Byla e2A-1353-340/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – V. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dahlgera“ ieškinį atsakovei UAB „Vėsa ir partneriai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – V. Š..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Dahlgera“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ 11 623,98 Eur skolą, 8,25 Eur procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola susidarė ieškovei perdavus atsakovei prekes pagal 2010-06-08 Kreditinę sutartį Nr. D10-046. Suteikusi paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies.
  2. Atsakovė UAB „Vėsa ir parneriai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra gavusi atsakovės pranešimą apie priešpriešinių prievolių įskaitymą. Atsakovė 2016-02-11 pranešimu Nr. 3.11/16-17, kuris ieškovei buvo įteiktas 2016-02-12, informavo ieškovę, jog ieškovei UAB „Dahlgera“ atgavus visą sumą, nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje, pirkėjui UAB „Dahlgera“ atsirado prievolė sumokėti atsakovei UAB „Vėsa ir partneriai“ likusią kainos dalį – 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur). 2016-02-11 pranešimo apie įskaitymą dieną UAB „Vėsa ir partneriai“ buvo skolinga ieškovei 29 880,03 Eur už parduotas prekes, o atlikus įskaitymą 11 623,98 Eur sumai, atsakovė liko skolinga ieškovei 18 256,05 Eur. Šią sumą atsakovė pilnai sumokėjo 2016-01-28, 2016-03-09 ir 2016-03-10 mokėjimo pavedimais ir šiuo metu su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.
  3. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime palaikė ieškovės UAB „Dahlgera“ poziciją.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-27 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškovės UAB „Dahlgera“ naudai 11 623,98 Eur skolos, 8,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (11 623,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 957 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ trečiojo asmens V. Š. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė viešai pranešė apie atstovavimo bendrovei pasikeitimą, Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 nėra pasirašęs generalinis direktorius A. J., tokia sutartis neįrašyta į UAB „Dahlgera“ sutarčių registrą, taip pat į tai, kad apklaustas liudytojas UAB „Vėsa ir partneriai“ direktorius J. M. pripažino aplinkybę, jog buvo žinoma apie A. J. paskyrimą UAB „Dahlgera“ generaliniu direktoriumi, padarė išvadą, jog 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties ieškovė nesudarė ir jos sąlygos ieškovei neįsigaliojo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, kuriai, kaip ir ieškovei, taikytinas didesnio atidumo reikalavimas, turėdama duomenų apie ieškovės vadovo pasikeitimą, turėjo įsitikinti V. Š. įgaliojimais pasirašyti sutartį UAB „Dahlgera“ vardu.
  3. Teismas sprendė, jog pripažinus, kad 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sąlygos ieškovei negalioja, atsakovė neturėjo pagrindo remiantis 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartimi Nr. 10/04-1 atlikti 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos įskaitymą.

    7

  4. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą pateikimo ieškovei metu atsakovė neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę dėl 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos, todėl neturėjo teisės atlikti įskaitymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vėsa ir partneriai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Dahlgera“ ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės UAB „Dahlgera“ atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Nors tas faktas, jog pasikeitė ieškovo vadovas, buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas neturėjo pagrindo abejoti, kad ieškovo vardu sandorį sudaro netinkamas atstovas. Atsakovas ir ieškovas yra ilgalaikiai verslo partneriai. Verslo santykiuose iki 2010-04-20 ginčo Produkto pardavimo sutarties, ieškovo tinkamu atstovu buvo laikomas direktorius V. Š.. Atsakovas, sudarydamas Produkto pardavimo sutartį Nr. 10/04-1, neturėjo jokios objektyvios priežasties įtarti, kad V. Š. netinkamai atstovauja ieškovo interesus.
    2. 2010 m. Produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1 2.2 punkte yra numatyta, kad pirkėjas (UAB ,,Dahlgera“) sutinka kompensuoti esamą skirtumą, kuris yra 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur), tuo atveju, kai UAB ,,Sermeta“ sumokės UAB ,,Dahlgera“ visą sumą nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas 2009-06-11 Laidavimo sutarties priedu Nr. 1 laidavo už UAB ,,Sermeta“ prievolės tinkamą įvykdymą ieškovui, ir atsižvelgus į tai, kad atsakovas galiausiai įvykdė prievolę už UAB ,,Sermetą“ ieškovui pagal 2011-02-11 Papildomą susitarimą Nr. 2011/02/11, kuriuo buvo pakeista 2009-02-24 Laidavimo sutartis ir 2009-06-12 Laidavimo sutarties priedas Nr. 1, darytina išvada, kad Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 2.2 punkte numatyta sąlyga yra visiškai įvykdyta. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovą dėl 11 623,98 Eur pagal Produkto pardavimo sutartį Nr. 10/04-1. Teismo argumentai, kad Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 2.2 punktas nebuvo įvykdytas, yra nepagrįsti.
