Byla 2-834/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties, kuria ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir statinių nugriovimo atsisakyta priimti kaip neteismingą tam teismui.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipės į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos prašydamas:

61. Atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti.

72. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų ( - ), (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“.

83. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“.

94. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 (toliau – Nuomos sutartis).

105. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029.

116. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156.

127. Įpareigoti statytoją R. B. per 3 mėnesius nugriauti statinį, statomą pagal 2012 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. išduotus statybos leidimus, ir sutvarkyti statybvietę.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog ieškinio suma sudaro 597 000 Lt, tačiau teismo vertinimu pagal suformuluotą ieškinio dalyką ieškovas pareiškė šešis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš kurių reikalavimai dėl administracinių aktų, statybos leidimų panaikinimo ir statinio nugriovimo apmokestinami CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu, ir reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo – CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškinio suma nėra didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, kas lemtų bylos teismingumą apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p.), todėl atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino ieškovui, kad jis su tapačiu ieškiniu turi teisę kreiptis į Druskininkų miesto ar Alytaus rajono apylinkės teismą (CPK 26 str., 29 str.).

15III. Atskirojo skundo argumentai

16Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas neteisingai taikė ieškinio sumos nustatymą ir rūšinį teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas.

182. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, t. y. nėra motyvuojama, kokiais kriterijais ir kokiu teisiniu pagrindu buvo apskaičiuota ieškinio suma, teismo nuomone, nesudaranti vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių litų.

193. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad prokuroras pareiškė reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, prokuroro pareikštu ieškiniu prašoma ne nutraukti, o pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl žemės sklypo, kurio vertė yra 597 000 lt, ilgalaikės nuomos su teise statyti statinius, šią teisę nuomininkas įgyvendina. Nurodytu ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo – ir teisių į jį, o ne dėl sutartinių santykių modifikavimo. Reikalavimo dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimo atveju ginčijamo sandorio nuomininkas R. B. prarastų sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingą objektą – žemės sklypą. Todėl ieškinio suma dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę ir kaip ieškinio suma tokiu atveju yra laikytina turto rinkos vertė.

204. Teismas nepagrįstai neturtinio pobūdžio reikalavimams priskyrė reikalavimą nugriauti statinį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo sklype statomo gyvenamojo namo (baigtumas 36 %), kurį prokuroras reikalauja griauti, vertė 2013 m. spalio 30 d. yra 193 000 Lt, todėl atsižvelgiant į būsimus praradimus ir turto vertę, vien šis reikalavimas yra teismingas apygardos teismui.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs rūšinio bylos teismingumo apylinkės ar apygardos teismui klausimas. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo apylinkės teismui, padavė atskirąjį skundą, kurio pagrindu pradėto apeliacinio proceso tikslas – patikrinti skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

23Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.

24Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo buvo prašoma panaikinti administracinius aktus, statybos leidimus, pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia ir įpareigoti nugriauti statinius. Teismas nesutiko su ieškovo nurodyta 597 000 Lt ieškinio suma ir konstatavo, kad ieškovas pareiškė šešis neturtinio pobūdžio reikalavimus, iš kurių reikalavimai dėl administracinių aktų, statybos leidimų panaikinimo ir statinio nugriovimo apmokestinami CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu, ir reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo – CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu.

25Taigi, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kilo civilinių bylų rūšinį teismingumą reglamentuojančios CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintos normos aiškinimo klausimas. Pagal šią proceso teisės normą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto manymu, jo ieškiniu pareikšti reikalavimai pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia ir reikalavimas įpareigoti statytoją nugriauti statinius yra turtiniai reikalavimai ir priklauso šiai civilinių bylų kategorijai, dėl to jų teismingumą apygardos teismui lemia CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta norma.

26CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai). Taigi, žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą lemia ginčo pobūdis – turtinis tai ginčas ar ne.

27Ieškinio sumos paskaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 85 straipsnyje. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, tuo atveju, jei ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.).

