Byla 2-96-876/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., pareiškėjo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Marijampolės skyrius, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y., kad jis, J. Š., nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra 19944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluošintas visam laikui ir turi invalidumą nuo vaikystė.

3Suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie išsamiai išnagrinėjo J. Š. prašymą, asmens neįgalumo ir darbingumo nustatymo dokumentų byloje Nr. 645 esančius duomenis ir siekdama objektyviai įvertinti visas aplinkybes, kreipėsi į VŠĮ Šakių ligoninę bei VŠĮ Lukšių ambulatoriją dėl papildomų duomenų pateikimo. Duomenų patvirtinančių pareiškėjo nurodomą juridinį faktą gauta nebuvo. Jų duomenimis pirmą kartą invalidumas pareiškėjui buvo nustatytas 1967 m. gegužės 31 d. dėl priežasties „bendras susirgimas“. Pakartotinai kreipiantis 1987 m. liepos 8 d. buvo nustatytas II invalidumo grupė, o priežastis pakeista į „ligos arba būklės iš vaikystės“. 1989 m. liepos 5 d. paskutinį kartą kreipiantis dėl pakartotinio invalidumo lygio nustatymo priežastimi buvo įvardinti „bendri susirgimai“ Minėtuose darbingumo ekspertizės patvirtintos formos aktuose nurodyta, kad asmuo būdamas apie 9 metų amžiaus patyrė traumą, kurios metu susižalojo kairę ranką ir dešinę akį, tačiau objektyvių aplinkybių, tiesiogiai siejančių buvusią traumą būtent su sužalojimu dalyvaujant pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijos (rezistencijos) veiksmuose nėra, todėl prašo pareiškimą atmesti.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančią rašytinę medžiagą, pateiktus įrodymus, taip pat išklausius liudytojų parodymus, bus galima spręsti apie pareiškimo tenkinimo galimybę. (b.l. 32-34).

5Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad teisminis pateiktų dokumentų nagrinėjimas ir liudytojų parodymai leistų daryti išvadą ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas buvo ar ne. Prašo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti savo nuožiūra.

6Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

7Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y., kad pareiškėjas J. Š. nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, o būtent: buvo visam laikui suluošintas 1944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui, dėl ko tapo invalidu nuo vaikystės visam laikui.

8Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

9Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

10Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas juridinį faktą – kad jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, o būtent: buvo visam laikui suluošintas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui ir turi invalidumą nuo vaikystės prašo nustatyti tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusą pagal LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą bei valstybinei pensijai pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. gauti.

11Teismas pažymi, kad sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jis neturi teisės konstatuoti asmens teisinio statuso ar nurodyti, kokiai asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, grupei jis priskirtinas, teismas tik gali konstatuoti konkretų faktą, t.y., kad pareiškėjas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluošintas, dėl ko tapo invalidu nuo vaikystės. Todėl teismui svarbu nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjo prašomą nustatyti juridinį faktą.

12Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint tikslą įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų statusą pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą. Pagal šio įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktį, kitais nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie dėl karo padarinių buvo suluošinti ar sužaloti. Taigi teismui būtina konstatuoti konkretų pagrindą, kad pareiškėjas atitinka nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a) papunkčio reikalavimus, o būtent, kad J. Š. yra nuo okupacijų nukentėjęs asmuo, kuris dėl karo padarinių buvo suluošintas ar sužalotas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašomą nustatyti faktą sieja su galimybe gauti valstybinę pensiją, pažymėtina, jog Valstybinių pensijų įstatymas nustato kelių rūšių valstybines pensijas, tarp jų ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją (1 straipsnis). Pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str., nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuo minų ir sprogmenų nukentėję asmenys, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ir III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal LR asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens pažymėjimus.

13Taigi iš LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. nuostatų seka, kad pareiškėjas savo teisę į valstybinę pensiją gali realizuoti tik tuomet, kai yra nurodytų sąlygų visuma, t.y.: 1) pareiškėjas nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir 2) jam iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ir III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, ir 3) pareiškėjo sužalojimai, suluošinimas susijęs su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais. Tik esant šių sąlygų visetui, pareiškėjas įgytų teisę į Valstybinę pensiją.

14Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų - Viešosios įstaigos Šakių ligoninės 2011-11-14 rašto Nr.I3-1179 matyti, kad J. Š. medicininės dokumentacijos apie sveikatos būklę laikotarpiu nuo 1944 iki 1955 m. Šakių ligoninėje nėra. (t. 1, b.l. 19). Vėlesniu patikslinimu VŠĮ Šakių ligoninė nurodė, kad Zyplių dvare 1944-1955 metais veikusios ligoninės dokumentai VšĮ Šakių ligoninės archyve nėra išlikę (t. 2, b.l. 6), o iš Neįgalumo ir Darbingumo nustatymo tarnybų dokumentų matyti, kad pirmą kartą pareiškėjui invalidumas buvo nustatytas 1967 m. gegužės 31 d. dėl priežasties „bendri susirgimai“. 1987 m. liepos 8 d. buvo nustatyta II invalidumo grupė, o priežastis pakeista į „ligos arba būklės iš vaikystės“. 1989 m. liepos 5 d. pakartotinio invalidumo lygio nustatymo priežastimi buvo įvardinti „bendri susirgimai“. Darbingumo ekspertizės aktuose nurodyta, kad asmuo būdamas apie 9 metų (tiksli data bei sužalojimo aplinkybės nėra fiksuojamos) patyrė traumą, kurios metu susižalojo kairę ranką ir dešinę akį, tačiau objektyvių aplinkybių, tiesiogiai siejančių buvusią traumą būtent su sužalojimu dalyvaujant pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms veiksmuose, nėra. (t. 1, b.l. 89 –126). Kadangi turimuose dokumentuos nėra tiksliai nurodoma ir patvirtinamas pareiškėjo prašomas pripažinti juridinis faktas, akivaizdu, kad pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad 1944 m. apkasuose, sprogus kariniam sprogmeniui, jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, t.y., kad buvo visam laikui suluošintas ir turi invalidumą nuo vaikystės.

15Pareiškėjas tesimo posėdyje paaiškino, kad vaikystėje buvo sužalotas nuo karo likusiais sporgmenimis. Nurodė, kad 1944 m. pastebėjo iš žemės kyšantį daiktą, priėjo prie jo, patraukė ir jis sprogo. Sprogimas stipriai sužalojo kairę plaštaką. Iš žemės kyšantis daiktas buvo sprogmuo, likęs nuo vokiečių ir rusų kariuomenės mūšių, vykusių 1944 metų vasarą, Sintautų apylinkėje. Pareiškėjas gulėjo Zyplių ligoninėje Šakių rajone, kurioje, dėl prasidėjusio uždegimo, buvo amputuota dalis kairės plaštakos.

16Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai V. Š. ir S. G..

17Pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. buvo sužalotas vaikystėje, dėl ko jam buvo amputuota kairės rankos plaštaka ir sužalota dešinė akis. Ryšium su tuo, 1967 m. jam buvo nustatyta III invalidumo grupė (t. 1, b.l. 93-95). Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. vasario 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G64/12(10), kurioje konstatuota, kad J. Š. yra nustatyta dešinės akies aklumas (akis protezuota), kairės plaštakos netekimas nuo riešo sąnario, randas krūtinės dešinėje pusėje, lėtinis abiejų ausų sraigtinio nervo uždegimas. Neatmetama, kad tokio pobūdžio sužalojimai gali būti padaryti ir pareiškėjo nurodomu būdu. (t. 1, b.l. 166-168). Taip pat, 1967 m. gegužės 31 d. darbingumo ekspertizės akte nurodoma, kad J. Š. 1946 m. metais susižeidė dešinę akį ir plaštaką ( t. 1, b.l. 91). Toliau siuntime į GDEK taip pat yra nurodoma, kad 1946 metais sprogus užtaisui sužeidė dešinę akį ir kairę plaštaką. (t. 1, b.l. 93, 97). Pateiktuose nedarbingumo aktuose nurodomos aplinkybės, kad J. Š. susižalojo vaikystėje, o 1987 m. liepos 6 d. nustatant pareiškėjo nedarbingumą akte buvo įrašyta, jog invalidumo priežastis yra iš vaikystės.(t. 1, b.l. 104). Nors vėliau ši priežastis buvo pakoreguota, tačiau akivaizdu, jog J. Š. visose institucijose nurodo tas pačias susižalojimo aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, jog yra pakankamai duomenų patvirtinančių tai, kad J. Š. nustatyti sužeidimai buvo padaryti vaikystėje sprogus kariniam užtaisui. Nors J. Š. susižalojimo metai įvairiuose šaltiniuose skiriasi (nurodomi 1944, 1946 m. , 9 metų amžiaus), tačiau teismas laiko, kad tai nėra esminis nesutapimas, nes dėl įvykių senumo pareiškėjas gali ir sąžiningai klysti dėl datos, tačiau dėl fakto, jog sužalojimai buvo padaryti vaikystėje, abejonių nekyla.

18Pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra kad jis nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra buvo suluošintas visam laikui sprogus sprogmeniui ir turi invalidumą nuo vaikystės; nurodė, kad nuo šio fakto priklauso valstybinės pensijos skyrimas. Teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad faktas, jog pareiškėjas buvo visam laikui suluošintas 1944 m. apkasuose, sprogus kariniam sprogmeniui, nustatytas. Tačiau šis faktas gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjui tik nustačius, jog pastarasis invalidumą turi nuo vaikystės. Teismo manymu, pareiškėjo suluošinimo nustatymo faktas 1944 m., t.y. vaikystėje, neabejotinai susijęs su invalidumo pripažinimu. Kaip jau buvo nurodyta, iš nedarbingumo nustatymo dokumentuose yra užuominų apie tai, kad sužalojimai J. Š. buvo padaryti vaikystėje, tačiau tai nėra oficialus fakto patvirtinimas. Todėl, sprendžiant klausimą, ar invalidumas pareiškėjui buvo nustatytas vaikystėje, teismas ypatingai reikšminga aplinkybe pripažįsta ir patį laikotarpį - karo metai. Teismo manymu, byloje esantys duomenys, paaiškinimai sudaro pagrindo labiau tikėti aplinkybe, kad pareiškėjas turi invalidumą nuo vaikystės. Priešinga išvada prieštarautų byloje esančių išanalizuotų ir įvertintų įrodymų turiniui.

19Netikėti pareiškėjo J. Š. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir esminėse detalėse sutapo, teismas neturi pagrindo. Be to, nėra pagrindo abejoti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados patikimumu. Be to, teismas įvertina ir laikmetį, kai buvo sužalotas pareiškėjas, t.y. 1944 m. karo metais. Todėl visiškai tikėtina, kad to meto vaikai, o taip pat ir suaugusieji, galėjo būti suluošinti likusių nuo karo sprogmenų.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, įskaitant juridinę reikšmę turinčių faktų, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, nustatymo turi ypatumų, kuriuos lemia tokių bylų pobūdis. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes, pareiškėjui turint tiesioginį prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių įrodymų, jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą prašyti nustatyti juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2006, 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007). Reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad šioje byloje nagrinėjami daugiau nei 60 metų senumo įvykiai, kurių didžioji dalis liudytojų jau senai mirę arba išvykę gyventi kitur.

21Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

23Įvertinus pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra kad pareiškėjas J. Š. nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių - buvo visam laikui suluošintas 1944 m. apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui ir tapo invalidu nuo vaikystės, pakanka.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. , 448 str., teismas

Nutarė

25pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

26Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas ( - ) nukentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių, tai yra 1944 m. kareivių apkasuose sprogus kariniam sprogmeniui buvo suluošintas visam laikui ir turi invalidumą nuo vaikystės.

27Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyti nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens teisinį statusą ir gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė... 3. Suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 6. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo pareiškimą ir prašė jį... 7. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y., kad pareiškėjas... 8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat... 9. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios... 10. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas juridinį faktą – kad jis nukentėjo... 11. Teismas pažymi, kad sprendime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 12. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint... 13. Taigi iš LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. nuostatų seka, kad... 14. Iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų - Viešosios įstaigos Šakių... 15. Pareiškėjas tesimo posėdyje paaiškino, kad vaikystėje buvo sužalotas nuo... 16. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai V. Š. ir S. G..... 17. Pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis... 18. Pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje prašė nustatyti juridinę reikšmę... 19. Netikėti pareiškėjo J. Š. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kurie buvo... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas civilinėse bylose dėl... 21. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo... 23. Įvertinus pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius duomenis,... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 444 str. , 448 str., teismas... 25. pareiškėjo pareiškimą tenkinti.... 26. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas ( - )... 27. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyti nukentėjusio nuo... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...