Byla 2A-753/2014
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ALREN“ (šiuo metu – bankrutuojanti)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo V. G. ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-608-881/2013 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ALREN“ (šiuo metu – bankrutuojanti).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas V. G. prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2008-06 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB ,,ALREN“ ir atsakovas UAB Medicinos bankas 2006 m. gegužės 5 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovas suteikė trečiajam asmeniui 2 000 000 Lt kreditą. Vėlesniais susitarimais kredito sutartis buvo pakeista – padidinta kredito suma, palūkanų norma, pakeistas galutinis kredito grąžinimo terminas. Ieškovas nurodė, jog tinkamas trečiojo asmens prievolių atsakovui įvykdymas buvo užtikrintas 3 500 000 Lt vertės žemės sklypo hipoteka. Ieškovas nurodė, jog 2008 m. birželio 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas laidavo už trečiąjį asmenį pagal paminėtą kredito sutartį. Ieškovas nurodė, jog ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo suprasti savo veiksmų. Ieškovas tvirtino ginčijamo sandorio sudarymo metu sirgęs alkoholizmu, dėl ko jam pasireikšdavo atminties ir kiti sutrikimai. Pagal atsakovo ieškinį ieškovui buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuriuo atsakovo naudai iš ieškovo buvo priteista 2 830 211,11 Lt skola. Iki šio sprendimo priėmimo ieškovas apskritai nežinojo, kad jam gali kilti tokia atsakomybė. Nurodė, jog trečiojo asmens vadovui buvo žinoma aplinkybė dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Todėl, ieškovo manymu, šis asmuo siekdamas gerovės jo vadovaujamai įmonei, būdamas nesąžiningas, pasinaudojo tokia situacija ir davė ieškovui pasirašyti laidavimo sutartį. Ieškovas akcentavo aplinkybę, jog laidavimo sutartis buvo pasirašyta ne banko skyriuje ir ne banko darbuotojo akivaizdoje, kaip yra įprasta finansų įstaigų praktikoje, bet sutartis atvežta ieškovui į namus. Ieškovas teigė sandorio sudarymo metu buvęs tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovo fizinę ir psichinę būseną, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Ieškovas svarbia laikė ir tą aplinkybę, jog jis buvo įrašytas į Tauragės psichikos sveikatos centro įskaitą. Ieškovo vertinimu, reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog jis nebuvo susijęs su trečiuoju asmeniu (už kurį laidavo ginčijama sutartimi), neturėjo jokio suinteresuotumo ir pagrindo pasirašyti laidavimo sutartį už prievoles įmonės, kurios veikloje ieškovas nedalyvavo. Be to, ieškovui buvo primesta laidavimo sutartis už visą skolos sumą, nors trečiasis asmuo buvo įkeitęs bankui (atsakovui) žemės sklypą, kurio vertė žymiai viršijo kredito sumą, todėl ieškovas ginčijamą laidavimą laikė pertekline priemone. Pasak ieškovo, protingas ir atidus žmogus, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nurodytų aplinkybių pagrindu niekada nebūtų sudaręs tokio laidavimo sandorio.

5Ieškovas taip pat tvirtino, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Pasinaudojus ieškovo apsvaigimu nuo alkoholio, jam tyčia nebuvo atskleistos sandorio sudarymo aplinkybės ir turinys. Pasak ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovo atstovai, veikdami kartu, tikslingai siekė naudos, todėl laidavimo sutarties pasirašymo metu neatskleidė visų sandorio pasirašymo aplinkybių. Nors dokumentus ieškovui atvežė trečiojo asmens atstovas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas aktyviai prisidėjo prie šių veiksmų. Tokius atsakovo veiksmus ieškovas laikė pažeidžiančiais protingumo, konfidencialumo ir kitus principus bei vidaus darbo taisykles.

6Atsakovas UAB Medicinos bankas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas, ginčydamas laidavimo sutartį, kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo iš jo laidavimo sutarties pagrindu buvo priteista 2 830 211,16 Lt suma. Tvirtino, jog ieškovas nepagrįstai nurodė, esą laidavimo sutartis nebuvo pasirašyta banko tarnautojų akivaizdoje. Priešingai nei teigia ieškovas, jis buvo bendrovės, už kurią laidavo, akcininkas, todėl pagrįsta manyti, jog jį su trečiuoju asmeniu siejo bendri interesai. Anot atsakovo, ieškovo poziciją dėl sužinojimo apie sandorio sudarymo faktą paneigia bylos aplinkybės, pavyzdžiui, pretenzijų siuntimas, ieškinio kitoje byloje pareiškimas. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog likus dviem savaitėms iki ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovas pasirašė sutikimą, kuriuo leido atsakovui gauti ir naudoti informaciją, būtiną jo mokumui įvertinti. Vykdymo procese buvo nustatyta, jog ieškovas bendradarbiavo su ekspertais, atlikusiais turto vertinimą, teikė dokumentus, nors vėliau tvirtino, kad apie ekspertizę apskritai nežinojo. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu buvo neblaivus ir tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Pasak atsakovo, ieškovo pateikti duomenys nėra reikšmingi ieškovo būsenai, buvusiai būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, įvertinti. Atsakovas svarbiomis laikė aplinkybes, jog ieškovas, be kita ko, ir ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo vadovaujamas pareigas. Atsakovo vertinimu, ieškovo elgesys po sandorio sudarymo iki išieškojimo pradžios neginčijant laidavimo sutarties, rodo, kad ieškovas visą laiką gerai suvokė laidavimo reikšmę ir galimas pasekmes. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais dėl bankui įkeisto žemės sklypo vertės. Pasak atsakovo, ieškovo teiginiai dėl perteklinių prievolių užtikrinimo priemonių nepagrįsti, nes laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, kurios viena kitos nepakeičia, taigi ir vienos priemonės buvimas nepanaikina kitos priemonės galiojimo. Atsakovas nesutiko su ieškinio argumentais, esą sutartis buvo sudaryta apgaulės pasekmėje. Atsakovas neigė nepasirašytos laidavimo sutarties perdavimo trečiojo asmens atstovui faktą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovo UAB Medicinos banko naudai iš ieškovo V. G. priteisė 4 658,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo pateikti duomenys iš tiesų patvirtina aplinkybę, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas sandorį ginčijo tik remdamasis prielaidomis bei abejotinais, prieštaringais, suinteresuotų ir asmeniniais ryšiais susijusių asmenų paaiškinimais. Nurodė, jog duomenys apie ieškovo gydymą nuo priklausomybės alkoholiui yra tik iki 2004 metų, o ginčijama laidavimo sutartis sudaryta 2008 m. birželio 13 d. Teismas nenustatė ryšio tarp pateiktų duomenų apie ieškovo patirtą gavos traumą ir ginčijamo sandorio, kadangi ieškovas traumą patyrė ginčui neaktualiu laikotarpiu. Į bylą pateiktas gydytojo raštas, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovui jokių komplikacijų ar liekamųjų traumos reiškinių neatsirado, todėl šis įrodymas taip pat nepatvirtina, kad ieškovas sandorio sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas aktualiu ginčui laikotarpiu užimdamas vadovaujančias pareigas buvo sąmoningas, suprato savo veiksmų reikšmę, o nors ir piktnaudžiavo alkoholiu, tai nekliudė jam aktyviai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Teismas nesivadovavo ieškovo pateikta medicinos specialistų konsultacine išvada, kadangi ji surašyta remiantis ne medicininiais dokumentais, galinčiais objektyviai patvirtinti ieškovo būseną sandorio sudarymo metu, bet paties ieškovo paaiškinimais, kurie, teismo vertinimu, yra subjektyvūs. Teismas atmetė ieškovo argumentus, esą sandorio neteisėtumą patvirtina aplinkybės, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 27 d. neblaivus vairavo automobilį, o 2006 m. gegužės 31 d. neblaivus sukėlė eismo įvykį. Teismas sprendė, jog šie duomenys nepatvirtina ieškovo būsenos ginčijamo sandorio sudarymo metu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas buvo sąmoningas, aktyviai veikė civilinėje apyvartoje, o piktnaudžiavimas alkoholiu netrukdė jam sudarinėti įvairius sandorius. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog sandorio sudarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog savo būseną ir ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ieškovas grindžia liudytojų parodymais, kurie buvo prieštaringi, be to, ieškovą su liudytojais siejo asmeninio pobūdžio santykiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ne banko patalpose. Įvertinęs ieškovo elgesį tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo, teismas sprendė, jog ieškovas sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų esmę ir sudaromo sandorio turinį, laidavo už trečiąjį asmenį. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, esą šis nebuvo susijęs su trečiuoju asmeniu. Teismo vertinimu, tokį ieškovo argumentą paneigia 2008 m. balandžio 8 d. UAB ,,ALREN“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsigijo 49 vienetus šio juridinio asmens akcijų, o taip pat 2008 m. gegužės 27 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvavo ieškovas. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas laidavimas buvo perteklinė prievolių užtikrinimo priemonė. Teismas akcentavo prievolių užtikrinimo priemonių savarankiškumo savybę. Atmesdamas ieškinio argumentus dėl sandorio sudarymo apgaulės įtakoje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, siekdamas sudaryti ginčijamą sandorį, būtų atlikęs kokius nors tyčinius veiksmus.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybių, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.89 straipsnio nuostatas, nesiaiškino tikrosios sandorio šalies valios. Ieškovas sąmoningai nesiekė laiduoti milijonine suma už asmenį, kurio gerove jis nebuvo suinteresuotas. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo siekio ir tikrosios valios nebuvimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas buvo UAB „ALREN“ akcininkas. Teismas turėjo vadovautis Juridinių asmenų registro duomenimis, o ne atsakovo pateiktomis kopijomis. VĮ Registrų centro išrašas laikytinas aukštesnės galios įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šio juridinio asmens ir ieškovo ryšį. Nepagrįstai nustačius šių asmenų susietumą, nepagrįsta ir išvada dėl laidavimo tikslo.
  3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pusiausvyros principą, nustatant aplinkybes, kur buvo pasirašytas ginčijamas sandoris. Teismas klaidingai vertino G. M. parodymus bei jų pagrindu padarė neteisingas išvadas. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino kitų liudytojų – G. J., R. G. paaiškinimų. Teismas nevertino liudytojo S. P. ir UAB „ALREN“ vienintelio akcininko R. R. tarpusavio santykių. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo iniciatyva apklaustų liudytojų tarpusavio ryšių ir suinteresuotumo, neatsižvelgė į aplinkybę, jog liudytojo S. P. sutuoktinė vis dar dirba pas atsakovą, o G. M. grėstų nemalonumai paaiškėjus, jog ji leido ginčijamą sutartį pasirašyti ne banko patalpose. Liudytojai G. J., R. R. ir R. G. patvirtino aplinkybes, jog sutartis buvo pasirašyta ne banke bei ieškovui esant neblaiviam.
  4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktomis spėlionėmis bei hipotezėmis. Įrodymų vertinimo procese, atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą, teismas turėjo laikyti įrodytais ieškovo nurodytus faktus.
  5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nevertindamas medicininių dokumentų, specialistų išvados, ieškovą gydžiusio psichiatro pateiktų atsakymų, ieškovui taikytų administracinių nuobaudų, kurios leistų daryti išvadą apie ieškovo ligos pasekmes ir įtaką jo psichinei būklei sandorio sudarymo metu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada, nevertino pažymos iš Tauragės psichikos sveikatos centro bei gydytojo atsakymų apie ieškovo sveikatos būklę. Teismas nepasisakė dėl ieškovui taikytų administracinių nuobaudų bei atleidimo iš darbo aplinkybių.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo sudarytus sandorius laikė reikšmingais ir patvirtinančiais jo dalyvavimą civilinėje apyvartoje. Teismo akcentuoti sandoriai buvo šeimos narių siekis apsaugoti ieškovą nuo lėšų iššvaistymo ir draugų siekis padėti grįžti į normalų gyvenimą.
  7. Teismas nevertino ginčijamos sutarties teisėtumo CK 1.91 straipsnio nuostatų aspektu. Ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas neatskleidė visų sandorio aplinkybių, jo pasekmių. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas pasinaudojant apgaule ir siekiant finansinės naudos.

12Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas ėmėsi ginčyti sandorį tik praėjus ketveriems metams nuo jo sudarymo, nors sandorio sudarymo aplinkybės buvo žinomos tiek ieškovui, tiek jo sūnui. Pasak atsakovo, ieškovo argumentai, esą teismas neatsižvelgė į ieškovo laisvos valios ir siekio nebuvimą, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog šis nebuvo suinteresuotas ginčijamo sandorio sudarymu. Prašė nevertinti ieškovo skundo argumentų, kuriais išreikštos abejonės dėl atsakovo pateiktų dokumentų (akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, akcininkų susirinkimo protokolo) tikrumo, kadangi šios abejonės buvo pašalintos pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovo vertinimu, minėti argumentai nevertintini dėl draudimo skunde kelti naujus reikalavimus. Pasak atsakovo, jo pateikti įrodymai patvirtina tarp ieškovo ir UAB „ALREN“ buvus tvirtus tęstinius verslo santykius. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl ginčijamo sandorio neteisėtumo CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodė, jog apgaule negali būti laikomi veiksmai vertinant trečiojo asmens mokumą, nes trečiojo asmens mokumo vertinimas neturi įtakos ieškovo valiai. Sutiko su teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė, kuo tiksliai pasireiškė atsakovo apgaulė. Atsakovas taip pat nurodė nesutinkąs su apeliacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Akcentavo aplinkybę, jog ieškovas cituoja liudytojos parodymus ignoruodamas jų kontekstą. Pasak atsakovo, ieškovo šaukti liudytojai yra išimtinai susiję su ieškovu. Kita vertus, aplinkybė, jog liudytojas matė neblaivų ieškovą pasirašant kažkokius dokumentus, nepatvirtina ginčijamos sutarties pasirašymo fakto. Atsakovas sutiko su teismo argumentais dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo. Nurodė, jog pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovo versijos, esą jis ginčijamą sandorį sudarė būdamas neblaivus. Atsakovas svarbia laikė aplinkybę, jog pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės jo būsenai, buvusiai ginčui aktualiu laikotarpiu, nustatyti. Atsakovas akcentavo ieškovo pozicijos prieštaringumą aiškinant automobilio pirkimo aplinkybes. Nurodė, jog ieškovas skundą grindžia ir pirmosios instancijos teisme nepateiktais argumentais.

13Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: išrašą iš informacinės sistemos www.google.lt, 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. 13/10-S77-4 dėl informacijos pateikimo Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, 2013 m. spalio 28 d. Įmonių bankroto departamento raštą Nr. (6.16)A2-3832.

14Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. gegužės 9 d. gautas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Dėl naujų įrodymų priėmimo

18Atsakovas UAB Medicinos bankas 2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus: išrašą iš paieškos sistemos www.google.lt , 2013 m. spalio 22 d. raštą Nr. 13/10-S77-4 dėl informacijos pateikimo Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos ir 2013 m. spalio 28 d. Įmonių bankroto departamento raštą Nr. (6.16) A2-3832 (t. 3, b. l. 125-130). Prašydamas priimti šiuos įrodymus atsakovas nurodė, jog po atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą pateikimo dienos, tikrindamas informaciją apie vykstančius bankroto procesus atsakovo atstovas atsitiktinai pastebėjo informaciją, patvirtinančią aplinkybę, jog apeliantas teikė bankroto administravimo paslaugas. Atsakovui pasikreipus į Įmonių bankroto valdymo departamentą, buvo gauta informacija, patvirtinantį aplinkybę, jog 2002 m. balandžio 15 d. apeliantui buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, kurio galiojimas baigėsi 2005 m. balandžio 15 d. Atsakovo teigimu, įrodymai, kuriuos jis prašo priimti, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei paneigia apelianto poziciją, esą jis dėl nuolatinio girtavimo negalėjo suprasti savo veiksmų. Atsakovas nesavalaikį naujų įrodymų pateikimą grindžia jų pavėluotu gavimu ir įrodomąja reikšme nagrinėjamai bylai.

19Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo pozicijai, jog jis šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi viešoje Įmonių bankroto departamento duomenų bazėje tokio pobūdžio informacijos nebuvo, bei įvertinusi aplinkybę, kad ši informacija atsakovui tapo žinoma jau po apskųstojo teismo sprendimo priėmimo, įvertinusi atsakovo pateiktų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, turi pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį ir šiuos įrodymus priima.

20Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo CK 1.89 straipsnio nuostatoms

21Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB Medicinos bankas ir trečiasis asmuo UAB ,,ALREN“ 2006 m. gegužės 5 d. sudarė Kredito sutartį. Šios sutarties pagrindu bankas trečiajam asmeniui suteikė 2 000 000 Lt kreditą, kurį trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. birželio 2 d. Vėliau kredito sutarties šalys sudarė papildomus susitarimus, kuriais buvo padidinta kredito suma, palūkanų norma bei pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas. Trečiojo asmens prievolių pagal kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas jam priklausančio žemės sklypo hipoteka. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. birželio 13 d. sudarė laidavimo sutartį (toliau – ginčijamas sandoris arba ginčijama sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakyti trečiojo asmens kreditoriui (atsakovui) tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal minėtą kredito sutartį. Trečiajam asmeniui nevykdant prievolių, prisiimtų pagal kredito sutartį, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas įsiskolinimą, susidariusį negrąžinus kredito, priteisti iš kredito gavėjo (trečiojo asmens) bei laiduotojų – apelianto V. G. ir R. R.. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai – iš kredito gavėjo ir laiduotojų solidariai priteisė 2 830 211,16 Lt skolos, 14 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos – 2 400 000 Lt bei procesines palūkanas. Šiam teismo procesiniam dokumentui įsiteisėjus, apelianto atžvilgiu buvo pradėtas vykdymo procesas.

22Kaip matyti iš ieškovo (apelianto) procesinių dokumentų ir paaiškinimų turinio, ieškovas laidavimo sandorį ginčija dviem savarankiškais – CK 1.89 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis ginčijamo sandorio sudarymo metu dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Be to, sandorį ginčijo ir kitu savarankišku pagrindu, teigdamas, jog laidavimo sutartį pasirašė ne banke ir nedalyvaujant banko atstovams, kaip to reikalauja banko vidinės taisyklės, bet savo namuose. Ieškovo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista ne tik banko nustatyta tvarka, bet ir neatskleista sudaromo sandorio esmė, pasekmės ir kitos svarbios aplinkybės.

23Pažymėtina, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

24Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

25Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pripažino, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas sudarydamas ginčijamą sandorį nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skunde nurodė, jog teismas, įvertinęs įrodymus, nenustatė tikrosios jo valios, buvusios ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. nepagrįstai nenustatė tikrosios jo valios sudaryti ginčijamą sutartį nebuvimo. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliacinis skundas iš esmės (didžiąja dalimi) grindžiamas teismo atlikto įrodymų vertinimo proceso ydingumu bei procesiniais pažeidimais, lėmusiais netinkamą įrodymų vertinimą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienų liudytojų paaiškinimais vadovavosi, kitų liudytojų paaiškinimus nepagrįstai atmetė. Pasak apelianto, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus – medicinos specialistų konsultacinę išvadą, kitų ieškovo sandorių sudarymo aplinkybes. Be to, spręsdamas dėl ieškovo tikslo sudaryti ginčijamą sandorį, jo naudos ieškovui, ieškovo sąsajų su trečiuoju asmeniu, teismas esą vadovavosi netinkamais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

26Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1, 2 dalių, 178 straipsnio, 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, argumentacija bei faktiniai bylos duomenys neteikia teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šias proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

27Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą, šiems užduoti klausimus ir pan.).

28Teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ta aplinkybė, jog tų pačių įrodymų pagrindu apeliantas siekia visiškai kitokių (priešingų) išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių padarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimo procesą, pažeidimo.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau cituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant CK 1.89 straipsnio nuostatas, sprendžia, jog aptariamu atveju esminę reikšmę turi apelianto būsena, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu. Kaip akcentavo kasacinis teismas, vertinant sandorio teisėtumą CK 1.89 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, jog asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Minėta, jog tokiu atveju nėra svarbi priežastis, sąlygojusi atitinkamą sandorio šalies būseną. Taigi nagrinėjamu atveju, vertintina ir apelianto nurodoma priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiu ir (ar) buvimas apsvaigimo būsenoje, kuriai įtaką darė tiek trumpalaikis (vienkartinio, epizodinio pobūdžio), tiek ilgalaikis (tęstinis) alkoholinių gėrimų vartojimas. Kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, jog sandorį sudarė asmuo, vartojantis alkoholinius gėrimus ar piktnaudžiaujantis tokios rūšies gėrimais, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog asmuo dėl paminėtų faktorių įtakos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas nesinaudojo procesine teise prašyti paskirti teismo ekspertizę jo būsenai, buvusiai ginčui aktualiu metu – ginčijamo sandorio sudarymo metu nustatyti. Aplinkybes, jog ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, gydėsi sveikatos sutrikimus, sąlygotus šiuo piktnaudžiavimu, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo apsvaigęs tiek, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškovas grindė kitais įrodymais: liudytojų paaiškinimais, medicininiais dokumentais, medicinos specialistų konsultacine išvada, dokumentais, patvirtinančiais jo padarytus administracinius bei darbo drausmės pažeidimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nesiremti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. G. bei G. J. paaiškinimais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo konstatuotos šių liudytojų sąsajos tiek su ieškovu, tiek su trečiuoju asmeniu, sudaro pagrindą pagrįstai spręsti dėl šių asmenų suinteresuotumo ginčo baigtimi. O ta aplinkybė, jog kiti liudytojai (banko tarnautojai), kurių paaiškinimai buvo naudingi atsakovui, negalėjo išsamiai paaiškinti tam tikrų konkretaus sandorio sudarymo aplinkybių, atsižvelgiant į tai, jog įvairių sandorių sudarymas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jų kasdienė darbinė veikla, nesudaro pagrindo abejoti jų įrodomąja reikšme vertinant ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir tokiu būdu juos pašalinti iš įrodymų vertinimo proceso. Šių liudytojų suinteresuotumo nepagrindžia ir apelianto prielaidos dėl galimo asmenų sąsajumo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti ieškovo pateiktos teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreiškė abejones dėl šio įrodymo objektyvumo kriterijaus ir įrodomosios reikšmės. Kolegijos vertinimu, šių išvadų abstraktumas ir analitinis pobūdis nesudaro pagrindo jų susieti su nagrinėjamam ginčui aktualiu klausimu – konkretaus asmens konkrečia psichine būsena, buvusia konkretaus sandorio sudarymo metu, tiek vertinant ieškovo būseną, nuolat veikiamą piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais (ilguoju laikotarpiu), tiek vertinant ieškovo argumentus, kuriais tvirtinama, jog ginčijama sutartis buvo pasirašyta tuo metu esant stipraus apsvaigimo būsenoje (trumpuoju laikotarpiu). Kita vertus, išvadų abstraktumas, formulavimo nekonkretumas, vartojant formuluotes „..gali nesuvokti“, ...dažnai atminties sutrikimai būna negrįžtami“, ...gali būti negrįžtami“, „..priklausomiems nuo alkoholio žmonėms...“, sudaro pagrindą konstatuoti labiau abstraktų, analitinį bei teorinį ginčo situacijos vertinimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo įrodymu (teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacine išvada) nesivadovavo.

30Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įrodymų vertinimo procese, bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos tos išvados, neturi pagrindo nuspręsti, jog apeliantas ginčijamą sandorį sudarė būdamas tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kolegijos vertinimu, apelianto pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai – išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinantys gydymąsi nuo alkoholio vartojimo sukeltų sveikatos sutrikimų, patirtą traumą, apsvaigus nuo alkoholio padarytus darbo drausmės ir administracinės teisės pažeidimus, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose nurodytus laikotarpius, sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas iš tiesų piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nepagrindžia apelianto pozicijos, kad dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu jis buvęs tokios būsenos, jog nesupratęs savo veiksmų reikšmės ir negalėjęs jų valdyti. Priešingai, bylos duomenys, pagrindžiantys aplinkybes apie tuo pačiu laikotarpiu ieškovo eitas pareigas bei sudarytus sandorius, be kita ko, ir atsakovo pateiktas naujas įrodymas apie ieškovui išduotą bankroto administratoriaus pažymėjimą, įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo sveikatos (taip pat ir psichinės) būsena, net ir pripažįstant įrodytais argumentus dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesutrukdė apeliantui gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti ir sudaryti savo esme nekasdienius sandorius (įgyjant nekilnojamąjį turtą, transporto priemones). Kolegijos vertinimu, kaip matyti iš medicininių dokumentų, tokia sveikatos būklė buvo periodiškai epizodinė, todėl neleidžia daryti išvados, jog visą piktnaudžiavimo alkoholiu laikotarpį (nuo 2002 metų iki ginčijamo sandorio sudarymo) ji buvo tokia, jog apeliantas visą šį laikotarpį nesiorientuotų realybėje, nesuvoktų aplinkoje vykstančių procesų bei jų nekontroliuotų. Kita vertus, teisėjų kolegija svarbia laiko aplinkybę, jog ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina epizodinį piktnaudžiavimą alkoholiu iki 2006 metų. Todėl įvertinus aplinkybę, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2008 m. birželio 13 d., konstatuotina, jog ginčijamo sandorio teisėtumui nurodytas laikotarpis (iki 2006 metų) nėra aktualus. Be to, kolegija faktiniais duomenimis nepagrįstais laiko ir apelianto argumentus, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu jis buvo stipriai apsvaigęs. Tokią aplinkybę ieškovas grindė parodymais liudytojų, kurių suinteresuotumą bylos baigtimi konstatavo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek konstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kiti bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Kita vertus, kasacinio teismo formuojamo teisės aiškinimo ir taikymo kontekste spręstina, jog aptariamu atveju nepakaktų apsvaigimo fakto nustatymo. Būtina nustatyti, jog tokio apsvaigimo įtakoje apeliantas nesuvokė sudaromo sandorio reikšmės, prasmės ir negalėjo kontroliuoti savo veiksmų sudarant sandorį. Bylos duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Teisėjų kolegija neįrodytais laiko aiškinimus, jog kitų ieškovo sandorių (nekilnojamojo turto, automobilių įgijimo) sudarymą esą lėmė jo šeimos narių siekis išsaugoti ieškovo pinigines lėšas. Atsakovas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog esant taip deklaruojamai nekontroliuojamai ieškovo psichikos sveikatos būsenai, trunkančiai ne vienerius metus, jo artimieji, motyvuodami siekį išsaugoti šeimos turtą, deja, nesiėmė priemonių jo veiksnumo apribojimui. Kolegijos įsitikinimu, minėta aplinkybė šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro papildomą pagrindą abejoti apelianto versijos ginčijamo sandorio sudarymo klausimu pagrįstumu. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovui, nepaisant piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, šeimos turtą (be kita ko, ir lėšas grynųjų pinigų pavidalu) visgi pavyko išsaugoti, kolegijos vertinimu, paneigia poziciją dėl šio piktnaudžiavimo įtakoje buvusios nekontroliuojamos situacijos ir aplinkos procesų nesuvokimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvęs tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Kiti apeliacinio skundo argumentai, apelianto teigimu, pagrindžiantys jo liguistą būseną ginčui aktualiu laikotarpiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

31Dėl sandorio šalies tikrosios valios ir sandorio esmės bei reikšmės vertinimo

32Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo tikrosios valios sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį nebuvimo, nevertino arba netinkamai vertino sandorio naudingumo ieškovui, jo pagrįstumo kriterijus.

33Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Ankstesnėje nutarties dalyje pripažinus neįrodyta aplinkybę, jog ginčijamas laidavimo sandoris buvo sudarytas ieškovui esant tokioje būsenoje, kuomet jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo veiksmai ir valia sudaryti ginčijamą sandorį vertintini atsižvelgiant į protingumo kriterijų. Taigi vertintina, kaip analogiškoje situacijoje veiktų kitas normaliai protingas asmuo. Pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju pagrįstai akcentavo tam tikras ieškovo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, jog tos aplinkybės, kad ieškovas sandorio sudarymo metu buvo brandaus amžiaus, daug metų dalyvavo aktyvioje civilinėje apyvartoje (pvz., sudarinėjo sandorius dėl vertingo turto įgijimo), ėjo vadovaujamas pareigas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, turėjo juridinio asmens akcijų ir pan., įgalina daryti išvadą, jog ieškovas turėjo netgi didesnę sandorių sudarymo patirtį nei vidutinis asmuo. Aplinkybė, kad jis turėjo sveikatos problemų, kurias sukėlė (sukeldavo) piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau visą piktnaudžiavimo laikotarpį aktyviai veikė civilinėje apyvartoje (sudarė sandorius, dirbo asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą), sudaro pagrindą išvadai, jog minėtas faktorius neturėjo įtakos vykstančių procesų, sudaromų sandorių, faktinių ir teisinių procedūrų teisingam suvokimui, jų naudingumo ar žalingumo bei reikšmės prognozavimo galimybėms. Teisėjų kolegija svarbia laiko aplinkybę, jog ieškovas dar iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo sudaręs analogiškų sandorių – yra laidavęs už didelės vertės prievolę (t. 2, b. l. 124-135). Tai suponuoja išvadą, jog ginčijamo sandorio esmė ir pasekmės (atsakomybė visu savo turtu už kito asmens turtinę prievolę, šiam jos neįvykdžius) ieškovui turėjo būti suvokiamos. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovas dar likus kelioms savaitėms iki ginčijamo sandorio sudarymo davė atsakovui sutikimą rinkti informaciją apie jo mokumą, paneigia ieškovo poziciją dėl ginčijamo sandorio sudarymo netikėtumo ir skubotumo. Kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė įgalina daryti išvadą, jog ieškovo valia (ketinimai) sudaryti ginčijamą sandorį susiformavo dar iki to sutikimo davimo. Taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko apsvarstyti sandorio sudarymo aplinkybes, naudingumą arba net susilaikyti nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįsta laiko apelianto poziciją, jog jis galėjęs nesuprasti šio sandorio esmės – rizikos atsakyti visu savo turtu.

34Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentus, esą ieškovo vidinės (tikrosios) valios sudaryti sandorį nebuvimą patvirtina aplinkybė, jog ginčijamas sandoris jam nebuvo (ir negalėjo būti) naudingas, kadangi jis neatlygintinai laidavo už su juo nesusijusio juridinio asmens prievoles. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo poreikio ginčijamo sandorio sudarymu pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Byloje esantys įrodymai – trečiojo asmens UAB „ALREN“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įsigijo 49 vienetus šio juridinio asmens akcijų, akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo ir ieškovas, protokolas (t. 1, b. l. 123-125) patvirtina aplinkybę, jog ieškovas dalyvavo trečiojo asmens veikloje. Šių dokumentų turinys, taip pat aplinkybės, jog nurodytas trečiojo asmens akcijų skaičius ieškovui buvo parduotas bei akcininkų susirinkime nuspręsta kreiptis į banką dėl trečiajam asmeniui suteikto kredito grąžinimo termino pratęsimo prieš pat ginčijamo laidavimo sandorio sudarymą, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovo dalyvavimą trečiojo asmens veikloje bei turtinį suinteresuotumą to asmens vystomo projekto – butų statybos tęstinumu, ir, savaime suprantama, ekonomine grąža trečiojo asmens dividendų pavidalu. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo dalyvavimo trečiojo asmens veikloje ir intereso sudaryti aptariamą sandorį nepaneigia apelianto išsakytos prielaidos dėl įvertintų dokumentų formos trūkumų. CPK 202 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nurodytais atvejais įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti dėl įrodymų įrodomosios galios. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išimtinę teisę spręsti dėl šių įrodymų vertinimo. Be to, pritartina atsakovo argumentui, jog abejonės dėl šių dokumentų trūkumų buvo pašalintos dar jų priėmimo teisme metu. Teisėjų kolegija įsitikino, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti aptartuose dokumentuose užfiksuotos informacijos patikimumu ir teisingumu, jos nepaneigia ir skunde akcentuojama aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre akcijų pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įstatyme įtvirtinta laidavimo samprata neleidžia manyti, jog įstatymų leidėjas šiam sandoriui įtvirtino apelianto akcentuojamą būtinąją sąlygą – turtinį ar neturtinį naudingumą (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti ginčijamo laidavimo sandorio neteisėtumo CK 1.89 straipsnyje nurodytu pagrindu.

35Dėl sandorio teisėtumo vertinimo CK 1.91 straipsnio pagrindu

36Minėta, jog ieškovas (apeliantas) pareiškė ir alternatyvų reikalavimą – ginčijamą laidavimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu, teigdamas, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas veikiant atsakovo apgaulės įtakoje. Apelianto vertinimu, atsakovo apgaulė pasireiškė netinkamai vertinant trečiojo asmens mokumą, nutylint (neišaiškinus) sudaromo sandorio sąlygų ir galimų pasekmių. Šią poziciją apeliantas, be kita ko, grindžia ir laidavimo sandorio sudarymo aplinkybėmis, esą laidavimo sutartis buvo sudaryta ne banko skyriuje. Apeliantas tvirtino sutartį pasirašęs savo namuose, ją atvežus ne banko tarnautojui, o su trečiuoju asmeniu (skolininku pagal kredito sutartį) susijusiam asmeniui. Skunde teigiama, jog atsakovui minėta aplinkybė buvo žinoma, ir tokiu būdu šis siekė ekonominės naudos – savo finansinio reikalavimo užtikrinimo (patenkinimo). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

37Pažymėtina, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Ankstesnėje nutarties dalyje vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas, padarytas įrodymų vertinimo procese, teisėjų kolegija pritarė teismo nuostatai nesivadovauti su ieškovu susijusių liudytojų, kurie, teigė matę sandorio sudarymo aplinkybes, parodymais. Pažymėtina, jog kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina apelianto deklaruojamo sandorio sudarymo jo namuose fakto. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijama sutartis buvo pasirašyta ne banko skyriuje, o ieškovo namuose (CPK 178 straipsnis). Aukščiau aptartų ieškovo asmenybę individualizuojančių požymių analizė vertinant sandorio teisėtumą CK 1.91 straipsnio nuostatų kontekste, neleidžia sutikti su apelianto pozicija dėl ginčijamo sandorio esmės, reikšmės, rizikos suvokimo. Kita vertus, skunde akcentuojamas atsakovo ekonominės naudos poreikis (kiek galima labiau sumažinti riziką trečiajam asmeniui nevykdant prievolių pagal kredito sutartį) šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pelno siekiantis komercinis bankas, nesudaro pagrindo jo laikyti neteisėtu ar pažeidžiančiu kitų asmenų interesus. Neįrodžius tyčinių atsakovo veiksmų, nukreiptų į sąmoningą apelianto ydingos valios formavimą, nėra pagrindo konstatuoti laidavimo sandorio sudarymo apgaulės įtakoje fakto.

38Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir tuo argumentu, jog jo laidavimas buvo perteklinė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atmesdama šį argumentą, kolegija pažymi, jog CK normos laidavimą ir įkeitimą reglamentuoja ne tapačiai, bet jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu reikalavimas patenkinamas ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tai taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ). Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek trečiojo asmens mokumo vertinimas, tiek atsakovo sprendimai, susiję su trečiojo asmens prievolių įvykdymo užtikrinimu, nėra reikšmingos aplinkybės vertinant ginčijamo sandorio teisėtumą 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi nurodytų atsakovo veiksmų atlikimas nesuvaržė ieškovo galimybės sandorį sudaryti kitokiomis sąlygomis arba apskritai susilaikyti nuo jo sudarymo. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog ieškovo veiksmai po ginčijamo sandorio sudarymo (sandorį ginčyti ėmė praėjus keleriems metams po jo sudarymo, savalaikiai nereagavo į banko siunčiamus raginimus vykdyti laidotojo prievolę, nevykdė procesinių pareigų ginčijamo sandorio pagrindu teisme pareikalavus priteisti skolą bei šį atsakovo reikalavimą patenkinus) sudaro papildomą pagrindą kritiškai vertinti apelianto pasirinktą byloje analizuojamų faktų ir įvykių versiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ginčijamo sandorio teisėtumo CK 1.91 straipsnio nuostatų pagrindu.

39Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

40Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Dėl šių priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Atsakovas UAB Medicinos bankas pareiškė prašymą priteisti 2 178 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo pateiktų šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų – ataskaitos ir sąskaitos nustatyta, kad šias išlaidas sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

43Apeliantui V. G. žyminio mokesčio dalies – 16 000 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 3, b. l. 76). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis iš apelianto priteistinas į valstybės biudžetą (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovo V. G. (asmens kodas ( - ) atsakovui UAB Medicinos bankui (j. a. kodas 112027077) 2 178 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo V. G. (asmens kodas ( - ) 16 000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas V. G. prašė pripažinti negaliojančia... 5. Ieškovas taip pat tvirtino, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl... 6. Atsakovas UAB Medicinos bankas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovo pateikti duomenys iš... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 12 d. pateikė... 14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. gegužės 9 d. gautas atsakovo prašymas... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 17. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 18. Atsakovas UAB Medicinos bankas 2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniam... 19. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės... 20. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo CK 1.89 straipsnio nuostatoms... 21. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB Medicinos bankas ir trečiasis... 22. Kaip matyti iš ieškovo (apelianto) procesinių dokumentų ir paaiškinimų... 23. Pažymėtina, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad... 24. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių... 26. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs... 27. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo,... 28. Teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau cituotą Lietuvos Aukščiausiojo... 30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo išvadas,... 31. Dėl sandorio šalies tikrosios valios ir sandorio esmės bei reikšmės... 32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams,... 33. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą sutartys turi būti... 34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentus, esą ieškovo vidinės... 35. Dėl sandorio teisėtumo vertinimo CK 1.91 straipsnio pagrindu... 36. Minėta, jog ieškovas (apeliantas) pareiškė ir alternatyvų reikalavimą –... 37. Pažymėtina, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį... 38. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos... 39. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 40. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Atsakovas UAB Medicinos bankas pareiškė prašymą priteisti 2 178 Lt advokato... 43. Apeliantui V. G. žyminio mokesčio dalies – 16 000 Lt mokėjimas buvo... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš ieškovo V. G. (asmens kodas ( - ) atsakovui UAB Medicinos bankui... 47. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo V. G. (asmens kodas ( - ) 16...