  2. Ieškovė UAB „Dahlgera“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1 aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad UAB „Dahlgera“ atstovauja generalinis direktorius A. J.. Produkto pardavimo sutarties parašų grafoje yra aiškiai numatyta atskira vieta UAB „Dahlgera“ generalinio direktoriaus A. J. parašui. Taigi vien Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 turinio analizė leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantui neturėjo kilti jokių abejonių, kad sutarties patvirtinimui būtinas UAB „Dahlgera“ generalinio direktoriaus parašas.
    2. Produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 sąlyga, su kuria siejama UAB „Dahlgera“ prievolė sumokėti UAB „Vėsa ir partneriai“ 40 135,27 Lt sumą, neįvyko ir apeliantui nebuvo pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą pateikimo ieškovui metu apeliantas neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovą dėl 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos, todėl neturėjo teisės atlikti įskaitymo.
  3. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. UAB „Dahlgera“ veikė per generalinį įmonės direktorių, kuris 2010-04-20 produkto pardavimo sutarties nepasirašė, nors pačioje sutartyje yra skirta vieta būtent jo parašui. Taigi UAB „Dahlgera“, kaip juridinis asmuo, valios tokią sutartį sudaryti neišreiškė, t. y. nebuvo paties susitarimo, kaip esminio sutarties elemento. V. Š. veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ir akivaizdžiai sutarties tekste atskleidė, koks yra tinkamas atstovavimas, todėl UAB „Vėsa ir partneriai“ neturėjo jokio pagrindo tikėtis, jog yra kitaip.
    2. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartis Nr. 10/04-1 nebuvo sudaryta, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą pateikimo ieškovei metu atsakovė neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę dėl 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos, todėl neturėjo teisės atlikti įskaitymo.
    3. 2010 m. Produkto pardavimo sutartyje Nr. 10/04-1 2.2 punkte yra numatyta, kad pirkėjas (UAB ,,Dahlgera“) sutinka kompensuoti esamą skirtumą, kuris yra 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur), tuo atveju, kai UAB ,,Sermeta“ sumokės UAB ,,Dahlgera“ visą sumą nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje. Ši suma yra 823 828,77 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pagal Laidavimo sutartį padengė ne Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytą sumą, o tik 651 788,54 Lt. Akivaizdu, kad jei sutarties sąlygoje yra numatytas konkrečios reikalavimo perleidimo sutarties sumos (823 828,77 Lt) sumokėjimas, negali 651 788,54 Lt sumokėjimas būti vertinamas kaip tinkamas prievolės įvykdymas. Ieškovas niekada jokia forma nepripažino, jog 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta suma buvo sumokėta.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

  1. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis).
  3. Apeliacijos dalykas – civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, taikymas bei priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymas.
  4. Apeliantės (atsakovės) manymu, teismas netinkami įvertino bylos įrodymus apie atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nepagrįstai patenkino ieškinį.
  5. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Dahlgera“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vėsa ir partneriai“ 11 623,98 Eur skolą, 8,25 Eur procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skola susidarė ieškovei perdavus atsakovei prekes pagal 2010-06-08 Kreditinę sutartį Nr. D10-046. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies.
  6. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jos prievolė pasibaigė įskaitymu. Atsakovė teigia, kad 2016-02-11 pranešimu Nr. 3.11/16-17, kuris ieškovei buvo įteiktas 2016-02-12, atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nurodė, kad pagal 2010-04-20 produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 su UAB “Dahlgera” sąlygas ieškovei UAB „Dahlgera“ atgavus visą sumą, nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje, prekių pirkėjui UAB „Dahlgera“ atsirado prievolė sumokėti atsakovei UAB „Vėsa ir partneriai“ likusią kainos dalį – 40 135,27 Lt (11 623,98 Eur). 2016-02-11 pranešimo apie įskaitymą dieną UAB „Vėsa ir partneriai“ buvo skolinga ieškovei 29 880,03 Eur už parduotas prekes, o atlikus įskaitymą 11 623,98 Eur sumai, atsakovė liko skolinga ieškovei 18 256,05 Eur. Šią sumą atsakovė pilnai sumokėjo 2016-01-28, 2016-03-09 ir 2016-03-10 mokėjimo pavedimais ir šiuo metu su ieškove yra pilnai atsiskaičiusi.
  7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą patiekimo metu neturėjo apibrėžtos ir galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę dėl 40 135,27 Eur, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės prievolė ieškovei pagal 2010-06-08 Kreditinę sutartį pasibaigė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.
  8. Remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl įskaitymas pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies valios, išreiškiamos pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą informuojama kita šalis. Vienai prievolės šaliai pareiškus apie įskaitymą, jo teisiniai padariniai atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios dėl šio sandorio, jeigu įskaitymas atliktas nepažeidžiant įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui būtinos tam tikras sąlygos. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Šios būtinos įskaitymo sąlygos turi egzistuoti pranešimo apie įskaitymą pateikimo metu (CK 6.130 str. 1 d.).
