Byla 2-626-622/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, R. G., dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios V. U. vaistinės atstovui advokatui T. J., atsakovams V. U., S. U., atsakovų atstovui advokato padėjėjui T. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios V. U. vaistinės ieškinį atsakovams V. U., S. U., Povilui A. P., A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas prašo pripažinti atsakovų V. U., S. U. ir atsakovo Povilo A. P. 2009-11-09 sudarytą buto Klaipėdoje, Kretingos g. 81-2 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų Povilo A. P. ir atsakovės A. P. 266 000 Lt, o atsakovui Povilui A. P. priteisti solidariai iš atsakovų V. U., S. U. 110 000 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog buto pirkimo sandoris pagal 2009-11-09 sutartį yra neteisėtas, pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Atsakovai V. U. ir S. U. sudaryti su atsakovu Povilu A. P. buto pirkimo-pardavimo sutarties neprivalėjo, ši sutartis turėjo neigiamos įtakos ieškovo, jo savininkų gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais, nes dėl to sumažėjo atsakovų V. U. ir S. U. turtas, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovo kreditorių reikalavimai. Atsakovai sudarydami sandorį buvo nesąžiningi, turtas perleistas prieš bankroto bylos ieškovui iškėlimą, kai ieškovas jau buvo nemokus, be to turtas parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos vertę.

4Ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti ir nepažeidė kreditorių teisių, nes 250 000 Lt paskola, gauta iš AB SEB banko, buvo užtikrinta ginčo buto hipoteka. Neatsiskaičius su banku, ginčo butas būtų priverstinai parduotas, o atsižvelgiant į žemas butų rinkos kainas, galėjo atsirasti dar vienas kreditorius – bankas. Ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti priverstinio bankui įkeisto turto pardavimo ir dar didesnio įsiskolinimo atsiradimo. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems kitiems įsipareigojimams. Ginčijamas sandoris neturi priežastinio ryšio su ieškovo turtine padėtimi, nesąlygoja ir neapsunkina galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai – hipotekos panaikinimas padėjo išvengti dar didesnio kreditorių skaičiaus. Buto pirkėjai apie jokias ieškovo finansines problemas nežinojo. Nesudarius šio sandorio ir nepadengus banko kredito įmonės padėtis būtų tik pablogėjusi, o priverstinai pardavus hipoteka užtikrintą butą kreditorių padėtis nebūtų pagerėjusi (b. l. 60-64).

6Atsakovai V. U., S. U. ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad 2009-11-09 buto pirkimo-pardavimo sutartimi S. U. ir V. U. pardavė, o Povilas A. P. nupirko butą Klaipėdoje, Kretingos g. 81-2 už 110 000 Lt (t. 1, b. l. 19-21). Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-28 nutartimi iškėlė V. U. vaistinei bankroto bylą (b. l. 12, 13). Ieškovo teigimu šis sandoris pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl prašo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia teikdamas teismui Pauliano ieškinį.

9Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartys yra sandoriai ir joms yra taikomos CK normos, reglamentuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius (CK 6.154 straipsnio 2 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais, tarp jų ir remiantis CK 6.66 straipsniu.

10CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Aiškinantis, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui, t.y. neprotingai, pažeidžiant teisėtų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, ginamos kreditoriaus teisės. Be to, dvišalį sandorį minėtu pagrindu pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo sudarytas dvišalis sandoris, todėl pirmiausia tikslinga išsiaiškinti svarbią bylai aplinkybę, ar trečiasis asmuo (Povilas A. P.) buvo sąžiningas, sudarydamas ginčijamą sandorį.

11Sąžiningumas yra vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Sąžiningumas objektyviuoju požiūriu yra toks elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas yra nustatomas aiškinantis ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl sandorio šalių veiksmams nepatenkant į šiuos atvejus sandorio šalys laikytinos sąžiningomis ir įstatyme nepreziumuojamą nesąžiningumo faktą turi įrodyti sandorį ginčijantis kreditorius.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

13Bylos įrodymai nepatvirtina ieškovo ieškinyje minimos aplinkybės, kad atsakovai, sudarydami sandorį, buvo nesąžiningi. Ieškovas teigė, kad turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos vertę. Bylos nagrinėjimo eigoje teismas tenkino ieškovo prašymą dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo ir tokią ekspertizę paskyrė (b. l. 136, 137). Atlikus ekspertizę, teismo ekspertas, atsakydamas į pateiktus klausimus, nurodė, jog ekspertizės objekto – dviejų kambarių buto, Klaipėdoje, Kretingos g. 81-2 rinkos vertė ginčo sandorio sudarymo dieną

14(2009-11-12) buvo 111 000 Lt, ekspertizės atlikimo metu (2012-07-03) buvo 156 000 Lt (b. l. 169). Taigi ginčijamo sandorio kaina atitiko rinkos kainą. Ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-168/2007) suformuotos taisyklės, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, negalima suabsoliutinti. Be to, skiriasi minėtos bylos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė trečiojo asmens nesąžiningumo, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Tokiu atveju tenkintinas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis), bei tikslinga panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis). Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 3000 Lt už advokato pagalbą sumokėjo atsakovas S. U. (b. l. 65), todėl šios išlaidos iš ieškovo priteistinos S. U..

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

16ieškovo ieškinį atmesti.

17Priteisti atsakovui S. U. 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo bankrutuojančios V. U. vaistinės.

18Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų Povilo A. P., A. P. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų neviršijant 266 000 Lt, areštą.

19Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų V. U., S. U. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų neviršijant 110 000 Lt, areštą.

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai