Byla 2K-458-507/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam V. Š., nuteistajam D. K., nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Iš D. K. priteista privačiam kaltintojui nukentėjusiajam V. Š. 1999,8 Eur teisinės pagalbos ir 119,98 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Taip pat panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria iš privataus kaltintojo nukentėjusiojo V. Š. priteista D. K. 3025 Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš privataus kaltintojo nukentėjusiojo V. Š. buvo priteista D. K. 3025 Lt teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti ir nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus informuoti Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją dėl D. K. galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21416 straipsnio 1 dalyje.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nuteistojo D. K. ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, privataus kaltintojo nukentėjusiojo V. Š., prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4D. K. privataus kaltinimo tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl to, kad 2013 m. spalio 15 d. 11.18 val. iš UAB „T.“ direktoriaus D. K. elektroninio pašto ( - ) į kitų įmonių elektroninius paštus (kurių adresai nurodyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose) išplatino V. Š. šmeižiantį elektroninį laišką: „Sveiki, kolegos. Norėdamas apsaugoti Jus nuo nemalonumų, kuriuos dabar turime mes, informuoju Jus apie ( - ) vairuotoją V. Š., a. k. ( - ). Vis tiek ateis darbintis pas kažką iš Jūsų. Per pusmetį jo vairuojamo vilkiko kuro sąnaudos padidėjo 4 l/100 km (dabar, sėdus kitam vairuotojui, jos vėl nukrito 4 l/100 km). Nepranešta apie du CA autoįvykius (apie juos sužinojome tik iš draudiko). Neaiškiomis aplinkybėmis dingo 1600 litrų dujų krovinio. Vidury darbo savaitės metė TP parkinge, išjungė telefoną ir grįžo namo, nes nusprendė pailsėti. Vairuotojui buvo pasiūlyta abipusiu susitarimu nutraukti darbo sutartį. Vairuotojas nesutiko, pasiėmė biuletenį, prasidėjo advokatų laiškai ir skundai visoms įmanomoms institucijoms: VDI, VKTI, Metrologijos tarnybai, teismai. Linkiu neužlipti ant grėblio, ant kurio užlipome mes. Sėkmės“, tokiais žodžiais aiškiai duodamas suprasti, jog V. Š. negalima priimti į darbą, nes jis yra nepatikimas darbuotojas, vagiantis krovinius, pažeidinėjantis darbo drausmę, t. y. V. Š. apšmeižė ir įžeidė, pavadindamas „grėbliu“, tiesiogiai apkaltino vagyste, o elektroniniame laiške paskelbdamas jo asmens kodą, neteisėtai atskleidė informaciją apie jo privatų gyvenimą.

5Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. K. pagal BK 154 straipsnio l dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas), konstatavo, kad išteisinamasis nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame padarytos išvados nepagrįstos išsamiai ištirtų įrodymų analize, išdėstyti motyvai pernelyg lakoniški, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. K. sukurtame ir kitoms transporto įmonėms išsiuntinėtame elektroniniame laiške pateikta informacija apie „( - ) vairuotoją V. Š.“ neatitinka tikrovės ir yra neigiama, nes ji apie V. Š. sudaro tik neigiamą įspūdį, kaip galbūt nesąžiningą žmogų ir darbuotoją, ši informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti privataus kaltintojo garbę bei orumą. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad D. K. veiksmai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. K. laiško vertinti kaip įžeidimo (BK 155 straipsnio 1 dalis) nėra teisinio pagrindo, tačiau jis (D. K.) pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, t. y. jam inkriminuojama veika atitinka ne BK 168 straipsnio 1 dalį, o ATPK 21416 straipsnio 1 dalį.

6Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų.

7Kasaciniame skunde nuteistasis plačiai aptaria nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti šią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-408/2007, 2A-1/2009, 2K-7-545/2005). Kasatorius teigia, kad išsiųsdamas elektroninį laišką neturėjo tikslo paskleisti žinias, neatitinkančias tikrovės, galinčias paniekinti ar pažeminti asmenį, o byloje nėra įrodytas ir skundžiamame teismo sprendime motyvuotai neaprašytas tokios nusikalstamos veikos tikslas. Kasatorius nurodo, jog jis veikė kaip įmonės vadovas, savo įmonės labui ir vardu, siekdamas kolegiškų tikslų, kad kiti žinotų apie galbūt nesąžiningą vairuotoją, ir neturėjo tikslo, kad V. Š. nepriimtų į darbą, o tik norėjo perspėti, jog priėmus jį į darbą sustiprintų šio vairuotojo darbo kontrolę. Dėl to kasatorius sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis savo elektroniniame laiške pateikė iš esmės teisingą nuomonę, apibūdinančią nukentėjusįjį V. Š.. Be to, abiejų instancijų teismai konstatavo, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnyje, sudėties požymių. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog jo veiksmuose nėra įžeidimo sudėties požymių, kartu pripažino, kad nėra ir šmeižimo sudėties, nes šių veikų pripažinimo sąlygos yra panašios, o jis neturėjo tikslo nei šmeižti, nei įžeisti V. Š..

8Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė išvadas, kurios nepagrįstos išsamiai ištirtų visų bylos įrodymų analize. Be to, teismo motyvai yra nekonkretūs ir skundžiamame sprendime savaip interpretuojama elektroniniame laiške nurodyta informacija. Teismo posėdyje pats nukentėjusysis ir liudytojas E. E. patvirtino šiame laiške nurodytą informaciją apie padidėjusią kuro normą ir tokią aplinkybę patvirtina bylos rašytinė medžiaga (skaičiavimai, sunkvežimio kelionės lapai ir medžiagų nurašymo aktai). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo teiginys apie nepasirašytus kelis kelionės lapus bylai neturi jokios reikšmės, nes visi proceso dalyviai, susipažinę su bylos medžiaga, nepareiškė prieštaravimų dėl šių įmonės apskaitos dokumentų, kurių autentiškumu taip pat nėra pagrindo abejoti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad V. Š. transporto priemonę vairavo trumpesnį laikotarpį, nei nurodė kasatorius savo laiške, taip pat neturi esminės įtakos laiško teiginiui dėl didesnių kuro sąnaudų. Kasatorius ginčija ir skundžiamo nuosprendžio išvadą, kad laiške nurodyta informacija apie V. Š. nepraneštus du eismo įvykius yra neteisinga. Kasatorius pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra aptartas tik vienas draudiminis įvykis, nors tokių eismo įvykių buvo du, iš kurių apie vieną buvo sužinota tik po kito vairuotojo atliktos automobilio apžiūros. Be to, kasatoriui nesuprantama teismo pozicija ignoruoti faktą, kad pats V. Š. patvirtino nepranešęs kasatoriaus įmonei apie transporto priemonės apgadinimus, nes manęs, jog padaryta žala yra maža. Tačiau taip pasielgdamas, V. Š. pažeidė tiek materialinės atsakomybės sutartį, tiek Kelių eismo taisykles. Kartu kasatorius nurodo, kad V. Š. pranešė apie vieną iš aptariamų eismo įvykių tik vadybininkui paklausus dėl vėlavimo, pažeistų darbo instrukcijos bei materialinės atsakomybės sutarties. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog laiške nurodyta neteisinga informacija apie nepraneštus draudiminius du eismo įvykius. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad elektroniniame laiške nurodyta informacija apie neaiškiomis aplinkybėmis dingusį 600 litrų dujų krovinį, yra netiksli ir klaidinanti, nes šis dujų dingimo faktas nurodytas tik laiške, dėl jo nesikreipta į teisėsaugos institucijas. Tačiau kasatorius pažymi, kad laiške ir nebuvo nurodyta, jog būtent V. Š. tyčiniais ar netyčiniais veiksmais turėjo įtakos dujų dingimui, todėl tokia informacija niekaip nesusijusi su tariamu šmeižimu. Dėl to kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios siekiant tyčia skleisti melagingą informaciją, juolab kad jis rėmėsi trečiojo asmens (kliento) informacijos šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neatitinka tikrovės elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė, jog V. Š. vidury darbo savaitės „metė“ transporto priemonę, išjungė telefoną ir, nusprendęs pailsėti, grįžo namo. Kasatorius nurodo, kad viena iš Lietuvių kalbos žodyne pateikiamų žodžio „mesti“ reikšmių ir yra „atsisakyti, nebenaudoti“; tą būtent ir padarė V. Š., atsisakydamas vairuoti įmonės transporto priemonę. Be to, teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos A. S. parodymus, patvirtinančius, kad V. Š. atsisakė dirbti jam teisėtai pavestą darbą (byloje yra jo sutikimas dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais), nes buvo pavargęs, norėjo pailsėti, o jo telefonas buvo išjungtas, kai jam bandė paskambinti naujasis vairuotojas. Be to, skundžiamame nuosprendyje liko neįvertina ir tai, kad aptariamas elektroninis laiškas nesutrukdė nukentėjusiajam įsidarbinti UAB „G.“ vairuotoju ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių jo darbinėje veikloje bei karjeroje. Anot kasatoriaus, tai dar kartą patvirtina, kad šiuo laišku jis siekė ne apriboti V. Š. įsidarbinimo galimybes, o tik perduoti jo būsimiems darbdaviams, kad šiam vairuotojui reikia papildomo dėmesio. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo šių visų aptartų esminių aplinkybių, sąmoningai apie jas nutylėjo, savaip interpretavo laiške nurodytą informaciją, t. y. kad teismas buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Anot kasatoriaus, kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp bylos duomenų, atskirais atvejais net iš esmės iškreipė jų turinį, padarė neteisingas išvadas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Toks pažeidimas yra esminis, nes teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-14/2009).

9Apibendrindamas kasatorius teigia, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, nepašalinus byloje esančių abejonių, kurios turėjo būti aiškinamos jo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2007), jame neteisingai įvertintos esminės bylos aplinkybės, neišanalizuoti ir tinkamai nenurodyti, kokie jo (kasatoriaus) veiksmai buvo nusikalstami, kokiais įrodymais grindžiama inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė. Be to, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas; taip buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą ir teisingą bei nešališką teismą.

10Nuteistojo D. K. kasacinis skundas tenkintinas.

11Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo

12BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015).

13Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar tekste, kuris buvo paviešintas, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. 2013 m. spalio 15 d. 11.18 val. iš UAB „T.“ direktoriaus D. K. elektroninio pašto išsiųstame laiške išdėstyti teiginiai nelaikytini šmeižimu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme. D. K. išsiųsto laiško turinyje kalbama apie realius faktus (buvusius įvykius, situacijas). Iš bylos medžiagos aišku, kad dėl šių įvykių (situacijų) vertinimo, dėl atskirų jų aplinkybių proceso šalys turi skirtingas nuomones. Tai reiškia, kad D. K. paskelbė neišgalvotą, ne žinomai melagingą informaciją, o buvusių įvykių subjektyvią interpretaciją ir taip išsakė neigiamą nuomonę apie V. Š. kaip darbuotoją, Elektroniniame laiške minimi faktai neįvardijami kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiojo padarytos nusikalstamos veikos ar kitokie baustini poelgiai, apie nukentėjusiojo asmenines savybes nėra pasisakoma vartojant žinomai tikrovės neatitinkančius apibūdinimus, neteisingus asmenybę apibūdinančius duomenis.

14Duomenys apie elektroniniame laiške minimus įvykius (situacijas) buvo išsamiai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje išdėstytos aiškios ir pagrįstos išvados dėl elektroninio laiško turinio. Pažymėtina ir tai, kad pats V. Š. neteigia, jog laiške kalbama apie nebūtus dalykus, t. y. sutinka: 1) kad buvo kilęs klausimas dėl per didelio kuro sąnaudų; 2) kad buvo fiksuota informacija apie neaiškumus dėl dujų krovinio; 3) kad jis susijęs su draudiminiais eismo įvykiais; 4) kad buvo kilę nesutarimai dėl atsisakymo vairuoti transporto priemonę. Akivaizdu, kad proceso šalys apie šiuos įvykius (situacijas), atskiras jų aplinkybes turi skirtingas nuomones, skirtingus paaiškinimus apie kilusių problemų priežastis, tačiau, net ir darant prielaidą, kad D. K. išdėstyta nuomonė minėtais klausimais yra klaidinga ar nėra visiškai pagrįsta, negali būti daroma išvada, kad D. K. veika turėtų būti vertinama kaip šmeižimas, už kurį turėtų būti taikoma BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.

15Ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios informacijos paskelbimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

16Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

17Dėl proceso išlaidų

18Kasatoriaus D. K. prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė priteisti privataus kaltinimo byloje proceso išlaidas iš procesą inicijavusios šalies, tačiau BPK 105 straipsnio 6 dalis nenumato, kad tokios išlaidos turi būti priteisiamos visais atvejais. Be to, kasatorius prašo priteisti iš nukentėjusiojo patirtas dalyvavimo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose išlaidas. Kasacinės instancijos teismas neturi galimybių nustatyti, ar kasatoriaus nurodomos proceso išlaidos apmokant už gynėjo kitose proceso stadijose teiktas paslaugas, yra pagrįstos. Iš kasatoriaus su prašymu pateiktų priedų yra neaišku, už kokias konkrečias paslaugas mokėta nurodomai advokatų profesinei bendrijai, teisėjų kolegija taip pat negali spręsti dėl nurodomų į kitų instancijų teismus kelionės išlaidų pagrįstumo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį be pakeitimų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu D.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nuteistojo... 4. D. K. privataus kaltinimo tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pirmosios... 5. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 7. Kasaciniame skunde nuteistasis plačiai aptaria nusikalstamos veikos, numatytos... 8. Anot nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo... 9. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik... 10. Nuteistojo D. K. kasacinis skundas tenkintinas.... 11. Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo... 12. BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra... 13. Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 straipsnio taikymo... 14. Duomenys apie elektroniniame laiške minimus įvykius (situacijas) buvo... 15. Ne bet koks netikslios, kito asmens garbę ir orumą galbūt žeminančios... 16. Ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama... 17. Dėl proceso išlaidų... 18. Kasatoriaus D. K. prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas. BPK 105... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...