  9. Atsakovė (apeliantė )teigia, kad vertinant nustatytų aplinkybių visumą teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2016-02-11 rašto Nr. 3.11/16-17 apie įskaitymą pateikimo ieškovei metu atsakovė neturėjo galiojančios ir apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę dėl 140 135,27 Lt (11 623,98 Eur) sumos, todėl įskaitymas negalioja.
  10. Apeliantė (atsakovė) kildino savo priešpriešinį reikalavimą iš ieškovės ir atsakovės 2010-04-20 produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei prekių, kurių balansinė vertė su PVM sudarė 133 784,23 Lt. Pagal Sutarties 2.2 punktą ieškovė įsipareigojo dalį kainos (40 135,27 Lt) įsipareigojo sumokėti tik tuo atveju, jeigu UAB “Sermeta” sumokės ieškovei visa sumą , nurodytą 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartyje. 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė ir UAB “Melingos statyba” susitarė, kad UAB “Melingos statyba” perleidžia ieškovei reikalavimą į 823 828,77 Lt UAB “ Sermeta” skolą.
  11. Pirma, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad sutartį nepasirašė ieškovės generalinis direktorius A. J.. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus; atsakovė teigia, kad sandorio sudarymo metu jos atstovui nekilo abejonių, jog sutartį pasirašęs V. Š. yra tinkamas ieškovės atstovas, nes atsakovės atstovui sandorio pasirašymo metu nebuvo žinoma, apie A. J. paskyrimą UAB “Dahlgera“ generaliniu direktoriumi. Teisėjų kolegijos vertinimu tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino sandorio pasirašymo aplinkybes. 2010-04-20 Produkto pardavimo sutartį pasirašė UAB “Dahlgera” atstovas – V. Š., tačiau ieškovė teigia, jog jis neturėjo įgaliojimo sandorio sudarymui, t.y. pasirašęs sutartį, jis viršijo savo įgaliojimus. Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis) (CK 1.92 straipsnis) Ieškovė neprašė pripažinti sutartį negaliojančia, t.y. nagrinėjamoje situacijoje buvo svarbu nustatyti, ar ieškovė patvirtino sutartį, ar sutartis buvo šalių vykdoma.
  12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei dalį kainos (40 135,27 Lt) pagal 2010-04-20 Produkto pardavimo sutarties 2.2 punktą buvo sąlyginė ; bylos duomenimis, ši sąlyga įvykdyta nebuvo.
  13. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo fakto, kad 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia Vilniaus apygardos teismo 2010-11-18 sprendimu. 2016 -02-11 rašte dėl įskaitymo atsakovė nurodė, kad ji, kaip UAB „Sermeta“ laiduotoja, 2016-01-11 galutinai įvykdė UAB „Sermeta“ prievolę ieškovei, todėl įgijo teisę reikalauti Sutarties 2.2 punkte aptartą sumą - (40 135, 27Lt). Apeliantės vertinimu aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo teismo sprendimu pripažinta negaliojančia, jai neturėjo reikšmės; ji kaip laiduotoja įvykdė UAB „Sermeta“ prievolę ieškovei ir įgijo reikalavimo teisę į 40 135,27 Lt; šis priešpriešins reikalavimas ir buvo įskaitytas 2016-02-11 pareiškimu.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Apeliantės kaip UAB “Sermeta” laiduotojos prievolė atsakyti už UAB “Sermeta” prievolė ieškovei pagal 2009-06-12 reikalavimo perleidimo sutartį pasibaigė po šios sutarties pripažinimo negaliojančia (2010-11-18); nuo sutarties pripažinimo negaliojančia momento atsakovė, kaip laiduotoja, turėjo atsakyti už UAB “Sermeta” prievolę pirminiam kreditoriui – UAB Melingos statyba” ir neturėjo teisės savo nuožiūra pasirinkti, kam iš kreditorių mokėti už UAB “Sermeta”. Esant tokioms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės (atsakovės) minima 2010-04-20 produkto pardavimo sutarties Nr. 10/04-1 2.2 sąlyga įvykdyta nebuvo, todėl apeliantė nuturėjo teisės atlikti 40 135,27 Lt įskaitymą ir negalėjo atlikti šio reikalavimo įskaitymo.
  15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  16. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  17. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė UAB „Dahlgera“ patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašymas dėl jų priteisimo tenkinami (CPK 93,98 straipsniai). Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacines instancijos teisme , tačiau įrodymų apie išlaidas nepateikė.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš apeliantės UAB „Vėsa ir partneriai“, j.a.k. 124926559, 850 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės UAB „Dahlgera“ j.a.k. 300027452, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai