Byla 2-341-743/2015
Dėl kredito sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad daiktai nėra hipotekos objektas, priėmimo klausimą

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės E. Š. ieškinio atsakovui AB DNB bankui dėl kredito sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad daiktai nėra hipotekos objektas, priėmimo klausimą,

Nustatė

2Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2007-12-10 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 (su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) specialiosios dalies 13.4 p. sąlygą negaliojančia ab initio; 2) pripažinti 2009-08-21 sutartinės hipotekos lakštą identifikavimo kodas ( - ) negaliojančiu; 3) pripažinti, kad ieškovei E. Š. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis ( - ): pirtis, unikalus Nr. ( - ); pavėsinė, unikalus Nr. ( - ); aikštelė, unikalus Nr. ( - ); lieptas, unikalus Nr. ( - ), nėra įkeistas atsakovui AB DNB bankui; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų.

3Šia nutartimi sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.

4Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieškovė privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. Nustatęs, kad ieškinys neteismingas tam teismui, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5CPK 29 straipsnis numato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Atsakovo AB DNB banko buveinės adresas tiek ieškinyje, tiek juridinių asmenų registre nurodytas J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius.

6Ieškovė ieškinyje nurodo, kad remiantis CPK 31 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 dalimi, pareikštas ieškinys teismingas Lazdijų rajono apylinkės teismui.

7CPK 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. CPK 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

8Teisės doktrinoje daiktinė teisė subjektine prasme – tai asmens (subjekto) teisė į daiktą, o daiktinė teisė objektyviąją prasme – tai civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normos ir iš jų susiformavę institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai. Tuo tarpu prievolių teisė reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise arba laikinai naudoti, dėl darbų atlikimo arba paslaugų teikimo ir pan. Daiktinės teisės normos, nustatydamos galimybę pačiam teisės subjektui įgyvendinti savo teises į daiktą nepriklausomai nuo kitų asmenų kokių nors veiksmų, nustato ne tik konkretaus asmens daiktinių subjektinių teisių turinį, bet ir įpareigotų asmenų privalomo elgesio ribas, t. y. subjektinių pareigų turinį. Tuo tarpu prievolių teisė sudaro galimybę patiems santykių dalyviams pareikšti savo valią ir nustatyti tarpusavyje sąveikaujančių subjektinių teisių ir pareigų turinį. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsnis), t. y. daiktinės teisės objektas yra pats daiktas. Tuo tarpu prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis), t. y. prievolės objektas yra asmens (skolininko) veiksmai, kuriuos jis turi atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai. Daiktinės teisės yra reglamentuotos CK Ketvirtosios knygos II dalyje (valdymas, nuosavybės teisė, turto patikėjimo teisė, servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė (superficies), ilgalaikė nuoma (emphyteusis), hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kito asmens turto administravimas) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2014).

9Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2007-12-10 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-760 specialiosios dalies 13.4 p. sąlygą. Pažymėtina, kad minėta kreditavimo sutartimi AB DNB bankas suteikė ieškovei 246 177,02 EUR kreditą, t. y. sutarties objektas buvo pinigai, o ne nekilnojamasis daiktas. Ši sutartis sukūrė tarp šalių prievolinius teisinius santykius. Hipoteka, kurios 2009-08-21 lakštą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu, tik buvo užtikrintas ieškovės piniginės prievolės pagal minėtą kreditavimo sutartį įvykdymas. Pažymėtina, kad tai buvo 2007-12-11 sutartinės hipotekos pakeitimas tai pačiai prievolei pagal minėtą kreditavimo sutartį užtikrinti. Kitų statinių: pirties, pavėsinės, aikštelės ir liepto, kuriuos ieškovė prašo pripažinti, kad jie nėra įkeisti bankui, hipoteka neįregistruota.

10Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškinį patenkinus ji nepatirs jokios turtinės naudos, tiesiogiai neįgis jokių turtinių teisių, neprašo taikyti restitucijos. Taip pat nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus jos atžvilgiu (pvz.: atlyginti žalą ar perduoti turtą). Vadinasi, ieškovė nesiekia įgyvendinti valdymo, naudojimo ar disponavimo teises. Kadangi ieškovė nepretenduoja į jokias daiktines teises, todėl ieškinio reikalavimams negali būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės.

11Įvertinus tai, konstatuotina, kad ieškinys neteismingas Lazdijų rajono apylinkės teismui.

12Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp jos ir banko sudaryta kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o ji – vartotoja. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 11 dalimi, ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

13Kadangi ieškinys neteismingas Lazdijų rajono apylinkės teismui, todėl jį priimti atsisakytina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovė ieškinį turėtų pateikti atsakovo buveinės vietos – Vilniaus miesto apylinkės teismui, arba, jeigu mano, kad minėta kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, – savo gyvenamosios vietos – Kauno apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

14Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2389-221/2013, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1349-450/2014 ir 2015 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-534-275/2015 konstatavo, kad minėta 2007-12-10 kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2007-760 nėra vartojimo sutartis, o ieškovė nėra laikytina vartotoja.

15Vadovaudamasi CPK 137, 290, 291, 334, 335 straipsniais, teisėja

Nutarė

16Ieškovės E. Š. ieškinį Nr. R20-218 dėl kredito sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad daiktai nėra hipotekos objektas, atsisakyti priimti. Ieškinį ir jo priedus grąžinti ieškovei.

17Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis su ieškiniu pagal teismingumą į Vilniaus miesto apylinkės teismą arba, jeigu mano, kad minėta kreditavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, – į Kauno apylinkės teismą.

18Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai