Byla 2A-395-372/2013

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Videra“ ieškinį atsakovams UAB „Solo invest“, J. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui V. Ž., ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Litrada“ pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo ieškovui UAB „Videra“, atsakovams UAB „Solo invest“, J. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui V. Ž., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Videra“ kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams UAB „Solo invest“, J. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui V. Ž., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2011-07-29 tarp UAB „Solo invest“ ir J. S. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui J. S. nuosavybės teise buvo perleistas nekilnojamasis turtas – 0,0695 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (unikalus Nr. ( - )), pastatas – sodo namelis (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), ir taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu už akių priteisė iš atsakovo UAB „Solo invest“ ieškovei 7344,73 Lt skolą, 136,04 Lt delspinigius, 8,60 procento dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui UAB „Solo invest“ priklausantis nekilnojamasis turtas, tai yra žemės sklypas kartu su pastatu – sodo nameliu ir kitais statiniais, esančiais ( - ). 2012-03-30 atsakovas J. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas byloje, nes 2011-07-29 Šiaulių m. 1-ajame notarų biure su atsakovu UAB „Solo invest“ sudarė areštuoto turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties sudarymo metu ieškovė UAB „Videra“ turėjo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Solo invest“, bet ši pardavė nekilnojamąjį turtą atsakovui J. S. už 4000,00 Lt. Šie atsakovo UAB „Solo invest“ veiksmai akivaizdžiai nesąžiningi, nes parduoto turto kaina nepagrįstai maža, kadangi vidutinė turto vertė 2011-07-26 buvo 14 560,00 Lt. Pagal 2010-07-10 Žemės sklypo, kitų statinių ir sodo namelio pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas UAB „Solo invest“ šį turtą įsigijo už 7500,00 Lt. 2011-07-29 atsakovams sudarant ginčijamą sandorį, tiek ieškovė, tiek UAB „Litrada“ turėjo neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Solo invest“. Įgijėjas J. S. elgėsi nesąžiningai, nes būdamas protingas ir apdairus privalėjo įsitikinti, ar sandoriu nebus pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Ieškovė mano, kad yra visi pagrindai taikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 6.66 str. numatytą actio Pauliana institutą.

5Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Litrada“ pareiškimu prašė pripažinti negaliojančia 2011-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Solo invest“ ir J. S. bei taikyti restituciją natūra. Solidariai priteisti iš atsakovų visas trečiojo asmens UAB „Litadra“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-10-06 priėmė teismo įsakymą ir priteisė iš atsakovo UAB „Solo invest“ 4189,56 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kaip vykdomasis dokumentas yra atiduotas antstoliui. Šį faktą patvirtina antstolio išduota pažyma apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad iki šiol nėra nė kiek išieškota. UAB „Litrada“ turi galiojančią reikalavimo teisę.

6Atsakovas J. S. su ieškiniu ir pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sklypą įgijo sąžiningai. Jis domėjosi ir žinojo apie atsakovo UAB „Solo invest“ finansinę būklę, kiek įmanoma fiziniam asmeniui. Sandoris nekėlė abejonių, nes atsakovas UAB „Solo invest“ užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba. Jau atsakovas UAB „Solo invest“ pirko ginčijamą turtą už per pusę mažesnę kainą, nei VĮ Registrų centro išrašuose nurodyta turto vertė. Tuo metu dėl krizės nekilnojamojo turto kainos krito. Atsakovas pirko tik sklypą, nes namelio jau nebuvo. Sklype yra tik šulinys, todėl abejonių dėl kainos neturėjo. Pardavimo kainą pasiūlė jis ir tik po derybų sutarė. Kad sandoris gali sukelti UAB „Solo invest“ sunkumų atsiskaityti su kreditoriais negalėjo žinoti, nes tuo metu dar nebuvo jokių teismo sprendimų. Mano, kad trečiasis asmuo UAB „Litrada“ praleido ieškinio senatį reikšti reikalavimą dėl actio Pauliana.

7II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

8Joniškio apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir pareiškimą tenkino. Pripažino negaliojančia 2011-07-29 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, tarp UAB „Solo invest“ ir J. S.. Taikant restituciją natūra, 4000,00 Lt grąžino J. S. iš UAB „Solo invest“, o nupirktą turtą iš J. S. grąžino atsakovei UAB „Solo invest“. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Solo invest“ ir J. S. ieškovui UAB „Videra“ 2299,00 Lt išlaidas už teisines paslaugas, 120,00 Lt žyminį mokestį. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Solo invest“ ir J. S., 120,00 Lt žyminį mokestį trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus UAB „Litrada“. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Solo invest“ ir J. S. 96,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

9Teismas nurodė, kad atsakovų UAB „Solo invest“ ir J. S. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure 2011-07-29 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), kuria turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainą, nei turto rinkos vertė, pažeidė kreditorių UAB „Videra“ ir UAB „Litrada“ interesus, nes taip atsakovas UAB „Solo invest“ pablogino savo turtinę padėtį, dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog už sandoriu perleistą turtą gautas sumas atsakovas UAB „Solo invest“ būtų perleidęs ieškovui, tokiu būdu vykdydamas savo prievoles ieškovui. Be to, byloje nėra nustatyta jokio teisinio pagrindo atsakovams privalomai sudaryti ginčo sandorį

10Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Solo invest“, sudarydama ginčijamą atlygintinį sandorį, žinojo apie turimus kreditorinius įsiskolinimus, tačiau nepaisydama kreditorių interesų, sudarė sandorį su trečiuoju asmeniu – J. S..

11Iš atsakovo J. S. parodymų teismo posėdžių metu teismas sprendė, kad atsakovas J. S. žinojo, jog atsakovės UAB „Solo invest“ skola „Sodrai“ buvo apie 120,00 Lt, tačiau, nepareikalavo iš UAB „Solo invest“ įrodymų, kad ir kitų kreditorių UAB „Solo invest“ neturi.

12Teismas sprendė, kad įgijėjas atsakovas J. S. elgėsi nesąžiningai, nes, būdamas protingas ir apdairus, privalėjo įsitikinti, ar sandoriu nebus pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, nepasikliauti vien tik UAB „Solo invest“ pareiškimais pirkimo-pardavimo sutartyje, pareikalauti atitinkamų dokumentų ir jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti viešuosiuose registruose, ar negali iškilti pretenzijų dėl parduodamo nekilnojamojo turto. Be to, turto įgijėjui turėjo sukelti abejonių parduodamo turto kaina, kadangi nekilnojamojo turto rinkos kaina buvo žymiai didesnė. Teismas sprendė, kad turto įgijėjui atsakovui J. S. buvo prieinama informacija apie skolininką, tačiau nėra įrodymų, kad jis buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, taigi nesielgė apdairiai, ir dėl to pripažino atsakovą J. S. nesąžiningu turto įgijėju.

13Nustatęs, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2011-07-29, kad ieškovės ieškinys teisme gautas 2012-04-20, o trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, prisijungė prie vykstančios bylos, teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Videra“ ir trečiasis asmuo UAB „Litrada“ vienerių metų senaties termino nepraleido.

14II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15 Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir pareiškimą atmesti.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

171. Apeliantas nurodo, kad teismas vienoje sprendimo dalyje atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas domėjosi UAB „Solo invest“ įsiskolinimais ir žinojo apie skolą „Sodrai”, tačiau toliau teismas daro išvadą, kad apeliantas nesidomėjo kitos sandorio pusės įsiskolinimais. Apeliantas mano, kad 120,00 Lt įsiskolinimas negalėjo būti lemiamas įrodymas, jog UAB „Solo invest“ galbūt siekė, sudarydamas sandorį, pabloginti savo finansinę padėtį. Nėra viešų registrų, kuriuose būtų skelbiama informacija apie įmonių neapmokėtas sąskaitas. Abu kreditoriai su ieškiniais į teismus kreipėsi vėliau, nei įvyko sandoris. Apie UAB „Solo invest“ įsiskolinimus apeliantas nežinojo. UAB „Solo invest“ apie turimus įsiskolinimus apelianto neinformavo. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į tai, kad UAB „Solo invest“ komercinė veikla buvo prekyba nekilnojamuoju turtu.

182. Teismo argumentas, kad abejonių turėjo sukelti maža parduodamo turto kaina, yra niekuo nepagrįstas. Kainą už sklypą pasiūlė apeliantas, įvertinęs jo būklę ir savo finansines galimybes, todėl dėl mažos kainos abejonių nebuvo. UAB „Solo invest“ sklypą pirko metais anksčiau už taip pat gerokai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl actio Pauliana yra pažymėjęs, kad nors, minimalaus kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnyje nenustatyta, vadovaujantis protingumo kriterijumi kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės. UAB „Videra“ kreditorinis reikalavimas skolininkui UAB „Solo invest“ perpus mažesnis nei nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Apeliacinis teismas 2012-12-28 civilinėje byloje Nr. 2-354-198/2010).

193. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnio, kuris nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Videra“ prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo argumentas, jog teismas nesilaikė CPK 185 straipsnio nuostatų, yra nepagrįstas. Atsakovui įrodinėjimo galimybės nebuvo apribotos, bylos nagrinėjimo metu savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų atsakovas neteikė. Teismo išvada, kad J. S. nepateikė įrodymų, jog jis buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie kitą sutarties šalį kaip skolininką, yra teisėta ir pagrįsta. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad apeliantas žinojo apie UAB „Solo invest“ turimus įsiskolinimus, tačiau buvo abejingas, nesiaiškino, ar negali iškilti pretenzijų dėl nekilnojamojo turto. Atsakovas, siekdamas pagrįsti sumokėtos kainos už nekilnojamąjį turtą adekvatumą jo būklei ir rinkos vertei, jokių įrodymų, patvirtinančių nekilnojamųjų daiktų fizinę būklę, parduodamų daiktų rinkos kainą, nepateikė. Byloje reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė kreditoriai: UAB „Videra“ – 7480,77 Lt reikalavimo teisė, UAB „Litrada“ – 4189,56 Lt reikalavimo teisė. Registrų centro nustatyta sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 14560,00 Lt. Kreditorių reikalavimų ir turto vertės santykis nepatvirtina apelianto teiginių dėl jų neadekvatumo, apelianto argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB „Litrada“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad teismas tinkamai įvertino apelianto J. S. veiksmus, nepasirūpinant detalesne informacija dėl atsakovės UAB „Solo invest“ finansinės būklės. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis nesutinka su apelianto motyvu, kad reali sklypo kaina nesutampa su VĮ Registro centro rinkos kaina, kadangi apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas turtą pirko už mažesnę kainą, nei yra to turto reali rinkos kaina. Abiejų kreditorių reikalavimai sudaro beveik tiek, kiek atitinka ginčo turto rinkos vertė.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

23teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

27Apeliantas J. S. teismo sprendimą ginčija tik viena aplinkybe – jis teigia, kad yra sąžiningas šio turto įgijėjas, o teismas netinkamai įvertino įrodymus. Tokiu atveju kolegija pasisako tik dėl šių apelianto motyvų.

28Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ir kt., bylos Nr. 3K-7-861/2002; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. 675-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-549/2007; kt.). Priešingu atveju būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo kriterijai, numatyti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

29Actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas – kreditoriaus teisių pažeidimą ginčijamais sandoriais, skolininko nesąžiningumą ir kt. – turi įrodyti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą pasirinkęs ir tokį ieškinį pareiškęs kreditorius (ieškovas). Nagrinėjamoje byloje, analizuojant sandorio šalių sąžiningumo sąlygą, ieškovė teismui pateikė Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 3.1 punkte nurodyta, kad bendra apelianto nupirktų daiktų kaina yra 4000 Lt (1 t., 18 b. l.). Nupirkto turto vidutinė rinkos vertė jos nustatymo metu 2011-07-26 sudarė 14722 Lt (1 t., 15–17 b. l.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos, pirkdamos ir parduodamos žymiai vertingesnį turtą pigiau nei 3,5 karto. Atsakovas nepasinaudojo galimybe ginčyti turto rinkos kainą, jei manė, kad pastarasis turi mažesnę rinkos kainą, nei 2011-07-26 nustatė VĮ Registrų centras. Įvertintina ir tai, kad lygiai prieš metus iki sudaryto ginčijamo sandorio atsakovė UAB „Solo invest“ tą patį turtą iš buvusios savininkės A. V. įsigijo už 7500 Lt (2 t., 1–3 b. l.). Apelianto motyvas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė UAB „Solo invest“ prekiavo nekilnojamuoju turtu, niekaip nekeičia tos aplinkybės, kad turtas be aiškiai nurodytos teisėtos priežasties buvo perleistas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. Bet kuriuo atveju apeliantas kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas tiesiog privalėjo detaliau pasiaiškinti, kodėl turtas perleidžiamas taip pigiai. To tinkamai nepadaręs, apeliantas prisiėmė sandorio nuginčijimo riziką.

30Apelianto motyvas, kad ieškovės UAB „Videra“ reikalavimas yra mažesnis, nei ginčijamo turto rinkos kaina, todėl nėra pagrindo naikinti sandorį, nepagrįstas. Byloje ieškove ir trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus, yra du kreditoriai. Kaip matyti iš antstolio pažymos, atsakovė UAB „Solo invest“ su kreditoriais neatsiskaitinėja (2 t., 4 b. l.). Vienintelis turtas, iš kurio realiai gali būti atsiskaitoma su kreditoriais UAB „Litrada“ ir UAB „Videra“, yra ginčijamas nekilnojamasis turtas. Skolos abiems kreditoriams sudaro 12409,33 Lt. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas 2011-12-28 (1 t., 9–10 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymas priimtas 2011-10-06 (1 t., 145 b. l.). Jie nėra įvykdyti, todėl turi būti skaičiuojami delspinigiai, o tai didina skolas. Vadinasi, atsakovės UAB „Solo invest“ skola minėtiems kreditoriams yra beveik tokio pat dydžio, kaip buvo rinkos kaina įvertintas turtas sandorio sudarymo metu.

31Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Videra“ kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams UAB... 5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Litrada“... 6. Atsakovas J. S. su ieškiniu ir pareiškimu nesutiko,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados... 8. Joniškio apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir... 9. Teismas nurodė, kad atsakovų UAB „Solo invest“ ir J. S.... 10. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Solo... 11. Iš atsakovo J. S. parodymų teismo posėdžių metu... 12. Teismas sprendė, kad įgijėjas atsakovas J. S. elgėsi... 13. Nustatęs, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2011-07-29, kad ieškovės... 14. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 17. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas vienoje sprendimo dalyje atkreipė dėmesį... 18. 2. Teismo argumentas, kad abejonių turėjo sukelti maža parduodamo turto... 19. 3. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnio, kuris nustato, kad teismas įvertina... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Videra“ prašo... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 23. teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 26. Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis,... 27. Apeliantas J. S. teismo sprendimą ginčija tik viena... 28. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti... 29. Actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas – kreditoriaus... 30. Apelianto motyvas, kad ieškovės UAB „Videra“ reikalavimas yra mažesnis,... 31. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo.... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą palikti...