Byla 1-19-606/2020
Dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi K. M. jėga atitraukė kaltinamąjį M. G. nuo nukentėjusiosios A. Ž. ir nukentėjusioji, pasišalinusi iš gyvenamųjų patalpų, pasislėpė lauke iki atvyko policijos pareigūnai. Tokiu būdu, kaltinamasis M. G. pasikėsino nužudyti šeimos narį

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė), Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, kaltinamajam M. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajai A. Ž., nukentėjusiosios atstovei advokatei Julijai Monako – Galminei, nukentėjusiajam K. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - ( - ), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „( - )“ plataus profilio statybininku, teistas:

41) 2011-03-17 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. 2011-12-08 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

52) 2013-03-29 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2014-05-05 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje - 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7I.

8Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

9Kaltinamasis M. G. pasikėsino nužudyti šeimos narį.

102019 m. rugsėjo 30 d. apie 00.27 val. namuose, esančiuose adresu - ( - ), kuriuose kartu gyveno su nukentėjusiąja - buvusia sutuoktine A. Ž., kaltinamasis M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lovoje gulinčiai ir miegančiai nukentėjusiajai A. Ž. ranka užspaudęs burną, kad pastaroji negalėtų šauktis pagalbos, atsisėdęs ant nukentėjusiosios ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai aktyviai priešintis, žodžiu išreikšdamas tikslą nužudyti, sugriebė nukentėjusiajai A. Ž. už kaklo iš pradžių viena ranka, po to abiem rankomis ir, spausdamas nukentėjusiajai kaklą, tokiu būdu nukentėjusiąją A. Ž. smaugė, to pasėkoje nukentėjusiajai A. Ž. padarydamas kaklo suspaudimą su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis, smulkiais odos nubrozdinimais kaklo šonuose, priekyje, smulkias kraujosruvas (petechijas) veide, akių junginėse, nedidelį ryklės gleivinės paraudimą, kas nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi K. M. jėga atitraukė kaltinamąjį M. G. nuo nukentėjusiosios A. Ž. ir nukentėjusioji, pasišalinusi iš gyvenamųjų patalpų, pasislėpė lauke iki atvyko policijos pareigūnai. Tokiu būdu, kaltinamasis M. G. pasikėsino nužudyti šeimos narį.

11II.

12Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

13Kaltinamasis M. G. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir nurodęs, jog iš tiesų 2019 m. rugsėjo 30 d. viena ranka buvo nukentėjusiajai A. Ž. suėmęs už kaklo ir taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, neigė nukentėjusiąją smaugęs ir tokiu būdu norėjęs nukentėjusiąją nužudyti.

14Kaltinamasis M. G. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. tarp jo ir nukentėjusiosios A. Ž. kilo tarpusavio konfliktas, nukentėjusioji jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, jis nukentėjusiajai priekaištavo dėl neištikimybės. Pradžioje jie su nukentėjusiąja konfliktavo susirašinėdami SMS žinutėmis, kadangi jis buvo namuose, o nukentėjusioji dirbo. Vakare, nukentėjusiajai po darbo grįžus namo, tarp jų tiesioginis žodinis konfliktas, nukentėjusioji jam toliau priekaištavo dėl to, kad jis vartojo alkoholį, liepė išeiti iš namų ir pan.. Tuomet jis, pasiėmęs brendžio butelį, išėjo į automobilį. Tačiau po kurio laiko grįžo į namus ir, nuėjęs į vonią, toliau vartojo alkoholį. Netrukus į vonią atėjo nukentėjusioji ir pradėjo jį tampyti. Jis vėl išėjo į lauką, bet netrukus grįžo, ir jie su nukentėjusiąja vėl pradėjo konfliktuoti, tuomet nukentėjusioji du kartus ranka jam sudavė į lūpų sritį. Tada jis viena ranka suėmė nukentėjusiajai už kaklo, nuvertė ją į lovą ir kelias sekundes, suėmęs už kaklo, palaikė. Laikant nukentėjusiąją už kaklo, į kambarį atbėgo nukentėjusiosios patėvis K. M. ir jį nuo nukentėjusiosios atitraukė.

15Kaltinamasis paaiškino, jog nukentėjusiosios jis nesmaugė ir nurodė, jog nukentėjusiajai A. Ž. už kaklo viena ranka tik švelniai buvo suėmęs ir tai truko vos porą, gal apie 5 - 10 sekundžių, tikrai ne dvi minutes, kaip teigia prokuroras, nebuvo nukentėjusiajai ranka uždengęs ir burnos. M. G. parodė, jog sąmonės nukentėjusioji nebuvo praradusi ir, jo supratimu, nesijautė blogai, nes kai K. M. jį nuo nukentėjusiosios atitraukė, pastaroji iš kambario skambinti policijai išbėgo pati. Kaltinamasis nurodė ir tai, jog K. M., kai pastarasis jį atitraukė nuo nukentėjusiosios, jis taipogi nesmaugė, tik pastūmė jį nuo savęs.

16M. G. patvirtino, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent alkoholis įtakojo jo veiksmus prieš nukentėjusiąją, nes, būdamas blaivus, jis nėra agresyvus, be to, su nukentėjusiąja niekada taip nepasielgtų.

17Kaltinamasis M. G. paaiškino, jog nors su nukentėjusiąja jie yra oficialiai išsituokę, tačiau visą laiką gyveno kartu, kartu su nukentėjusiąja augina dukrą. M. G. paaiškino, jog skyrybų su nukentėjusiąja priežastis iš esmės buvo formali, kad apsaugoti jų šeimos turtą, nes dėl jo skolų, antstoliai buvo areštavę jų bendrą turtą. Būtent dėl šios priežasties jo paties pasiūlymu jie ir išsituokė. Šiuo metu jie su nukentėjusiąja susitaikė, planuoja ir toliau kartu gyventi, nori kartu auginti dukrą ir vesti bendrą ūkį.

18Kaltinamasis M. G. nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra užfiksuoti neteisingai. Kaltinamasis paaiškino, jog nė vienos apklausos metu jis nenurodė, kad nukentėjusiajai už kaklo buvo suėmęs abiem rankom, nenurodė, kad nukentėjusiąją smaugė. Kaltinamasis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, patikslino, jog apklausų metu tyrėjos ant jo šaukė ir pačios sakė, kad jis nukentėjusiąją smaugė, be to pačios tyrėjos apklausos protokoluose surašė ir jo parodymus. Nurodė kaltinamasis ir tai, jog pirmosiose dvejose apklausose gynėjas iš viso nedalyvavo, o paskutinės apklausos metu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas visos apklausos metu tik sėdėjo, tylėjo ir nieko nesakė.

19Nukentėjusioji A. Ž. taip pat nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27 val. kaltinamasis M. G. viena ranka jai buvo suėmęs už kaklo, tačiau jos nesmaugė ir nužudyti nenorėjo.

20Nukentėjusioji A. Ž. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d., sekmadienį, ji dirbo. M. G. buvo namuosesu jų mažamete dukra, kurią turėjo prižiūrėti, kol ji dirbs, ir paruošti kitai dienai į darželį. Apie 18 val., norėdama priminti, kad nepamirštų dukrai duoti vaistų, nes ji buvo ligos, paskambinusi M. G., suprato, kad pastarasis yra neblaivus. Tuomet pirmiausia, prašydama, kad pasirūpintų dukra, paskambino kartu gyvenančiam patėviui K. M.. Po ko, supykusi dėl to, kad M. G. neprižiūri dukros ir yra neblaivus, pradėjo rašyti M. G. SMS žinutes, priekaištavo jam dėl alkoholio vartojimo, liepė išeiti iš namų ir pan. Susirašinėjant tarp jų su M. G. kilo konfliktas. Nors darbas baigiasi 21.00 val., namo ji grįžo 20.00 val. M. G. tuo metu namuose nebuvo. Dukra miegojo pas K. M.. Ji sutvarkė namus, nusiprausė ir ruošėsi rytojui į darbą. Po 21.00 val. į namus grįžo M. G., kuris buvo visiškai girtas. Jie pradėjo bartis. Tikėdamasi, kad M. G. išeis pas draugus, pagers ir grįš, grasino pastarajam, kad iškvies policiją, ir M. G. išėjo. Tuo metu tarp jų kilęs konfliktas buvo tik žodinis. M. G. išėjus, ji atsigulė ir žiūrėjo televizorių. Praėjus maždaug 40 minučių, M. G. grįžo, su savimi parsinešė brendžio butelį, sakė, kad bus ramus, kad nieko jai nesakys, nepriekaištaus ir išėjo į vonią. Netrukus ji užuodė iš vonios sklindantį rūkalų kvapą. Nuėjusi į vonią, pasakė, „ką jis daro, kad dūmai eina į kambarį“, paėmusi brendžio butelį, jį išpylė į tualetą, kaltinamajam iš burnos išėmė cigaretę, po to, suėmusi už marškinėlių, pradėjo jį tampyti, draskyti ir stumdyti. Išėjus iš vonios, norėdama M. G. pagąsdinti, paėmusi mobilaus ryšio telefoną, sakė, kad iškvies policiją. Po ko, M. G. vėl išėjo. Tikėdamasi, kad išsigandęs M. G. negrįš, ji vėl atsigulė į lovą ir jau buvo primigusi, kai išgirdo, kad M. G. grįžo. Tada supykusi, kad pastarasis grįžo, kad vėl prasidės konfliktas, ji norėjo keltis ir „pulti ant M. G.“, kai M. G. viena ranka suėmė jai už gerklės, parvertė ant lovos ir, užsilipęs ant jos, suspaudė kaklą. Nukentėjusioji paaiškino, jog kadangi yra smulki, tuo metu jai atrodė, kad M. G. už kaklo buvo suėmęs gana stipriai. Kiek laiko M. G. buvo suėmęs už kaklo, ji nežino, bet tuo metu jai atrodė, kad praėjo daug laiko. Tada į kambarį įėjo patėvis K. M., kuris M. G. nuo jos atitraukė ir tuo metu ji, išsiritusi iš lovos, bandydama atsistoti, išbėgo iš kambario ir, iš K. M. kambario pasiėmusi pastarojo mobilaus ryšio telefoną, iškvietė policiją.

21Nukentėjusioji patikslino, jog, nors M. G. ir buvo viena ranka suėmęs jai už kaklo, tačiau jos nesmaugė ir tikslo jos pasmaugti ir taip nužudyti neturėjo, nurodė, jog ji yra smulkaus kūno sudėjimo, todėl, jei M. G. būtų norėjęs pasmaugti, būtų ir pasmaugęs. Nukentėjusioji paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 29 -30 d. tarp jų su M. G. įvyko buitinis tarpusavio konfliktas, ko pasėkoje, norėdamas ją nuraminti, M. G. viena ranka jai ir suėmė už kaklo, nes ji jam sudavė į veidą, be to, M. G. draskė rankomis ir nagais. Nukentėjusioji patikslino, jog M. G. už kaklo jai buvo suėmęs viena, o ne abiem rankom, ir suėmęs už kaklo laikė ne dvi minutes, nes K. M. į kambarį įėjo labai greitai, nebuvo ranka jai uždengęs ir burnos, „dvėsk (necenzūrinis žodis)“, laikydamas jai už kaklo, taip pat nesakė, priešingai, norėdamas ją nuraminti, M. G. jai sakė „raminkis“. Nukentėjusioji patikslino, jog, nors M. G. iš tiesų už kaklo buvo suėmęs gana stipriai, tačiau oro jai netrūko ir kvėpuoti ji galėjo, priešingu atveju, nebūtų galėjusi pasikviesti K. M. pagalbos, be to, nebuvo suėmęs taip stipriai, kad jai būtų pradėjęs silpti kūnas ir ji būtų pradėjus galvoti, kad mirs. Nukentėjusioji atkreipė dėmesį, jog tai, kad ji nesijautė blogai, atvirkščiai, buvo emocionali („emocijos liejosi laisvai“), be kita ko, matyti ir iš pareigūnų nešiojamų registratorių „Body“ vaizdo įrašo. Nukentėjusioji paaiškino ir tai, jog šiek tiek kur nors atsitrenkus, ant jos kūno iš karto atsiranda mėlynės, todėl ant jos kūno, kaklo ir atsirado kraujosruvos, o tai, kad susproginėjo akių kraujagyslės ją iš vis nustebino.

22Nukentėjusioji nurodė, jog, jos įsitikinimu, M. G. veiksmus prieš ją vienareikšmiškai įtakojo tik alkoholis. Šiuo metu M. G. jau padarė išvadas - lankosi pas psichologą, užsikodavo nuo alkoholio ir ji tikisi, jog M. G. iš tiesų pasitaisys.

23Nukentėjusioji A. Ž. nurodė, jog jie su M. G. susitaikė, kartu gyvena ne tik šiuo metu, bet ir toliau planuoja gyventi kartu, kartu auginti dukrą ir ja rūpintis. Jokių pretenzijų M. G. ji neturi.

24Nukentėjusioji paaiškino ir tai, jog teisingi yra jos teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir išdėstytos įvykio aplinkybės, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra neteisingi. Nukentėjusioji A. Ž. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. vakare, kai būdamas neblaivus kaltinamasis vėl grįžo į namus, ji ant kaltinamojo M. G. buvo labai įtūžusi ir supykusi, todėl, norėdama M. G. pamokyti (norėdama jam „įkasti“, „suėsti žmogų“), kad jį „uždarytų į kalėjimą“, ikiteisminio tyrimo pradžioje, pirminių dviejų apklausų metu ji iš tiesų tikslingai davė tokius parodymus bei nurodė tokias aplinkybes, kokios yra užfiksuotos pirminių jos apklausų metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jos duoti ir užfiksuoti parodymai yra neteisingi. Būdama supykusi, minėtus parodymus ji davė „pridėdama“ ir meluodama apie tikrąsias aplinkybes, be to, visiškai nesigailėdama dėl savo veiksmų, meluojant ir duodant neteisingus parodymus. Tačiau po to, kai M. G. buvo sulaikytas, ji, supratusi, ką padarė ir matydama, kuo viskas gali baigtis, pradėjo gailėtis dėl to, ką pasakė. Todėl norėdama pasakyti tiesą ir pakeisti savo parodymus, ji susisiekė su Kretingos policijos komisariato tyrėja, tačiau tyrėja jai pasakė, kad parodymų keisti ji negali, nurodė, jog gresia baudžiamoji atsakomybė, kad dėl to ji gali nebematyti vaiko, be to, nurodė, kad byla perduota Klaipėdos prokuratūrai. Tuomet ji susiekė ir su Klaipėdos VPK tyrėja, kuriai taip pat nurodė norinti pakeisti parodymus ir pasakyti tiesą, tačiau tyrėja su ja kalbėjo labai šiurkščiai ir pakeltu tonu. Atvažiavus į apklausą Klaipėdoje, tyrėja dar važiuojant liftu iš karto pradėjo jai grasinti, kad ji jokiu būdu negali keisti parodymų ir nebandytų to daryti, priešingu atveju, jai tai blogai baigsis, kad ją pačią uždarys, nes už melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, o ji augina mažametį vaiką, be to, tyrėja sakė, kad jei ji pakeis parodymus, tai ją nužudys. Išsigandusi tyrėjos ir nežinodama, ką daryti ir ką sakyti, Klaipėdoje vykusios apklausos metu ji davė tokius pačius parodymus, kaip ir pirminėse apklausose Kretingos policijos komisariate, nors norėjo pasakyti tiesą, kad M. G., nors ir buvo stipriai suėmęs už gerklės, tačiau tikslo jos nužudyti neturėjo ir to nenorėjo. Be to, nukentėjusioji paaiškino, jog tokios apklausos, kaip Kretingos policijos komisariate, kai viską, nors ir meluodama, ji pasakojo pati, Klaipėdoje iš viso nebuvo, Klaipėdoje jai buvo užduoti gal du klausimai. Apklausos protokolą ji pasirašė, jo neskaičius. Parodymų patikrinimo metu ji taip pat nurodė neteisingas aplinkybes, nes nežinojo, kaip elgtis. A. Ž. pabrėžė, jog tai, kad ji melavo akivaizdžiai matyti iš pareigūnų nešiojamų registratoriaus „Body“ vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, jog jai sakant, kad M. G. bandė ją nužudyti, pastarasis iš karto pradėjo sakyti, kad ji meluoja, ir tai buvo tiesa. Skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, tai, kad reikalinga ir policijos, ir medikų pagalba, ji nurodė, kad būtų labiau įtikinama.

25Nukentėjusioji patikino, jog ji nebenori meluoti ir teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus ir nurodė teisingas aplinkybes, kurių dėl jai daromo spaudimo ji negalėjo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu.

26Nukentėjusysis K. M. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d., vakare, apie 24 val., eidamas į virtuvę, pro šiek tiek praviras nukentėjusiosios A. Ž. kambario duris išgirdęs iš kambario sklindantį kažkokį barnį, triukšmą, dusulį, įėjo į nukentėjusiosios kambarį ir pamatė, kaip M. G., iš viršaus apžergęs lovoje gulinčią nukentėjusiąją A. Ž., viena ranka laikė jai krūtinę, nukentėjusiosios kūnas tuo metu buvo lovoje, o galva nusvirusi žemyn. Pasakęs „ką tu darai“, jis staigiai iš už nugaros atplėšė M. G. nuo nukentėjusiosios ir pasakė pastarajai bėgti iš kambario. Atitraukus M. G. nuo nukentėjusiosios, pastarasis jį parvertė ir užspaudė, jie tarpusavyje susikibo, tuomet jis pasakė M. G., kad jį paleistų ir M. G. jį paleido. Nukentėjusysis nurodė, jog tą dieną jis ne kartą ramino namuose triukšmavusį M. G..

27Nukentėjusysis K. M. patikslino, jog jis nematė, kad M. G. būtų nukentėjusiąją smaugęs abiem rankomis, net nematė, kur antroji kaltinamoji ranka buvo. Nurodė ir tai, jog daug pastangų atitraukti M. G. nuo nukentėjusiosios jam nereikėjo. Be to, kaltinamąjį nuo A. Ž. atitraukus, M. G. jo nesmaugė ir jis dėl savo gyvybės nebuvo išsigandęs.

28Nukentėjusysis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra neteisingi, nes tokių parodymų, kokie yra užfiksuoti jo apklausos protokoluose, jis nedavė. Jo manymu, apklausas atlikusios tyrėjos jo parodymus užfiksavo netiksliai. Be to, Klaipėdos m. vykusios apklausos metu jo parodymai jau buvo surašyti kompiuteryje, tyrėja iš esmės tik liepė pasirašyti, jog jis pripažįstamas nukentėjusiuoju, nors jis nukentėjusiuoju nesijaučia ir jokių pretenzijų M. G. neturi, tai buvo nurodęs ir ankstesnės apklausos metu Kretingoje.

29Nukentėjusysis K. M. nurodė, jog jo santykiai tiek su kaltinamuoju M. G., tiek su nukentėjusiąja A. Ž. ir tuo metu, ir dabar yra geri.

30Liudytoja G. Ž. parodė, kad įvykio metu jos namuose nebuvo ir įvykio ji nematė, tačiau jos sugyventinis K. M. jai papasakojo, kad M. G. buvo užpuolęs jos dukrą nukentėjusiąją A. Ž., pasakojo, kad M. G. nukentėjusiąją buvo užsigulęs, o jis M. G. nuo nukentėjusiosios atitraukė. Kad M. G. A. Ž. būtų smaugęs, K. M. jai nesakė. Liudytoja nurodė, kad dukra nukentėjusioji A. Ž. apie įvykį jai sakė tik, kad su M. G. jie buvo susimušę. Liudytoja nurodė ir tai, jog dukra jai sakė, kad tyrėja ją gąsdino, labai spaudė, sakė, kad tokį žmogų (M. G.) reikia uždaryti.

31Teismo medicinos ekspertas R. P. nurodė, jog, atlikdamas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK tyrėjos užduotį, jis baudžiamojoje byloje pateikė specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai A. Ž. padarytų kūno sužalojimų ir konstatavo, jog nukentėjusiajai A. Ž. padarytas kaklo suspaudimas su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis, smulkiais odos nubrozdinimais kaklo šonuose ir kaklo priekyje, konstatavo, jog kaklo suspaudimo diagnozę patvirtina ir morfologinės, išoriškai išreikštos smulkios kraujosruvos - petechijos veide, akyse, stebėtas nedidelis ryklės gleivinės paraudimas, konstatavo, jog nustatyti kaklo sužalojimai A. Ž. padaryti suspaudžiant jos kaklą rankomis smaugimo metu, padaryti naktį iš 2019 m. rugsėjo 29 d į 2019 m. rugsėjo 30 d. ir kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo medicinos ekspertas nurodė, jog specialisto išvadą, nustatant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir konstatuojant sužalojimų padarymo būdą, jis pateikė remiantis nukentėjusiosios A. Ž. apžiūra, kurią pats tiesiogiai atliko ir pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuos gretino tiek tarpusavyje, tiek ir su nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

32Teismo medicinos ekspertas teisminio nagrinėjimo metu patikslino, jog nukentėjusiosios apžiūros metu nustatytos petechijos – kraujosruvos veide bei akių junginėse objektyviai patvirtina kaklo spaudimą smaugimo metu. Ekspertas paaiškino, jog jėgos stiprumo kaklo spaudimo metu negalima nustatyti, tačiau kartu patikslino, jog tam, kad susidarytų poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kaklo priekyje ir šonuose, kad susidarytų petechijos – smulkios kraujosruvos išsilietų į vokus, akių junginėje aplink rainelę, spaudimo jėga turėjo būti pakankama ir švelniu tokio kaklo suspaudimo negalima traktuoti. Ekspertas patvirtino, jog nukentėjusiajai konstatuoti kaklo sužalojimai padaryti tikrai ne viena ranka, nes apglėbiant kaklą viena ranka, plaštaka, vienoje kaklo pusėje sužalojimų kiekis turėtų būti mažesnis, tuo tarpu nukentėjusiajai sužalojimai – poodinės kraujosruvos padarytos abiejose kaklo pusėse. Teismo medicinos ekspertas nurodė ir tai, jog kaklas nukentėjusiajai buvo spaudžiamas tikrai ne dvi sekundes, laiko tarpas turėjo būti ilgesnis – dešimtimis sekundžių. Ekspertas paaiškino, jog nustatytos petechijos - poodiniame akių junginyje išsiliejęs kraujas patvirtina oro trūkumą smaugimo metu, ir dviejų sekundžių objektyviai neužtenka, kad pradėtų trūkti oro. Ekspertas kartu patikslino ir tai, jog petechijos nuo verkimo atsirasti negali, nuo smarkaus verkimo akys gali tik parausti. Galiausiai teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog kaklo suspaudimas yra pavojingas gyvybei, todėl ir traktuojama, kad kaklo suspaudimas kelia realią grėsmę.

33Liudytoja K. B. parodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ji, kaip Klaipėdos AVPK Kretingos PK Veiklos skyriaus tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu, be kitų procesinių veiksmų, atliko kaltinamojo M. G., nukentėjusiosios A. Ž. bei jos patėvio liudytojo K. M. apklausas. Kaip vyko minėtų asmenų apklausos, jų eigos, kokius parodymus asmenys davė bei kokias aplinkybes nurodė, liudytoja nurodė tiksliai neprisimenanti, prisimenanti tik, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, liudytojas K. M. parodymus davė pats ir aplinkybes dėstė nuosekliai.

34Liudytoja nurodė, jog neprisimena ji ir nukentėjusiosios A. Ž. parodymų, bet prisimena tai, jog, baudžiamąją bylą perdavus į Klaipėdos AVPK, su ja telefonu iš tiesų buvo susiekusi nukentėjusioji A. Ž., kuri nurodė, kad jos prašo atsiimti pareiškimą ir ji nežinanti, ką daryti. Liudytoja nurodė supratusi, kad pareiškimą nukentėjusiosios prašė atsiimti kaltinamojo tėvai. Ji nukentėjusiajai paaiškino, jog pareiškimo atsiimti ir parodymų keisti ji negali, priešingu atveju ji pati bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.

35Liudytoja paaiškino, jog visais be išimties atvejais asmenų apklausos yra atliekamos vadovaujantis įstatymu, visų asmenų parodymus ir nurodomas aplinkybes ji užfiksuoja pažodžiui, būtent taip, kaip nurodo apklausiamas asmuo, kiekvienu atveju po apklausos protokolas su užfiksuotais parodymais pateikiamas perskaityti apklausiamam asmeniui, kuris, patvirtindamas parodymų teisingumą, apklausos protokolą pats betarpiškai pasirašo. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, visų proceso dalyvių apklausos buvo atliekamos analogiškai, visų asmenų parodymus ji užfiksavo pažodžiui, kokias aplinkybes nurodė kaltinamasis, nukentėjusioji ar liudytojas, tokias apklausos protokoluose ji ir užfiksavo, po apklausų minėti asmenys perskaitė apklausos protokoluose surašytus jų parodymus ir parodymų teisingumą patvirtino savo parašais. Liudytoja nurodė, jog joks spaudimas nei nukentėjusiajai, nei liudytojui K. M., nei juolab, kaltinamajam, kurio apklausose dalyvavo ir kaltinamojo gynėjas, nebuvo daromas. Liudytoja kategoriškai nurodė ir tai, jog situacija, kad kuris nors iš asmenų būtų pasirašęs ant tuščio apklausos protokolo lapo, yra neįmanoma.

36Liudytoja B. B. parodė, kad, nagrinėjamą baudžiamąją bylą perdavus toliau tirti Klaipėdos AVPK, ji atliko papildomas kaltinamojo M. G., nukentėjusiosios A. Ž. bei liudytojo K. M. apklausas, taip pat atliko nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje. Liudytoja paaiškino, jog minėtus papildomus procesinius veiksmus byloje ji atliko, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei peržiūrėjusi įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų nešiojamų registratorių „Body“ kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus ir to pasėkoje norėdama patikslinti įvykio bei baudžiamosios bylos aplinkybes.

37Liudytoja B. B. nurodė, jog nukentėjusioji A. Ž. apklausos metu įvykio aplinkybes dėstė savarankiškai, pakankamai išsamiai ir nuosekliai, faktą, kad sutuoktinis ją, miegančią lovoje, smaugė, patvirtino ir ankstesnių savo parodymų iš esmės keisti nenorėjo, tačiau iš tiesų nurodė, kad jai gaila savo sutuoktinio, kad jis labai myli dukrą, todėl norinti jam atleisti ir padėti. Esant tokiai nukentėjusiosios pozicijai (norui), ji pastarajai paaiškino, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų apie įvykį, kad įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų nešiojamųjų registratorių „Body“ kamerų vaizdo įrašais. Liudytoja kategoriškai nurodė, jog, kaip ir privalu pagal įstatymą, nukentėjusiajai prieš apklausą buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, buvo pateiktas pasirašyti teisių ir pareigų nukentėjusiajam (liudytojui) išaiškinimo protokolas, kuriame aiškiai ir tiksliai nurodyta, kokias teises ir pareigas turi nukentėjusysis, ir joks spaudimas nukentėjusiajai nebuvo daromas.

38Kaip konkrečiai asmens apklausą kaip procesinį veiksmą kiekvienu atskiru atveju ji atlieka, liudytoja nurodė negalinti prisiminti ir pasakyti, tačiau pabrėžė, jog visais atvejais apklausiamo asmens parodymai ir paaiškinimai apklausos protokole yra užfiksuojami detaliai ir tiksliai, taip, kaip parodymus davė ir aplinkybes nurodė konkretus procesinio veiksmo metu apklausiamas asmuo, po apklausos protokolas su užfiksuotais parodymais pateikiamas perskaityti apklausiamam asmeniui, kuris parodymų teisingumą patvirtina savo parašu. Šioje byloje kaltinamojo, nukentėjusiųjų A. Ž. ir K. M. apklausos atliktos analogiškai, apklausos protokoluose ji užfiksavo tik tokias aplinkybes, kokias nurodė apklausiami asmenys, asmenys apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų teisingumą patvirtino savo parašais. Liudytoja pabrėžė, jog jokio asmeninio suinteresuotumo užfiksuoti kitokius parodymus nei nurodė apklausiami asmenys ji neturi, ši byla niekaip asmeniškai su ja nėra susijusi. Liudytoja, be kita ko, pabrėžė, jog bet kokiu atveju, esant neteisingai užfiksuotiems parodymams, procesiniame veiksme dalyvavę asmenys turi teisę išsakyti pastabas, kurios visais atvejais yra užfiksuojamos apklausos protokole.

39Liudytoja B. B. nurodė neprisimenanti, bet jei yra duomenys, neneigia telefonu bendravusi su nukentėjusiąja, kartu pabrėžė, jog tai normali darbo praktika, įstatymas nedraudžia skambinti proceso dalyviams ir kviesti juos į apklausas ir pan.

40Liudytoja A. G. parodė, jog jos sūnus M. G. ir nukentėjusioji A. Ž. gyvena kartu, kartu augina dukrą. Su sūnumi M. G. ji bendrauja ir susitinka dažnai, sūnus, pasiėmęs iš darželio dukrą, dažnai pas ją užvažiuoja. Liudytoja nurodė, jog sūnus yra geras ir darbštus, dirba, rūpinasi šeima, dukra. Liudytoja nurodė, jog ji sutinka būti sūnaus laiduotoja, sugebės sūnų tinkamai įtakoti, daugiau kalbėsis ir bendraus su sūnumi, duos daugiau patarimų.

41Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, priedo – fotolentelių Nr. 1-8 prie tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu - ( - ). Nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir dėl pagalbos kreipėsi smurtą patyręs asmuo - nukentėjusioji A. Ž., kuri nurodė, kad fizinį smurtą prieš ją vartoja buvęs sutuoktinis, sugyventinis M. G.. Nustatyta, kad policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu - ( - ), nukentėjusioji A. Ž. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.00 val., būdamas neblaivus sugyventinis M. G. pradėjo ją miegančią rankomis smaugti, jai bandant gintis, ją toliau smaugė. Nukentėjusioji nurodė, jog, jai pradėjus šauktis pagalbos, iš kito kambario atbėgo K. M., kuris sugyventinį nuo jos nustūmė. Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, jog, fiksuojant smurtą patyrusio asmens – nukentėjusiosios A. Ž. – sužalojimus, pažymėta, jog sužalotas asmens kaklas, kaklas patinęs, ant kaklo matosi kraujosruvos ,nurodant smurtą patyrusio asmens - nukentėjusiosios A. Ž. - būseną, pažymėta - didelis susijaudinimas, fiksuojant smurtu įtariamo asmens – kaltinamojo M. G. - būklę, pažymėta‚ jog matosi kūno sužalojimai, asmuo agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus, kaltinamajam M. G. nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis. Iš priedo – fotolentelių bei fotonuotraukų prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog ant nukentėjusiosios A. Ž. kaklo matosi akivaizdžios kraujosruvos (fotolentelė Nr. 5), ant kaltinamojo veido taip pat matosi sužalojimai – kaltinamojo M. G. veidas akivaizdžiai nudraskytas, apibraižytas (fotolentelės Nr. 6-8) (t. 1, b. l. 1-11).

42Iš policijos duomenų bazės žiūryklės ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo Nr. 41D(K)-2056 nustatyta, jog Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje pranešėjos – nukentėjusiosios A. Ž. pranešimas apie įvykį, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu - ( - ), užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val. (t. 1, b. l. 25-28, 113).

43Iš policijos duomenų bazės žiūryklės nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariate pranešimas apie įvykį dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu - ( - ), gautas 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.27 val. Nustatyta, kad Kretingos rajono policijos komisariato policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.32 val. (t. 1, b. l. 25-28).

44Iš kitų objektų apžiūros protokolo, VŠĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties pagalbos kvietimo 2019 m. rugsėjo 30 d. garso įrašo nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotoja greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai praneša, kad adresu - ( - ) yra kompleksinis įvykis, vyras smaugia ( - ) metų žmoną (t. 1, b. l. 104-105).

45Iš VŠĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje pranešimas apie reikalingą pagalbą, adresu - ( - ), gautas 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.29 val., greitosios medicinos pagalbos medikai į įvykio vietą nurodytu adresu atvyko 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.41 val. Nustatyta, jog greitosios medicinos pagalbos medikams apžiūrėjus nukentėjusiąją, preliminari diagnozė nustatyta – kaklo paviršinis sužalojimas, ant kaklo stebimos smaugimo žymės (t. 1, b. l. 100-101).

46Iš kitų objektų apžiūros protokolo, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val. garso įrašo nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val., skambina nukentėjusioji A. Ž., kuri prašo pagalbos adresu - ( - ), į kausimą - „kas vyksta?“, atsako – „smaugia“, „vyras mane smaugia“. Nustatyta, jog Bendrojo pagalbos centro pareigūnei atsiliepus į skambutį, garso įraše pirmiausia girdisi tik garsus kvėpavimas, šnopavimas, šlamesys, nukentėjusioji pradeda kalbėti ne iš karto, o po kurio laiko, pareigūnei tik pakartotinai atsiliepus „112“.Iš garso įrašo nustatyta, jog nukentėjusiosios A. Ž. balsas susijaudinęs, uždusęs, nukentėjusioji viso pokalbio metu pagalbos prašo (maldauja) greičiau, nurodo, kad reikalinga ir medikų pagalba (t. 1, b. l. 114-115).

47Iš kitų objektų apžiūros protokolo, nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.35 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą - ( - ), lauke prie namo esanti, į antklodę susipusi nukentėjusioji A. Ž. į policijos pareigūno klausimą – „kas čia buvo?“ nurodė, jog kaltinamasis ją miegančią pradėjo smaugti, kad jos „vos nenužudė“, „vos nenusmaugė“, ji „gynėsi kiek galėjo, su nagais, su viskuo“. I šapžiūros protokolo, nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašo nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.39 val., vaizdas fiksuojamas namo viduje, kambaryje, kurį pareigūno klausimą - „kur buvo smaugiama“, nukentėjusioji parodė į kambaryje esančią lovą, nurodė, kad ji jau miegojo, net negirdėjo, kaip kaltinamasis grįžo, kad jos „vos nenusmaugė“, galvojo, kad mirs, parodė kaklą, vietą, kur smaugė, nurodė, kad visą kaklą skauda. Iš įrašo matyti, jog nukentėjusioji yra tik su apatiniu trikotažu, yra akivaizdžiai susijaudinusi, viso pokalbio metu kalbėdama verkia, kūkčioja. Nustatyta, jog įvykio vietoje esantis nukentėjusysis K. M. parodė, kaip parsivertęs nukentėjusiąją ant lovos, ant nukentėjusiosios lovoje užsilipęs, kaltinamasis M. G. nukentėjusiąją smaugė, nurodė, kad nukentėjusiosios galva buvo nuleista (t. 1, b. l. 120-121).

48Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų – fotolentelių Nr. 1-5, plano - schemos prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, jog nukentėjusioji A. Ž. nusikalstamos veikos prieš ją padarymo vietą nurodė namą, esantį adresu - ( - ) (fotolentelė Nr. 1). Vietą, kur buvo smaugiama, nukentėjusioji parodė kambaryje esančią ištiesiamą lovą, kurioje užpuolimo metu gulėjo ant šono, veidu į langą (fotolentelės Nr. 3, 4). Nukentėjusioji paaiškino, jog kaltinamasis M. G. užspaudė jai burną, atvertė ant nugaros ir, ją apžergęs, smaugė, paaiškino, jog besimuistydama ji išslinko iš lovos. Nustatyta, jog parodymų patikrinimo metu, naudojant manekeną, nukentėjusioji parodė kaip kaltinamasis pirmiausia ją atvertė ant nugaros, kaip užėmė burną kad nešauktų, kaip po to apžergęs iš viršaus, suėmęs už kaklo abiem rankomis, ją smaugė, kaip jos galva nuslinko ant grindų, kaip nuo smaugimo atsipalaidavo rankos ir kaip patėvis K. M., suėmęs iš už nugaros, kaltinamąjį nuo jos atitraukė (fotolentelės Nr. 6,7). Nustatyta, jog parodymų patikrinimas vietoje atliktas 2019 m. spalio 21 d., 09.40 val. - 11.25 val., procesinį veiksmą atliko Klaipėdos AVPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausioji tyrėja B. B.,dalyvaujant nukentėjusiajai A. Ž.. Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje protokolas be procesinį veiksmą atlikusios pareigūnės B. B. yra pasirašytas ir nukentėjusiosios A. Ž.. Nustatyta, jog parodymų patikrinimo vietoje protokole asmenų pareiškimų ar paaiškinimų nėra užfiksuota (t. 1, b. l. 64-73).

49Iš Kretingos rajono savivaldybės VŠĮ Kretingos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d., atvykusi į ligoninę nukentėjusioji A. Ž. skundėsi akių, galvos, kaklo skausmu, svaigimu, bendru silpnumu, skausmingumu ryjant seiles, nukentėjusioji nurodė, jog traumą patyrė buitinio konflikto metu 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.30 val., buvęs sutuoktinis ją smaugė, sąmonės nebuvo praradusi. Nustatyta, jog, apžiūrėjus nukentėjusiąją, nukentėjusiajai A. Ž. diagnozuota – sprando, kaklo srityje paviršinio sumušimo, nubrozdinimo, smaugimo požymiai, nežymus aptinimas, paraudimas, nustatyta, jog nukentėjusioji sąmoninga, orientuota (t. 1, b. l. 78).

50Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1855/2019 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajai A. Ž. padarytas kaklo suspaudimas su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis, smulkiais odos nubrozdinimais kaklo šonuose, priekyje. Nustatyta, jog kaklo suspaudimo diagnozę patvirtina ir morfologinės išraiškos - smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, nedidelis ryklės gleivinės paraudimas. Nustatyta, kad kaklo sužalojimai A. Ž. padaryti suspaudžiant jos kaklą rankomis smaugimo metu. Nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiajai padaryti naktį iš 2019 m. rugsėjo 29 d. į 2019 m. rugsėjo 30 d.. Specialisto išvada konstatuota, jog kaklo suspaudimas smaugimo metu yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties. Nustatyta, jog specialisto išvada Nr. G 1855/2019 (03) pateikta remiantis medicininių dokumentų duomenimis bei nukentėjusiosios apžiūra, kuri atlikta 2019 m. spalio 1 d., 13.20 val. – 13.40 val. (t. 1, b. l. 94–95).

51Iš alkotesterio parodymų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 01.09 val. nukentėjusiajai A. Ž. nustatytas 0.00 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 30).

52Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. (30 d.), 01.06 val. M. G. nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 1-2).

53Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1838/19 (03) nustatyta, jog M. G. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai veide, kairėje ausyje, dešinės speninės ataugos srityje, krūtinės ląstos dešinėje ir kairėje, kairiajame petyje ir žaste, nugaroje, dešiniajame dilbyje ir blauzdoje, poodinės kraujosruvos veide, kaklo kairėje, krūtinės ląstoje, nugaroje, abiejose rankose, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje su muštinėmis žaizdelėmis. Nustatyta, jog nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, išskyrus senas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, kairio žasto ir nugaros srityje, pogleivinė kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis padarytos 1-2 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.00 val. Nustatyta, jog odos nubrozdinimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių dinaminių poveikių pasėkoje, poodinės kraujosruvos padarytos ne mažiau keturių trauminių smūginių poveikių pasėkoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, pogleivinė kraujosruva su muštinėmis žaizdelėmis padaryta ne mažiau vieno trauminio smūginio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Nustatyta, jog neatmetama tikimybė, jog kažkuriuos sužalojimus galėjo padaryti ir nukentėjusioji pasyviai ar aktyviai ginantis, priešinantis (t. 2, b. l. 38-39).

54III.

55Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

56Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

57Nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje konstatuota, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).

58Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

59Kaltinamasis M. G., neneigdamas atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, tai yra neneigdamas, jog buvo nukentėjusiąją viena ranka suėmęs už kaklo, neigia nukentėjusiąją smaugęs ir norėjęs tokiu būdu nukentėjusiąją A. Ž. nužudyti. Kolegijos vertinimu, tokie kaltinamojo M. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jos ribas bei atmestini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumai.

60Išdėstytos formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, esminio subjektyvaus nusikalstamos veikos požymio - kaltinamojo M. G. kaltės formą ir turinį - tiesioginę apibrėžtą tyčią - nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtent ir apsprendžia ne kaltinamojo M. G. subjektyvūs argumentai, kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, kokių padarinių savo veiksmais siekė, o išoriniai objektyvieji padarytos nusikalstamos veikos požymiai, tai yra objektyviai kaltinamojo M. G. prieš nukentėjusiąją atlikti veiksmai, atliktų veiksmų pobūdis ir jų kryptingumas, padarymo būdas, situacija, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, nukentėjusiajai sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės, veiksmų nutraukimo priežastys bei kaltinamojo veiksmai ir elgesys po nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją padarymo.

61Nagrinėjamos baudžiamosios bylos - pasikėsinimo nužudyti smaugiant, tai yra esant tiesioginiam fiziniam smurtinio pobūdžio poveikiui į žmogaus kūną – kontekste, nustatant objektyviuosius kaltinamojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos požymius, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių ir esminių įrodymų byloje yra nukentėjusiosios A. Ž., prieš kurią tiesiogiai buvo nukreipti smurtinio pobūdžio veiksmai, parodymai.

62Pirmiausia vertinant nukentėjusiosios A. Ž. parodymus nagrinėjamojoje byloje pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27 val., apžergęs ją miegančią lovoje, pirmiausia viena ranka suėmęs už burnos, kita ranka už kaklo, po ko, burną atleidęs, ir tada suėmęs už kaklo abiem rankomis, sakydamas „dvėsk (necenzūrinis žodis)“, tokiu būdu kaltinamasis M. G. ją smaugė, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. Ž. šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl kaltinamojo prieš ją atliktų veiksmų ir kaltinamojo tikslo ją nužudyti, neigė ir nurodė, jog kaltinamasis M. G., nors ir buvo viena ranka suėmęs jai už kaklo, pasmaugti ir taip nužudyti jos nenorėjo. Tačiau, kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai vertintini kritiškai ir vienareikšmiškai atmestini kaip akivaizdus siekimas padėti kaltinamajam M. G. išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Ir pirmiausia, byloje konstatuojant esant kaltinamojo M. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pasikėsinus nužudyti nukentėjusiąją A. Ž., teismo išvadą kaip tinkamus ir patikimus įrodymus vertinti nukentėjusiosios ikiteisminio proceso metu duotus parodymus, atmetant teisminio nagrinėjimo metu A. Ž. išdėstytus argumentus, suponuoja išskirtinis nukentėjusiosios ikiteisminio proceso metu duotų parodymų tikslumas, išsamumas ir nuoseklumas. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, byloje konstatuojant esant asmens kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo asmens parodymų nuoseklumas, išsamumas, logiškumas yra svari ir pagal baudžiamojo proceso įstatymą leistina aplinkybė remiantis nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį byloje. Tokios formuojamos praktikos kontekste, imant domėn nukentėjusiosios A. Ž. parodymų kaip įrodymų svarbą šioje byloje, nukentėjusiosios parodymai dėstytini išsamiai nurodant ne tik pačios nusikalstamos veikos aplinkybes, nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, bet ir visas aplinkybes bei įvykius, įvykusius prieš nusikalstamą veiką ir po jos.

63Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog jau pirminės 2019 m. rugsėjo 30 d., 10.17 val. - 11.12 val., taigi nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo, atliktos apklausos metu nukentėjusioji A. Ž. labai išsamiai ir tiksliai išdėstė visas esmines 2019 m. rugsėjo 29 d. – 30 d. įvykių aplinkybes, jų eigą ir kaltinamojo prieš ją atliktus fizinio pobūdžio veiksmus. Nukentėjusioji parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. ji dirbo, todėl su jų dukra namuose liko buvęs sutuoktinis M. G., kuris prižiūrėjo dukrą. Apie 18.00 val. paskambinusi M. G. paklausti, ar davė dukrai vaistus, suprato, kad M. G. yra neblaivus, todėl pasakė jam, kad iškvies policiją. Namo iš darbo ji grįžo apie 20.00 val., M. G. tuo metu namuose nebuvo. Į namus M. G. grįžo apie 21.00 val. Ji, pasiėmusi mobilaus ryšio telefoną, iš karto pasakė, kad skambins policijai, bet M. G. pasakęs, kad jis tik atėjo kažko pasiimti, išėjo. Tačiau praėjus valandai ar pusantros, M. G. grįžo ir pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai pasakius, kad iškvies policiją, M. G. vėl išėjo. Tačiau apie 00.00 val. M. G. grįžo, su savimi rankose turėjo 0,7 l butelį brendžio. Ji tuo metu jau gulėjo lovoje. M. G. ji pasakė „ar tu vėl grįžai“ ir perspėjo, kad jei tik jis pradės triukšmauti, ji iš karto kvies policiją. M. G. pasakė, kad bus ramus ir su buteliu nuėjo į vonią. Gulėdama lovoje, ji užuodė iš vonios sklindantį cigarečių dūmų kvapą, tada atsikėlė, nuėjo į vonią, ir pasakiusi „ką tu čia darai, dūmai eina į kambarį“, paėmė ant grindų buvusį brendžio butelį, ir šiek tiek gėrimo išpylusi M. G. ant drabužių, likusį brendį išpylė į tualetą, po ko, M. G. ją pastūmė. Ji M. G. pasakė, kad eina kviesti policijos. Tačiau pasakęs, kad jis išeis ir policijos kviesti nereikia, persimovęs kelnes, M. G. išėjo. Nukentėjusioji nurodė, jog pagalvojusi, kad M. G. iš tiesų išėjo, atsigulė į lovą ir pradėjo snausti, savo kambaryje miegojo ant dešinio šono. Tačiau netrukus M. G. grįžo, priėjo prie jos iš už nugaros, nežino kaip, bet paguldė ją ant nugaros ir viena ranka suėmė jai už gerklės, o kita ranka suėmė už burnos ir pradėjo ją smaugti. Norėdama apsiginti ir nustumti kaltinamąjį nuo savęs, nagais pradėjo M. G. draskyti veidą ir visur, kur tuo metu galėjo jam pataikyti. Tačiau ištrūkti jai nepavyko. Tada M. G. abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir dar labiau pradėjo ją smaugti. Jai trūko oro, ji vis bandė nuo M. G. atsitraukti, jai vis traukiantis nuo M. G., jos kūnas liko lovoje, o galva jau buvo nusvirusi žemyn, tokioje padėtyje M. G. ją toliau smaugė. Kažkuriuo momentu pajutusi, kad M. G. šiek tiek atleido savo rankas nuo jos kaklo, ji spėjo sušukti savo patėvio K. M. vardą, ir tada staiga į kambarį įėjęs K. M., M. G. bandė nuo jos atitraukti, tačiau M. G. jos nepaleido ir toliau ją smaugė. Šiaip ne taip K. M. pavykus M. G. nuo jos atitraukti, K. M. sušuko jai sakydamas „bėk lauk“ ir ji, pirmiausia įėjusi į patėvio kambarį ir pasiėmusi patėvio telefoną, po to išbėgo į lauką skambinti pagalbos numeriu 112. Nukentėjusioji nurodė, jog, kai M. G. ją smaugė, ji juto didelį fizinį skausmą, dar šiek tiek ir M. G. būtų ją pasmaugęs. Nukentėjusioji nurodė ir tai, jog, ją smaugdamas, M. G. vis kartojo tuos pačius žodžius - „dvėsk (necenzūrinis žodis)“. Ji buvo labai išsigandusi, patyrė didelį stresą, išgąstį (t. 1, b. l. 33-36).

64Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog papildomos ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 1 d., 08.26 val. – 09.04 val., iš esmės taipogi nedelsiant po nusikalstamų veiksmų padarymo, atliktos apklausos metu esmines 2019 m. rugsėjo 29 d. - 30 d. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji A. Ž. išdėstė analogiškai tiksliai ir nuosekliai, kaip ir pirminės apklausos metu. Nukentėjusioji parodė, jog M. G. viena ranka, rankos delnu ir pirštais buvo užspaudęs jai burną, dėl to ko gero jai ir kraujavo dantenos, kita ranka buvo suėmęs už kaklo ir taip ją smaugė. Po to, M. G. burną paleido ir ją smaugė abiem rankomis. Nukentėjusioji minėtos apklausos metu patikslino, jog smaugimas, jos nuomone, galėjo trukti iki 2 minučių. Nurodė, jog smaugimo metu sąmonės praradusi nebuvo, tačiau, kai į kambarį įėjo K. M., ji jau nebesipriešino, jos rankos jau buvo nuleistos. Kai K. M., atitraukęs nuo jos M. G., pasakė jai bėgti, ji sukaupė visas jėgas, nuropojo į K. M. kambarį, kuriame atsistojo, paėmė K. M. mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo į lauką skambinti policijos pareigūnams. Nukentėjusioji nurodė, jog pamena, kad, kai M. G. ją smaugė, vienu momentu ji nagais buvo smarkiai įsikabinusi M. G. į vieną akį, gnybė jam, kad jis atleistų savo rankas. Kai M. G. ją smaugė, jo akys buvo išsprogusios, jis vis sakė „dvėsk (necenzūrinis žodis)“. Tačiau šiuos žodžius ji girdėjo smaugimo pradžioje, vėliau ji nebepamena, ką girdėjo ir ką sakė M. G., nes ausys jau buvo užkritusios ir ji galvojo, kad numirs. Nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo baisu. Ji galvoja, kad M. G. norėjo ją nužudyti, galvoja, kad ir būtų nužudęs, jeigu į kambarį nebūtų įėjęs patėvis K. M. (t. 1, b. l. 41-44).

65Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog visiškai identiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji išdėstė ir paskesnės ikiteisminio tyrimo 2019 m. spalio 21 d. atliktos apklausos metu. Nukentėjusioji A. Ž. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., sekmadienį, nuo 10.00 val. iki 21.00 val. ji turėjo dirbti, M. G. liko namuose su jų dukra, nes su M. G. buvo susitarę, kad kai ji dirbs, pastarasis prižiūrės dukrą. Dieną su M. G. bendravo žinutėmis, klausė jo, kaip jaučiausi dukra, nes ji buvo po ligos. M. G. bendravo normaliai, ir ji nieko nesuprato. Tačiau kai apie 19.00 val. ji M. G. paskambino, suprato, kad pastarasis yra neblaivus. Ji M. G. iš karto pasakė, kad susirinktų savo daiktus ir eitų iš namų. Po ko, paskambino K. M. ir paprašė, kad pastarasis prižiūrėtų dukrą. Namo ji grįžo apie 20.30 val., dukra miegojo pas K. M.. M. G., jai grįžus namo, namuose nebuvo. M. G. grįžo apie 22.00 val., tačiau pasakęs, kad tik kažką pasiims, išėjo. Ji atsigulė miegoti. Netrukus M. G. grįžo, pasiėmė butelį, pasakė, jog sėdės tualete ir gers. Gulėdama lovoje, ji užuodė, jog M. G. tualete rūko, todėl, nuėjusi į tualetą, kad išeitų ir nerūkytų, M. G. pastūmė, o butelį išpylė į tualetą. Tada M. G. ją pastūmė ir susinervinęs išėjo. Ji nuėjo miegoti ir užmigo, buvo tikrai įmigusi. Netrukus ji pajuto, kad jai ant burnos uždėta ranka, kuria spaudžia, kad ji nešauktų. Nuo burnos užspaudimo ji iš karto pabudo, tam, kad išsivaduotų nuo M. G., ėmė blaškytis, tada jis lovoje ją apžergė ir iš pradžių viena ranka ėmė smaugti, nes kitą laikė ant burnos, o po to smaugė abiem rankom. Ji, norėdama išsilaisvinti, blaškėsi, griebė jam už rankų, į veidą, muistėsi ir smaugiama išslinko iš lovos taip, kad kūnas liko lovoje, o galva beveik buvo ant grindų. Smaugiama pajuto, kad jai ima tirpti, silpti kūnas, kad nebeliko jėgų priešintis, ir jai atrodė, jog tuo momentu nebegalėjo kvėpuoti. Vienu momentu, kai jau buvo išslinkusi iš lovos pusiau ant grindų, bandė šaukti K. M., bet, šiuo metu žino, kad jis net negirdėjo jos balso. Kaip K. M. atitraukė M. G. nuo jos, ji nematė, bet kai pamatė jo kojas būdama ant grindų, suprato, kad K. M. kambaryje. Kaip tik tada jai pavyko įkvėpti ir ji išgirdo K. M. jai sakant „bėk greitai“. Tuomet ji iš kambario išropojo į K. M. kambarį ir pasiėmusi K. M. telefoną, iškvietė policiją. Nukentėjusioji paaiškino, jog nuo smaugimo ant kaklo buvo didelės mėlynės, buvo susproginėjusios akių kraujagyslės. Nukentėjusioji nurodė, jog M. G. tikrai ją būtų pasmaugęs, nes akivaizdu, jog smaugė norėdamas tik ne pagąsdinti, smaugdamas sakė „dvėsk (necenzūrinis žodis)“, vienu momentu ją jau buvo apleidusios jėgos. Nukentėjusioji nurodė, jog ir K. M. patyrė didelį stresą, išsigando, tai buvo akivaizdu iš jo būsenos, susijaudinimo (t. 1 b. l. 52–54).

66Galiausiai byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 21 d. atlikto paskutinio procesinio veiksmo, kurio metu buvo fiksuojami nukentėjusiosios paaiškinimai - parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji vėlgi visiškai analogiškai paaiškino, jog kaltinamasis M. G. užspaudė jai burną, atvertė ant nugaros ir, ją apžergęs, smaugė, paaiškino, jog besimuistydama ji išslinko iš lovos. Maža to, šiuo atveju, naudojant manekeną, nukentėjusioji pati betarpiškai ir savarankiškai dargi ir parodė, kaip kaltinamasis pirmiausia ją atvertė ant nugaros, kaip užėmė burną, kad nešauktų, kaip po to apžergęs iš viršaus, suėmęs jai už kaklo smaugė abiem rankomis, kaip jos galva nuslinko ant grindų, kaip nuo smaugimo atsipalaidavo jos rankos ir kaip patėvis K. M., suėmęs iš už nugaros, kaltinamąjį nuo jos atitraukė (t.1, b. l. 64-73).

67Vertinant nukentėjusiosios parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vienkartiniai, nukentėjusioji A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir parodymus davė keturis kartus, siekiant nustatyti tikrąsias aplinkybes, nukentėjusiosios parodymai užfiksuoti keturių procesinių veiksmų metu. Analizuojant bei vertinant nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akivaizdu, jog viso ikiteisminio proceso metu ir visais be išimties atvejais, tiek pirminių apklausų metu, kurios, kaip minėta, atliktos 2019 m. rugsėjo 30 d., 10.17 val. - 11.12 val. ir 2019 m. spalio 1 d., 08.26 val. – 09.04 val., taigi itin operatyviai, viena po kitos, nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo, tiek duodant parodymus paskesnio ikiteisminio tyrimo metu – 2019 m. spalio 21 d. papildomos apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taigi nuo nusikalstamos veikos praėjus ir tam tikram laikui (trims savaitėms), nukentėjusioji buvo išimtinai tiksli ir nuosekli, nukentėjusiosios parodymai buvo išimtinai analogiški ir identiški visais pareikšto kaltinimo ir nagrinėjamos bylos aspektais bei apimtimi.

68Nagrinėjamoje byloje vertinant nukentėjusiosios parodymus, akcentuotina, jog, nurodydama nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingiausias aplinkybes ir įvardindama kaltinamojo prieš ją atliktus veiksmus, itin išsami, tiksli ir nuosekli nukentėjusioji buvo viso be išimties ikiteisminio proceso metu. Byloje akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais analogiškai ir nuosekliai nurodė, jog kaltinamasis, ją miegančią lovoje apžergęs, pradžioje viena ranka suėmęs už burnos, kita ranka - už kaklo, po to, burną paleidęs ir už kaklo suėmęs abiem rankomis, tokiu būdu ją smaugė, analogiškai ir nuosekliai nurodė, jog smaugdamas kaltinamasis nuolat kartojo „dvėsk (necenzūrinis žodis)“. Viso ikiteisminio proceso metu nukentėjusioji analogiškai ir nuosekliai nurodė, jog, gindamasi nuo kaltinamojo, ji draskė pastarąjį nagais, bandydama ištrūkti, muistėsi, ko pasėkoje jos kūnas liko lovoje, o galva nusviro žemyn, tokioje padėtyje kaltinamasis ją ir toliau smaugė. Analogiškai ir nuosekliai nurodė, jog jai pradėjo trūkti oro, kūnas ėmė silpti, tirpti, jėgų priešintis nebeliko, rankos nusviro. Galiausiai analogiškai ir nuosekliai nurodė, jog jos kaltinamasis nepaleido ir toliau smaugė net ir K. M. norint jį nuo jos atitraukti. Atkreiptina, jog nukentėjusioji nuosekliai viso ikiteisminio proceso metu kategoriškai tvirtino, jog M. G. ją smaugė ne norėdamas pagąsdinti ir tikrai būtų ją pasmaugęs, jei į kambarį nebūtų įėjęs K. M.. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu minėtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji ne tik išdėstė žodžiu apklausų metu, bet parodymų patikrinimo vietoje metu, naudojant manekeną, betarpiškai, pati savarankiškai demonstruodama, dargi parodė kaltinamojo prieš ją atliktus veiksmus, kurie, akcentuotina, detaliai atitinka jos apklausų metu nurodytus kaltinamojo veiksmus, jų padarymo būdą, eiliškumą, eigą.

69Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertinant kaip patikimus, tinkamus ir pakankamus įrodymus, konstatuojant esant kaltinamojo M. G. kaltę, akcentuotina ir kita objektyviai byloje nustatyta aplinkybė. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, jog viso ikiteisminio tyrimo metu itin detaliai ir nuosekliai nukentėjusioji išdėstė ne tik minėtas kaltinimo prasme svarbiausias aplinkybes, bet ir visus 2019 m. rugsėjo 29 d. – 30 d. įvykius, jų eigą. Nustatyta, jog viso ikiteisminio tyrimo proceso metu nukentėjusioji analogiškai nurodė, jog įvykio diena - 2019 m. rugsėjo 29 d. - buvo sekmadienis, jog tą dieną ji dirbo, jog apie 18.00 val. (paskutinės apklausos metu nurodė – apie 19.00 val.) paskambino kaltinamajam paklausti, ar davė dukrai vaistus, jog supratusi, kad kaltinamasis yra neblaivus, dukrą paprašė prižiūrėti K. M., kad pradėjo pyktis su kaltinamuoju, kad namo grįžo apie 20.00 val., anksčiau nei baigėsi darbas. Analogiškai ir nuosekliai nukentėjusioji nurodė, jog, jai grįžus iš darbo, kaltinamojo nebuvo, jog pastarasis grįžo apie 21.00 val., po ko, jai pagrasinus iškviesti policiją, išėjo, tačiau apie 24.00 val. grįžo, su savimi turėjo brendžio butelį, kurį išėjo gerti į vonios kambarį, jog užuodus rūkalų kvapą, ji nuėjo į vonią, supykusi, brendžio butelį išpylė į tualetą, ir norėdama pagąsdinti M. G., vėl pagrasino, jog kvies policiją, tačiau M. G., pasakęs, kad išeis, iš tiesų išėjo. Nuosekliai nukentėjusioji nurodė, jog, pagalvojusi, kad kaltinamasis iš tiesų išėjo, ji atsigulė į lovą ir jau buvo užmigusi, kai kaltinamasis grįžo ir pradėjo ją smaugti. Galiausiai nuosekliai ir visais atvejais identiškai nukentėjusioji nurodė ir K. M. veiksmus, atitraukiant nuo jos kaltinamąjį bei savo veiksmus, K. M. atitraukus nuo jos kaltinamąjį – jog išropojo iš kambario, iš K. M. kambario pasiėmė pastarojo mobilaus ryšio telefoną ir, išbėgusi į lauką, skambino pagalbos numeriu.

70Taigi, nukentėjusios parodymai, tiksliai nurodant ir įvardijant ir mažiau nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas aplinkybes – chronologine tvarka ir visais atvejais vienodai išdėstant visos dienos įvykių eigą, nurodant netgi valandas, kada skambino kaltinamajam - apie 18.00 - 19.00 val., nurodant priežastį kodėl skambino - kad priminti kaltinamajam suduoti vaistus dukrai, kada po darbo ji grįžo namo - apie 20.00 val., anksčiau nei baigiasi darbas, kad tuo metu kaltinamojo namuose nebuvo, kad grįžus, sutvarkė namus, nusiprausė, tiksliai ir identiškai nurodant, kada ir kiek kartų namo grįžo kaltinamasis, jog grįžęs apie 24.00 val. kaltinamasis su savimi turėjo brendžio butelį, kad jį gėrė vonios kambaryje, kad kaltinamajam vonioje pradėjus rūkyti, jį gėrimą išpylė į tualetą, visais atvejais vienodai nurodant, kaip tarp jų vyko konfliktas, tiksliai nurodant net ką ji kaltinamajam kiekvienu atveju sakė - objektyviai ir vienareikšmiškai suponuoja išvadą nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu nurodžius teisingas aplinkybes ir davus teisingus parodymus.

71Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog išimtinis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikslumas, išsamumas, nuoseklumas ir analogiškumas visais be išimties aspektais ir visa apimtimi objektyviai suponuoja būtent ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus vertintini kaip patikimus įrodymus nagrinėjamoje byloje ir jais remtis. Esant nustatytų aplinkybių, tai yra nukentėjusiosios, prieš kurią tiesiogiai buvo nukreipti smurtinio pobūdžio veiksmai, parodymų visumai, nukentėjusiosios ikiteisminiame procese duotų parodymų kaip duomenų patikimumas teismui nekelia abejonių.

72Nors, kaip minėta, nukentėjusioji teisme savo poziciją pakeitė, tačiau tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes tam tikra apimtimi pagrindžia ir nukentėjusiosios pozicija to paties teisminio proceso metu. Vertinant ir analizuojant nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog iki nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos ribos, tai yra iki nurodant kaltinamojo prieš ją atliktus smaugimo veiksmus, A. Ž. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu išdėstytos aplinkybės yra visiškai identiškos. Akivaizdu, jog, dėstant 2019 m. rugsėjo 29 d. – 30 d. įvykius, jų eigą, visas kitas aplinkybes, išskyrus kaltinamojo prieš ją atliktus veiksmus, nukentėjusioji, net praėjus keturiems mėnesiams nurodė labai tiksliai, išsamiai, nuosekliai ir, akcentuotina, visiškai analogiškai ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Ši aplinkybė taip pat logiškai ir pagrįstai suponuoja išvadą remtis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

73Vertinant nukentėjusiosios A. Ž. poziciją nagrinėjamos bylos proceso metu, pažymėtina, jog, neigdama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji A. Ž. teisme tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus ji davė tikslingai, būdama supykusi ant M. G..

74Šie nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai pirmiausia paneigtini rašytiniais baudžiamosios bylos duomenims. Baudžiamojoje byloje, remiantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašu objektyviai nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val., bendrojo pagalbos centro numeriu skambinančios ir pagalbos prašančios nukentėjusiosios A. Ž. balsas yra susijaudinęs ir uždusęs, viso pokalbio metu nukentėjusioji net ne prašo, o maldauja pagalbos ir jos maldauja greičiau. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, apibūdinant smurtą patyrusio asmens – nukentėjusios A. Ž. būseną, nurodyta ne kokia nors kitokia būsena, o būtent didelis susijaudinimas. Galiausiai baudžiamojoje byloje iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nešiojamų registratorių „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašo aiškiai matyti, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.32 val. nukentėjusioji akivaizdžiai yra išsigandusi ir susijaudinusi, viso pokalbio su pareigūnu metu kalba verkdama ir kūkčiodama. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma objektyviai ir akivaizdžiai pagrindžia, jog nukentėjusioji 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val. – 00.32 val., po prieš ją pavartoto fizinio smurto, buvo ne supykusi, kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu, o priešingai, vienareikšmiškai išsigandusi, susijaudinusi ir pasimetusi. Tai, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi ir jautė realų pavojų objektyviai pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji į kiemą buvo išbėgusi apsirengusi vien apatiniu trikotažu, susipusi į antklodę.

75Aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė teisingus parodymus, objektyviai pagrindžia išimtinis, kaip minėta, nukentėjusiosios parodymų tikslumas, išsamumas ir tapatumas. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog visiškai nelogiška ir neįtikima, jog tikrovėje nebuvus aplinkybių, kokias nurodė nukentėjusioji A. Ž., pastaroji sugebėtų taip išskirtinai tiksliai ir identiškai jas įvardinti viso baudžiamojo proceso metu.

76Neigdama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji A. Ž. nurodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas. Tokie nukentėjusiosios argumentai taipogi atmestini kaip nepagrįsti jokiais duomenimis.

77Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios apklausas atlikusios tyrėjos K. B. ir B. B. analogiškai viena kitai ir, atkreiptina, kategoriškai nurodė, kad joks spaudimas nukentėjusiajai daromas nebuvo. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi. Byloje objektyviai nustatyta, jog visos nukentėjusios apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, kurių metu buvo fiksuojami nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, nepažeidžiant nukentėjusiosios teisių ir interesų, pasirašytinai išaiškinus nukentėjusiojo teises ir pareigas. Duomenų, jog nukentėjusioji būtų buvus įtakota, ar kitokiu būdu nukreipta duoti parodymus, kokie užfiksuoti procesiniuose bylos dokumentuose, nėra.

78Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog spaudimą ikiteisminio tyrimo metu ji traktuoja tyrėjų veiksmus neleidžiant jai pakeisti pirminių apklausų metu duotų parodymų. Nukentėjusioji nurodė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu, suvokusi, ką padarė, tyrėjoms sakė pirminių apklausų metu nurodžiusi melagingas aplinkybes, todėl norinti ankstesnius parodymus pakeisti ir pasakyti tiesą. Nukentėjusiosios apklausas atlikusios tyrėjos K. B. ir B. B. patvirtino, jog nukentėjusioji, iš tiesų, joms sakė norinti pakeisti parodymus. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog nukentėjusiajai buvo daromas spaudimas. Pabrėžtina, jog abi tyrėjos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad, nukentėjusiajai išdėsčius poziciją pakeisti parodymus, jos pastarajai išaiškino gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas teisių ir pareigų nukentėjusiajam bei baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų išaiškinimas, atliekant nukentėjusiojo asmens apklausą yra privalomi procesiniai veiksmai, kartu užtikrinantys ir tinkamą procesinio veiksmo atlikimą bei atitikimą įstatymo reikalavimams. Išdėstyto teisinio nukentėjusiojo apklausos reglamentavimo kontekste, teisių ir pareigų bei baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų išaiškinimas negali būti traktuojamas kaip spaudimas ar įtaka duoti parodymus ar jų neduoti.

79Nukentėjusioji ir gynyba teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog tyrėja B. B. ne kartą, ir net gi po darbo valandų skambino nukentėjusiajai A. Ž. ir tokiu būdu taip pat darė spaudimą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog, kaip logiškai paaiškino ir liudytoja apklausta tyrėja B. B., kviesti asmenis į apklausas skambinant telefonu, yra normali darbo praktika. Ir tokie veiksmai taip pat objektyviai negali būti traktuojami kaip spaudimas.

80Esant išdėstytų aplinkybių ir įrodymui visumai, baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikytini tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme visais aspektais.

81Išvadą nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus vertinti kritiškai ir byloje kaip tinkamus ir patikimus įrodymus vertinti ir remtis nukentėjusiosios ikiteisminio proceso metu duotais parodymais, byloje suponuoja ir objektyviai nustatyta aplinkybė, jog būtent ikiteisminio proceso metu išdėstytos nukentėjusiosios aplinkybės atitinka faktines nustatytas bylos aplinkybes ir jų visumą.

82Byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27 val., kaltinamajam smaugiant nukentėjusiąją, kaltinamąjį M. G. nuo nukentėjusiosios atitraukė vienintelis įvykio aplinkoje betarpiškai buvęs K. M.. Taigi, logiška, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodomąja prasme reikšmingi yra nukentėjusiojo K. M. parodymai.

83Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tiek pirminės, tiek papildomos apklausos metu nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.10 val., eidamas į virtuvę, pro praviras nukentėjusiosios A. Ž. kambario duris išgirdo dūsavimą, dusulį, tada staigiai pradaręs nukentėjusiosios kambario duris, pamatė, jog M. G., kojomis apžergęs lovoje gulinčią A. Ž., abiem rankomis suėmęs už kaklo, smaugė nukentėjusiąją, nukentėjusiosios kūnas tuo metu buvo lovoje, tačiau galva jau buvo nuleista žemyn ant grindų. Nuosekliai K. M. nurodė, jog nukentėjusioji A. Ž. tuo metu nieko nesakė, nesipriešino, jos rankos buvo atsipalaidavusios. Staigiai pribėgęs prie M. G. iš už nugaros apkabino pastarąjį per kaklą ir visa jėga traukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios. Pavykus kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios atitraukti, jis nukentėjusiajai pasakė bėgti iš kambario. Tuomet kaltinamasis jį parvertė ir, nepamena, ar viena, ar abiem rankomis suėmęs jam už kaklo, stipriai jį suspaudė. Jis kaltinamajam sugebėjo pasakyti, ar jam „ne gėda į seną žmogų kibti“, kad jis jam nieko nėra padaręs, tada kaltinamasis M. G. jo kaklą paleido. Po to M. G. išbėgo į lauką ieškoti A. Ž., išbėgdamas pasakė „aš jumis (necenzūrinis žodis) visus išdaužysiu“. Pažymėtina, jog papildomos apklausos metu nukentėjusysis K. M. patikslino, jog M. G. A. Ž. tikrai smaugė ir tai nebuvo pagąsdinimas. Nukentėjusysis paaiškino, jog, jei jis nebūtų įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, M. G. nukentėjusiąją būtų pasmaugęs, nes M. G. A. Ž. kaklą spaudė stipriai, tam, kad atitraukti kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios, jam reikėjo labai daug jėgų, jei nebūtų kaltinamojo nuo nukentėjusiosios atitraukęs M. G. pats nukentėjusiosios nebūtų paleidęs. Galiausiai nukentėjusysis nurodė, jog buvo išsigandęs tiek dėl A. Ž. gyvybės, tiek dėl savo (t. 1, b. l. 125-128, 131-134).

84Byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis K. M., kaip ir nukentėjusioji A. Ž., ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė ir pakeitė analogiškai kaip ir nukentėjusioji A. Ž. tik ta apimtimi, kuri susijusi su kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmais prieš nukentėjusiąją A. Ž. ir jį patį. Taigi, nukentėjusysis K. M. parodymus pakeitė naudinga kaltinamajam linkme. Tokiu būdu ši aplinkybė pagrįstai suponuoja nukentėjusiojo K. M. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kaip ir nukentėjusiosios A. Ž., vertinti kritiškai kaip akivaizdų siekimą padėti kaltinamajam M. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą sunkią nusikalstamą veiką ir atmestini.

85Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis k. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, nustatyta, jog abiem atvejais nukentėjusiojo K. M., kaip ir A. Ž., parodymai buvo nuoseklūs, analogiški ir, pažymėtina, kategoriški. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog papildomos apklausos metu nukentėjusysis, nurodydamas analogiškas kaip ir pirminės apklausos metu aplinkybes ir įvardindamas tapačius kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją, kategoriškai patvirtino, jog kaltinamasis A. Ž. tikrai smaugė ir tai nebuvo pagąsdinimas. Taigi, analogiškas nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas ir šiuo atveju suponuoja remtis nukentėjusiojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tokią išvadą byloje objektyviai suponuoja ir aplinkybė, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo K. M. parodymai atitinka nukentėjusiosios A. Ž. parodymus ir atitinka visa apimtimi, ir atvirkščiai, nukentėjusiosios A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina nukentėjusiojo K. M. ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir, kaip matyti, taipogi patvirtina visa apimtimi.

86Taigi, nukentėjusiosios A. Ž. - asmens, prieš kurį tiesiogiai buvo pavartoti smurtinio pobūdžio veiksmai, ir nukentėjusiojo K. M. - asmens, kuris vienintelis tiesiogiai buvo nusikaltimo aplinkoje ir betarpiškai matė kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, parodymai įvardijant ir nurodant nagrinėjamos bylos ir pareikšto kaltinimo - pasikėsinimo nužudyti - kontekste reikšmingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu yra identiški. Tai objektyviai pagrindžia nukentėjusiųjų A. Ž. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaip duomenų patikimumą.

87Vertinant nukentėjusiojo K. M. parodymus, paminėtina, jog nukentėjusysis K. M., teisminio nagrinėjimo metu neigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra neteisingi, nes tokių parodymų, kokie yra užfiksuoti jo apklausos protokoluose, jis nedavė. Jo manymu, apklausas atlikusios tyrėjos jo parodymus užfiksavo netiksliai. Išdėstyti nukentėjusiojo argumentai atmestini kaip visiškai nelogiški ir nepagrįsti.

88Pažymėtina, jog nukentėjusiojo K. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir nukentėjusiosios A. Ž., atliktos tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, nepažeidžiant nukentėjusiojo teisių ir interesų. Nukentėjusiojo K. M. ikiteisminiame procese duoti parodymai laikytini tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme. Duomenų, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu kokiu nors būdu būtų įtakotas, byloje nėra. Kartu atkreiptina, jog byloje nėra ir duomenų, pagrindžiančių nukentėjusįjį K. M. buvus priešiškai prieš kaltinamąjį nusiteikusį ir todėl ikiteisminio tyrimo metu tikslingai nurodžiusį kaltinamajam nenaudingas ir jį kaltinančias aplinkybes. Atvirkščiai, byloje, remiantis paties nukentėjusiojo K. M. parodymais, nustatyta, jog tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu jo santykiai su kaltinamuoju, kaip ir su nukentėjusiąja A. Ž., buvo ir yra geri.

89Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų A. Ž. ir K. M. parodymais, atmetant teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, pažymėtina, jog visų procesinių veiksmų, kurių metu buvo fiksuojami nukentėjusiųjų asmenų parodymai, protokolai yra pasirašyti betarpiškai pačių nukentėjusiųjų, tokiu būdu patvirtinant išdėstytų parodymų teisingumą, jokiu pastabų, kaip nustatyta, nei dėl parodymų esmės, nei dėl procesinių veiksmų netinkamo atlikimo, nukentėjusieji neišreiškė.

90Nagrinėjamoje byloje konstatuojant esant kaltinamojo M. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodomuoju aspektu itin svarūs yra rašytiniai faktiniai baudžiamosios bylos duomenys, kuriuose bylos kontekste reikšmingos aplinkybės įtvirtintos jas tiesiogiai fiksuojant ir nėra apspręstos žmogiškojo faktoriaus, aplinkybes vėliau nurodant asmeniui.

91Baudžiamojoje byloje, remiantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, objektyviai nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.25 val., atkreiptina, iš karto po smurtinio pobūdžio veiksmų prieš ją atlikimo, bendrojo pagalbos centro numeriu skambinanti ir pagalbos prašanti nukentėjusioji A. Ž. aiškiai ir tiksliai nurodė, kad jai reikalinga pagalba, nes ją smaugia vyras. Atkreiptina, jog priežastį, dėl kurios kreipiasi pagalbos, bendrojo pagalbos centro darbuotojai nukentėjusioji nurodė net tris kartus. Nagrinėjamos bylos - pasikėsinimo nužudyti - kontekste, atkreiptina, jog viso pokalbio metu nukentėjusioji ne prašė, o maldavo pagalbos ir pagalbos maldavo greičiau. Atkreiptina ir tai, jog, kaip iš garso įrašo aiškiai ir neabejotinai girdėti, nukentėjusiosios balsas yra vienareikšmiškai susijaudinęs ir uždusęs. Baudžiamojoje byloje iš į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo įrašo taip pat objektyviai nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.35 val. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji iš karto ir taip pat kelis kartus nurodė, jog kaltinamasis ją miegančią lovoje pradėjo smaugti, jog vos jos nepasmaugė ir nenužudė. Iš policijos pareigūno nešiojamo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo įrašo matyti, jog, atsakinėdama į policijos pareigūno klausimus, nukentėjusioji ne tik parodė lovą, kurioje kaltinamasis ją smaugė, bet ir vis kartojo, kad jos vos nepasmaugė, kad ji galvojo, jog mirs. Iš vaizdo ir garso įrašo aiškiai matyti ir tai, jog įvykio vietoje buvęs nukentėjusysis K. M., parodė, kaip, parsivertęs ir lovoje apžergęs, kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė.

92Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, byloje akivaizdu, jog nukentėjusioji A. Ž., nors ir būdama labai susijaudinusi ir išsigandinusi, nuo pat pradžių, tiek kreipdamasi pagalbos, tiek atvykus policijos pareigūnams, nuosekliai teigė, jog kaltinamasis ją smaugė, kad vos nepasmaugė. Abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais, ne tik išsakytais iš karto po prieš ją pavartotų smurtinių veiksmų, bet nedelsiant po smurtinių veiksmų ir užfiksuotais neginčytinais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog visiškai nelogiška, kad nukentėjusioji po prieš ją pavartotų ne bet kokių smurtinio pobūdžio, bet būtent smaugimo, gyvybei pavojingų veiksmų, tik būdama supykusi, kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu, nurodytų tokias įvykio aplinkybes, ir dargi taip nuosekliai ir tiksliai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusysis K. M. kaltinamojo veiksmus, kaip pastarasis smaugė nukentėjusiąją, parodė pats, savo iniciatyva, nieko neprašomas ir neliepiamas. Ši aplinkybė taip pat logiškai ir objektyviai pagrindžia nukentėjusįjį K. M., kaip ir nukentėjusiąją A. Ž., nurodžius teisingas aplinkybes.

93Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog išdėstytos nustatytos ir objektyviai baudžiamojoje byloje užfiksuotos aplinkybės atitinka ir patvirtina ikiteisminio proceso metu nukentėjusios A. Ž. ir nukentėjusiojo K. M. nurodytas įvykio aplinkybes.

94Nustatant išorinius objektyviuosius nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymius - kaltinamojo M. G. prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus ir to pasėkoje konstatuojant esant kaltinamojo M. G. kaltę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išimtinai reikšmingi yra faktiniai duomenys, apibrėžiantys nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, nustatantys kūno sužalojimų padarymo būdą ir mechanizmą. Teismų praktikoje, konstatuojant asmeniui padarytus kūno sužalojimus, kūno sužalojimų lokalizaciją, mąstą, sužalojimų padarymo mechanizmą ir būdą, įrodomuoju aspektu vienas reikšmingiausių įrodymų yra specialisto išvada ar ekspertizės aktas.

95Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1855/2019 (03) kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai A. Ž. padarytas kaklo suspaudimas su smulkiomis poodinėmis kraujosruvomis, smulkiais odos nubrozdinimais kaklo šonuose, priekyje. Konstatuota, kad nustatyti kaklo sužalojimai A. Ž. padaryti jos kaklą suspaudžiant rankomis smaugimo metu. Konstatuota ir tai, jog kaklo suspaudimo diagnozę patvirtina ne tik nustatyti kaklo sužalojimai, bet ir morfologinės išraiškos - smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, nedidelis ryklės gleivinės paraudimas (t. 1, b. l. 94–95).

96Kaip minėta, kaltinamasis, neneigdamas, jog viena ranka buvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo, neigia, jog nukentėjusiajai už kaklo buvo suėmęs abiem rankomis, juolab neigia nukentėjusiąją smaugęs, ginčydamas pareikštus kaltinimus, teigia, jog nukentėjusiajai už kaklo viena ranka buvo tik švelniai suėmęs ir vos keletą sekundžių. Remiantis byloje pateikta teismo medicinos eksperto išvada, tokie kaltinamojo paaiškinimai vienareikšmiškai ir kategoriškai paneigtini bei atmestini.

97Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, teismo medicinos eksperto išvada įrodomąja prasme nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga nustatant kūno sužalojimų padarymo mechanizmą ir būdą.

98Taigi, nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog, vertinant specialisto išvadą Nr. G 1855/2019 (03), akivaizdu, kad teismo medicinos eksperto išvados, tiek nustatant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, tiek apibrėžiant kūno sužalojimų lokalizaciją, tiek konstatuojant kūno sužalojimų padarymo būdą, yra vienareikšmiškos ir kategoriškos, be jokių išlygų ar tikėtino pobūdžio. Pažymėtina ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu specialisto išvadą byloje pateikęs teismo medicinos ekspertas R. P. pateiktas išvadas dėl nukentėjusiosios A. Ž. patvirtino vienareikšmiškai, taip pat be jokio tikėtino pobūdžio ir visa apimtimi.

99Analizuojant specialisto išvadą Nr. G 1855/2019 (03), akivaizdu, jog teismo medicinos eksperto išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, jog kūno sužalojimai – smulkios poodinės kraujosruvos, smulkūs odos nubrozdinimai – nukentėjusiajai nustatyti abiejose kaklo šonuose ir kaklo priekyje. Ši aplinkybė, tai yra kaklo sužalojimų – poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų nustatymas, akcentuotina, abiejose kaklo šonuose ir priekyje, objektyviai pagrindžia, jog nukentėjusiajai kaklas buvo spaudžiamas ne viena, o abejomis rankomis. Atkreiptinas dėmesys, jog išvadą, kad nukentėjusiosios kaklas buvo spaudžiamas neabejotinai abejomis rankomis, kategoriškai patvirtindamas teismo medicinos ekspertas R. P. teisminio nagrinėjimo metu dargi patikslino ir paaiškino, jog kaklą suimant, apglėbiant viena ranka, vienoje kaklo pusėje sužalojimų kiekis turėtų būti mažesnis, tuo tarpu, nukentėjusiajai A. Ž. sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai - nustatyti abiejose kaklo pusėse.

100Analizuojant specialisto išvadą Nr. G 1855/2019 (03), akivaizdu, jog teismo medicinos eksperto išvadoje vienareikšmiškai ir be išlygų konstatuota, jog kaklo sužalojimai nukentėjusiajai padaryti suspaudžiant jos kaklą rankomis smaugimo metu. Tokia specialisto išvada, konstatuojant kūno sužalojimų padarymo būdą, vienareikšmiškai ir objektyviai pagrindžia aplinkybę, jog kaklo sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kaklą būtent suspaudžiant, o ne jį tik suimant, suspaudžiant kaklą rankomis, taigi abejomis rankomis, o ne viena ranka ir padaryti konkrečiai apibrėžto veiksmo – smaugimo, o ne kitokio veiksmo, pasėkoje.

101Aplinkybę, jog nukentėjusiajai A. Ž. kaklo sužalojimai buvo padaryti būtent smaugimo veiksmo pasėkoje byloje objektyviai pagrindžia ir kita remiantis specialisto išvada nustatyta aplinkybė. Kaip minėta, teismo medicinos eksperto pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota, jog be sužalojimų kaklo srityje nukentėjusiajai yra nustatytos ir smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, nedidelis ryklės gleivinės paraudimas. Specialisto išvadoje konstatuota ir tai, jog šios morfologinės išraiškos - smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, nedidelis ryklės gleivinės paraudimas - patvirtina kaklo suspaudimo diagnozę. Pirmiausia šiame kontekste pažymėtina, jog minėta teismo medicinos eksperto išvada taip pat yra vienareikšmiška ir kategoriška, be jokio tikėtino pobūdžio. Pažymėtina, jog šią išvadą, kaip ir kitas, patvirtindamas teismo medicinos ekspertas R. P. teisminio nagrinėjimo metu dargi kategoriškai nurodė, jog būtent nustatytos morfologinės išraiškos - smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, neabejotinai ir objektyviai patvirtina kaklo spaudimą smaugimo metu. Patvirtindamas šią išvadą, ekspertas be to paaiškino, jog morfologinės išraiškos - petechijos - kraujo išsiliejimas poodiniame akių junginyje, veide - objektyviai pagrindžia oro trūkumą smaugimo metu. Pažymėtina, jog ekspertas kategoriškai nurodė ir tai, jog, tam, kad pradėtų trūktų oro, kaklas objektyviai turėjo būti spaudžiamas ne dvi sekundes, laiko tarpas vienareikšmiškai turėjo būti ilgesnis – dešimtimis sekundžių. Galiausiai ekspertas vėlgi kategoriškai nurodė, jog tam, kad susidarytų smulkios poodinės kraujosruvos, smulkūs odos nubrozdinimai kaklo srityje, smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, spaudimo jėga, nukreipta į kaklą, turėjo būti pakankamai didelė ir patikslino, jog švelniu tokio suspaudimo negalima traktuoti. Ekspertas, be kita ko, patikslino ir tai, jog petechijos akių junginėse nuo verkimo atsirasti negali, nuo verkimo . akys gali tik parausti.

102Vertinant tai, kas išdėstyta, objektyviai konstatuotina, jog nustatyti kaklo sužalojimai - smulkios poodinės kraujosruvos, smulkūs odos nubrozdinimai abiejose kaklo šonuose ir kaklo priekyje - byloje objektyviai pagrindžia, jog kaklas nukentėjusiajai A. Ž. buvo spaudžiamas abiem rankomis. Nustatyti sužalojimai - smulkios poodinės kraujosruvos, smulkūs odos nubrozdinimai abiejose kaklo šonuose ir kaklo priekyje, smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse - byloje objektyviai pagrindžia, jog kaklas nukentėjusiajai buvo spaudžiamas panaudojant pakankamą jėgą. Nustatyti sužalojimai - smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse - byloje objektyviai pagrindžia, jog nukentėjusiajai nuo kaklo suspaudimo trūko oro. Nustatyta aplinkybė – oro trūkumas - byloje objektyviai pagrindžia, jog kaklas nukentėjusiajai buvo spaudžiamas pakankamą, ilgesnį nei kelių sekundžių, laiko tarpą.

103Esant nustatytoms aplinkybėms, jų visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo M. G. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją vienareikšmiškai buvo nukreipti į gyvybinėms funkcijoms svarbius organus - kaklą (gerklę) ir gyvybiškai svarbias kvėpavimo funkcijas. Nustatytų aplinkybių visuma objektyviai suponuoja ir išvadą, jog smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją truko pakankamą, gyvybei pavojingą laiko tarpą, panaudojant pakankamą, gyvybei pavojingą jėgą, taigi šia prasme buvo intensyvūs.

104Tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, tai yra reikalavo jėgos panaudojimo ir pareikšto kaltinimo - pasikėsinimo nužudyti - kontekste truko reikšmingą laiko tarpą, pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji, kuri pradžioje nuo kaltinamojo gynėsi intensyviai, vėliau pati savarankiškai apsiginti nebesugebėjo. Tai, kad nukentėjusioji nuo kaltinamojo veiksmų gynėsi intensyviai, taigi jautė realų pavojų gyvybei, byloje objektyviai pagrindžia aplinkybė, jog kaltinamajam nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veido, kaklo srityje padaryti ne mažiau dvylikos trauminių dinaminių poveikių pasėkoje ir nustatytus sužalojimus, nors ne visus, ne tik galėjo, kaip nustatyta specialisto išvadoje Nr. G 1838/19 (03), bet ir padarė nukentėjusioji, ginantis nuo kaltinamojo veiksmų.

105Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma byloje objektyviai suponuoja išvadą, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27 val. nukentėjusioji A. Ž. buvo smaugiama. Išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visuma objektyviai suponuoja ir išvadą, jog kaltinamojo M. G. nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnis buvo vienareikšmiškai didelis, sukėlęs realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei. Išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnis buvo didelis ir sukėlęs realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei byloje vienareikšmiškai pagrindžia ir aplinkybė, jog nukentėjusysis K. M. į nukentėjusiosios kambarį įėjo išgirdęs ne nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, o dusulį.

106Taigi, nepaisant kaltinamojo M. G. paaiškinimų, formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, byloje nustatyti objektyvieji nusikalstomos veikos požymiai neabejotinai pagrindžia, jog, būdamas normalaus protinio išsivystymo ir mąstymo, socialiai orientuotas, gyvenantis socialiai normalioje aplinkoje, turintis atitinkamą išsilavinimą, nors būdamas jaunas, bet turintis ir gyvenimiškos patirties, M. G., rankomis spausdamas kaklą ir tokiu būdu smaugdamas nukentėjusiąją, neabejotinai suprato, jog jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir visų išdėstytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste logiška, jog siekė ne kokių nors neapibrėžtų padarinių, o aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato – atimti nukentėjusiajai gyvybę. Visa tai objektyviai suponuoja, jog kaltinamasis neabejotinai veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

107Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į nukentėjusiosios gyvybę, nagrinėjamu atveju objektyviai pagrindžia ir situacija, kuriai esant kaltinamasis prieš nukentėjusiąją pavartojo gyvybei pavojingus veiksmus. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė pastarajai jau miegant. Taigi, gyvybei pavojingus veiksmus kaltinamasis M. G. prieš nukentėjusiąją pavartojo nukentėjusiajai neturint jokios galimybės pasipriešinti, esant akivaizdžiam situacijos palankumui kaltinamajam, be to, esant akivaizdžiam fiziniam kaltinamojo pranašumui prieš fiziškai silpnesnę nukentėjusiąją.

108Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į nukentėjusiąją, objektyviai pagrindžia ir situacija, buvusi prieš nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 29 d., kaltinamasis ir nukentėjusioji tarpusavyje konfliktavo, kaltinamasis vienareikšmiškai ant nukentėjusiosios buvo supykęs ir supykęs, akcentuotina, dėl jam labai skaudžios ir jį žeidžiančios priežasties – tariamos nukentėjusiosios neištikimybės. Esant tokiai situacijai, tokiai konflikto asmeninio pobūdžio potekstei, objektyvu, jog kaltinamojo pyktis ir priešiškumas nukentėjusiajai buvo didelis ir būtent tai lėmė kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, siekiant konkretaus tikslo nukentėjusiąją pasmaugti.

109Galiausiai kaltinamojo tyčia kryptingai ir tikslingai nukreiptą į nukentėjusiosios gyvybės atėmimą nagrinėjamoje byloje neginčytinai pagrindžia tai, jog nusikalstama M. G. veika nebuvo baigta ne dėl valingų kaltinamojo veiksmų, bet priešingai, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Byloje nustatyta, jog kaltinamąjį M. G. nuo nukentėjusiosios atitraukė į kambarį įėjęs nukentėjusysis K. M. ir būtent aktyvūs nukentėjusiojo K. M. veiksmai atitraukiant kaltinamąjį nuo nukentėjusios lėmė, kad nusikalstama veika nebuvo baigta. Kaltinamojo veiksmų kryptingumą ir tikslingumą objektyviai pagrindžia ir tai, kad nukentėjusiajam K. M. reikėjo įdėti daug fizinių pastangų ir jėgų tam, kad M. G. atitrauktų nuo nukentėjusiosios. Ši aplinkybė objektyviai suponuoja, jog kaltinamojo nusikalstami ketinimai buvo aiškiai apibrėžti ir šiuos ketinimus kaltinamasis tikslingai siekė įgyvendinti. Galiausiai kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčia pagrindžia ir aplinkybė, jog, net ir atitraukus nuo nukentėjusiosios, kaltinamasis savo veiksmų nenutraukė, priešingai, nukentėjusiajam K. M. jį atitraukus nuo nukentėjusiosios, jis savo veiksmus nukreipė į K. M., kurį parvertė ir pastarąjį taip pat pradėjo smaugti. Po ko, K. M. paleidus, sakydamas, „aš jus visus (necenzūrinis žodis) išdaužysiu“, dargi bėgo į lauką ieškoti nukentėjusiosios. Toks kaltinamojo veiksmų ryžtingumas ir atkaklumas rodo, jog kaltinamasis siekė būtent Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje numatytų padarinių.

110Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, duomenų ir įrodymų visetą, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotina, jog kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - pasikėsinus nužudyti nukentėjusiąją A. Ž., įrodyta.

111Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – šeimos narys

112Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje „ Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

113Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis M. G. ir nukentėjusioji A. Ž. yra buvę sutuoktiniai, turintys bendrą mažametę dukrą. Nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji, nors ir būdami išsituokę, gyveno kartu, toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi ir prižiūrėjo dukrą.

114Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi M. G. pasikėsino nužudyti savo šeimos narį - buvusią sutuoktinę nukentėjusiąją A. Ž..

115Kaip anksčiau minėta, baudžiamojo nagrinėjamos bylos proceso metu nukentėjusiosios pozicija dėl prieš ją atliktos nusikalstamos veikos keitėsi. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė ikiteisminio proceso metu duotus parodymus ir dargi nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tikslingai davė melagingus parodymus, siekdama, jog kaltinamasis M. G. būtų sulaikytas. Pažymėtina, jog kolegijos vertinimu nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pripažinti tinkamais įrodymais, tuo tarpu nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu išsakyti argumentai vertinti kritiškai ir atmesti kaip neatitinkantys faktinių nustatytų bylos aplinkybių viseto. Vienok, tokia teismo išvada ir įrodymų vertinimas šiuo atveju nelaikytini kaip besąlygiškas pagrindas baudžiamajai nukentėjusiosios A. Ž. atsakomybei už melagingų parodymų davimą kilti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nukentėjusioji, nors parodymus ir pakeitusi dėl reikšmingiausių kaltinimo prasme aplinkybių, vis tik kategoriškai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neneigė - nors (be kitų aplinkybių) ir neigdama, kad kaltinamasis jai už kaklo buvo suėmęs abiem rankomis, neneigė, jog tuo metu jai atrodė, kad kaltinamasis kaklą jai spaudė stipriai ir ilgai. Akivaizdu, jog vertinimo aspektu ir įrodomąją prasme nukentėjusiosios parodymų kaip įrodymų esmė visiškai paneigiančia linkme nepakito.

116Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje aptartina ir kaltinamojo pozicija baudžiamojo proceso metu. Pažymėtina, jog kaltinamasis nėra saistomas pareigos sakyti tiesą ir baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaltinamasis turi teisę pasirinkti norimą poziciją, ginantis nuo pareikšto kaltinimo, turi teisę ir pasirinkti duoti, ar neduoti parodymus dėl jam pareikšto kaltinimo. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo parodymai negali būti laikomi savarankiškais įrodymais byloje. Tačiau šiuo atveju, visų nagrinėjamos bylos įrodymų kontekste, kaltinamojo M. G. parodymai aptartini kaip duomenys, atitinkantys nustatytų bylos aplinkybių ir šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų visetą. Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino 2019 m rugsėjo 30 d., suėmęs abiem rankomis už kaklo, smaugė buvusią sutuoktinę nukentėjusiąją A. Ž. (t. 2, b. l. 11-12, 25-26, 82-83). Šie kaltinamojo parodymai, kaip matyti, atitinka nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas ir įtaka. Tačiau tokie kaltinamojo argumentai nėra pagrįsti jokiais net mažiausia apimtimi objektyviais įrodymais ir atmestini. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo apklausos atliktos nepažeidžiant M. G., kaip kaltinamo asmens, teisių, dalyvaujant kaltinamojo teises ir interesus atstovaujančiam ir užtikrinančiam gynėjui. Procesiniuose dokumentuose, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo paaiškinimai, jokie kaltinamojo ar jo gynėjo prieštaravimai ar pastabos dėl parodymų neatitikimo ar procesinių veiksmų netinkamo atlikimo neužfiksuoti. Kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs atmestini ir kaltinamojo argumentai, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas savo pareigų neatliko.

IV.

117Bausmė ir jos skyrimo motyvai

118Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

119Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

120Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

121Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi, sveikatos sutrikdymo aspektu nukentėjusiosios sveikatai sukelti mažiau pavojingi padariniai. Tai tam tikra prasme mažina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tačiau šiuo atveju akcentuotina padarytų kūno sužalojimų lokalizacija, kūno sužalojimų padarymo mechanizmas ir būdas. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai konstatuoti odos nubrozdinimai kaklo šonuose, priekyje, kurie padaryti suspaudžiant kaklą rankomis, smaugimo metu. Taigi, kaltinamojo M. G. smurtinio pobūdžio veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbų organą - kaklą ir gyvybiškai svarbias kvėpavimo funkcijas. Iš bylos medžiagos matyti, jog be kitų sužalojimų kaklo srityje nukentėjusiajai yra konstatuotos ir smulkios kraujosruvos (petechijos) veide, akių junginėse, nedidelis ryklės gleivinės paraudimas. Nors kaltinamasis jokio žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingo įrankio nenaudojo, tačiau šie kaltinamojo veiksmų pasėkoje atsiradę sveikatos sutrikdymo padariniai pagrįstai suponuoja, jog kaltinamojo veiksmai truko vienareikšmiškai gyvybei pavojingą laiko tarpą, panaudojant objektyviai realų pavojų nukentėjusiosios gyvybei sukėlusią fizinę jėgą. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma logiškai ir objektyviai pagrindžia, jog kaltinamojo nusikalstamų ketinimų įgyvendinimo laipsnis buvo reikšmingai didelis ir vienareikšmiškai pavojingas nukentėjusiosios gyvybei. Kaltinamojo veiksmai tikslingai, apibrėžtai ir konkrečiai buvo nukreipti prieš vieną svarbiausių, prigimtinių ir įstatymu saugomų vertybių – žmogaus gyvybę. Logiška, jog nustatytos aplinkybės objektyviai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir šią nusikalstamą veiką padariusio kaltinamojo M. G. pavojingumo laipsnį.

122Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį objektyviai suponuoja ir tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia ir nutrūko tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo M. G. valios.

123Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš buvusią sutuoktinę, vaiko motiną, taigi artimą žmogų, padaryti esant akivaizdžiam fiziniam kaltinamojo pranašumui prieš smulkaus sudėjimo nukentėjusiąją, padaryti pasinaudojant situacija, kai nukentėjusioji objektyviai neturėjo realios galimybė savalaikiai pasipriešinti - nukentėjusiajai miegant, be to padaryti dėl menkavertės priežasties - kaltinamojo pavydo.

124Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigailėjo. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

125Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

126Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės - kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui - turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai. Paminėtina, jog teismų praktikoje apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ir paprastai asmens apsvaigimo nuo alkoholio būklė nustatoma ir įrodinėjama remiantis specialių tyrimų duomenimis (panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, ar atlikus kraujo tyrimą). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 00.32 val. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, M. G. nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis ir ši aplinkybė nustatyta remiantis alkotesterio parodymais. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio būklė yra patvirtinta objektyviais ir neginčytinais specialių tyrimų duomenimis. Byloje nustatyta, jog tiek pats kaltinamasis M. G., tiek ir nukentėjusioji A. Ž. bei nukentėjusysis K. M. analogiškai vieni kitiems nurodė, jog kaltinamojo elgesį prieš nukentėjusiąją vienareikšmiškai įtakojo alkoholis, visi analogiškai vienas kitam parodė, jog, būdamas blaivus, M. G. taip nesielgtų. Taigi, objektyviai nustatyta ir aplinkybė, jo nusikalstamus kaltinamojo veiksmus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Esant išdėstytoms nustatytoms aplinkybėms, byloje konstatuotina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis M. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo ir esminiai lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

127Baudžiamajame įstatyme už padarytą kaltinamojo M. G. nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių metų iki dvidešimties metų. Tokiu būdu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė besąlygiškai suponuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamajam M. G..

128Objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas – padaryta nusikalstama veika yra labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo tyčios turinys - veika padaryta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, smurtinis nusikalstamų veiksmų pobūdis ir nusikalstamų veiksmų kryptingumas - veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai žmogaus egzistavimui svarbias kvėpavimo funkcijas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas – veika padaryta panaudojat stiprią fizinę jėgą ir truko pavojingą žmogaus gyvybei laiko tarpą, tai suponuoja didelį nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnį, nusikalstama veika padaryta prieš artimą žmogų – buvusią sutuoktinę ir vaiko motiną, su kuria, net ir išsituokus kaltinamasis kartu gyveno, prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, imant domėn ir kaltinamojo poziciją - kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino - nagrinėjamoje byloje kaip minėta, objektyviai, suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo M. G. pavojingumą.

129Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

130Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos padarymo stadija yra tik viena iš aplinkybių, į kurią privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, o Baudžiamojo kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka. Skirtinos bausmės dydį teismas turi parinkti įvertinęs ne tik veikos stadiją, bet atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumą.

131Vis tik nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bausmės kaltinamajam M. G. dydžio nustatymo aspektu atsižvelgtina būtent į tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismų praktikoje pažymėta, jog pasikėsinimo nužudyti stadijoje neatsiranda šiam nusikaltimui būdingų padarinių (žmogaus biologinė mirtis) ir tai rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje būtent ir nustatyta, jog nusikalstama veika, nors ir ne dėl valingų kaltinamojo veiksmų, tačiau nebuvo baigta ir sunkiausios, negrįžtamos pasekmės nebuvo sukeltos. Šios aplinkybės, nors ir nepriklausomai nuo kaltinamojo, objektyviai mažina tiek M. G., kaip sunkų nusikaltimą padariusio asmens, tiek jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nors, kaip minėta, teismų praktikoje nė viena aplinkybė negali būti traktuojama kaip turinti išskirtinę ar lemiančią reikšmę, parenkant asmeniui bausmę ir nustatant jos dydį, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju laikytina, jog nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadija sudaro pagrindą kaltinamajam skirti mažesnę nei baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

132Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

133Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos, nustatant bausmės dydį kontekste, laikytina, jog net ir minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. G. prieštarautų baudžiamuoju procesu siekiamam teisingumo principui. Manytina, jog ir švelnesnės nei įstatyme numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. G. nagrinėjamu atveju pasieks ir užtikrins teisingumo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju objektyvu, jog apkaltinamojo nuosprendžio pagal pareikštą kaltinimą paskelbimas ir realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neabejotinai užtikrins baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymuose įstatymo leidėjo įtvirtintų tikslų įgyvendinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

134Kolegijos vertinimu, išvadą kaltinamajam nustatant mažesnį nei minimalų numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį byloje suponuoja ir nukentėjusiosios A. Ž. pozicija, nurodant, jog ji ir toliau nori su kaltinamuoju kartu gyventi ir kartu auginti dukrą, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

135Kaltinamasis yra jauno amžiaus. Dirba, pateiktoje UAB „( - )“ M. G. yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, atidus, sąžiningas, punktualus, gerai su bendradarbiais sutariantis darbuotojas (t. 2, b. l. 161-163, 168). M. G. anksčiau yra teistas, tačiau už ne už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 41-46).

136Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras M. G. prašė skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors valstybinis kaltintojas nenurodė kokia baudžiamojo įstatymo norma vadovaujantis prašė kaltinamajam skirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau valstybinio kaltintojo nurodytas laisvės atėmimo dydis – penkeri metai, laikytina yra objektyviai padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumą atitinkantis laisvės atėmimo bausmės dydis.

137Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bausmė asmeniui už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką gali būti švelninama remiantis Baudžiamojo kodekso 62 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje aplinkybių ir sąlygų, kurioms esant pagal Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas įstatymo leidėjas leidžia švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas, nėra.

V.

138Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

139Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas M. G. laikinojo sulaikymo terminas nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 161) ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d (t. 1, b. l. 168-169, 181-182).

140Baudžiamojoje byloje Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. B. 2019 m. spalio 29 d. nutarimais kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas (t. 1, b. l. 184 - 197). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

141Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 vnt), DVD – R su nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašu bei įvykio vietos foto nuotraukomis (1 vnt.), DVD-R su Greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašu (1vnt.), kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

142Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Nutarė

143M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje - 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams.

144Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

145Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo dienos.

146M. G. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

147Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 1 d. ir kardomojo kalinimo - suėmimo terminą nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d.

148Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, paskirtas M. G., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

149Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 vnt), DVD – R su nešiojamojo registratoriaus „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašu bei įvykio vietos foto nuotraukomis (1 vnt.), DVD-R su Greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašu (1vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. 1) 2011-03-17 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 5. 2) 2013-03-29 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo Lietuvos Respublikos... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. I.... 8. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės... 9. Kaltinamasis M. G. pasikėsino nužudyti šeimos narį.... 10. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 00.27 val. namuose, esančiuose adresu - ( - ),... 11. II.... 12. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados... 13. Kaltinamasis M. G. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką... 14. Kaltinamasis M. G. paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 29 d. tarp jo ir... 15. Kaltinamasis paaiškino, jog nukentėjusiosios jis nesmaugė ir nurodė, jog... 16. M. G. patvirtino, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio... 17. Kaltinamasis M. G. paaiškino, jog nors su nukentėjusiąja jie yra oficialiai... 18. Kaltinamasis M. G. nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti... 19. Nukentėjusioji A. Ž. taip pat nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27... 20. Nukentėjusioji A. Ž. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d., sekmadienį, ji... 21. Nukentėjusioji patikslino, jog, nors M. G. ir buvo viena ranka suėmęs jai... 22. Nukentėjusioji nurodė, jog, jos įsitikinimu, M. G. veiksmus prieš ją... 23. Nukentėjusioji A. Ž. nurodė, jog jie su M. G. susitaikė, kartu gyvena ne... 24. Nukentėjusioji paaiškino ir tai, jog teisingi yra jos teisminio nagrinėjimo... 25. Nukentėjusioji patikino, jog ji nebenori meluoti ir teisminio nagrinėjimo... 26. Nukentėjusysis K. M. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 29 d., vakare, apie 24... 27. Nukentėjusysis K. M. patikslino, jog jis nematė, kad M. G. būtų... 28. Nukentėjusysis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo... 29. Nukentėjusysis K. M. nurodė, jog jo santykiai tiek su kaltinamuoju M. G.,... 30. Liudytoja G. Ž. parodė, kad įvykio metu jos namuose nebuvo ir įvykio ji... 31. Teismo medicinos ekspertas R. P. nurodė, jog, atlikdamas Klaipėdos AVPK... 32. Teismo medicinos ekspertas teisminio nagrinėjimo metu patikslino, jog... 33. Liudytoja K. B. parodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ji, kaip... 34. Liudytoja nurodė, jog neprisimena ji ir nukentėjusiosios A. Ž. parodymų,... 35. Liudytoja paaiškino, jog visais be išimties atvejais asmenų apklausos yra... 36. Liudytoja B. B. parodė, kad, nagrinėjamą baudžiamąją bylą perdavus... 37. Liudytoja B. B. nurodė, jog nukentėjusioji A. Ž. apklausos metu įvykio... 38. Kaip konkrečiai asmens apklausą kaip procesinį veiksmą kiekvienu atskiru... 39. Liudytoja B. B. nurodė neprisimenanti, bet jei yra duomenys, neneigia telefonu... 40. Liudytoja A. G. parodė, jog jos sūnus M. G. ir nukentėjusioji A. Ž. gyvena... 41. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje... 42. Iš policijos duomenų bazės žiūryklės ir Bendrojo pagalbos centro... 43. Iš policijos duomenų bazės žiūryklės nustatyta, jog Klaipėdos AVPK... 44. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, VŠĮ Klaipėdos greitosios medicinos... 45. Iš VŠĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės... 46. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos... 47. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, nešiojamojo registratoriaus... 48. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, priedų – fotolentelių Nr. 1-5,... 49. Iš Kretingos rajono savivaldybės VŠĮ Kretingos ligoninės medicinos... 50. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 51. Iš alkotesterio parodymų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., 01.09 val.... 52. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta,... 53. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 54. III.... 55. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 56. Pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti... 57. Nužudymo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia... 58. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų... 59. Kaltinamasis M. G., neneigdamas atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus prieš... 60. Išdėstytos formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste,... 61. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos - pasikėsinimo nužudyti smaugiant, tai yra... 62. Pirmiausia vertinant nukentėjusiosios A. Ž. parodymus nagrinėjamojoje byloje... 63. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog jau... 64. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog papildomos ikiteisminio tyrimo metu 2019... 65. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog visiškai identiškas įvykio aplinkybes... 66. Galiausiai byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 21 d.... 67. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, atkreiptinas dėmesys, jog... 68. Nagrinėjamoje byloje vertinant nukentėjusiosios parodymus, akcentuotina, jog,... 69. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu... 70. Taigi, nukentėjusios parodymai, tiksliai nurodant ir įvardijant ir mažiau... 71. Vertinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog išimtinis... 72. Nors, kaip minėta, nukentėjusioji teisme savo poziciją pakeitė, tačiau... 73. Vertinant nukentėjusiosios A. Ž. poziciją nagrinėjamos bylos proceso metu,... 74. Šie nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti argumentai... 75. Aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė teisingus... 76. Neigdama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji A. Ž.... 77. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios apklausas... 78. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, jog spaudimą ikiteisminio tyrimo... 79. Nukentėjusioji ir gynyba teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog tyrėja B.... 80. Esant išdėstytų aplinkybių ir įrodymui visumai, baudžiamojoje byloje... 81. Išvadą nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus... 82. Byloje objektyviai nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 00.27 val.,... 83. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai... 84. Byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis K. M., kaip... 85. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis k. M. ikiteisminio tyrimo... 86. Taigi, nukentėjusiosios A. Ž. - asmens, prieš kurį tiesiogiai buvo... 87. Vertinant nukentėjusiojo K. M. parodymus, paminėtina, jog nukentėjusysis K.... 88. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo K. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu,... 89. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu... 90. Nagrinėjamoje byloje konstatuojant esant kaltinamojo M. G. kaltę padarius jam... 91. Baudžiamojoje byloje, remiantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašu,... 92. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, byloje akivaizdu, jog nukentėjusioji... 93. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog išdėstytos nustatytos ir objektyviai... 94. Nustatant išorinius objektyviuosius nagrinėjamos nusikalstamos veikos... 95. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos... 96. Kaip minėta, kaltinamasis, neneigdamas, jog viena ranka buvo suėmęs... 97. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, teismo medicinos eksperto išvada... 98. Taigi, nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog, vertinant specialisto... 99. Analizuojant specialisto išvadą Nr. G 1855/2019 (03), akivaizdu, jog teismo... 100. Analizuojant specialisto išvadą Nr. G 1855/2019 (03), akivaizdu, jog teismo... 101. Aplinkybę, jog nukentėjusiajai A. Ž. kaklo sužalojimai buvo padaryti... 102. Vertinant tai, kas išdėstyta, objektyviai konstatuotina, jog nustatyti kaklo... 103. Esant nustatytoms aplinkybėms, jų visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje... 104. Tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo intensyvūs, tai yra reikalavo jėgos... 105. Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma byloje objektyviai suponuoja... 106. Taigi, nepaisant kaltinamojo M. G. paaiškinimų, formuojamos teismų praktikos... 107. Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į... 108. Kaltinamojo tiesioginę apibrėžtą tyčią, tikslingai nukreiptą į... 109. Galiausiai kaltinamojo tyčia kryptingai ir tikslingai nukreiptą į... 110. Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių,... 111. Dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – šeimos narys... 112. Teismų praktikoje šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos... 113. Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis M. G. ir nukentėjusioji A.... 114. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog... 115. Kaip anksčiau minėta, baudžiamojo nagrinėjamos bylos proceso metu... 116. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje aptartina ir kaltinamojo pozicija... 117. Bausmė ir jos skyrimo motyvai... 118. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 119. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis... 120. Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamojo M. G. padaryta... 121. Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus... 122. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį objektyviai suponuoja ir... 123. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti prieš buvusią sutuoktinę, vaiko motiną,... 124. Kaltinamasis kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką... 125. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti... 126. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę... 127. Baudžiamajame įstatyme už padarytą kaltinamojo M. G. nusikalstamą veiką... 128. Objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamojo padarytos... 129. Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka... 130. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio... 131. Vis tik nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bausmės kaltinamajam M. G.... 132. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad... 133. Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos, nustatant... 134. Kolegijos vertinimu, išvadą kaltinamajam nustatant mažesnį nei minimalų... 135. Kaltinamasis yra jauno amžiaus. Dirba, pateiktoje UAB „( - )“ M. G. yra... 136. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras M. G. prašė... 137. Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 3... 138. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai... 139. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 140. Baudžiamojoje byloje Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių... 141. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 142. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305... 143. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 144. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 145. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo dienos.... 146. M. G. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.... 147. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 148. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio... 149. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1...