Byla 2-2036-294/2018
Dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui P. S., atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui T. S., atsakovo AB Swedbank atstovui T. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB Swedbank dėl įpareigojimo vykdyti susitarimą,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir jame reiškiamais reikalavimais: prašymu įpareigoti atsakovus vykdyti tarp atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir ieškovo sudarytą susitarimą, kuri sąlygos nustatytos 2017 m. vasario 9 d. rašte dėl priverstinio išieškojimo Nr. SB-435 dėl papildomo prievolės įvykdymo termino nustatymo; pripažinti, kad ieškovui suteiktas papildomas prievolės įvykdymo terminas, sudarantis 56 kalendorines dienas, pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti neteisėta 25 841,94 Eur dydžio iš ieškovo pagal 2017 m. balandžio 26 notaro vykdomąjį įrašą atsakovui AB Swedbank išieškomos skolos dalį; pripažinti neteisėta 7800 Eur dydžio pagal 2017 m. liepos 5 d. notaro vykdomąjį įrašą išieškomą skolą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su AB SAMPO banku (kuri teises perėmė atsakovas AB Swedbank) 2006 m. kovo 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. BP1539060113 (su 2008 m. kovo 14 d. pakeitimu). Ieškovui buvo suteiktas kreditas, o banko naudai įkeistas įsigytas butas, adresu ( - )bei garažas (boksas). Ieškovas savo finansinių įsipareigojimų neįvykdymo riziką buvo apdraudęs draudimo liudijimu atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmonėje. 2012 m. gruodžio 29 d. kredito sutartis buvo nutraukta, ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų. Po kredito sutarties nutraukimo buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Tarp ieškovo ir draudiko buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo termino skolos pagal kredito sutartį dengimui nustatymo. Ieškovas geranoriškai sumokėjo atsakovui 1000 Eur skolą bei aktyviai stengėsi surasti buto pirkėjus. Notaras pagal atsakovo AB Swedbank kreipimąsi išdavė vykdomuosius raštus dėl skolos iš ieškovo išieškojimo. Mano, kad atsakovai pažeidė sudarytą rašytinį susitarimą nepradėti priverstinio išieškojimo, todėl notaro padaryti vykdomieji įrašai turi būti pripažinti negaliojančiais, o ieškovui suteiktas laikas susitarimui vykdyti. Be to, mano, kad atsakovas (draudikas) turi teisę reikalauti iš ieškovo išieškoti tik pagal kredito sutartį negrąžintą paskolos sumą (be palūkanų), o palūkanos turi būti pripažintos kaip neteisėtai išieškomos.

3Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimu dėl įpareigojimo vykdymo sutinka. Pažymėjo, kad nors atsakovo naudai yra išduoti notaro vykdomieji įrašai, tačiau jis nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolius, tačiau siekia ginčą išspręsti kuo greičiau.

4Atsakovas AB „Swedbank“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovas netinkamai kreditoriumi identifikuoja draudiką. Pažymėjo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei AB „Swedbank“ neįsipareigojo ieškovui neatlikti jokių veiksmų ir nesikreipti dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Mano, kad į notarą atsakovas kreipėsi suėjus rašte nurodytam terminui. Pažymi, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir teismo procesu siekia vilkinti skolos išieškojimą.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis.

6Ieškinys atmestinas.

7Pagal byloje analizuojamos būsto paskolos draudimo sutarties pagrindu išduotą polisą draudimo objektas – draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.

8Lietuvos Respublikos civilini o kodekso (toliau – CK) 6.992 straipsnio l dalis numato, kad draudimo sutartims, sudarytoms pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsnių reikalavimai. CK 6.186 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

10Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

11CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.987 straipsnyje numatyta, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Draudikas tokią teisę gali turėti įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004). Esant bet kokiam Draudimo sutarties sąlygų pažeidimui ir įvykiui nepatekus į draudžiamųjų įvykių sąrašą, atsakovas, kaip draudikas, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti ar mažinti draudimo išmoką.

12Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo (draudiko) įsipareigojimo nesikreipti į antstolius ieškovui tinkamai vykdant 2017 m. vasario 9 d. rašte nurodytas sąlygas (bylos lapas 38).

13Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei šalių pasisakymų matyti, kad šalys skirtingai interpretuoja priverstinio išieškojimo pradžią.

14Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagal Notariato įstatymo 491 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 10, 12 punktai numato, jog prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Notaras neturi pareigos įsitikinti, ar pranešimas buvo įteiktas. Pareiškėjo prašymas atlikti vykdomąjį įrašą nagrinėjamoje byloje atitiko CK 4.192 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 6 punkte keliamus turinio ir formos reikalavimus.

15Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, ieškovas nepateikė jokių duomenų (o jų ir negalėjo pateikti), kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į antstolį (antstolius) dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (ar juo labiau atsakovas AB Swedbank) pažeidė savo veiksmais sąlygas, nustatytas 2017 m. vasario 9 d. rašte dėl priverstinio išieškojimo Nr. SB-435 dėl papildomo prievolės įvykdymo termino nustatymo. Priešingai, pradiniai veiksmai dėl vykdomojo įrašo padarymo dar nereiškia priverstinio skolos išieškojimo, kuris prasidėtų atsakovui kreipusis į antstolį ir pateikus tokį įrašą vykdymui.

16Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).

17Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008).

18Šiuo atveju teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog šalys būtų pažeidusios savo sudarytą rašytinį susitarimą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovų veiksmus dėl vykdomojo įrašo išdavimo neteisėtais.

19Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti 56 kalendorinių dienų papildomą terminą 2017 m. vasario 9 d. susitarimo sąlygoms įvykdyti. Teisę kreiptis į teismą kiekvienam asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ir interesai yra pažeidžiami, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis, nagrinėjamoje situacijoje kartu atsižvelgiant ir į bendrąjį teisės principą – tinkamą sutarties vykdymą ir sutarties šalies teisėtus lūkesčius, jog prisiimti pagal sutartį įsipareigojimai bus vykdomi.

20Teismo nuomone, ieškovas šiuo reikalavimu prašo atidėti įsipareigojimų vykdymą, o tokiam prašymui spręsti aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant prievolės vykdymo atidėjimo terminą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus prievolės įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kaip ir spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, šioje byloje manytina, kad teismas turi atsižvelgti į svarbias aplinkybes bei į tai, kad prievolės atidėjimo terminas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

21Nagrinėjamu atveju, susipažinus su 2017 m. vasario 9 d. rašte skolininkui (ieškovui) suteiktu leidimo mažinti įsiskolinimą terminu iki 2017 m. balandžio 20 d., atsižvelgiant į tai, kad ginčijami vykdymo įrašai atsakovui AB „Swedbank“ išduoti jau suėjus šiam terminui, kad šiuo metu yra praėję daugiau nei vieneri metai nuo susitarime nustatyto termino įsiskolinimo sumažinimui, į tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė sumažinti ar sumažino įsiskolinimą, teismas daro išvadą, kad patenkinus šį ieškovo reikalavimą ir nustačius papildomą 54 kalendorinių dienų terminą skolininko prievolėms įvykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų neproporcingai pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo sukliudyta ieškovui aktyviai ieškoti geriausio būsto realizavimo sprendimo bei pirkėjo (pirkėjų). Šiais motyvais teismas atmeta ir šį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą.

22Papildomai teismo sprendime pasisakytina dėl ieškovo keliamų abejonių dėl palūkanų skaičiavimo ir išieškojimo ir šiuo pagrindu reiškiamo reikalavimo dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonę. Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

23Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.

24Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad ieškovo siekis grąžinti tik gautą kreditą, pažeistų atsakovų teisėtus interesus gauti atlyginimą už paskolos išdavimą (arba išmokėtą draudimo išmoką).

25Be to, būtina atsižvelgti į tai, jog sutarties šalys privalo vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad pasirašydamos sutartį jos gera valia susitarė dėl palūkanų normos dydžio taikymo, savo parašu patvirtino, kad su juo sutinka. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog ne tik kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir kreditų gavėjai privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją bei priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Todėl būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

26Dėl šios priežasties ir aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovai turėjo teisinį pagrindą reikalauti grąžinti ne tik suteiktą kreditą, bet ir sumokėti paskaičiuotas palūkanas bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus, kitų motyvų dėl notaro padarytų įrašų neteisėtumo teismui nepateikta, todėl šie ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

27Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

28Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis, teisinės pagalbos bei kitos išlaidos) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

29Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo atlyginti jų patirtas bvylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikti įrodymai dėl tokių bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl ieškovo ieškinį visiškai atmetus, atsakovams pastarosios nėra atlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

30Valstybė patyrė 18,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 18,49 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 18 Eur, ir ieškinį atmetus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš ieškovo.

31Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais

Nutarė

32Ieškovo M. S. ieškinį atmesti visiškai.

33Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas ( - ) valstybei 18 EUR (aštuoniolika eurų) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir jame reiškiamais... 3. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismui pateiktame atsiliepime į... 4. Atsakovas AB „Swedbank“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti iš esmės... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Pagal byloje analizuojamos būsto paskolos draudimo sutarties pagrindu... 8. Lietuvos Respublikos civilini o kodekso (toliau – CK) 6.992 straipsnio l... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra... 10. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 11. CK 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių... 12. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo (draudiko) įsipareigojimo... 13. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų bei šalių pasisakymų matyti, kad... 14. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas pagal Notariato įstatymo 491... 15. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, ieškovas nepateikė jokių... 16. Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y.... 17. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 18. Šiuo atveju teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumą, atsižvelgia į tai,... 19. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti 56 kalendorinių dienų... 20. Teismo nuomone, ieškovas šiuo reikalavimu prašo atidėti įsipareigojimų... 21. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su 2017 m. vasario 9 d. rašte skolininkui... 22. Papildomai teismo sprendime pasisakytina dėl ieškovo keliamų abejonių dėl... 23. Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi... 24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo... 25. Be to, būtina atsižvelgti į tai, jog sutarties šalys privalo vykdyti... 26. Dėl šios priežasties ir aukščiau nurodytais motyvais teismas sprendžia,... 27. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 28. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas visiškai jam nėra atlyginamos jo... 29. Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo... 30. Valstybė patyrė 18,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 31. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais... 32. Ieškovo M. S. ieškinį atmesti visiškai.... 33. Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas ( - ) valstybei 18 EUR... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...