28Kadangi ieškinio sumos nustatymo kriterijus įvairiuose turtiniuose ginčuose reglamentuoja CPK 85 straipsnis, o turtinių ginčų apmokestinimą žyminiu mokesčiu reglamentuojančios civilinio proceso teisės nuostatos (CPK 80 straipsnio 1 dalis), yra tiesiogiai susijusios su teismingumo institutu, todėl, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, sistemiškai turi būti analizuojamas bei aiškinamas ir šių teisės normų turinys.

29Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo tarpu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji pagerėja ar pablogėja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-190/2014). Aiškinant formuluotę „turtinis ginčas“ reikšminga ir tai, kad žyminis mokestis turtiniame ginče nustatomas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos. Taigi sąvokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-7-111/2012). Kaip minėta, ginčo kvalifikavimas turtiniu ir žyminio mokesčio nuo nustatytos turtinio ginčo ieškinio sumos nustatymas kartu lemia ir civilinės bylos teismingumą pagal ieškinio sumos dydžio kriterijų atitinkamai apylinkės ar apygardos teismui.

30Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį teismingumo

31Visų pirma, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pareikštas reikalavimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, nes ieškinyje yra aiškiai išreikštas reikalavimas nuomos sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia turėtų būti vertinamas kaip turtinis pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą taisyklę, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Dėl to spręsdama skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą teisėjų kolegija analizuoja būtent byloje pareikšto reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia teismingumo klausimą.

32Siekiant išsiaiškinti, turtinio ar neturtinio pobūdžio ginčas yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, yra svarbu nustatyti, ar šie teisiniai santykiai yra kilę iš daiktinės ar prievolinės teisės. Teisės doktrinoje daiktinė teisė subjektine prasme – tai asmens (subjekto) teisė į daiktą, o daiktinė teisė objektyviąją prasme – tai civilinės teisės pošakis, kurį sudaro civilinės teisės normos ir iš jų susiformavę institutai, reglamentuojantys visuomeninius santykius, kurių objektas yra daiktai. Tuo tarpu prievolių teisė reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise arba laikinai naudoti, dėl darbų atlikimo arba paslaugų teikimo ir pan. Daiktinė teisė sudaro civilinės teisės sistemos pagrindą, o prievolių teisė yra antrinis institutas, aptarnaujantis civilinę apyvartą, kurioje dalyvauja daiktai, kaip daiktinių teisių objektai. Pagrindinis skirtumas tarp subjektinės daiktinės teisės ir subjektinės daiktinės reikalavimo teisės (prievolės) yra tas, kad subjektinės daiktinės teisės turėtojas turi teisę į daiktą, o daiktinė reikalavimo teisė yra prievolės elementas ir šios reikalavimo teisės turėtojas turi tik teisę reikalauti, kad skolininkas jam perduotų sutartimi aptartą daiktą. Daiktinės teisės normos, nustatydamos galimybę pačiam teisės subjektui įgyvendinti savo teises į daiktą nepriklausomai nuo kitų asmenų kokių nors veiksmų, nustato ne tik konkretaus asmens daiktinių subjektinių teisių turinį, bet ir įpareigotų asmenų privalomo elgesio ribas, t. y. subjektinių pareigų turinį. Tuo tarpu prievolių teisė sudaro galimybę patiems santykių dalyviams pareikšti savo valią ir nustatyti tarpusavyje sąveikaujančių subjektinių teisių ir pareigų turinį. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis), t.y. daiktinės teisės objektas yra pats daiktas. Tuo tarpu prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis), t.y. prievolės objektas yra asmens (skolininko) veiksmai, kuriuos jis turi atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai. Daiktinės teisės yra reglamentuotos CK Ketvirtosios knygos II dalyje (valdymas, nuosavybės teisė, turto patikėjimo teisė, servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė (superficies), ilgalaikė nuoma (emphyteusis), hipoteka, įkeitimas, daikto sulaikymas ir kito asmens turto administravimas).

33Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, prokuroro pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vertė yra 597 000 Lt, ilgalaikės nuomos su teise statyti statinius ir šią teisę nuomininkas įgyvendina. Taigi, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju yra siekiama pripažinti negaliojančia ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartį, kurios pagrindu nuomininkas įgijo daiktinę teisę, bet ne valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri sukūrė tarp šalių prievolinius teisinius santykius.

34Pagal CK 4.165 straipsnį ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė teisė, – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas. Ilgalaikė nuoma gali būti terminuota ar neterminuota. Ilgalaikės nuomos terminas negali būti trumpesnis kaip dešimt metų.

35Panašumų su ilgalaike nuoma turi kita daiktinė teisė – užstatymo teisė. Pagal CK 4.160 straipsnį užstatymo teisė (superficies) – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti. Užstatymo teisė gali būti suteikta nepaisant būsimo užstatymo teisės turėtojo kitos daiktinės teisės arba jos suteikimas gali priklausyti nuo kitos daiktinės teisės arba nuo nekilnojamojo daikto nuomos. Pasikeitus žemės, statinių ar sodinių savininkui, užstatymo teisė išlieka.

36Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį, taikytiną ir valstybinės žemės nuomai, žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už mokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu arba CK bei kitų įstatymų numatytais atvejais – ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.551 straipsnis, LR Žemės įstatymo 9 straipsnis).

37Bylos duomenimis, prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 buvo pasirašyta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus, ir R. B. aštuoniolikos metų terminui. Minėtoje Nuomos sutartyje nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, trumpalaikio poilsio statinių statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos. Šios nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų statinių ir įrenginių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat statinių ir įrenginių tolesnė naudojimo paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

38Vertinant, ar nurodytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu buvo sukurta daiktinė teisė, ar tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, būtina įvertinti kelias esmines aplinkybes.

39Pirma, kaip matyti iš Nuomos sutarties turinio, fiziniam asmeniui buvo išnuomota valstybinė žemė (viešoji nuosavybė). Valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi būti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8(1) straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis naudos visuomenei, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Pastarasis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Pagal LR Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad ilgalaikė nuoma, kaip ir užstatymo teisė, negali būti nustatyta viešajai nuosavybei, nes tokia galimybė nėra numatyta nei CK, nei kituose disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu reglamentuojančiuose teisės aktuose.

40Antra, nors Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012, ir vertino (nepaisant to, kad valstybinei žemei negali būti nustatytos aptariamos daiktinės teisės), ar valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 99 metams, gali būti aiškinama kaip ilgalaikės nuomos, kaip savarankiškos daiktinės teisės (emphyteusis), atsiradimo pagrindas, tačiau nurodė, kad vieno ar kito kriterijaus, siekiant atriboti ilgalaikės ir prievolinės nuomos teisinius santykius, taikymas neužtikrina tinkamo teisinio santykio kvalifikavimo, t. y. pasirinktas kriterijus gali būti nepakankamas pagrindas priskirti nuomos santykius daiktinės teisės reguliavimo sričiai arba, priešingai, jie gali būti netinkamai kvalifikuojami kaip prievoliniai. Teismas pažymėjo, kad ilgesnio kaip dešimties metų termino nustatymas, kaip kriterijus atskirti ilgalaikę nuomą nuo prievolinės teisės, yra nepakankamas, nes prievolinis nuomos teisinis santykis gali tęstis tiek pat ir ilgiau (CK 6.549 straipsnio 2 dalis, LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant dėl prievolinio ir daiktinio nuomos teisinio santykio atskyrimo, turi būti nustatoma reikšmingų kriterijų visuma, į kurią atsižvelgiant teisinis santykis kvalifikuojamas kaip priskirtinas prievolinės ar daiktinės teisės sričiai.

41Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinamas ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties turinys. Nuomos sutartyje tiesiogiai neįvardinti jos sudarymo teisiniai pagrindai, tačiau iš sutarties turinio akivaizdu, jog sutartis sudaryta ir šalių įsipareigojimai pagal sutartį nustatyti remiantis CK Šeštosios knygos IV dalies XXIX skyriaus bei LR Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatomis. Juo labiau, šią išvadą tiesiogiai patvirtina Nuomos sutarties 8 punkte nurodyta sąlyga, jog išnuomojamam valstybinės žemės sklypui nei žemės servitutų nei kitų daiktinių teisių nėra nustatyta, taip pat Nuomos sutarties 13 punkte numatyta sąlyga, kad atsakomybė už žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimus taikoma pagal CK 6.564 straipsnį. Valstybinė žemė buvo perduota nuomininkui naudotis, o naudojimosi kito asmens priklausančiu turtu teisė nėra daiktinė teisė. Nors Nuomos sutartis buvo sudaryta 18 metų terminui, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Nuomos sutarties sąlygos būdingos prievolinės nuomos sutarčiai, bet ne daiktinėms teisėms – ilgalaikei nuomai ar užstatymo teisei. Šalys Nuomos sutartimi yra susitarusios taikyti prievolinės teisės nuostatas, valstybinės žemės sklypas nuomininkui perduotas naudotis prievolinio teisinio santykio pagrindu – pagal nuomos sutartį.

42Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008 nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, jog kai nuomos santykių pagrindas yra savininko ir nuomininko susitarimas, tai dėl nuomos kvalifikavimo kaip ilgalaikės (emphyteusis), sprendžiama pagal susitarimo turinį. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas, kad žemė buvo išnuomota 99 metams su teise statyti statinius ir šią teisę nuomininkas yra įgyvendinęs, tai vertino kaip daiktinę teisę ir sprendė, kad tuo atveju taikytina CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta taisyklė. Kadangi, kaip konstatuota šioje nutartyje anksčiau, nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas prievolinis teisinis, bet ne daiktinis teisinis santykis, todėl nėra pagrindo vadovautis paminėta kasacinio teismo praktika ir taikyti CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

43Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012, atkreipė dėmesį, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, kuriais, be kita ko, pakeistas CPK 80 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio dydį. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių (išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo) mokėtinas dviejų šimtų litų žyminis mokestis. Taigi ginčams, kylantiems iš nuomos teisinių santykių, įkainoti įtvirtinta speciali norma, kuri ir taikytina, sprendžiant tokių ginčų pobūdžio vertinimo ir apmokestinimo žyminiu mokesčiu po 2011 m. spalio 1 d. klausimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti nei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nei CPK 85 straipsnį. Iš nuomos santykių kylantiems ginčams remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikomas CPK straipsnio 1 dalies 1 punktas (turtinio ginčo apmokestinimas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal ieškinio sumą) tik ginčuose dėl sumų priteisimo, kas priklausomai nuo ieškinio sumos dydžio atitinkamai apsprendžia ir rūšinį bylos teismingumą apylinkės ar apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

44Pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo gali būti pozityvūs ir negatyvūs. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ir pareigų, teisinio santykio ir jo dalies nebuvimą. Būtent šiuo atveju ieškovas yra pareiškęs pripažinimo negatyvaus pobūdžio ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Neturtinis tai reikalavimas ar turtinis priklauso nuo to, ar, pripažinus sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi šalis sieja prievolinis, bet ne daiktinis teisinis santykis, pripažinus ginčijamą Nuomos sutartį negaliojančia, restituciją taikyti nebūtų pagrindo. Tokiu teismo sprendimu būtų panaikinama ne daiktinė teisė, bet prievolinio teisinio santykio šalių sutartimi sukurtos teisės ir pareigos. Nuomos sutartimi valstybė neperdavė nuomininkui nei pagrindinės daiktinės teisės – nuosavybės teisės, nei išvestinių daiktinių teisių – ilgalaikės nuomos ar užstatymo teisės, todėl neatsirastų ir pagrindas, pripažinus sandorį negaliojančiu, nuomotojui tam tikras daiktines teises grąžinti.

45Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog išsprendus šalių ginčą dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia šalių turtinė padėtis nepasikeistų – nei pagerėtų, nei pablogėtų. Tai sudaro pagrindą šį ieškovo pareikštą reikalavimą kvalifikuoti kaip neturtinį ir teismingą apylinkės teismui.

46Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismingumo

47Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neturtinio pobūdžio reikalavimams priskyrė reikalavimą nugriauti statinį. Apelianto teigimu, šiuo atveju prašomo nugriauti statinio vertė viršija 150 000 Lt sumą, statinio nugriovimas sukeltų atsakovui turtinius praradimus, todėl šis reikalavimas yra teismingas apygardos teismui. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali, nes nagrinėjamos bylos atveju padarinių pašalinimas, t. y. ieškovo reikalavimas įpareigoti statytoją per 3 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę yra išvestinis reikalavimas iš kitų – pagrindinių – neturtinio pobūdžio reikalavimų (administracinių aktų ir statybos leidimų bei Nuomos sutarties nuginčijimo). Šiuo ieškovo reikalavimu siekiama įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, bet ne priteisti tam tikras sumas ar atleisti nuo prievolės vykdymo ir pan. Toks ginčas negali būti pripažintinas ginču dėl tam tikro turto, nes ginčo objektas yra ne konkretus turtas (statinys, kurį prašoma nugriauti), bet statybos pagal pripažintinus negaliojančiais administracinius aktus, statybos leidimus bei Nuomos sutartį teisėtumas. Reikalavimo turinį sudaro ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus – nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Neteisėtai sukurtas statinys nesukuria ekonominės vertės, juo negalima disponuoti, dėl to reikalavimui taikyti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statinį – negalima taikyti CPK 85 straipsnio kriterijus dėl ieškinio sumos. Toks ieškinio reikalavimas savo esme yra neįkainotinas, jis negali būti išreikštas pinigų suma, dėl to kvalifikuotinas neturtiniu bei teismingu apylinkės teismui.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

49Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovui išaiškino, kad jis su tapačiu ieškiniu turi teisę kreiptis į Druskininkų miesto ar Alytaus rajono apylinkės teismą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad ieškovas ieškinyje yra nurodęs tris atsakovus - Druskininkų savivaldybės administraciją, kurios buveinė yra Druskininkuose, atsakovą R. B., kurio gyvenamoji vieta yra Alytuje, ir Nacionalinę žemės tarnybą, kurios buveinė yra Vilniuje, todėl papildomai nurodytina, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis ne tik į Druskininkų miesto ar Alytaus rajono apylinkės teismą, bet ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 33 straipsnio 1 dalis).

50Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas... 6. 1. Atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti.... 7. 2. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 8. 3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. 4. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d.... 10. 5. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15... 11. 6. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17... 12. 7. Įpareigoti statytoją R. B. per 3 mėnesius nugriauti statinį, statomą... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo... 15. III. Atskirojo skundo argumentai... 16. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas... 17. 1. Teismas neteisingai taikė ieškinio sumos nustatymą ir rūšinį... 18. 2. Iš skundžiamos teismo nutarties neaišku, t. y. nėra motyvuojama, kokiais... 19. 3. Teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad prokuroras... 20. 4. Teismas nepagrįstai neturtinio pobūdžio reikalavimams priskyrė... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs rūšinio bylos teismingumo... 23. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio... 24. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137... 25. Taigi, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kilo... 26. CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: turtiniai ginčai... 27. Ieškinio sumos paskaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 85 straipsnyje.... 28. Kadangi ieškinio sumos nustatymo kriterijus įvairiuose turtiniuose ginčuose... 29. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti... 30. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės... 31. Visų pirma, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada,... 32. Siekiant išsiaiškinti, turtinio ar neturtinio pobūdžio ginčas yra dėl... 33. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, prokuroro pareikštu... 34. Pagal CK 4.165 straipsnį ilgalaikė nuoma (emphyteusis), kaip daiktinė... 35. Panašumų su ilgalaike nuoma turi kita daiktinė teisė – užstatymo teisė.... 36. Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį, taikytiną ir valstybinės žemės nuomai,... 37. Bylos duomenimis, prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012... 38. Vertinant, ar nurodytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu buvo... 39. Pirma, kaip matyti iš Nuomos sutarties turinio, fiziniam asmeniui buvo... 40. Antra, nors Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje,... 41. Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinamas ginčijamos... 42. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje... 43. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m.... 44. Pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo,... 45. Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 46. Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ir... 47. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neturtinio... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ieškovui išaiškino,... 50. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 51. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą....