500 Lt,... 4. Iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajam A. B. priteista 2000 Lt, nukentėjusiajai... 5. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimo ir... 7. E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 15 d., apie 21.45 val., Telšių... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės... 9. Kasatorius nurodo, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo... 10. Kasatoriaus nuomone, eismo įvykis įvyko dėl to, kad į jo automobilį... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nevertino liudytojų... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl... 14. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje vertinti abiejų eismo... 15. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai neįvertino reikšmingos... 16. Atsiliepime nurodoma, jog kasatoriaus teiginiai, kad byloje visai nesiaiškinta... 17. Nors kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeisti... 18. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 20. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 22. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. pagal BK 281 straipsnio 5... 23. Byloje nustatyta, kad R. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus (kraujyje... 24. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal... 25. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą... 26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai... 27. KET 132 punkte nustatyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo... 28. Tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai,... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis... 30. Šioje eismo situacijoje grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kai... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...